- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-460-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00819-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- L. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ir atsakovo L. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20092-359/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos pagal paprastąjį vekselį išieškojimo ir atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovui R. M. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 835 Eur pagrindinę skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui paskolino 2 835 Eur. Atsakovas, pasirašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį, savo parašu patvirtino, jog pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2019 m. birželio 1 d. Skolos faktas ir dydis yra akivaizdus, kadangi remiantis 2018 m. gruodžio 31 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis išrašytas ir paties atsakovo pasirašytas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas L. Š. nurodė, kad su ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neneigia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. paprastasis vekselis, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui ne vėliau nei iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti 2 835 Eur, tačiau atsakovas ginčija vekselio, kaip paskolos raštelio, atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimams, o būtent – jog vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko – 2 835 Eur – perdavimo atsakovui. Vekselis per se (iš lot. savaime) negali būti pripažintas 2 835 Eur perdavimą atsakovui įrodančiu dokumentu. Vekselyje nėra jokių duomenų, kurie užfiksuotų paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui faktą. Atsižvelgiant į tai, jog vekselis nepatvirtinta pinigų perdavimo atsakovui fakto, pagrįstai manytina, kad tarp šalių nebuvo ir nėra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, t. y. ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių vekselio aplinkybių.
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. Š. byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.875 ir 1.91 straipsnius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas teigia, jog vekselio pagrindu atsakovui buvo paskolinta 2 835 Eur, tačiau atsakovas nurodo, kad ieškovas atsakovui neperdavė vekselyje nurodytos sumos, o atsakovas ieškovui niekada nebuvo ir nėra kokiu nors pagrindu skolingas pinigus. Atsakovas pažymi, jog vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, t. y. ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių vekselio aplinkybių, nurodydamas, jog vekseliu yra užtikrinama atsakovo skola, kuri susidarė ieškovui apmokėjus atsakovo skolą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), ieškovui. Ne atsakovas parengė vekselį, siekdamas pasiskolinti iš ieškovo pinigus, o ieškovas pats atvyko pas atsakovą, adresu (duomenys neskelbtini) (vekselyje ieškovo nurodyta sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini) – yra neteisinga), su turimu atspausdintu vekselio projektu ir pats savo ranka į vekselį įrašęs visus likusius neįrašytus duomenis, pavyzdžiui, suma, vieta, data, atsakovo duomenys ir t. t., pateikė atsakovui pasirašyti vekselį, todėl teigtina, jog vekselyje nebuvo išreikšta tikroji atsakovo valia iš ieškovo pasiskolinti vekselyje nurodytą pinigų sumą, kurios, kaip minėta, atsakovas iš ieškovo negavo. Atsižvelgiant į tai, vekselis pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį. Vekselio teisėtumą vertinant CK 1.91 straipsnio kontekste, esminę reikšmę turi jo sudarymo aplinkybės. Vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, t. y. ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių vekselio aplinkybių. Ieškovas prieš vekselio sudarymą, jo sudarymo metu ir vėliau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir tiekė prekes atsakovui. Ieškovas prieš vekselio sudarymą ir vekselio sudarymo metu atsakovui nurodė, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) viso yra skolingas 2 835 Eur už parduotas prekes, tačiau ieškovas padengė šią atsakovo skolą UAB (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas šią sumą yra skolingas ne UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovui. Atsakovas nežinojo tikslaus skolos, susidariusios UAB (duomenys neskelbtini), dydžio, pasitikėjo ieškovu, nes šalys tarpusavyje ilgą laiką dalykiškai bendravo, ieškovas nuolatos pristatydavo prekes atsakovui, todėl atsakovas sutiko su vekselyje nurodyta 2 835 Eur suma. Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad jis yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovas nebuvo padengęs atsakovo susidariusio įsiskolinimo UAB (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 17 d. buvo skolingas tik 1 943,39 Eur. Šią skolą priverstine tvarka vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01216 išieško antstolė B. Č.. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KPND-77 parengė ieškovas. Šis faktas patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ir, žinodamas, jog atsakovas yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini), nusprendė apgaulės būdu įtikinti atsakovą dėl vekselio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, vekselis pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas R. M. prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas klaidingai atriboja vekselio kaip savarankiško vienašalio sandorio (civilinių teisių objekto) ir tokio sandorio atsiradimo pagrindą (paskolos sutartį), kadangi atsakovas, išduodamas vekselį, patvirtino paskolos sutarties dalyko – 2 835 Eur – gavimą. Atsakovo išduotas vekselis šiuo atveju vertinamas kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, kadangi išduotas vekselis atitinka visus įstatymo nustatytus paprastiesiems vekseliams keliamus reikalavimus. Atsakovas nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus (ieškovo) pakvitavimo, patvirtinančio aplinkybę, kad skola kreditoriui yra grąžinta. Atsakovas nurodo aplinkybes ir pateikia įrodymus, jog 2019 m. lapkričio 5 d. iš antstolės B. Č. kontoros gavo patvarkymą Nr. S-19-129-15001, kad atsakovo atžvilgiu yra priimti dokumentai vykdomajai bylai pradėti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0129/19/01216, išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Ieškovas dėl skolos priteisimo su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį, t. y. kad ieškovas būtų panaudojęs prievartą, grasinimus ar spaudimą, jog atsakovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo grasinimų iki vekselio pasirašymo (CK 1.91 straipsnis) ar būtų kreipęsis į ieškovą ar į teismą dėl vekselio ginčijimo, gavęs antstolės patvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo 3,49 Eur, o iš atsakovo 3,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė vekselio atsakovui per numatytą terminą, o byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovo pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, nepateikus jo vykdyti per numatytą terminą, neturi paprastojo vekselio galios.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nustačius, jog vekselis neturi paprastojo vekselio galios, šis vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu.
10. Teismas sutiko su ieškovu, jog pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas neprašė patikslinti ieškinio ir jo faktinio pagrindo, nors teismo posėdžio metu nurodė visai kitas faktines aplinkybes, susijusias su vekselio atsiradimu, t. y. jog jokie pinigai atsakovui niekada nebuvo perduoti, atsakovas įsigijo prekių iš ieškovo, todėl buvo pasirašytas vekselis, prievolės įvykdymo užtikrinimui.
12. Teismas sutiko su atsakovo teigimu, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytos 2 835 Eur sumos perdavimą atsakovui, nes ieškovas ieškinyje dalyką suformulavo, kaip skolos grąžinimą, bet nepatvirtino jokiais įrodymais, išskyrus ginčytiną vekselį, kad paskola buvo suteikta.
13. Teismas pažymėjo, kad ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
14. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog net tuo atveju, jei ieškovas būtų tikslinęs ieškinio faktinį pagrindą ir nurodęs, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio atsiradimu, t. y. kad ginčijamu vekseliu buvo įsipareigota sumokėti jau esamą skolą už pateiktas prekes, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo teisiniai santykiai, jog ieškovas būtų vertęsis ūkine–komercine veikla, vykdė individualią veiklą, turėjo verslo liudijimą ar kitokiu įrodymų kurie patvirtintų, jog ieškovas tiekė prekes atsakovui, kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo.
15. Teismas vertino, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostęs teisinis santykis laikytinas galiojančiu, kol neįrodyta priešingai.
16. Nors teismas pripažino, jog ieškinys yra nepagrįstas ir ieškovo vekselis negali būti laikomas skolos rašteliu, tačiau pažymėjo, jog tai nereiškia, jog iki vekselio pateikimo dienos (2019 m. birželio 1 d.) vekselis buvo negaliojantis.
17. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodinėdamas aplinkybę, jog ginčo vekselį pasirašė dėl apgaulės, į bylą nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo tyčinius nesąžiningus veiksmus.
18. Teismas pažymėjo, jog iš esmės atsakovas ginčija vekselio teisėtumą aplinkybėmis, kad ieškovas proceso metu buvo nenuoseklus bei nesugebėjo įrodyti, jog atsakovui buvo tiekiamos prekės ir šiuo pagrindu buvo išrašytas vekselis, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas be teisinio pagrindo jam tenkančią įrodinėjimo naštą dėl vekselio sudarymo aplinkybių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti ieškovui, kas neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose.
19. Teismas pažymėjo, kad nors byloje buvo nustatyta, jog jokia pinigų suma atsakovui nebuvo perduota, tačiau nagrinėjamu atveju tai yra tik pagrindas tik atsisakyti prilyginti vekselį skolos (paskolos) rašteliui, o ne nuginčyti vekselio teisėtumą.
20. Teismas nurodė, kad ieškovui patvirtinus, jog pinigų suma ir negalėjo būti perduota, kadangi vekselis buvo išrašytas jau buvusios skolos užtikrinimui, būtent atsakovas turi įrodyti aplinkybes, jog vekselis buvo surašytas apgaulės būdu.
21. Teismas, ištyręs šalių elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį, taip pat ir po sandorio sudarymo ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad buvo ieškovo apgautas ar sandorį sudarė dėl jo atžvilgiu atsakovo taikyto smurto, spaudimo ar realaus grasinimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovas L. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. paprastasis vekselis nepripažintas negaliojančiu ir atsakovo priešieškinis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovui atmestas, priešieškinį tenkinant ir tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį pripažįstant negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį ir 1.86 straipsnio 1 dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo argumentai dėl vekselio negaliojimo iš esmės grindžiami tuo, jog ieškovas neįrodė, kad buvo tiekiamos prekės, bei tai, jog atsakovui nebuvo perduoti jokie pinigai, yra neteisingi.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, jog vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino pavienius įrodymus ir jų visumą, todėl vekselis buvo neteisėtai ir nepagrįstai nepripažintas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį.
22.3. 2020 m. spalio 18 d. prašymu prašant šaukti liudytojus L. K., N. Š. ir E. A., kurie matė vekselio pasirašymo aplinkybes (šie asmenys buvo adresu: (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovas atvyko su vekseliu, kad jį pasirašytų atsakovas), tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šį prašymą tenkinti, o sprendimo dalyje nurodė, kad būtent atsakovas, kurio teisė įrodinėti visais įrodymų šaltiniais buvo suvaržyta, turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselis buvo surašytas apgaulės būdu, tačiau jokių tai pagrindžiančių rašytinių ar kitokių įrodymų nepateikė.
22.4. 2020 m. spalio 26 d. prašymu prašant šaukti liudytojus N. Š. ir E. A., kurie matė ieškovo nurodytų prekių tiekimo atsakovui aplinkybes (šie asmenys būdavo adresu: (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovas atvykdavo pas atsakovą su atsakovo prekėmis, užsakytomis UAB (duomenys neskelbtini)), tačiau teismas taip pat nepagrįstai atsisakė šį prašymą tenkinti.
22.5. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą patvirtinto, o teismas nustatė, kad vekseliu jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti, todėl pagrįstai manytina, jog vekselis pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį neatitinka skolos dokumento sąvokos, o tarp šalių nebuvo ir nėra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau teismui konstatavus, jog vekseliu nebuvo paskolinti pinigai, ir nepripažinus jo negaliojančiu pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, vekselis, kaip paskolos raštelis, iki šiol yra likęs apyvartoje be jokio pagrindo (be jokios priežasties).
22.6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vekselis negali būti laikomas skolos rašteliu, kas reiškia, jog pinigai atsakovui buvo perduoti, vekselis, kaip paskolos raštelis, privalėjo būti pripažintas nesudarytu ir negaliojančiu, t. y. tenkintas vienas iš atsakovo priešieškinio dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu reikalavimų.
Šalies argumentai
23. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atsakovui atmestas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti priteisiant iš atsakovo ieškovui 2 835 Eur pagrindinę skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas bei netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.
23.2. Kadangi nei teismas, nei ieškovo atstovas apie būtinybę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką ieškovo neinformavo, todėl ieškovas neturėjo galimybių (neturėdamas teisinio išsilavinimo) pakeisti ieškinio pagrindo ir dalyko. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina tą faktą, kad atsakovas yra skolingas ieškinyje nurodytą sumą, todėl galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
23.3. Naujų ir papildomų faktinių aplinkybių nurodymas nekeičiant reikalavimo esmės šioje byloje, ieškovo nuomone, nesudaro pagrindo formaliam bylos nagrinėjimui. Ieškovo nuomone, ieškinio dalyke aiškiai nurodytas reikalavimas – priteisti skolą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje buvo būtina keisti (tikslinti) ieškinio dalyką. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išnagrinėti bylą ne formaliai, o visapusiškai tokiu būdu užkertant ieškovui būtinybę inicijuoti naujas civilines bylas.
23.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, jog nežinojo kiek iš tiesų jis yra skolingas (duomenys neskelbtini), pilnai neatsiskaitęs, vėl įsigydavo prekių, kurias jam pristatydavo ieškovas.
23.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 straipsniai), nesivadovavo CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, apie tai, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
24. Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo L. Š. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, jame išdėstytais argumentais, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
24.1. Atsižvelgiant į tai, jog vekselis nepatvirtinta pinigų perdavimo atsakovui fakto, o ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtinto, jog pinigai iš tiesų nebuvo perduoti, todėl pagrįstai manytina, kad tarp šalių nebuvo ir nėra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tai reiškia, jog atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu už nesuteiktą paskolą. O tokie ieškovo veiksmai, kai jis iš atsakovo pagal vekselį reikalauja sumokėti 2 835 Eur, laikytini kaip siekis nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas vekselio pagrindu atsakovui perdavė pinigus.
24.2. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas kokias nors prekes įsigijo ne iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iš ieškovo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad byloje neegzistuoja pagrindas konstatuoti, jog atsakovas įsigijo kokias nors prekes iš ieškovo, todėl atsakovas yra skolingas ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą.
24.3. Jeigu ieškovas būtų sąžiningas ir teisingas, tai jo nurodytos faktinės aplinkybės nuo pat pirmo kontaktavimo su jo atstovu metu ir viso šio proceso būtų nuoseklios, neprieštaraujančios vienos kitoms, tačiau ieškovas, aiškiai nesuformuluodamas savo pozicijos ir nurodydamas su vekselio atsiradimo pagrindu susijusias faktines aplinkybes, kurios iš esmės prieštarauja vienos kitoms, nesąžiningai bei neteisingai siekia praturtėti atsakovo sąskaita visomis įmanomomis priemonėmis.
24.4. Ieškovo skundžiama sprendimo dalis yra pagrįsta, teisėta, priimta teisingai ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Kauno apylinkės teismas ieškovo skundžiamoje sprendimo dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas bei tinkamai kvalifikavo teisinius santykius.
24.5. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti dokumentai privalėjo būti patvirtinti ieškovo atstovo advokato padėjėjo N. M. praktikos vadovo, nes tai yra dokumentų kopijos, tačiau tai nėra padaryta. Dėl to, teismui nusprendus ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, minėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, nes jos nėra tinkamai pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
27. Nagrinėjamu atveju kilo ieškovo R. M. (toliau – ieškovas) ir atsakovo L. Š. (toliau – atsakovas) ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.
28. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 835 Eur. Vekselyje nurodyta, kad vekselis turi būti apmokėtas iki 2019 m. birželio 1 d. Taip pat nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir šiuo metu antstolės B. Č. kontoroje vykdomas išieškojimas iš atsakovo išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Ieškovas anksčiau buvo UAB (duomenys neskelbtini) regiono padalinio vadovas ir tiesiogiai kontaktavo su atsakovu.
29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
30. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir vekselio nepagrįstai nepripažino negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
32. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje sandorio nuginčijimo dėl apgaulės instituto įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas yra nuosekliai išplėtotas. Apgaule galima pripažinti tik tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės būdu sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo, tiriamas sandorio šalių valios formavimosi procesas, analizuojami apgautosios sandorio šalies tikrieji ketinimai, aiškinamasi, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas iš esmės apsiribojo vien šios nutarties 31 pastraipoje aptartos teisės normos priešieškinyje įvardijimu, bet jokių sąlygų, būtinų jos taikymui, neįrodinėjo, siedamas apgaulę su ieškovo veiksmais. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovas, kvestionuodamas vekselio teisėtumą, išskyrė tris esmines aplinkybes – ieškovo nenuoseklumą dėl vekselio atsiradimo ir sudarymo aplinkybių, t. y. ieškovo pateiktų procesinių dokumentų ir jo parodymų teismo posėdyje nenuoseklumą, aplinkybę, kad ieškovas niekuo nepagrindė savo argumentų, jog pirkdavo prekes „Senukuose“ ir jas pristatydavo atsakovui, bei aplinkybę, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo vykdomą veiklą. Pagal paties atsakovo nurodytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuginčyti vekselio teisėtumą CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamu sandorio negaliojimo pagrindu.
34. Byloje atsakovas nenurodo, kokia buvo jo paties valia sudaryti vekselį. Taip pat atsakovas nenurodo jokių įtikinamų priežasčių, kodėl ieškovas, su kuriuo santykiai bylai aktualiu laikotarpiu buvo dalykiniai, geri, galėjo atlikti veiksmus, nagrinėjamoje byloje atsakovo vertinamus kaip apgaulė.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Šiuo atveju nenustatyta, jog atsakovas yra neveiksnus, ribotai veiksnus, turi kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų esmės bei pasirašomo vekselio teisinių pasekmių.
36. Dar prieš vekselio sudarymą, pagal į bylą pateiktus įrodymus, tuometinis UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas – ieškovas 2018 m. balandžio 17 d. išrašė atsakovui (pirkėjui) PVM sąskaitą faktūrą Nr. KPND-77 dėl iš UAB (duomenys neskelbtini) (tiekėjo) dažymo prekių įsigijimo už 1 943,39 Eur. Per socialinį tinklą „Facebook“ tarp šalių vykęs susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. liudija apie atsakovo skolą UAB (duomenys neskelbtini), bet ne pačiam ieškovui. Pats atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, jog nežinojo, kiek iš tiesų jis yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini); pilnai neatsiskaitęs, vėl įsigydavo prekių, kurias jam pristatydavo ieškovas. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas jo atžvilgiu panaudojo apgaulę, nurodydamas, jog vekseliu yra užtikrinama atsakovo skola, kuri susidarė ieškovui apmokėjus atsakovo skolą UAB (duomenys neskelbtini), šių savo teiginių nepagrindžia leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovo pozicija dėl apgaulės vekselio sudarymo metu nėra pagrįsta jokiais kitais įrodymais, išskyrus jo paties paaiškinimus. Tačiau apgaulės faktui nustatyti neužtenka paties asmens paaiškinimo, jo žodžius turi pagrįsti kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovas neįrodė prieš jį panaudotos apgaulės fakto, kad būtų galima pripažinti jo sudarytą vekselį negaliojančiu (CPK 12, 176, 178 straipsniai).
37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas).
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčams dėl sandorio nuginčijimo priešieškinyje nurodytu CK 1.91 straipsnio pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018; 61 punktas ). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokia pareiga teko būtent atsakovui, bet atsakovas to nepadarė.
39. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo 2020 m. spalio 18 d. prašymą šaukti į bylą ir kaip liudytojus apklausti L. K., N. Š. ir E. A., kurie matė vekselio pasirašymo aplinkybes, o taip pat 2020 m. spalio 26 d. prašymą šaukti į bylą ir kaip liudytojus apklausti N. Š. ir E. A., kurie matė ieškovo nurodytų prekių tiekimo atsakovui aplinkybes.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
41. Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 180 ir 189 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.
42. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2020 m. spalio 20 d. parengiamojo teismo posėdžio ir 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio garso įrašus, nustatė, kad parengiamajame teismo posėdyje teisėjas, išklausęs šalių argumentus dėl liudytojų L. K., N. Š. ir E. A. apklausos būtinumo, protokoline nutartimi atmetė atsakovo atstovo prašymą dėl minėtų liudytojų apklausos, konstatavęs, kad ginčo dėl vekselio sudarymo aplinkybių nėra ir todėl liudytojus apklausti netikslinga, o 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje atmetė atsakovo atstovo pakartotinį prašymą dėl liudytojų N. Š. ir E. A. apklausos, kaip jau išspręstą, o atsakovo atstovui nurodžius, kad šių liudytojų parodymais įrodinės jau kitas aplinkybes, teismas tokį prašymą vertino kaip bylos vilkinimą.
43. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK normas ir Konvencijos 6 straipsnio nuostatas, apribojo atsakovo galimybes įrodinėti priešieškinio reikalavimus ar sukūrė jam itin nepalankias sąlygas tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas išklausė atsakovo atstovo argumentus dėl liudytojo V. B. apklausos būtinumo, dėl aplinkybių, kurias įrodinės jo parodymais, ir tenkino šį prašymą. Atsakovas, manydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus dėl liudytojų apklausos, o aplinkybės, kurias gali paliudyti liudytojai, yra tiesiogiai susijusios su bylos dalyku, apklausti šiuos liudytojus CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teisme prašymo nepareiškė.
44. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, neteisingai nustatytoms aplinkybėms neteisingai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai kvalifikavo teisinius santykius. Teisėjų kolegija šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus,
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis dispozityvumo principu, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ieškinio pagrindas bei dalykas. Ieškovo suformuluotas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) ir ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip pat suformuluoja būtent ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021).
46. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas ieškinyje nurodė vienas aplinkybes dėl vekselio sudarymo, t. y. tai, jog atsakovas pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti, tačiau vėliau teismo posėdžio metu nurodė visai kitas aplinkybes, susijusias su vekselio atsiradimu, t. y. tai, kad jokie pinigai atsakovui niekada nebuvo perduoti, o atsakovas įsigijo prekių iš ieškovo, todėl buvo pasirašytas vekselis prievolės įvykdymo užtikrinimui.
47. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).
48. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad faktinis ieškinio pagrindas leidžia išduotą vekselį vertinti kaip skolos dokumentą, ir bylą išnagrinėjo ieškinyje nurodytu pagrindu – dėl skolos priteisimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų tikslinęs ieškinio faktinį pagrindą ir nurodęs teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio atsiradimu, t. y. kad ginčijamu vekseliu buvo įsipareigota sumokėti jau esamą skolą už pateiktas prekes, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo teisiniai santykiai, jog ieškovas būtų vertęsis ūkine–komercine veikla, vykdė individualią veiklą, turėjo verslo liudijimą ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas tiekė prekes atsakovui, kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai.
49. Byloje nustatyta, kad atsakovo išduotas vekselis nebuvo pateiktas apmokėti per jame nurodytą terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog buvo praleistas terminas vekselį pateikti apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ir išnykęs sandoris, kuriuo pagrindu išduotas toks dokumentas. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Vekselių įstatyme nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020, 27 punktas ir jame nurodyta praktika). Vadinasi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar į bylą pateiktas vekselis atitinka skolos dokumentui (paskolos rašteliui) keliamus reikalavimus bei pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą.
50. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pavyzdžiui, ar vekselis yra pasirašytas tokį dokumentą išrašiusio asmens, ar jame nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020, 32 punktas ir jame nurodyta praktika). Šiame kontekste pabrėžtina, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. toks sandoris laikomas sudarytu tik nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
51. Nagrinėjamu atveju atsakovas neigia, kad pagal pasirašytą vekselį jam buvo perduoti pinigai, tą vėliau bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovas. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tai, kad ieškovas ieškinyje dalyką suformulavo kaip skolos grąžinimą, bet nepatvirtino jokiais įrodymais, išskyrus ginčytiną vekselį, kad paskola buvo suteikta, teismas sutiko su atsakovo teigimu, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytos 2 835 Eur sumos perdavimą atsakovui. Jokie byloje pateikti įrodymai nepaneigia tokios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo. Ieškovas, teigdamas, kad jį su atsakovu siejo paskolos santykiai, tokius teiginius turėjo pagrįsti leistinais įrodymais, tačiau to nepadarė. Šioje byloje nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog šiuo metu antstolės B. Č. kontoroje vykdomas išieškojimas iš atsakovo išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
52. Aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovo, ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, apeliantai (ieškovas ir atsakovas) paliktini prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas