Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo (atsakovo) A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2009 m. liepos 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; kt.).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: S. v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; V. v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-468/2014).

Apeliantas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai civilinės bylos Nr. 2-1186-151/2014 nagrinėjimo metu. Taip pat prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą <....>.

Naujai paaiškėjusių aplinkybių momentą pareiškėjas sieja su banko AB ,,Swedbank“ ir kredito unijos ,,Prienų taupa“ atsakymais, kuriuose atsisakyta A. K. suteikti kreditą (kuri atsakovas siekė panaudoti buto įsigijimui vaikų vardu).

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Šiuo atveju tokių juridinių faktų, kurie egzistavo sprendimo priėmimo metu, tačiau pareiškėjai nebuvo žinoma, nenustatyta. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovas negali gauti kredito, iš esmės negali būti vertinama, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi ji iš esmės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinomos (buvo žinomos) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos neturi jokios esminės reikšmės bylai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė svarbi vertinant proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Pažymėtina, kad patvirtinus taikos sutartį šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Dėl to procesas civilinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje nurodyti pagrindai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį susitarė: pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1242-805/2009, dalyje dėl patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatant, kad „A. K. nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui nuo 2017 m. vasario mėn. iki sūnaus D. K. pilnametystės, skiria konkrečią pinigų sumą – 4 500 Eur, kuri atitinka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus D. K. pilnametystės; Šalys susitaria pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1203-878/2011 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš A. K. nepilnametės dukros T. K. išlaikymui nuo 2017 m. vasario mėn. iki dukros T. K. pilnametystės, konkrečią pinigų sumą - 20 550 Eur, kuri atitinka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukros T. K. pilnametystės; 4. Šalys susitaria, kad L. K. atsisako 10 509, 25 Eur sūnaus D. K. išlaikymo įsiskolinimo pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1242-805/2009; Šalys susitaria, kad L. K. atsisako 3 300,10 Eur dukros T. K. išlaikymo įsiskolinimo pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1203-543/2011; 6. Šalys susitaria, kad A. K. išlaikymą teikia nepilnamečiui sūnui D. K. ir nepilnametei dukrai T. K. turtu, t. y. už 25 050 Eur įgydamas nekilnojamąjį turtą - butą nepilnamečių vaikų D. K. ir T. K. vardu lygiomis dalimis per tris mėnesius laiko nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos ir t. t. Taigi, teismas taikos sutartimi nustatė priteistiną vaikams išlaikymo dydį po 150 Eur, taip pat šią sumą paskaičiavo iki kiekvieno vaiko pilnametystės, t. y. sūnui 4 500 Eur, o dukrai 20 500 Eur, ir sprendė, kad iš viso 25 500 Eur sumai atsakovas išlaikymą turi teikti turtu, t. y. už nurodytą išlaikymo sumą įgydamas nekilnojamąjį turtą.

Kaip minėta, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu gali būti atnaujintas nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir remdamasis žemiau nurodytų aplinkybių visetu daro išvadą, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė, kad jos teisinės pasekmės iš esmės pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus, todėl daro išvadą, kad teismo procesinis sprendimas vaikų išlaikymo aspektu yra neteisėtas ir sudarantis pagrindą atnaujinti procesą dėl esminis teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

CK 3.192 str. 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru sutartimi. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu. Taigi, įstatyme reglamentuota imperatyvi teisinė nuostata, nustatanti tėvų pareigą vaikams, kuri užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus.

Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, šalys sutarė dėl materialinio išlaikymo vaikams suteikimo turtu (atsakovas vaikų išlaikymo apimtyje, t.y. už 25 500 sumą įgis butą), tačiau teismas, tvirtindamas taikos sutartį nepagrįstai neįvertino, kad atsakovas nurodytos sutarties sąlygos įgyvendinimui nepateikė jokio užtikrinimo, t. y. kad jis realiai turi turto. Kaip matyti, po sutarties sudarymo atsakovas kreipėsi į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo, tačiau atsakovui kreditą atsisakyta suteikti, dėl ko atsakovas šiuo metu neturi piniginių lėšų butui įgyti, kas reiškia, kad jis negali realiai vykdyti teismo procesinio sprendimo vaikų išlaikymo dalyje, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžiamos vaikų teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės išlaikymas priteisiant vaikui (-ams) nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Šiuo atveju, atsakovas jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, todėl pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl vaikams materialinio išlaikymo priteisimo turtu (jo realiai nesant, ar atsakovui neturint realių piniginių lėšų jam įgyti), iš esmės pažeidė vaikų materialinio išlaikymo užtikrinimą reglamentuojančias nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad priteisiant išlaikymą turtu būtų tik iš dalies užtikrinami vaikų interesai (gyvenamajam būstui), tačiau vaikams turi būti užtikrintas ir kitų poreikių, interesų tenkinimas (maistui, aprangai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, higienai ir t. t.). Išlaikymas turtu tik pareikalautų didesnių išlaidų, susijusių su šio būsto išlaikymu. Pažymėtina, kad motina neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 550-600 Eur/mėn. Kol šalių vaikai yra nepilnamečiai, būsto išlaikymo išlaidos tektų tik ieškovei (motinai), kas galimai sumažintų jos pareigos teikti vaikui išlaikymą galimybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui nuo 2017 m. vasario mėn. iki sūnaus pilnametystės skiriama pinigų suma sudaro 4 500 Eur, kuri atitinka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės <...>; taip pat patvirtino nepilnametės dukters T. K. išlaikymui nuo 2017 m. vasario mėn. iki dukros pilnametystės skiriama pinigų suma sudaro 20 550 Eur, kuri atitinka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės <...>. Atsižvelgdamos į abiem vaikams priteistiną išlaikymo sumą, šalys susitarė, kad atsakovas teikia vaikams išlaikymą – už 25 050 Eur sumą įgydamas nekilnojamąjį turtą – butą nepilnamečių vaikų vardu lygiomis dalimis <...>. Teismas tokiomis sąlygomis ir patvirtino taikos sutartį, iš esmės neatsižvelgdamas, kad vaikams iki pilnametystės paskaičiuota priteistina suma iš esmės skiriasi savo dydžiu, o išlaikymo turto dalys nustatytos vienodo dydžio, t. y. registruojant lygiomis dalimis (t. y. po ½). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos sąlygos iš esmės prieštaraujančios viena kitai, neatitinkančios protingumo principo, prieštaravimo imperatyvioms nuostatoms ir/ar viešajam interesui.

Be to, iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad L. K. atsisakė sūnaus D. K. išlaikymo įsiskolinimo 10 509,25 Eur sumai <...> ir dukros T. K. išlaikymo įsiskolinimo 3 300,10 Eur sumai <...>. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas nuo išlaikymo įsiskolinimo taip pat pažeidžia vaikų interesus. Nurodyta įsiskolinimo suma yra vaikų nuosavybė ir ieškovė, būdama tik savo nepilnamečių vaikų turto valdytoja (uzufruktorė), neturi teisės atsisakyti šios nuosavybės, nes tai neabejotinai pablogina vaikų turtinę padėtį ir galimybes užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina, A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 tenkintinas ir, atnaujinus procesą nurodytu pagrindu, civilinė byla perduotina Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 tenkinti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-383-805/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2009 m. liepos 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Perduoti bylą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.