- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-475-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“ dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės V. M. patikslintą priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikęs patikslintą ieškinį prašo: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – M., M.; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymą turtu, kurio vertė yra 6 195,00 Eur, t. y. 413/5540 dalį atsakovei priklausančio keturių kambarių buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); išlaikymui priteistų lėšų ir turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymą turtu, kurio vertė yra 9 975,00 Eur, t. y. 133/1108 dalį atsakovei priklausančio (duomenys neskelbtini) buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); išlaikymui priteistų lėšų ir turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 5) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri bus įgyvendinama po pereinamojo laikotarpio, pagal kurią: vaikų motina turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgiant į vaikų norą ir jų užimtumą; vaikų motina bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės metų savaitės šeštadienį iki 12.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.; vaikų motina privalo informuoti vaikų tėvą SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaikų tėvas privalo informuoti motiną apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikai negalės susitikti su motina. Tokiu atveju motinos bendravimas su vaikais perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku; nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus ir atsižvelgiant į vaikų norą, vaikų motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais: šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.; šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 10.00 val.; Naujųjų metų sutikimo šventę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki kitos dienos (sausio 1 d.) 18.00 val.; nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus ir atsižvelgiant į vaikų norą, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais: šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.; šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus ir atsižvelgiant į vaikų norą, motina bendrauja su vaikais: šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.; šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus ir atsižvelgiant į vaikų norą, tėvas bendrauja su vaikais: šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.; šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 10.00 val.; Naujųjų metų sutikimo šventę nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki kitos dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.; nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus ir atsižvelgiant į vaikų norą, nelyginiais metais vaikų gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 10.00 val.) vaikai švęs su motina, lyginiais metais – su tėvu; nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvų gimtadienius vaikai švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas vaikus pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaikais bendrauja iki kitos dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.; apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su motina laikotarpiais, motina įpareigojama nedelsiant informuoti vaikų tėvą; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; atsižvelgdami į vaikų interesus ir savo galimybes, vaikų tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos; 6) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. liepos 14 d. t. y. nuo šalių pradėjimo gyventi skyriumi pradžios; 7) pripažinti nekilnojamąjį turtą, t. y. 1/8 dalį 0,08266 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1194 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe; 8) nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažinti, kad sutuoktinių nekilnojamasis ir kilnojamasis dalytinas turtas santuokos nutraukimo byloje yra dalytinas tokiomis proporcijomis: ieškovui – 53,04 proc., atsakovei – 46,96 proc.; 9) padalyti santuokos metu įgytą turtą: priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: 0,0122 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 290 Eur; 0,0650 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 510 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 600 Eur, atsakovei nepriteisiant kompensacijos už ieškovui atitenkantį automobilį; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: miegamojo baldų komplektą 653,63 Eur vertės, sieninę spintą 333,33 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 50 Eur vertės, užuolaidas 100 Eur vertės, dujinę plytelę 30 Eur vertės, elektrinę orkaitę 50 Eur vertės, televizorius (2 vnt.) po 50 Eur, iš viso 100 Eur vertės, gartraukį 20 Eur vertės, šaldiklį 100 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 20 Eur vertės, bendra daiktų vertė – 1 456,96 Eur; taip pat priteisti atsakovei 3 171,52 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę dalytino turto dalį; 10) visus skolinius įsipareigojimus kreditorei UAB „SB Lizingas” 2021 m. vasario 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pripažinti asmenine ieškovo prievole kreditoriui; 11) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad iš pradžių šalių santykiai buvo geri, tačiau vėliau atsakovė pradėjo keistis – pradėjo naudoti prieš ieškovą psichologinį smurtą, kuris pasireiškė nuolatiniu priekaištavimu dėl visokiausių smulkmenų, taip pat nenoru materialiai prisidėti prie šeimos gerovės kūrimo. Šalių santykiai paskutiniais jų bendro gyvenimo metais tapo įtempti ir sudėtingi. Ieškovas vienas dirbo ir vienas materialiai išlaikė visą šeimą, o atsakovė niekur nedirbo, nes paprasčiausiai to nenorėjo. Ieškovas galutinai suprato, kad jo viltys ir pastangos išsaugoti santuoką su atsakove žlugo, kai jį pasiekė informacija, jog atsakovė (duomenys neskelbtini). 2020-07-14 dėl galbūt padaryto sunkaus nusikaltimo V. M. buvo sulaikyta Klaipėdos apskries vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, jai buvo pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – įpareigojanti gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini), taip pat nesiartinti prie nukentėjusiųjų 100 metrų atstumu. 2022-09-28 baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-795/2022 apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovė V. M. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) (duomenys neskelbtini), apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Būtent nusikalstamas atsakovės elgesys (duomenys neskelbtini) (prieš vienus tiesiogiai, prieš kitus netiesiogiai) tapo esmine priežastimi, kodėl šalių santuoka iširo galutinai ir šiuo metu yra tik formali. Nuo 2020-07-14, kai atsakovė policijos pareigūnų buvo sulaikyta dėl galbūt nusikalstamų veikų padarymo, ieškovas su savo mažamečiais vaikais pradėjo gyventi skyriumi nuo atsakovės, t. y. nuo tos dienos ieškovas su atsakove nustojo vesti ir tvarkyti bendrą ūkį. Dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ir atsakovei pareikalavus ieškovas su savo mažametėmis dukromis buvo priversti išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos (atsakovei priklausančio buto, kuriame šeima gyveno) ir ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Ieškovas, siekdamas savo vaikus apsaugoti nuo galimų patyčių ir nepatogumų, priėmė sprendimą su vaikais išvykti gyventi į kitą miestą. Mano, kad santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nusikalstamai elgėsi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), padarė didelę psichologinę traumą ieškovui ir (duomenys neskelbtini), taip pat savo elgesiu visiškai ignoravo bendrus šeimos poreikius ir interesus, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Nusikalstami atsakovės veiksmai sukėlė ieškovui skaudžius dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus padarinius, todėl ieškovas įgijo teisę į neturtinės žalos, kurią vertina 3 000 Eur suma, atlyginimą. Atsakovės doroviniai bruožai ir požiūris į savo vaikų tinkamą auklėjimą yra nesuderinami su geriausiais vaikų interesais, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Ieškovo skaičiavimais, šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 645 Eur dydžio suma (kiekvienam vaikui) per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį 85 Eur sumą kiekvieno vaiko išlaikymui skiria valstybė, bei į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą vaikams mišria forma (periodinėmis išmokomis ir turtu), kurios dydis yra 280 Eur ((645 – 85) / 2) per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė neturi galimybių savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 280 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iš viso 560 Eur), nes tokios pinigų sumos neuždirba, tačiau atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 83 100 Eur, todėl išlaikymas vaikams priteistinas periodinėmis išmokomis ir turtu (atitinkama atsakovei priklausančio buto dalimi). Ieškovas taip pat prašo nustatyti tokią atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri yra reikalinga vaikų interesams užtikrinti, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), buvo pirktas ieškovo jau po faktinio santuokos iširimo, kai ieškovas su vaikais iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), be to, turtas pirktas už jo asmenines lėšas ir 2021-02-05 iš UAB „SB Lizingas“ gautą kreditą, todėl šis turtas turėtų būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, o 2021-02-05 paimtas vartojimo kreditas jo asmenine prievole kreditoriui. Kadangi šiuo metu ieškovas vienas augina šalių dukras, jam yra reikalingas automobilis vaikų poreikiams užtikrinti, tai yra nuvežti dukras į mokyklą, būrelius, į gydymo įstaigas ir panašiai, todėl ieškovas prašo priteisti jam automobilį (duomenys neskelbtini), neskiriant atsakovei kompensacijos už šį kilnojamąjį turtą. Šalių santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški. Padalijus šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą natūra, šio turto valdymas ir naudojimas bendraturčių bendru sutarimu taptų neįmanomas, tai trukdytų padalytą nekilnojamąjį turtą racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir ribotų galimybę išgauti didžiausią naudą iš šio turto, todėl ieškovas prašo šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui natūra, o atsakovei natūra priteisti jai priklausančiame bute esančius kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką). Įvertinus tai, kad ieškovui atitenka didesnė dalis dalytino turto natūra, atsakovei priklauso piniginė kompensacija, kurios dydis yra 3171,52 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė tiek su pradiniu, tiek su patikslintu ieškiniu sutiko tik iš dalies. Atsiliepimuose nurodė sutinkanti, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, priešingai – mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtent ieškovas. Nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; neturtinės žalos atlyginimas jau yra priteistas ieškovui iš jos baudžiamojoje byloje, todėl antrą kartą ieškovas neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo pageidaujamam bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto, transporto priemonės padalijimo būdui neprieštarauja, tačiau nesutinka su ieškovo nurodyta turto verte ir ieškovo pageidavimu dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Į žemes, kurias ieškovas pirko esant santuokoje, bet jau gyvenant atskirai, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovė nepretenduoja. Dėl kilnojamųjų daiktų (baldų, buitinės technikos) padalijimo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dalies daiktų, kuriuos yra išsivežęs, ieškovas nemini savo ieškiniuose. Daiktai buvo pirkti už bendrus pinigus, įgytus santuokos metu. Pusę daiktų ieškovas išsivežė, todėl likę daiktai priklauso jai ir ji neprivalo mokėti kompensacijos ieškovui už likusius bendrus daiktus bute. Sutinka, kad prievolė kreditorei UAB „SB Lizingas“ yra išskirtinai ieškovo. Nesutinka, kad vaikų interesai bus užtikrinti jų gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, kadangi ieškovas nesirūpino vaikais, jų neaugino, jam nebuvo įdomūs vaikų poreikiai ir interesai. Viskuo rūpinosi ji viena. Nemano, (duomenys neskelbtini), dukros negali gyventi su ja. Jos atveju tai (duomenys neskelbtini), už kurį sodinama į kalėjimą. Prašo teismo grąžinti jai nors vieną dukrą, nes mokėti išlaikymą dviem vaikams yra nepakeliamai sunku, kai atlyginimas yra minimalus. Nesutinka su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo vaikams dydžiu ir išlaikymo priteisimu turtu. Vaikų išlaikymui sutinka ir gali mokėti po 170 Eur kiekvienai dukrai, kaip moka šiuo metu. Dėl ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos nesutinka, nes ji labai sudėtinga. Mano, kad turėtų būti nustatyta paprastesnė bendravimo tvarka, be to, tik tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad vaikai lieka gyventi su ieškovu.
4. Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, kurį vėliau patikslinusi prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo 2020-11-16; 3) padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis ieškovo pageidaujamu būdu ir priteisti jai iš ieškovo 3 992 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro santuokos metu įgyto turto dalį; 4) priteisti jai iš ieškovo 4947,25 Eur draudimo išmokos (pasitraukimo vertės); 5) priteisti jai ½ visų ieškovo banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų; 6) įpareigoti ieškovą grąžinti jai pusę vaikų fotografijų; 7) nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove; 8) nustatyti, kad tėvas A. M. su dukromis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrauja netrukdomai, prieš tai suderinęs bendravimo laiką su dukrų mama V. M.; 9) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po 280 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 10) priteisti iš ieškovo 151,74 Eur už sumokėtus mokesčius už jam priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas didesnę metų dalį būdavo išplaukęs į jūrą, namo grįždavo retai (kas 4–4,5 mėn.) ir pabūdavo neilgai – apie 2–2,5 mėn. Nors ieškovo darbo pobūdis nesutarimų nekėlė, tačiau, ieškovui grįžus, jis dėmesio šeimai, t. y. nei jai, nei vaikams, neskirdavo. Dėl ieškovo abejingumo jų tarpusavio santykiams, santuokinių ryšių puoselėjimui ji (atsakovė) prarado viltį. Ieškovo šeimos gerovės supratimas apsiribojo materialiais dalykais. Ieškovas nebuvo jai dėmesingas ir intymia prasme. Didžiausias smūgis iš ieškovo pusės jai buvo suduotas sunkiausioje situacijoje – ją sulaikius, pritaikius kardomąsias priemones – ieškovas jos nepalaikė nei morališkai, nei finansiškai, nors kaip sutuoktinis tokią pareigą turėjo. Tik pasmerkė ją ir nuteisė pats, net nesant apkaltinamojo nuosprendžio, tebegaliojant nekaltumo prezumpcijai. Ieškovo kaip sutuoktinio moraliniai, vertybiniai požiūriai, taip pat požiūris į šeimą bei jos tikslus esmingai skiriasi nuo lojalaus, atidaus ir pareigingo sutuoktinio standartą atitinkančio asmens elgesio. Retrospektyviai vertindama ieškovo elgesį mato ir aiškių jo neištikimybės apraiškų. Išvykimui gyventi į (duomenys neskelbtini) pas draugę ieškovas ruošėsi iš anksto. Nesutinka su ieškovo pageidavimu dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes tam nėra įstatymų numatytų pagrindų. Turtas dalytinas šalims lygiomis dalimis po ½. Taip pat nesutinka su ieškovo nurodyta santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, transporto priemonės, kilnojamojo turto (daiktų) verte. Atsakovės skaičiavimu, viso bendro turto vertė santuokos pabaigoje – 12 068 Eur – kiekvienam sutuoktiniui po 6 034 Eur. Priteisiant ieškovui turtą natūra, jai priteistina 3 992 Eur piniginė kompensacija. Tiek ieškovo, tiek jos gyvybės draudimo įmokos buvo mokamos iš ieškovo darbo užmokesčio, kuris yra bendras sutuoktinių turtas. Tokių lėšų naudojimas kaupimui, taupymui lemia, kad ir sukaupta suma yra laikoma bendru turtu (aktyvu), kuriam taikomas santuokinio turto teisinis režimas. Todėl tiek jai draudiko išmokėta 1 016 Eur suma, tiek ieškovui išmokėta suma 8 878,50 Eur (pasitraukimo vertė dėl nutrauktos gyvybės draudimo sutarties) yra bendros sutuoktinių lėšos, dalytinos santuokos pabaigoje. Kiekvienam sutuoktiniui tenkanti už gyvybės draudimą išmokėta suma sudaro 4 947,25 Eur. Kadangi ieškovo banko sąskaitose buvo bendrų santuokinių lėšų, o tokios lėšos yra bendras dalytinas šeimos turtas, reiškia reikalavimą dėl ½ dalies lėšų priteisimo. Ieškovas, išvykdamas gyventi į (duomenys neskelbtini), išsivežė visas vaikų nuotraukas. Kadangi vaikai yra ne vien ieškovo, bet ir jos, tuo labiau, kad neturi galimybės jų matyti, naujų nuotraukų ieškovas jai nesiunčia, ieškovas įpareigotinas grąžinti jai ½ dalį vaikų fotografijų. Be kita ko nurodė, kad, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiui ir pradėjus bausmės vykdymą, jai yra panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo dukrų ir nesiartinti prie jų arčiau nei nustatytu 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su (duomenys neskelbtini). Ji paskirtą bausmę vykdo, sumokėjo 500 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo metu dirba, dalyvauja elgesio pataisos programoje ir lanko psichologo konsultacijas. Paskirtą bausmę vykdo, todėl prašo atsižvelgti į jos pastangas ir dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Už ieškovui priklausančias žemes (duomenys neskelbtini) gavo pranešimus (deklaracijas) dėl žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjo iš savo asmeninių lėšų iš viso 151,74 Eur. Šią sumą jai turi atlyginti ieškovas, nes žemė jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.
6. Ieškovas atsiliepimuose į priešieškinį ir jo patikslinimą nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovės kaltinimai dėl jo neištikimybės, sutuoktinio pareigų nevykdymo yra nepagrįsti. Nesutinka su atsakovės prašoma priteisti 1/2 dalimi draudimo išmokos, nes atsakovė jų atsisakė. Visas įmokas gyvybės draudimui mokėjo jis vienas, be to, nutraukus jo gyvybės draudimo sutartį su UAGDPB „Aviva Lietuva“ gautos 8 878,50 Eur lėšos išimtinai susijusios su jo asmeniu. Nesutinka su atsakovės nurodyta sodo sklypų ir automobilio verte, prašoma priteisti pinigine kompensacija, piniginių lėšų padalijimu po ½ . Pažymėjo, kad jo uždirbtos lėšos buvo išleistos šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2020-07-14, todėl atsakovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo 2020-11-16, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovė yra nuteista dėl (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad atsakovė negeba savo vaikams sudaryti saugios augimo aplinkos sąlygų. Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, vėl kiltų grėsmė pažeisti prioritetinį vaikų teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą. Ieškovas sutinka, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui (vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui) būtų priteista po 280 Eur dydžio suma ((645-85)/2) per mėnesį iš tėvo (motinos), kuris gyvena skyrium nuo šeimos. Ieškovas taip pat sutinka su atsakovės reikalavimu priteisti 151,74 Eur sumą, kurią atsakovė sumokėjo už ieškovą, ir yra pasiruošęs šią sumą pervesti atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo A. M. ir atsakovės V. M. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės V. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. M. paliko pavardę M., atsakovei V. M. paliko pavardę – M.. Priteisė iš atsakovės V. M. 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. M.. Nustatė nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. M.. Priteisė iš atsakovės V. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą A. M.. Į priteistą išlaikymą įskaitė atsakovės V. M. sumokėtą (iš jos išieškotą) laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nustatė atsakovės V. M. pereinamojo laikotarpio bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatė kitą atsakovės V. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tvarką. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo A. M. ir atsakovės V. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. liepos 14 d. Pripažino 1/8 dalį (0,08266 ha) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), viso sklypo vertė – 7 020 Eur, 1/8 dalies vertė 877,50 Eur; 0,1194 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 5310 Eur vertės; 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 4070 Eur vertės, ieškovo A. M. asmenine nuosavybe. Padalijo ieškovui A. M. ir atsakovei V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pripažino, kad visi skoliniai įsipareigojimai kreditorei UAB „SB Lizingas“ pagal ieškovo A. M. ir UAB „SB Lizingas” 2021 m. vasario 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė A. M. prievolė, kurią jis toliau asmeniškai vykdys savo lėšomis. Priteisė atsakovei V. M. iš ieškovo A. M. 76,74 Eur sumą už sumokėtą žemės mokestį. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovės V. M. 6 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei V. M. iš ieškovo A. M. 33,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą patikslintą ieškinį ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai (aprašytini tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):
7.1. Teismas nustatė, kad šalių dukros gyvena su ieškovu, šiuo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl yra pagrindas priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovės. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams mišria forma: periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175,00 Eur kiekvienai dukrai ir išlaikymą turtu, (duomenys neskelbtini) priteisiant 413/5540 dalį (dalies vertė 6 195,00 Eur) atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) priteisiant 133/1108 dalį (dalies vertė 9 975,00 Eur) minėto buto. Atsakovė sutiko dukrų išlaikymui mokėti po 170,00 Eur kas mėnesį (tiek, kiek šiuo metu moka priteisto laikino išlaikymo), dėl išlaikymo priteisimo turtu kategoriškai nesutiko.
7.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su vaikais gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos ieškovas prašo priteisti jam, atitinkamai atsakovei priteisiant kompensaciją (išskyrus už automobilį). Taip pat ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe 1/8 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tam atsakovė iš esmės neprieštarauja.
7.3. Nustatė, kad ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, ieškovo paaiškinimais, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo vidutiniškai apie 900,00 Eur, tai patvirtina ir darbo užmokesčio pažyma bei „Sodros“ duomenų išrašas. Nuo 2023 m. spalio 26 d. ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) taip pat šaltkalviu, už 2023 m. lapkričio mėn. ieškovui priskaičiuota 1 832,00 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), ieškovas nurodė, kad darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, apie 1 050,00 Eur. Ieškovas taip pat gauna išmokas vaikams ir atsakovė moka laikiną išlaikymą po 170,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovas nurodė turintis vieną kreditorę UAB „SB Lizingas“, kuriai kas mėnesį moka 158,89 Eur vartojimo kredito įmoką (paskutinės įmokos data 2025 m. sausio 31 d.).
7.4. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 27 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. lapkričio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini), gavo / gauna kiek didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Atsakovė nurodė gaunanti apie 640,00 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Atsakovė paaiškino, kad turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra įgijusi maisto produktų technologės specialybę. 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-795/2022 iš atsakovės nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) yra priteistas 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, jį atsakovė nurodė mokanti dalimis. Duomenų apie kitus atsakovės kreditorius nėra.
7.5. Teismas vertino tai, kad šalių dukroms (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitės mokosi (duomenys neskelbtini) atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abi mergaitės lanko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Neabejotinai nusprendė, kad vaikams būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, mokymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikai turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių, byloje nėra.
7.6. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad, jo vertinimu, minimaliems vieno vaiko poreikiams tenkinti pakanka sumos, iš esmės lygios vienai minimaliai mėnesio algai – apie 645,00 Eur per mėnesį, ir, atsižvelgdamas į tai, kad kas mėnesį 85,00 Eur sumą (2023 m.) kiekvieno vaiko išlaikymui skiria valstybė, bei į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, prašo iš atsakovės priteisti vieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą, kurio dydis yra 280,00 Eur. Ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, įvertinus vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, laikė iš esmės pagrįstu ir atitinkančių nepilnamečių vaikų interesus, tačiau teismas pažymėjo, kad negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų (šiuo atveju motinos) turtinė padėtis. Nors ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės gaunamų pajamų dydį, prašo išlaikymą priteisti mišria forma, tačiau teismas gali ir turi parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitiktų vaiko (vaikų) interesus.
7.7. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju priteisus išlaikymą vaikams turtu, vaikų nuosavybės dalis turte sudarytų itin nedidelę dalį ((duomenys neskelbtini) dalis apie 7 proc., (duomenys neskelbtini) – apie 12 proc.), kokią realią naudą, priteisus dalį išlaikymo turtu, gautų vaikai, ieškovas nepagrindė. Be to, priteisus išlaikymą turtu ir ieškovą paskyrus vaikams priklausančio turto tvarkytoju uzufrukto teise, esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, pagrįstai tikėtinos tarp šalių galinčios kilti konfliktinės situacijos, susijusios su bendro turto valdymu, naudojimu, disponavimu, tvarkymu. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, siekiant užtikrinti vaikų kasdienių poreikių tenkinimą, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis.
7.8. Teismas sutiko, kad iš tiesų atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau ir ieškovo pajamos nėra žymiai didesnės, juo labiau, kad šalių dukros gyvena su ieškovu, kuris teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Atkreipė dėmesį, kad priešieškiniu atsakovė prašė iš ieškovo priteisti po 280,00 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai, tuo iš esmės pripažindama tokio dydžio išlaikymo reikalingumą.
7.9. Teismas nustatė ir tai, kad abi šalys daugiau išlaikytinių neturi, atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, yra įgijusi profesiją, turi nuosavą būstą, kreditorių, išskyrus dukrą (duomenys neskelbtini) neturi. Teismo vertinimu, atsakovė turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamas, pakankamas teikti vaikams reikalingą išlaikymą.
7.10. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaikų amžių, įvertinant ieškovo gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį (nuo 2024 m. sausio 1 d. 96,25 Eur), teismas nusprendė, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
7.11. Teismo vertinimu, 556,00 Eur suma (230,00 Eur iš atsakovės priteistas išlaikymas, tokio paties dydžio ieškovo skiriama suma, 96,25 Eur valstybės mokamos išmokos) per mėnesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikams, neturintiems specialiųjų poreikių, šiuo metu yra pakankama būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti. Patikslintu ieškiniu ieškovas nebereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo (posėdyje nurodė, kad išlaikė vaikus iš bendrų lėšų) ir prašė išlaikymą priteisti nuo 2023 m. sausio 1 d. Nesant ginčo tarp šalių dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo momento (atsakovė dėl to jokių prieštaravimų nereiškė), išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iš atsakovės priteisė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
7.12. Teismas į priteistą išlaikymą įskaitė atsakovės sumokėtą (iš jos išieškotą) laikiną išlaikymą, vykdant 2021 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, dėl laikino išlaikymo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteisti iš motinos V. M. išlaikymą po 175,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. M.; 2) nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės V. M. išlaikymą turtu, jo vertė yra 6 195,00 Eur. Iš atsakovės V. M. nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteisti 413/5540 dalį (duomenys neskelbtini) buto (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Išlaikymui priteisto turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. M.; 3) nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteisti iš motinos V. M. išlaikymą po 175,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. M.; 4) nepilnametei (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės V. M. išlaikymą turtu, kurio vertė yra 9 975,00 Eur. Iš atsakovės V. M. nepilnametės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 133/1108 dalį (duomenys neskelbtini) buto (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Išlaikymui priteisto turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. M.. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:
8.1. Nurodo, kad ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies. Ieškovas nesutinka su teismo priimta sprendimo dalimi, kurioje teismas pasisakė apie nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį ir formą. Ieškovas mano, kad teismas netinkamai įvertino šalių (ieškovo ir atsakovės) turtinę padėtį, taip pat nepilnamečių vaikų poreikiams (išlaikymui) būtinas pinigines lėšas, todėl nepagrįstai sumažino nepilnamečiams vaikams prašomo priteisti išlaikymo dydį.
8.2. Apeliantas mano, kad vieno šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 645,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad kas mėnesį 85,00 Eur sumą kiekvieno vaiko išlaikymui skiria valstybė (nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria 96,25 Eur) bei į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, ieškovas teismo prašė iš atsakovės priteisti vieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui bent po 280,00 Eur ((645 Eur – 85 Eur ) / 2) per mėnesį kiekvienam vaikui.
8.3. Pažymi, kad tokio paties dydžio išlaikymą nepilnametėms dukroms prašė ir atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu priešieškiniu, taip pat institucija, teikianti išvadą, 2023 m. rugpjūčio 23 d. patikslintoje išvadoje Nr. 11SD-3179 nurodė, kad ieškovo prašomas išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių interesus. Visa tai rodo, kad ieškovo ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnametėms dukroms (po 280,00 Eur kiekvienai) yra visiškai pagrįstas ir būtinas, kad nebūtų pažeisti (ignoruojami) vaikų būtinieji poreikiai ir interesai.
8.4. Akcentuoja, kad nors atsakovės gaunamos pajamos iš darbo santykių nėra didelės, tačiau atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) butą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė (VĮ Registrų centro duomenimis) yra 83 100,00 Eur.
8.5. Mano, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai gera, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu (VĮ Registrų centro duomenimis, turto vertė siekia 83 100,00 Eur). Daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių kliūčių nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti mišria forma, t. y. dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis, o dalį nekilnojamojo turto dalimi.
8.6. Įvertinęs atsakovės gaunamų pajamų dydį iš darbinės veiklos, taip pat atsakovės pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, teismo prašė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį iš atsakovės priteisti ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė neturi realių galimybių savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 280,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iš viso 560,00 Eur), kadangi atsakovė paprasčiausiai tokios pinigų sumos neuždirba. Todėl nepilnamečiams vaikams priteisus išlaikymą mišria forma (kaip ir buvo prašoma ieškinyje) būtų buvę užtikrinti nepilnamečių vaikų geriausi interesai.
8.7. Teismui priimant sprendimą sumažinti prašomo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nuo 280,00 Eur iki 230,00 Eur, motyvuojant tuo, kad atsakovės (vaikų motinos) turtinė padėtis neva objektyviai neleidžia teikti vaikams prašomo išlaikymo, t. y. po 280,00 Eur, akivaizdžiai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir lūkesčius, todėl tokia teismo sprendimo dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
8.8. Pažymi, kad teismo abejonės dėl realios naudos vaikams nebuvimo (jeigu vaikams dalis išlaikymo būtų priteista turtu) yra visiškai niekuo nepagrįsta. Akcentuoja, kad ieškovas ieškinyje yra pateikęs detalius skaičiavimus apie realią naudą vaikams, jeigu jiems būtų priteistas išlaikymas mišria forma.
8.9. Šiuo konkrečiu atveju teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepilnamečių vaikų geriausi poreikiai bus užtikrinti priteisus jiems išlaikymą po 230,00 Eur, t. y. 50,00 Eur sumažinus prašomo išlaikymo dydį, todėl ši teismo sprendimo dalis turėtų būti keičiama, kad būtų užtikrinti geriausi vaikų interesai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:
9.1. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis laikytinas iš esmės pagrįstu, tačiau, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų (šiuo atveju motinos) turtinė padėtis.
9.2. Teismo vertinimu, 556,00 Eur suma (230,00 Eur iš atsakovės išlaikymas, tokio paties dydžio atsakovo skiriama suma, 96,25 Eur valstybės mokamos išmokos) per mėnesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų neturintiems specialiųjų poreikių vaikams, šiuo metu yra pakankama būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mišria forma, tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės, vadovavosi teismų praktika, nes ji yra dirbanti, turi nuolatines pajamas, ir tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių tenkinimą.
9.4. Teismas pagrįstai nurodė, jog, priteisus išlaikymą turtu, vaikų nuosavybės dalis turte sudarytų tik nedidelę dalį ((duomenys neskelbtini) dalis apie 7 proc., (duomenys neskelbtini) apie 12 proc.), o kokią realią naudą tokiu atveju gautų vaikai, nenurodė. Be to, šiuo atveju, ieškovą paskyrus vaikams priklausančio turto tvarkytoju uzufrukto teise, esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, tikėtinos tarp šalių galinčios kilti konfliktinės situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo nuspręsta ieškovo patikslinto ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo iš dalies atmestas ir atsakovės priešieškinis, tačiau ši sprendimo dalis nėra skundžiama. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apskųstos teismo sprendimo dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys susilaukė dviejų dukrų: (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) .
14. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, be kita ko, teismo prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymą turtu, kurio vertė yra 6 195,00 Eur, t. y. 413/5540 dalį atsakovei priklausančio (duomenys neskelbtini) buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); išlaikymui priteistų lėšų ir turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymą turtu, kurio vertė yra 9 975,00 Eur, t. y. 133/1108 dalį atsakovei priklausančio keturių kambarių buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); išlaikymui priteistų lėšų ir turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų (šiuo atveju motinos) turtinė padėtis. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju priteisus išlaikymą vaikams turtu, vaikų nuosavybės dalis turte sudarytų itin nedidelę dalį ((duomenys neskelbtini) dalis apie 7 proc., (duomenys neskelbtini) – apie 12 proc.), ieškovas nepagrindė, kokią naudą priteisus išlaikymą turtu gautų vaikai, be to, priteisus išlaikymą turtu tikėtinos tarp šalių galinčios kilti konfliktinės situacijos, susijusios su bendro turto valdymu, naudojimu, disponavimu, tvarkymu. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, siekiant užtikrinti vaikų kasdienių poreikių tenkinimą, iš atsakovės priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis.
16. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir formos. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių kliūčių nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti mišria forma, t. y. dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis, o dalį nekilnojamojo turto dalimi. Akcentavo, kad atsakovė neturi realių galimybių savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 280,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iš viso 560,00 Eur), todėl nepilnamečiams vaikams priteisus išlaikymą mišria forma (kaip ir buvo prašoma ieškinyje) būtų buvę užtikrinti nepilnamečių vaikų geriausi interesai.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
18. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, pažymėdamas, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių kliūčių nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti mišria forma, t. y. dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis, o dalį nekilnojamojo turto dalimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
19. Pažymėtina, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt.
20. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
21. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat ir iš teikiamo išlaikymo, todėl išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
22. Dėl išlaikymo formų santykio kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Vaiko teisės į būstą užtikrinimas paprastai nesudaro pagrindo pateisinti išlaikymo priteisimą turtu, tam yra nustatytos ir kitos priemonės, kaip pavyzdžiui, uzufrukto nustatymas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turtui.
23. Pažymėtina, kad tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą periodinių išmokų forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, skundžiamu sprendimu, be kita ko, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams mišria forma: periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175,00 Eur kiekvienai dukrai ir išlaikymą turtu, (duomenys neskelbtini) priteisiant 413/5540 dalį (dalies vertė 6 195,00 Eur) atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) priteisiant 133/1108 dalį (dalies vertė 9 975,00 Eur) minėto buto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimą iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis.
24. Visų pirma iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas. Kaip matyti, atsakovė nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. lapkričio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini). Dirbdama (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. gavo 924,53 Eur sumą neatskaičius mokesčių, už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. gavo 1 272,54 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dirbdama (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d. gavo 932,69 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dirbdama (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. gavo 979,99 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. gavo 994,81 Eur sumą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. 932,27 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dirbant (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 17 iki 2023 m. lapkričio 30 d. gavo 496,90 Eur sumą neatskaičius mokesčių. Atsakovė taip pat nurodė, kad turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra įgijusi maisto produktų technologės specialybę. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-795/2022 iš atsakovės nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) yra priteistas 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, jį atsakovė moka dalimis. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovės turimus kreditorius.
25. Antra, iš byloje esančio 2023 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2011 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 8974 pagrindu. Iš minėto išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto – buto – vidutinė rinkos vertė – 80 700,00 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-795/2022 nuspręsta laikiną atsakovės nuosavybės teisių apribojimą į turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo.
26. Ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 sausio 31 d. gavo 1 338,95 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. gavo 1 327,46 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. gavo 905,54 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. gavo 1 336,33 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. gavo 1 547,07 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. spalio mėn. ieškovo atlyginimas vidutiniškai siekė 1 440,07 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovas nuo 2023 m. spalio 26 d. dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 31 d. gavo 324,53 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. gavo 1 832,00 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Ieškovas, be kita ko, pats nurodė, kad darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, apie 1 050,00 Eur. Ieškovas taip pat gauna išmokas vaikams ir atsakovė moka laikiną išlaikymą po 170,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovas nurodė turi vieną kreditorę UAB „SB Lizingas“, kuriai kas mėnesį moka 158,89 Eur vartojimo kredito įmoką (paskutinės įmokos data 2025 m. sausio 31 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo atveju ieškovas, prašydamas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės, iš esmės nepagrindė savo reikalavimo, t. y. neįrodė, kad atsakovė neturi galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, be kita ko, pats ieškovas patikslintame ieškinyje nebereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo (posėdyje nurodė, kad išlaikė vaikus iš bendrų lėšų) ir prašė išlaikymą priteisti nuo 2023 m. sausio 1 d., taigi iš esmės tarp šalių nekilo ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo, tai iš esmės paneigia ieškovo tvirtinimus apie vaiko motinos ribotas galimybes teikti išlaikymą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apeliantas nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokią realią naudą, priteisus dalį išlaikymo turtu, gautų nepilnamečiai vaikai. Priteisus vaikams išlaikymą turtu, atsakovė ir šalių dukros taptų bendraturtėmis, be kita ko, patirtų ir išlaidų buto išlaikymui, kadangi dalį šių išlaidų turėtų dengti šalių nepilnametės dukros, iš atsakovės gaunant 175,00 Eur išlaikymo piniginėmis išmokomis, manytina, kad joms gauti tokį turtą asmeninėn nuosavybėn nebūtų naudinga. Pažymėtina, kad priteisiamu išlaikymu reikalinga pirmiausia užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti, todėl pripažintina, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų būtent išlaikymo teikimas periodinėmis piniginėmis lėšomis.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto poziciją, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, netinkamai įvertino vaikų poreikius, nesirėmė rašytiniais duomenis bei visa byloje esančia medžiaga, ją atmeta kaip nepagrįstą. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išanalizavo ir nustatė tiek nepilnamečių vaikų poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, aiškiai ir suprantamai motyvavo, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokias įrodymais remdamasis daro išvadas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių (vaikų poreikių ir tikrosios tėvų turtinės padėties) egzistavimo ir faktų pripažinimo įrodytais. Apeliaciniame skunde ieškovo pakartotinai nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir detaliai pagrindė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, dar kartą nusprendžia, kad nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių (ieškovo ir atsakovės) turtinę padėtį, taip pat nepilnamečių vaikų poreikiams (išlaikymui) būtinas pinigines lėšas, todėl nepagrįstai sumažino nepilnamečiams vaikams prašomo priteisti išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės su jais sutikti pagrindo neturi.
30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
32. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
33. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų poreikių turinį, atsižvelgė į jų amžių, užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, be kita ko, pažymėdamas, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų (šiuo atveju motinos) turtinė padėtis. Apeliantas iš esmės nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada pažymėdamas, kad buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai nepagrįstai sumažinus išlaikymo dydį. Ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas po 280,00 Eur (645 Eur – 85 Eur / 2), be kita ko, pažymėdamas, kad iš esmės atsakovė teikti tokį išlaikymą neturi galimybių, kadangi tiek neuždirba. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, jog atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, yra įgijusi profesiją, turi nuosavą būstą, kreditorių, išskyrus (duomenys neskelbtini) kuriai priteistas 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturi. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas atsižvelgė į tai, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. ieškovo gaunamas išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydis – 96,25 Eur, todėl pagrįstai vertino, kad 556,00 Eur suma (230,00 Eur iš atsakovės priteistas išlaikymas, tokio paties dydžio ieškovo skiriama suma, 96,25 Eur valstybės mokamos išmokos) per mėnesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikams, kadangi šalių nepilnametėms dukroms nenustatyti jokie individualūs padidinti poreikiai, kurie reikalautų didesnės, nei įprasta tokio amžiaus vaikui, išlaikymo sumos, šiuo metu yra pakankama būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti. Kaip minėta, priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Iš esmės pažymėtina ir tai, kad ieškovas pats nurodęs, kad jo gaunamas užmokestis – apie 1 050,00 Eur, taigi iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovo pajamos nėra žymiai didesnės negu atsakovės.
35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis yra proporcingas vaikų poreikiams ir aktualiai tėvų turtinei padėčiai, todėl yra paliekamas nepakeistas.
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaikų poreikiams, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo.
37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
38. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 300,00 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.
43. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos 300,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei – antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).