- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1682-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02553-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2017 m. rugsėjo 26 d. patikslino, ir prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2004-12-28 sprendimu nustatyto išlaikymo A. B. dydį, jį padidinti ir priteisti iš atsakovo V. B. po 220 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečio sūnaus - A. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš visų rūšių pajamų iki jis sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į R. B. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad R. B. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas V. B. augina nepilnametį vaiką A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nutraukta 2005 m. sausio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiui A. B., mokant po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, t.y. 2020 m. kovo 29 d.
3. Ieškinio padavimo dieną A. B. yra penkiolika metų ir nuo išlaikymo dydžio nustatymo praėjo 13 metų. Ieškovė turi pirkti sūnui uniformą, kuri mokykloje yra privaloma, pratybas, taip pat išaugo išlaidos kanceliarinėms prekėms, ekskursijoms ir pan. Be pagrindinių poreikių sūnus turi ir specialiųjų poreikių, t.y. jam diagnozuotas II laipsnio nutukimas, dėl ko reikia lankyti fizinio aktyvumo užsiėmimus, mankštas, baseiną, vartoti sveikus/ekologiškus maisto produktus, derinti maistą, lankytis pas dietologą, psichologą ir t.t. Sūnus sparčiai auga, keičiasi jo fiziniai duomenys, todėl nauji rūbai bei avalynė jam reikalinga kiekvienam metų laikui. Augant vaikui, keičiasi ir maisto racionas, be to reikia atsižvelgti ir į specialųjį poreikį maistui.
4. Ieškovė stengiasi kuo labiau praplėsti sūnaus akiratį naujomis knygomis, išvykomis, turiningu laisvalaikiu ir kt. Išlaidos berniuko higienos priemonėms, vitaminams bei susirgus vaistams kas mėnesį siekia nemažą pinigų sumą. Todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma padengtų tik dalį vaikui maksimaliai išlaikyti reikalingų lėšų. Turėdama daugiau lėšų, ieškovė galėtų sudaryti geresnes sąlygas sūnaus poreikių tenkinimui, lavinimui, švietimui, bei jo sveikatos priežiūrai.
5. Ieškovė dirba UAB „Kietaviškių gausa“, jos mėnesinės pajamos sudaro apie 600 EUR, turi nekilnojamojo turto - 1/2 buto dalį, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sūnumi praktiškai nebendrauja, papildomai jo išlaikymui pinigų neskiria. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, daugiau išlaikytinių neturi. Tikėtina, kad turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę, todėl atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo gali prisidėti proporcingai didesne dalimi nei ieškovė, bei išlaikymo dydis turi būti nustatytas toks, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius maksimaliai, o ne minimaliai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. B. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbas yra sezoninis. Vasaros sezono metu jo gaunamas atlyginimas, atskaičius visus mokesčius, 2017 metais vidutiniškai siekė 258 EUR per mėnesį. Žiemos sezono metu, kuris trunka nuo lapkričio mėnesio iki kovo 31 dienos, atlyginimas mokamas perpus mažesnis. Iš gaunamo atlyginimo jis turi išlaikyti save, teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Jokio nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Turi seną automobilį AUDI 80 AVANT, 1994 m. gamybos, nedidelės vertės. Dėl sunkios turtinės padėties jam skirtas valstybės finansuojamas advokatas.
7. Atsakovas pažymėjo, kad pastaruoju metu jam prasidėjo kairio klubo skausmai, diagnozuota artrozė, turi skrandžio problemų, jam diagnozuotos dvi stuburo išvaržos. Nuo 2017-10-04 yra nedarbingas, nedarbingumas pratęstas iki 2018-02-06. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, naujesnį automobilį, gauna žymiai didesnį atlyginimą, jo teikiamą išlaikymą, todėl proporcingai gaunamoms pajamoms ieškovė privalo teikti didesnį vaikui reikalingo išlaikymo dydį, t.y. atsakovo dalis būtų 133 EUR, ieškovės - 306 EUR. Su sūnumi Aivaru atsakovas nebendrauja, nes buvo jo įžeistas. Bandė ieškoti geriau apmokamo darbo, kad galėtų skirti didesnį išlaikymą sūnui, tačiau nerado.
8. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, mano, kad, pavyzdžiui, nurodyta per didelė suma dėl komunalinių paslaugų teikimo; rankšluosčiai ir patalynė tarnauja ilgai, jų nereikia pirkti kas metus; vyrų kirpimas kainuoja apie 6 EUR, ne 15 EUR; vaikas planuoja lankyti baseiną, kas reiškia, kad anksčiau jis jo nelankė. Laiko, kad pakaktų 2 EUR per dieną skirti dienpinigiams. Be to ieškovė iš viso nepateikia jokių įrodymų, kad pagrįstų prašomo priteisti išlaikymo dydį.
9. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2004-12-28 sprendimu priteisto išlaikymo dydį, priteisiant A. B. išlaikymui ne mažiau kaip 190 EUR periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo V. B. darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 28 d. sprendimu iš V. B. priteisto nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisė iš V. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2020 m. kovo 29 d., mokant į R. B. sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė R. B. tvarkyti nepilnamečiam vaikui A. B. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2004-12-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1461-02/2004 buvo priteistas iš V. B. A. B. skirtas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 250 Lt (72,46 EUR) dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė siekė įrodyti, kad po 2004-12-28 teismo sprendimo priėmimo, pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. Ieškovė pateikė detalizuotą vaiko poreikių lentelę, kurią teismas vertino išsamia ir pripažino, kad A. B. išlaikymui reikalinga 441 EUR per mėnesį.
12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2017 metais sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gaudavo 418 EUR dydžio atlyginimą iki mokesčių, vasario ir kovo mėnesiais jam buvo priskaičiuotas 104,50 EUR darbo užmokestis iki mokesčių, spalio mėnesį jam priskaičiuotas 71,83 EUR dydžio darbo užmokestis iki mokesčių. Atsakovas nuo 2017 metų lapkričio mėn. darbo užmokesčio negauna, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jam priklauso transporto priemonė AUDI 80, 1994 metų laidos. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis procentais, todėl teismas vertino, kad dabartinė jo sveikatos būklė yra tik laikinas nedarbingumas.
13. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas nurodė, kad ieškovei priklauso transporto priemonė Ford Focus, taip pat ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba UAB „Kietaviškių gausa“, laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. jai buvo priskaičiuotas vidutinis 735 EUR darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė ir finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat į augančius bei didėjančius šalių vaiko poreikius, sūnui nustatytą 2-ojo laipsnio nutukimą, į tai, kad teismo sprendimu vaiko išlaikymui nustatytas tik 250 Lt (72,46 EUR) išlaikymas kas mėnesį, ieškovė, siekdama užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas gyventi, patiria išlaidų būstui, kuriame gyvena vaikas, išlaikymui (šildymui, elektros energijai apmokėti), teismas padarė išvadą, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir priteistas išlaikymas nėra pakankamas siekiant užtikrinti vaiko minimalių poreikių patenkinimą, todėl padidino vaikui priteisto išlaikymo dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo pakeisti ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui A. B. nuo 190 EUR iki 140 EUR periodinių išmokų kas mėnesį.
16. Apeliantas nesutinka su ieškovės pateikta išlaidų lentele, nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad vaiko kirpimui reikia 15 EUR/mėn., kadangi visiems žinoma aplinkybė, jog vyrų kirpimas kainuoja 5-7 EUR; rankšluosčių pirkimui taip pat nereikia 3 EUR per mėnesį, kadangi jie tarnauja metų metus. Vaikas anksčiau nelankė baseino, taigi ieškovė reikalauja išlaidų plaukimo būreliui nepagrįstai. Taip pat kiekvieną mėnesį ištisus metus vaikui nereikia nei vaistų, nei vitaminų po 40 EUR per mėnesį. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė jokiais įrodymai nepagrindė, kad tokias išlaidas patiria.
17. Apeliantas laiko, kad teismas priteisė išlaikymo dydį, kuris neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Jis šiuo metu pagal gaunamas pajamas ir esamą sveikatos būklę negali teikti teismo priteisto išlaikymo, tad prašo jį sumažinti iki 140 EUR per mėnesį.
Atsiliepimas
18. Ieškovė R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė laiko, kad teismas išsamiai išanalizavo visus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
19. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad baseino būrelį nepilnametis sūnus pradėjo lankyti teisminio proceso metu, kadangi ieškinio pateikimo metu baseinas nedirbo. Baseiną rekomendavo lankyti gydytojas dėl to, kad nepilnamečiui yra diagnozuotas II-ojo laipsnio nutukimas. Dėl šio sutrikimo ieškovė turi papildomų išlaidų geresniam ir kokybiškesniam maistui, papildomų išlaidų nepilnamečio vaiko užimtumui. Ieškovė laiko, kad apelianto siūlomas 140 EUR dydžio išlaikymas net nebūtų pakankamas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
20. Ieškovė akcentuoja, kad dalis išlaidų yra pagrįstos į bylą pateiktais čekiais, teismui abejonių patiriamos išlaidos nesukėlė. Visų išlaidų pagrįsti čekiais yra neįmanoma, tačiau ir pats atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, kad išlaidos nėra realios, pavyzdžiui, atsakovas neteikia įrodymų, kiek kainuoja rankšluosčiai ir kiek jų reikia vaikui. Vaistams, stomatologo paslaugoms ieškovė išleidžia kartais ženkliai daugiau nei 40 EUR per mėnesį, tad ieškinyje nurodytas šių paslaugų poreikio vidurkis. Atsakovas teismo posėdžio metu abejonių dėl išlaidų dydžio nekėlė ir aplinkybių netikslino.
21. Ieškovė ženkliai daugiau prisideda prie nepilnamečio vaiko auklėjimo, kadangi, kaip nurodė ir pats atsakovas, jis su vaiku visiškai nebendrauja. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai ieško geriau apmokamo darbo, dalyvauja pokalbiuose, siekia pagerinti savo turtinę padėtį. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir taikė proporcingumo principą ir priteisė iš atsakovo netgi mažesnę sumą nei prašė ieškovė. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas yra nedarbingas ar dirbti negali. Jis išlaikytinių daugiau neturi, taigi nėra pagrindo dar mažinti teismo priteistą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
24. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
25. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).
26. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.)
27. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 28 d. sprendimu iš atsakovo V. B. buvo priteistas jo sūnui A. B. skirtas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 250 Lt (72,46 EUR) dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą.
29. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
30. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą taip pat turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
31. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus Aivaras gyvena su ieškove, atsakovas su sūnumi nebendrauja, jo išlaikymui teikia tik 72,46 EUR išlaikymą. A. B. šiuo metu yra sulaukęs 16 metų amžiaus, ieškinio padavimo dienai išlaikymas nepilnamečiui iš atsakovo priteistas prieš trylika metų.
32. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindė padidėjusiais vaiko poreikiais (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui) dėl vaiko amžiaus ir nustatyto II-ojo laipsnio nutukimo bei neturėjimu pakankamų galimybių šiuos poreikius pilnai patenkinti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes iš esmės pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, dėl to ieškinį tenkino iš dalies, t. y. padidino iš atsakovo teikiamo išlaikymo dydį kas mėnesį iki 190 EUR, nors ieškovė prašė 220 EUR. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nurodytas išlaikymo dydis yra per didelis ir nepagrįstas, kad jis sūnaus išlaikymui sutiktų mokėti po 140 EUR kas mėnesį. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
33. Kaip tvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo ieškovės išlaidų lentelėje pateikto vaiko poreikių dydžio, kuriuo, priimdamas sprendimą, pasirėmė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas nurodytais argumentais taip pat negali būti grindžiamas. Be to atsakovas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad kai kurie išlaidų dydžiai, nurodyti lentelėje (pavyzdžiui, vaikų kirpimas, rankšluosčiai ir pan.), yra per dideli, įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės lentelėje netgi neatsispindi kai kurios būtinos išlaidos, nes ieškovė, su kuria šalių nepilnametis sūnus Aivaras nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti sūnų gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo sūnui teikimas, kuris susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju reikšminga yra ir tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, o išlaikymo dydis, kurį jis teikia, nustatytas ir priteistas prieš trylika metų. Duomenų, kad atsakovas būtų papildomai teikęs didesnį išlaikymą ir taip reikšmingai prisidėjęs prie nepilnamečio išlaikymo, nėra, nors, vaikui augant, akivaizdu, kad jo poreikiai didėja.
35. Kaip jau minėta, minimali mėnesinė alga yra orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgia teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam asmeniui. Išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistas 2004 metų gruodžio mėnesį, kada minimali mėnesinė alga buvo 144,88 EUR (500 Lt), išlaikymo dydis nekito iki 2018 metų, nors minimali mėnesinė alga padidėjo iki 400 EUR. Teisėjų kolegija laiko, kad 140 EUR suma, kurią sutinka mokėti atsakovas, yra akivaizdžiai nagrinėjamoje situacijoje per maža ir neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
37. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas yra nedarbingas, t.y. jam nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis (nedarbingas jis pagal pateiktus duomenis buvo tik laikinai), taip pat nėra duomenų apie tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat ir tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Darytina išvada, kad atsakovas turi ieškoti galimybių gauti papildomų pajamų, taip pat dėti maksimalias pastangas stengdamasis užtikrinti ne tik būtinus, minimalius savo vaiko poreikius, bet kiek įmanoma užtikrinti maksimalių poreikių tenkinimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo iš atsakovo dydį teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstą ir iš esmės teisingą.
38. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
39. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 240 EUR dydžio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kuri yra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais (CPK 93, 98 str.).
40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B. 240 EUR (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. B..