- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-500-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- Š. J.
- Trečiasis asmuo
- E. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ramunė Kuzmickienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3513-572/2008 pagal ieškovo Š. J. ieškinį atsakovei R. J., trečiajam asmeniui E. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį pakeisti ir iš ieškovo Š. J. priteisti išlaikymą po 200 Lt kasmėnesinėmis išmokomis E. J. ir T. J. nuo 2008-08-14 iki jų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimu iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. J. ir T. J. po 320 Lt kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Po šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, 2008-06-04 jam nustatytas tik 50 procentų darbingumas, jo galimybės dirbti sumažėjo per pusę, todėl sumažėjo ir gaunamas darbo užmokestis, jis gauna netekto nedarbingumo pensiją. Dėl tos pačios priežasties padidėjo jo išlaidos gydimuisi, vaistams išleidžia apie 100 Lt per mėnesį. Be to, atsirado naujas išlaikytinis – (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. J.. Laikantis CK nuostatų dėl lygaus visiems vaikams tenkančio išlaikymo, šiai dukrai taip pat tektų skirti 320 Lt kas mėnesį, tokiu būdu išlaikymo suma visiems trims vaikams būtų 960 Lt, kai tuo tarpu ieškovo mėnesio pajamos yra tik apie 700 Lt. Todėl ieškovas yra priverstas skolintis pinigų vaikams išlaikyti. Asmeninio turto turi tik sodo sklypą su statiniais, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas faktiškai yra ne jo, o žmonos. Atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, ji gauna didesnį atlyginimą negu buvusį priteisiant išlaikymą vaikams 2008-02-05, įsigijo naują automobilį, todėl ji gali teikti atitinkamai daugiau išlaikymo vaikams.
Atsakovė R. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis negali užtikrinti net pačių minimaliausių vaikų poreikių patenkinimo. Ieškovo gaunamos pajamos faktiškai yra tokios pat, kaip ir priteisiant vaikams išlaikymą po 320 Lt, jis turi nekilnojamojo turto, todėl yra finansiškai pajėgus teikti teismo jau priteistą išlaikymą vaikams. Jos pačios pajamos yra apie 1500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2008-02-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo Š. J. išlaikymą dukrai E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 270 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2008-12-12 iki jų pilnametystės, nustatė, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos atsakovė R. J. uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs realius vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, nusprendė, kad būtiniems vaikų poreikiams patenkinti reikia 650 Lt kiekvienam. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, ieškovas laikinai netekęs 50 procentų darbingumo ir turi ribotas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, jo sutuoktinė taip pat nedirba (yra vaiko priežiūros atostogose), pripažino, kad atsakovė gali prisidėti didesne dalimi nei ieškovas prie nepilnamečių vaikų E. ir T. išlaikymo. Išlaikymo dydį teismas pakeitė ne nuo 2008-08-14 (kaip prašė ieškovas), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau nustatytas išlaikymo dydis jau yra sumokėtas ir jo sumažinimas atgaline data pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 159-161) atsakovė R. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas pažeidžiant CPK 185, 376 straipsnių nuostatas, neteisingai įvertinus bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus ir netinkamai taikant įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias procesines teisės normas - laikant nustatytomis faktines aplinkybes, kurios nebuvo pagrįstos arba nepakankamai pagrįstos įrodymais, bei remiantis prielaidomis, kurių išvados prieštaravo bylos medžiagai ir tuo pažeidžiant CK 3.192, 3.201 straipsniuose nustatytas materialinės teisės normas, bei protingumo, teisingumo kriterijus.
1. Teismas, sumažindamas iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį neteisingai taikė CK 3.201 str. 1 d., nes bylos duomenimis patvirtinama, kad po Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis ir vaikų išlaikymo poreikiai iš esmės nepasikeitė, o atsakovės turtinės padėties pagerėjimas – didesnio atlyginimo gavimas, negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pagerėjimu, kuris pagal minėtą teisės normą leistų sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį.
2. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes dėl ko, vertindamas šalių turtinę padėtį ir nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, negu ieškovo, todėl atsakovė gali didesne dalimi nei ieškovas prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.Byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo tokiam šalių turtinės padėties įvertinimui. Ieškovas be savo darbinių ir kitų pajamų, asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą (6 žemės sklypus, sodo pastatą, negyvenamąsias patalpas - parduotuvę, 13/100 dalis knygyno), kuris nėra skirtas būtiniems šeimos poreikiams tenkinti (b.l.63-80). Ieškovo gaunamos pajamos dėl netekto darbingumo nesumažėjo, o padidėjo. Ieškovas ir būdamas sveikas, gavo tik minimalią mėnesinę algą, kas sudarė 534 Lt (ieškovo darbo užmokesčio pažyma prijungtoje Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-446-59/2008). Šiuo metu ieškovas, dirbdamas pagal sumažėjusį darbingumo lygi gauna 334,81 Lt darbo užmokesčio ir 306,65 Lt netekto darbingumo pensijos, kas sudaro 641,46 Lt grynųjų pajamų per mėnesį (b.l. 13, 81). Byloja nėra objektyvių įrodymų (kvitų, čekių, kitų apmokėjimo dokumentų), patvirtinančių ieškovo patirtas gydimosi išlaidas, kuriomis motyvuojamas jo turtinės padėties pablogėjimas, nors atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti šiuos įrodymus. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, per mėnesį gauna 1539,40 Lt, 104 Lt socialinę pašalpą vaikams ir po 2008-02-05 yra įsigijusi 12-kos metų senumo transporto priemonę, kuri reikalinga ir vaikų poreikiams tenkinti. Iš prijungtos Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-446-59/2008 matyti ir tai, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui.
3. CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Teismas, nustatydamas ieškovo galimybę teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, vertino tik ieškovo per mėnesį gaunamas pajamas, bet neatsižvelgė į jo turtinę padėtį: turimą nekilnojamąjį turtą ir jo paskirtį. Ieškovas turi realias materialines galimybes ir yra finansiškai pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams E. ir T. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimu priteisto dydžio išlaikymą, be to turtinė ieškovo padėtis užtikrina ir jo naujagimės dukters D. išlaikymą.
4. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 str.2 d., "Teismų praktika" Nr.22, AT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis, kurį nustatė pirmos instancijos teismas ieškovo nepilnamečiams vaikams E. ir T. J., yra nepagrįstas, neatitinka išlaikymo paskirties, nes negali šiandieninėmis gyvenimo sąlygomis, prie dabartinės infliacijos užtikrinti 14-os ir 10-ties metų amžiaus vaikams būtinų vystimuisi sąlygų sudarymo. Be to, pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus, teismas nenustatė ir išlaikymo sumos indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kuris buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu.
5. Prie ieškovo (duomenys neskelbtini) gimusios dukros D. išlaikymo turi prisidėti ir ieškovo sutuoktinė - vaiko motina, kurios tikroji turtinė padėtis teismui nėra žinoma, byloje nėra duomenų apie ieškovo sutuoktinės turimas lėšas banko sąskaitose, gaunamų motinystės išmokų, vaikams mokamų socialinių išmokų, pensijų dydį. Ieškovo sutuoktinės tikrosios turtinės padėties nustatymas yra svarbus nustatant ir ieškovo turtinę padėtį, tuo pačiu pagrindą keisti priteisto išlaikymo dydį. Savo atsiliepime į ieškinį, atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie jo sutuoktinės turtinę padėtį.
6. Teismas neanalizavo ir ieškovo dukters D. išlaikymo poreikių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 167-169) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-12 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jo mėnesinės pajamos padidėjo (334,81 + 306,65 = 641,46 Lt), nes prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-446-59/2008 ieškovo pajamos buvo 534 Lt. Apeliantė neįvertino, kad nuo 2008-01-01 nustatytas didesnis minimalios mėnesinės algos dydis - 800 Lt, taip pat nevertino svarbiausios aplinkybės, kad ieškovui nustatytas tik 50 procentų darbingumas, medicininiuose dokumentuose nustatyti darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai. Tai reiškia, kad sumažėjo ieškovo, kaip dirbančiojo paklausa darbo rinkoje. Turint sveikatos problemų, neišvengiamai atsiranda išlaidos gydimuisi, nes pastoviai reikia pirkti vaistus. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas gydimosi išlaidas, nes išlaidas medikamentų pirkimui patvirtina receptų, ant kurių yra farmacininkų atžymos apie išduotus vaistus ir sumokėtas sumas, kopijos. Vaistų įsigijimui per mėnesį ieškovas išleidžia apie 100 Lt. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kad būtų ženkliai pablogėjusi jos sveikata. Antras pagrįstas pagrindas taikyti CK 3.201 str. 1 d. ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra išlaikytinių skaičiaus padidėjimas. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. J. (b.1.17), todėl ieškovas turi tris išlaikytinius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visas nekilnojamasis turtas ir privalomai registruotas turtas (tiek priklausantis asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise) įgytas iki civilinėje byloje Nr.2-446-59/2008 2008-02-05 priimto teismo sprendimo. Po šio teismo sprendimo jokio turto ieškovas neįgijo. Asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklauso nekilnojamasis turtas pagal santuokos nutraukimo su apeliante pasekmių sutartį: SB "Pušelė" esantis 0,0679 ha žemės sklypas ir sodo pastatas. Civilinėje byloje Nr.2-446-59/2008 esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad iš Italijos Pramoninės žalos direkcijos L.K. (dabar J.) gavo 270.000 eurų draudimo išmoką už vyro V.K. žūtį. Teismas pagrįstai nustatė, kad už šiuos pinigus buvo įgytas nekilnojamasis turtas, kuris VĮ Registrų centre registruotas ieškovo ir sutuoktinės vardu. Teismo posėdžio, įvykusio 2008-12-04 metu, atsakovė R.J. pripažino, kad draudimo išmoka priklauso ieškovo sutuoktinės vaikams. Tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant prijungtą civilinę bylą, ieškovas nurodė, kad tik teisiškai šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ieškovas pripažįsta jį faktiškai esant sutuoktinės nuosavybe. Apeliantė teismo posėdžio metu pripažino, kad jos padėtis po 2008-02-05 pasikeitė, kadangi ji dirba daugiau, gauna geresnį atlyginimą, atliko remontą, pasikeitė automobilį. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė tenkina ne tik būtinuosius vaikų poreikius, bet ir užgaidas. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo sutuoktinės pajamas. Byloje yra duomenys apie sutuoktinės gaunamą pašalpą vaiko priežiūrai (b.l. 90). Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu prijungti prie civilinės bylos naujus įrodymus, kurių būtinybė esą iškilo vėliau. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir banko "Snoras" vartojamosios paskolos sutartį apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme. 2008-11-17 parengiamojo posėdžio metu byloje jau buvo iš VĮ „Regitra“ gauta informacija apie R.J., Š.J. ir L.J. priklausančias transporto priemones. Atsakovė nei parengiamųjų posėdžių metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė fakto apie vartojamojo kredito buvimą. Pažyma - sąskaita pasirašyta 2008-08-22, Vartojamosios paskolos sutartis - 2008-08-12, todėl šie dokumentai galėjo būti pateikti su atsiliepimu į ieškinį ar parengiamųjų posėdžių metu.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui atsiųstu pareiškimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias procesines teisės normas, t.y. laikė nustatytomis faktines aplinkybes, kurios nebuvo pagrįstos arba nepakankamai pagrįstos įrodymais, bei rėmėsi prielaidomis, kurių išvados prieštaravo bylos medžiagai, taip pažeidė CK 3.192, 3.201 straipsniuose nustatytas materialinės teisės normas, bei protingumo, teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka.
Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste.Teisėjų kolegijos vertinimu negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog teismas, sumažindamas iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį neteisingai taikė CK 3.201 str. 1 d., kadangi bylos duomenys patvirtina, jog po Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis ir vaikų išlaikymo poreikiai iš esmės nepasikeitė, o atsakovės turtinės padėties pagerėjimas – didesnio atlyginimo gavimas, negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pagerėjimu, kuris pagal minėtą teisės normą leistų sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, taip pat teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes dėl ko, vertindamas šalių turtinę padėtį ir nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, padarė nepagrįstas išvadas apie šalių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovui 2008-06-04 nustatytas netektas 50 procentų darbingumas, taip pat jam nustatyti darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai, kad dėl sumažėjusių galimybių dirbti sumažėjo jo gaunamas darbo užmokestis, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) kitoje ieškovo santuokoje gimė dukra, kurią jis privalo išlaikyti. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po 2008 02 05 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, jis nebegali teikti išlaikymo tokia apimtimi, kaip buvo nusprendęs teismas.
Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir teigia, kad ieškovo turtinė padėtis tapo netgi geresne, nes padidėjo jo gaunamos pajamos, t.y. bendrai sudėjus darbo užmokestis ir netekto darbingumo pensija, su tuo sutikti negalima. Asmuo, kuris neteko darbingumo dėl ligos, yra reikalingas medicininės pagalbos, o tai, kaip visuotinai yra žinoma, yra susiję su papildomomis gydymo bei sveikatos palaikymo išlaidomis.
Apeliantė taip pat teigia, jog teismas, nustatydamas ieškovo galimybę teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, vertino tik ieškovo per mėnesį gaunamas pajamas, bet neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą, o taip pat neatsižvelgė į tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką laikomasi taisyklės, kad vaikui būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, ne visada turi būti priteisiamas iš vieno tėvų išlaikymas lygus pusei minimalios mėnesinės algos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 12 12 sprendime nurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgia priteisdamas išlaikymą po 270 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, šie teismo nurodyti motyvai, tame skaičiuje ir susiję su ieškovo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu, yra pagrįsti.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus, teismas nenustatė ir išlaikymo sumos indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kas buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog išlaikymo indeksavimą reglamentuoja CK 3.208 str. Jis nustato, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Todėl teismui sprendime net nenurodžius šios įstatyminės nuostatos, ji vis vien taikoma. Dėl to negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad apskųstasis teismo sprendimas pažeidžia nepilnamečių vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, interesus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 07 09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 p. periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis, o kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, o jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 12 12 sprendimas nekeistinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.