- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2-20092-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00819-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- L. Š.
- Advokatai
- Nerijas Sinkas, Nerijas Makauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos pagal paprastąjį vekselį išieškojimo ir atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovui R. M. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į priešieškinį
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo L. Š. priteisti ieškovui 2 835,00 Eur pagrindinę skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas R. M. (toliau – ieškovas) 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui L. Š. (toliau – atsakovas) paskolino 2 835,00 Eur. Atsakovas pasirašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo parašu patvirtino, jog pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2019 m. birželio 1 d.
2.1. Ieškovas nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas, kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis). Šiuo atveju, matyti tai, kad skolos faktas ir dydis yra akivaizdus, kadangi remiantis 2018 m. gruodžio 31 d. išrašytu neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, jis yra pačio atsakovo pasirašytas. Atsakovas nesiekia geranoriškai išspręsti susidariusios situacijos, todėl ieškovas gindamas savo pažeistas materialines subjektines teises yra priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
2.2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašoma, atsakovo priešieškinį atmesti pilna apimtimi, kaip neįrodytą, ieškovo pateiktą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad atsakovas klaidingai atriboja vekselio, kaip savarankiško vienašalio sandorio ir tokio sandorio atsiradimo pagrindą (paskolos sutartį), kadangi atsakovas, išduodamas vekselį, patvirtino paskolos sutarties dalyko – 2 835,00 Eur – gavimą. Atsakovo išduotas vekselis šiuo atveju vertinamas, kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, kadangi išduotas vekselis atitinka visus įstatymo nustatytus paprastiesiems vekseliams keliamus reikalavimus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pats pripažino aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. paprastasis vekselis, kuriame be kito ko nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui ne vėliau nei iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti 2 835,00 Eur skolą. Atsakovas savo ranka užpildė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad jis besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 835,00 Eur, nurodydamas šią sumą vekselyje du kartus – skaičiais ir žodžiu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad aukščiau nurodyti faktai ir teisiniai argumentai patvirtina, jog pinigų perdavimo faktas ieškovo įrodytas, t. y. atsakovas pinigus iš ieškovo gavo ir jo skola ieškovui sudaro 2 835,00 Eur. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių be žymos, kad prievolė įvykdyta yra pagrindas preziumuoti, jog skolininkas paskolos nėra grąžinęs. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Atsakovas nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus (ieškovo) pakvitavimo, patvirtinančio aplinkybę, kad skola kreditoriui grąžinta.
2.3. Atsakovo priešieškinio argumentas, jog vekselis buvo sudarytas apgaulės būdu yra ydingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pats pripažino aplinkybe, kad tarp šalių buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. paprastasis vekselis, kuriame, be kito ko nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui ne vėliau nei iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti 2 835,00 Eur skolą. Atsakovo priešieškinio argumentas dėl vekselio ginčijimo fakto prieštarauja protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartams. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį, t. y. kad ieškovas būtų panaudojęs prievartą, grasinimus ar spaudimą, kad atsakovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo grasinimų iki vekselio pasirašymo ar būtų kreipęsis į ieškovą ar į teismą dėl vekselio ginčijimo, gavęs antstolės patvarkymą. Be to, atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. pasirašęs vekselį, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto jį ginčyti. Vadovaujantis išdėstymu vien atsakovo priešieškinio argumentais dėl apgaulės nepakanka jo atsikirtimams įrodyti, nes jis yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo paaiškinimai yra subjektyvūs.
2.4. Teismo posėdžio metu ieškovas R. M. nurodė, kad buvo vežamos prekės automobilių dažymui (dažai, glaistai, lakai, gruntai, šlifavimo popierius) buvo taip, jog L., kažkiek apmokėdavo, kažkiek ne. Susidarė didelė skola, atsirado nepasitikėjimas, todėl pasiūlė pasirašyti vekselį. Visa skola susidarė per daugiau nei metus. Atsakovas buvo klientas, todėl tekdavo bendrauti. Ieškovas nurodė, jog veikė pats, kaip privatus asmuo. Manė, jog atsakovui buvo patogu pirkti iš ieškovo, kadangi nereikėdavo iškart susimokėti, ieškovas atveždavo prekes atsakovui į (duomenys neskelbtini), į jo darbovietę (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu, ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), daugumą prekių ėmė iš ten. Ieškovui nuo parduotų prekių kažkiek likdavo. Su vekseliu anksčiau nesikreipė, kadangi ieškovo šeimoje buvo nelaimė, todėl visa tai išgaravo iš galvos. Ieškovas bandė tartis taikiai, laukė ilgai, rašydavo žinutes, skambindavo. Atsakovas žadėdavo atvežti, kažkiek duodavo pinigų, tačiau tuo pačiu pasiimdavo dar medžiagų, todėl ieškovas vėliau nutraukė ryšius. Šiai dienai atsiskaityta nėra. Atsakovas visuomet rašydavo į ieškovo asmeninį telefoną arba į ieškovo „Facebook“ paskyrą, todėl ieškovas teigė, jog užsakymai buvo pateikiami jam ir ieškovas atsakovui prekes pristatydavo savo kaip fizinio asmens. Dauguma prekių būdavo imama iš UAB „Spalvora“, taip pat iš kitų įmonių. Negali pasakyti, kodėl vekselyje, vekselio sudarymo vieta buvo nurodyta Kaunas. Nurodė, jog vykdė veiklą, tiksliai nepamena, tačiau tikriausiai tai buvo individuali veikla. Vekselyje minimi 2 835,00 Eur buvo už skolą, jokie pinigai nebuvo perduoti.
2.5. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Nerijus Makauskas baigiamosios kalbos metu nurodė, jog ginčas kilo iš vekselio, kuris nustatytu terminu nebuvo apmokėtas. Aplinkybė, kad ieškovas neįgyvendintų savo teisės kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nėra pagrindas pasibaigti pareigai vekselio gavėjui sumokėti pinigų sumą nurodytą vekselyje. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu yra išduotas nurodytas dokumentas, šiuo atveju atsiskaitymas už prekes, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolių teisinių santykių egzistavimą, ką šiandien patvirtino atsakovo kviestas liudininkas, kad ieškovui yra išrašytos sąskaitos faktūros už medžiagas, taip pat buvo tam tikrą laiką įsipareigojimai įmonei, tai įrodo faktą, jog tos medžiagos buvo tiekiamos atsakovui, už kurias jis dalinai atsiskaitydavo, dėl ko susidarė skola ir buvo pasirašytas vekselis. Ieškovui kreipiantis į teismą, atsakovas pradėjo neigti, įrodinėti, jog vekselis sudarytas nepagrįstai, apgaulės būdu, teikdamas priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu vekselį. Kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis, įstatyme nustatytais terminais, nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduotas notaro vykdomasis įrašas, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį, savaime pasibaigia. Tai objektyviais įrodymais turėtų paneigti atsakovas, ko šioje byloje mes neturime. Praleidus įstatymo nustatytą, paprastųjų vekselių pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise dėl vykdomojo įrašo išdavimo pas notarą, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, tačiau jo atsiradimo aplinkybės, ieškovui šiuo atveju nereikia įrodinėti ir tai patvirtino pats atsakovas, kad ši skola, kuri yra nurodyta vekselyje susidarė dėl neapmokėtų prekių, ką patvirtino atsakovo į teismą kviestas liudytojas. Atsakovas klaidingai atriboja vekselio, kaip savarankiško vienašalio sandorio civilinių teisių objektų ir kokių sandorių atsiradimo pagrindu, kaip paskolos sutartį, kadangi atsakovas išduodamas vekselį, patvirtina, kad yra skolingas 2 835,00 Eur. Atsakovui išduotas vekselis šiuo atveju vertinamas kaip esamos skolos vykdymo užtikrinimo priemonė, kadangi išduotas vekselis atitinka visus įstatymo nustatytus, paprastiesiems vekseliams keliamus reikalavimus, o žyma, jog pinigus vekselio gavėjas gavo, nėra privaloma įsakomųjų paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovas savo ranka pasirašė vekselį, kuriame nurodė, kad jis besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 835,00 Eur. Visa tai, leidžia daryti išvadą, kad nurodyti faktai ir teisiniai argumentai, patvirtina, jog pinigų perdavimo fakto nebuvo, tačiau skola už pateiktas prekes buvo. Atsakovas prekes iš atsakovo gavo ir liko skoloje. Vekselis yra pagrįstas, nenuginčytas ir ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Gavus vykdomuosius dokumentus iš antstolio, nebuvo kreiptasi nei į UAB „Spalvora“, patikslinti skolą, kokiu pagrindu pradėta vykdomoji byla, nei buvo ginčijamas pats vekselis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselį, tik patvirtino pats, kad laisva valia jį pasirašė ir suprato ką pasirašo. Prieštaravimus atsakovas pareiškė tik gavęs ieškinį teisme. Atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. iškart pasirašęs vekselį, turėjo jį ginčyti, ko nepadarė. Atsakovo priešieškinio argumentas, jog vekselis buvo sudarytas panaudojant apgaulę, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, yra nepakankamas, jo atsikirtimams įrodyti, kadangi jis yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo paaiškinimai yra subjektyvūs.
II. Atsikirtimai į ieškinį, priešieškinio reikalavimai ir argumentai
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, jame išdėstytais argumentais, nes ieškiniu reiškiami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas ieškiniu siekia nesąžiningai praturtėti iš atsakovo įgyjant piniginę sumą už faktiškai nesuteiktą paskolą. Atsakovas nurodė, jog 2018 m. gruodžio 31 d. paprastojo vekselio pagrindu atsakovui nebuvo perduota vekselyje nurodyta pinigų suma. Atsakovas neneigia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. paprastasis vekselis, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui ne vėliau nei iki 2019 m. birželio 1 d. sumokėti 2 835,00 Eur, tačiau atsakovas ginčija vekselio, kaip paskolos raštelio atitikimą CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimams, o būtent – jog vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko – 2 835,00 Eur – perdavimą atsakovui. Vekselis per se negali būti pripažintas 2 835,00 Eur perdavimą atsakovui įrodančiu dokumentu. Vekselyje nėra jokių duomenų, kurie užfiksuotų paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui faktą. Tokia išvada darytina vadovaujantis vekselio tekstu, kuriame šalių parašais niekaip neužfiksuotas 2 835,00 Eur gavimo – perdavimo faktas, nėra nurodyta, pvz. „Pinigus gavau“, „šis vekselis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“ ar panašiai. Vien tik vekselyje esantis atsakovo parašas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovui buvo perduota vekselyje nurodyta pinigų suma. Taigi, ieškovas, kuriame tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodo tik pagal į bylą pateiktą vekselį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2 835,00 Eur realiai buvo ieškovo perduoti atsakovui, todėl ieškovo teigimas, jog atsakovas, pasirašydamas vekselį savo parašu, patvirtino, kad pinigus gavo iš ieškovo, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog vekselis nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto, pagrįstai manytina, kad tarp šalių nebuvo ir nėra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tai reiškia, jog atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu už nesuteiktą paskolą. O tokie ieškovo veiksmai, kai jis iš atsakovo pagal vekselį reikalauja sumokėti 2 835,00 Eur, laikytini kaip siekis nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Akcentuotina itin svarbios Vekselio sudarymo aplinkybės: ne atsakovas parengė vekselį, siekdamas pasiskolinti iš ieškovo pinigus; ieškovas pats atvyko pas atsakovą, adresu (duomenys neskelbtini) (Vekselyje ieškovo nurodyta sudarymo vieta – Kaunas – yra neteisinga), su turimu atspausdintu Vekselio projektu ir pats savo ranka į Vekselį įrašęs visus likusius neįrašytus duomenis, pvz., suma, vieta, data, atsakovo duomenys ir t.t., pateikė atsakovui pasirašyti Vekselį. Teigtina, jog Vekselyje nebuvo išreikšta tikroji atsakovo valia iš ieškovo pasiskolinti Vekselyje nurodytą pinigų sumą, kurios, kaip minėta atsakovas iš ieškovo negavo.
Šalies argumentai
3.1. Nors ieškinyje nėra nurodyta tokių ar panašių aplinkybių, atsakovas nurodo, jog vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, t. y. ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių Vekselio aplinkybių. Ieškovas prieš Vekselio sudarymą, jo sudarymo metu ir vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) ir tiekė prekes atsakovui. Ieškovas prieš Vekselio sudarymą ir Vekselio sudarymo metu atsakovui nurodė, jog atsakovas UAB „Splavora“ viso yra skolingas 2 835,00 Eur už parduotas prekes, tačiau ieškovas padengė šią atsakovo skolą UAB „Spalvora“, todėl atsakovas šią sumą yra skolingas ne UAB „Spalvora“, o ieškovui. Atsakovas nežinojo tikslaus skolos, susidariusios UAB „Spalvora“ dydžio. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, nes šalys tarpusavyje ilgą laiką dalykiškai bendravo, ieškovas nuolatos pristatydavo prekes atsakovui, todėl atsakovas sutiko su Vekselyje nurodyta 2 835,00 Eur suma Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad jis yra skolingas UAB „Spalvora“, o ieškovas nebuvo padengęs atsakovo susidariusio įsiskolinimo UAB „Spalvora“. Šias aplinkybes atsakovas sieks įrodyti pateikiant priešieškinį atsakovui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tai, kad ieškovą, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoją ir atsakovą siejo dalykiniai santykiai, patvirtina į bylą su ieškiniu pateiktas įrodymas – nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. tarp šalių vykusio susirašinėjimo per socialinį tinklą „Facebook“ fragmente esančios žinutės, pvz., atsakovo 2018 m. rugpjūčio 23 d. žinutė ieškovui, kurioje jis teiraujasi ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo, ar šis galėtų atvežti atsakovui automobilinio laiko, 2018 m. rugpjūčio 29 d. žinutė, kuria atsakovas teiraujasi ieškovo, ar šis galėtų atsakovui atvežti automobilinius dažus, atsakovo 2018 m. gruodžio 11 d. žinutė, kurioje jis klausia ieškovo, kiek jis pagal UAB „Spalvora“ PVM sąskaitą-faktūrą yra skolingas UAB „Spalvora“. Akcentuotina, kad šiame įrodyme esančiomis žinutėmis, kuriose minimi pinigai, buvo susirašinėjama apie atsakovo skolą UAB „Spalvora“, tačiau ne ieškovui.
3.2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo tarp ieškovo R. M. ir atsakovo L. Š. sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovui neperdavė vekselyje nurodytos sumos, o atsakovas ieškovui niekada nebuvo ir nėra kokiu nors pagrindu skolingas pinigus. Atsakovas pažymi, jog vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, t. y. ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių Vekselio aplinkybių, nurodydamas, jog Vekseliu yra užtikrinama atsakovo skola, kuri susidarė ieškovui apmokėjus atsakovo skolą UAB „Spalvora“, ieškovui. Atsakovas nežinojo tikslaus skolos, susidariusios UAB „Spalvora“, dydžio. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, nes šalys tarpusavyje ilgą laiką dalykiškai bendravo, ieškovas nuolatos pristatydavo prekes atsakovui. Todėl atsakovas sutiko su Vekselyje nurodyta 2 835 Eur suma. Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad jis yra skolingas UAB „Spalvora“, o ieškovas nebuvo padengęs atsakovo susidariusio įsiskolinimo UAB „Spalvora“. Be to, atsakovas UAB „Spalvora“ 2018 m. balandžio 17 d. buvo skolingas tik 1 943,39 Eur. Šią skolą priverstine tvarka vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01216 išieško antstolė Birutė Čereškienė. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Spalvora“ 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KPND-77 parengė ieškovas. Šis faktas patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad atsakovas yra skolingas UAB „Spalvora“, nusprendė apgaulės būdu įtikinti atsakovą dėl vekselio sudarymo.
3.3. Atsakovas nesuvokė tikrosios Vekselio sudarymo esmės, sprendimą dėl Vekselio sudarymo priėmė veikiamas kitų, pašalinių veiksnių, o būtent – aukščiau nurodytų ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias – tariamą atsakovo skolos padengimą UAB „Spalvora“, – siekdamas suklaidinti atsakovą), dėl kurių atsakovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų nesiekė. Šie ieškovo neteisėti veiksmai turėjo lemiamą įtaką atsakovo valia susiformuoti dėl Vekselio sudarymo. Atsakovas neturėjo ir neturi jokios skolinės prievolės ieškovui, ji neegzistavo nei iki Vekselio sudarymo, nei Vekselio išdavimo metu. Taip pat, vekseliu nebuvo užtikrintas kokių nors būsimų atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas.
3.4. Teismo posėdžio metu, atsakovas L. Š., nurodė, kad nesutinka su pateiktu vekseliu, kadangi už visas gautas medžiagas, kurias veždavo ieškovas, yra atsiskaitęs UAB „Spalvora“, nes ieškovas pirkdavo prekes iš jų. Atsakovas pats atvykdavo į jų parduotuvę, pasiimdavo medžiagas, nusipirkdavo ir buvo išrašyta sąskaita. Ieškovas jei iš tikrųjų taip darė, irgi galėjo išrašyt tokią pačią sąskaitą, kokią atsakovas turi dabar. Prekes atveždavo ieškovas, tačiau retkarčiais atsakovas pats važiuodavo į Kauną ir pasiimdavo prekes. Sutarties su UAB „Spalvora“ sudaręs nebuvo. Pagrindinės prekės buvo lakas, dažai, gruntas. Už prekes atsiskaitydavo tiesiogiai su įmone, grynaisiais pinigais, sumokant į kasą. Nurodė, jog gaudavo čekius ir turi sąskaitą. Ieškovas teigia, kad tai yra skola UAB „Spalvora“, kurią ieškovas apmokėjo, už paimtas medžiagas, kurias naudojo atsakovas. Tačiau atsakovas gavo UAB „Spalvora“ 1 900,00 Eur sąskaitą, kurią moką, kuri yra pateikta teismui. Jokios gautų prekių apskaitos nevesdavo. Vekselį pasirašė, kadangi pasitikėjo ieškovu. Atsakovas tuo metu nebuvo pasiskaičiavęs, kiek iš tikrųjų yra skolingas. Atsakovas buvo skolingas 1 900,00 Eur UAB „Spalvora“. Atsakovas nurodė, jog nėra skolingas ieškovui. Atsakovas užsakymus pateikdavo (duomenys neskelbtini), kur ieškovas dirbo kaip jos darbuotojas. Ieškovas pristatydavo prekes kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Šiai dienai UAB „Spalvora“ nėra skolingas, kadangi buvo pateikti dokumentai išieškojimo tarnybai. Į UAB „Spalvora“ atsakovas nesikreipė, po antstolio pranešimo įvykdyti skolą geruoju.
Atsiliepimas
3.5. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Nerijus Sinkus, baigiamosios kalbos metu nurodė, kad vekselyje nurodytos sumos, atsakovas iš ieškovo negavo. Pats ieškovas proceso metu pripažino, jog pinigai atsakovui niekada nebuvo perduoti, nors ieškinyje aiškiai teigia, jog vekselio sudarymo dieną atsakovui paskolino, vekselyje nurodytą sumą, o atsakovas šiuos pinigus gavo. Proceso metu ieškovas pakeitė aplinkybes dėl vekselio sudarymo ir teigia, jog vekselis yra prievolės, neva susidariusios skolos už prekes, užtikrinimo priemonė. Atsakovas nėra ir niekada nebuvo, kažkokiu pagrindu skolingas ieškovui. Ieškovas atsakovui prekių niekada neteikė, tik pristatydavo jas, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tą patvirtino (duomenys neskelbtini) direktorius. Ieškovas siekdamas, kad atsakovas pasirašytų vekselį, atsakovo atžvilgiu, tyčia panaudojo apgaulę. Ieškovas prieš vekselio sudarymą, vekselio sudarymo metu ir po jo, dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir atsakovui teikė prekes. Tai patvirtino (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. B. parodymai. Ieškovas prieš vekselio sudarymą ir vekselio sudarymo metu, atsakovui nurodė, kad ieškovas bendrovei „Spalvora“ yra skolingas 2 835,00 Eur, už atsakovui parduotas prekes, tačiau ieškovas padengė šią atsakovo skolą UAB „Spalvora“, todėl atsakovas šią sumą yra skolingas ne bendrovei „Spalvora“, o ieškovui. Tuo metu atsakovas nežinojo tiksliai, kiek yra skolingas UAB „Spalvora“. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, kadangi jis ilgą laiką pristatydavo prekes atsakovui, todėl atsakovas sutiko su vekselyje nurodyta suma – 2 835,00 Eur. Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad jis yra skolingas bendrovei „Spalvora“ ir ieškovas nebuvo padengęs susidariusio įsiskolinimo bendrovei „Spalvora“. Tai patvirtina „Spalvora“ direktoriaus parodymai, kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai – 2018 m. gegužės mėn. PVM sąskaita faktūra, banko išrašas bei patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Ieškovas nei iki vekselio nurodyto termino pabaigos nei iki kreipimosi į teismą dienos, nesikreipė į atsakovą, kad atsakovas apmokėtų vekselį, jokių rašytinių įrodymų byloje nėra. Ieškovas pripažino, jog pats atvyko pas atsakovą į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), su atspausdintu vekseliu ir pats savo ranka įrašė visus likusius neįrašytus duomenis, pateikė atsakovui pasirašyti vekselį. Tačiau atsiliepime į priešieškinį yra aiškiai nurodyta, jog atsakovas savo ranka užpildė vekselį. Paminėtina ir tai, kad ieškovo proceso metu nurodytos aplinkybes, jog jis pirko prekes „Senukuose“ ir pristatydavo atsakovui, yra niekuo nepagrįstos, jokių įrodymų byloje nėra. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokios veiklos vykdymą, individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo kopijos, jokių sąskaitų faktūrų ar kvitu. Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog vekselis sudarytas apgaulės būdu, todėl nėra teisėtas, privalo būti pripažintas negaliojančiu. Byloje esantis ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas yra apie pinigus skolingus UAB „Spalvora“, o ne ieškovui asmeniškai. Ieškovas ne kartą akcentavo, kad atsakovas pripažino vekselio sudarymo faktą, tačiau šio fakto pripažinimas, pats savaime nesudaro pagrindo manyti, kad vekselis yra teisėtas. Ieškovas teigia, jog vekselio sudarymo dieną, paskolino atsakovui vekselyje nurodyta pinigų sumą, atsakovas pasirašydamas vekselį savo parašu, patvirtina, jog pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigoja skolą grąžinti iki 2019 m. birželio 1 d. Tačiau ieškovas proceso metu, jau nurodė kitas faktines aplinkybes, jog vekselis buvo sudarytas kaip prievolės užtikrinimo priemonė. Iš ieškovo suformuotos pozicijos nėra aišku ar vekseliu buvo perduoti pinigai ar jis buvo sudarytas kaip prievolės užtikrinimo priemonė. Kadangi ieškinyje nurodyta, jog pinigai buvo perduoti, o ieškovas pats proceso metu nurodė, jog pinigai nebuvo perduoti ir ieškinio pagrindas nebuvo iki baigiamųjų kalbų pakeistas, atsižvelgiant į tai, manytina, kad vien jau dėl to ieškinys privalo būti atmestas.
3.6. Liudytojas V. B., teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ieškovą pažįsta, jis buvo jo darbuotojas, atsakovo asmeniškai nepažįsta. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. spalio-lapkričio mėn. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), jis buvo atsakingas už prekių pardavimą, pristatymą klientams, naujų klientų paiešką. (Duomenys neskelbtini) buvo ir daugiau darbuotojų, tačiau buvo didelė darbuotojų kaita. Ieškovas buvo pagrindinis įmonės atstovas (duomenys neskelbtini). Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Įmonė prekiavo automobilių remonto medžiagomis. Kai ieškovas buvo atsakingas už visą įmonės veiklą (duomenys neskelbtini), tai jis tiesiogiai dirbdavo su klientais, todėl mano, jog tai turėjo būti darbiniai santykiai. Žino, jog ieškovas turėjo pristatyti atsakovui, tas prekes, kuriomis prekiavo (duomenys neskelbtini). Tai turėjo būti (duomenys neskelbtini) prekės. Kaip atsakovo įsiskolinimų, ieškovas nedengė, nebuvo įvardinta, jog čia dengiama už atsakovą. Šiaip kelis kartus įmonėje buvo padarytos revizijos, kurių metu buvo nustatyti nemaži trūkumai, kuriuos ieškovas prisiimdavo ant savęs ir sakydavo rašykite sąskaitą ant manęs. Po tam tikro laiko skola būdavo padengiama. Įmonė nekeldavo dėl to jokių problemų, nes tai normali ūkinė veikla. Ieškovo nepadengto trūkumo jam išeinant iš darbo neliko. (Duomenys neskelbtini) ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, yra išrašiusi 2-3 PVM sąskaitas faktūras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovas R. M. ir atsakovas L. Š. sudarė paprastąjį neprotestuotiną vekselį – 2 835,00 Eur sumai. Vekselyje nurodyta, jog vekselis turi būti apmokėtas iki 2019 m. birželio 1 d. (e. b. l. 9).
4.1. Byloje taip pat pateiktas tarp šalių 2018 m. pabaigoje vykęs susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje (e. b .l. 12–14). Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė savo banko sąskaitos išrašą bei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (e. b. l. 47–50), iš kurių matyti, jog antstolė Birutė Čereškienė vykdo išieškojimą iš atsakovo L. Š., vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01216 pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-23536-359/2019 dėl 30,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas surašant pareiškimą, 142,09 Eur palūkanų, 1 543,39 Eur skolos, 9,00 Eur palūkanų, išieškotojai UAB „Spalvora“. Atsakovas, taip pat pateikė 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KPND-77, iš kurios matyti, jog atsakovas L. Š. (pirkėjas) iš UAB „Spalvora“ (tiekėjas) įsigijo dažymo prekių už 1 943,39 Eur. Minėtą sąskaitą išrašė tuometinis UAB „Spalvora“ padalinio vadovas R. M..
Dėl skolos priteisimo pagal vekselį.
5. Vekselis - tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia, kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-311/2008).
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-343/2013).
7. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4, 77 ir 78 straipsniai reglamentuoja reikalavimus vekseliui formos, rekvizitų atžvilgiu bei nustato, jog dokumentas, kuris neatitinka šio įstatymo formos, rekvizitų reikalavimų, neturi vekselio galios. O tai reiškia, jog toks dokumentas nepripažintinas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.
8. IPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė vekselio atsakovui per numatytą terminą. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, nepateikus jo vykdyti per numatytą terminą, neturi paprastojo vekselio galios.
9. Ieškovas ieškinyje remiasi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, jog praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Ieškovas argumentuoja, jog sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu. Ieškovas nurodo, jog vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis).
10. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pasirašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo parašu patvirtino, jog pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti. Byloje nustačius, kad vekselis neturi paprastojo vekselio galios, šis vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Visgi, vekselio surašymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovas ieškinyje abstrakčiai nurodė, jog atsakovas gavo iš ieškovo pinigus, įsipareigojo skolą grąžinti, todėl atsakovui neįvykdžius šios prievolės, ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovas priešingai, pateikė priešieškinį, nurodydamas, jog ieškovas atsakovui neperdavė vekselyje nurodytos sumos, o atsakovas ieškovui niekada nebuvo ir nėra kokiu nors pagrindu skolingas pinigus, pažymėjo, kad ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių vekselio aplinkybių, nurodydamas, jog vekseliu yra užtikrinama atsakovo skola, kuri susidarė ieškovui apmokėjus atsakovo skolą UAB „Spalvora“. Atsakovas prašo tarp ieškovo R. M. ir atsakovo L. Š. sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu.
11. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovu, jog pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
12. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti, vėliau teismo posėdžio metu ieškovas patas šias aplinkybes paneigė ir nurodė, jog vekselis buvo sudarytas siekiant užtikrinti prievolės – skolos už parduotas prekes automobilių dažymui, gražinimą. Taip pat, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas klaidingai atriboja vekselio, kaip savarankiško vienašalio sandorio ir tokio sandorio atsiradimo pagrindą (paskolos sutartį), kadangi atsakovas, išduodamas, vekselį, patvirtino paskolos sutarties dalyko – 2 835,00 Eur – gavimą. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo išduotas vekselis šiuo atveju vertinamas, kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Taip pat, ieškovas tame pačiame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas savo ranka užpildė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad jis besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 835,00 Eur, nurodydamas šią sumą vekselyje du kartus – skaičiais ir žodžiu, leidžia daryti išvadą, kad aukščiau nurodyti faktai ir teisiniai argumentai patvirtina, jog pinigų perdavimo faktas ieškovo įrodytas, t. y. atsakovas pinigus iš ieškovo gavo ir jo skola ieškovui sudaro 2 835,00 Eur.
13. CPK 141 straipsnyje reglamentuota ieškinio pagrindo arba ieškinio dalyko keitimo tvarka, kur nurodama, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.
14. Ieškovas šiuo atveju neprašė patikslinti ieškinio ir jo faktinio pagrindo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė visai kitas faktines aplinkybes susijusias su vekselio atsiradimu, t. y. jog jokie pinigai atsakovui niekada nebuvo perduoti, atsakovas įsigijo prekių iš ieškovo, todėl buvo pasirašytas vekselis, prievolės įvykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neprašė tikslinti ieškinio, teismas visų pirma pasisako dėl ieškinyje nurodyto ieškinio faktinio pagrindo – vekselio, kaip skolos dokumento.
15. Ieškovo byloje pateiktas vekselis galėtų būti pripažintas skolos rašteliu, tačiau pateiktas dokumentas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi iš CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskolos sutarties sampratos matyti, kad pagrindinė paskolos davėjo pareiga - pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, o gavėjo pareiga - grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Įstatymas reikalauja, kad fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis, viršijanti 600 Eur, turi būti rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas tarp ieškovo ir atsakovo. Jeigu pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimą, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-430/2013).
16. Tačiau, kaip minėta, ieškovas ieškinyje teigė, jog atsakovas pinigus iš ieškovo gavo ir įsipareigojo skolą grąžinti, 2 835,00 Eur, taip pat atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas, išduodamas, vekselį, patvirtino paskolos sutarties dalyko – 2 835,00 Eur – gavimą ir atsakovo išduotas vekselis šiuo atveju vertinamas, kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovas neigia, jog pagal pasirašytą ginčo vekselį jam buvo perduoti pinigai, tą vėliau teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovas. Tai, kad ieškovas ieškinyje dalyką suformulavo, kaip skolos grąžinimą, bet nepatvirtino jokiais įrodymais, išskyrus ginčytiną vekselį, kad paskola buvo suteikta, sutiktina su atsakovo teigimu, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytos 2 835,00 Eur sumos perdavimą atsakovei.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog net tuo atveju, jei ieškovas būtų tikslines ieškinio faktinį pagrindą ir nurodęs, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes susijusias su vekselio atsiradimu, t. y. kad ginčijamu vekseliu buvo įsipareigota sumokėti jau esamą skolą už pateiktas prekes, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo teisiniai santykiai, jog ieškovas būtų vertęsis ūkine – komercine veikla, vykdė individualią veiklą, turėjo verslo liudijimą ar kitokiu įrodymų kurie patvirtintų, jog ieškovas tiekė prekes atsakovui, kaip fizinis asmuo, o ne kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, liudijęs (duomenys neskelbtini) direktorius V. B., patvirtino, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog šiuo metu antstolės Birutės Čereškienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš atsakovo, išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai.
19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo ieškinys dėl 2 835,00 Eur pagrindinės skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, atmestas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu
20. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 str. 1 d.). Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl to vekselio davėjas turi nuginčyti savo prievolę pagal vekselį įstatymų nustatyta tvarka.
21. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012), todėl vertintina, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostęs teisinis santykis laikytinas galiojančiu, kol neįrodyta priešingai.
22. Atsakovas pateikdamas priešieškinį, kuriame prašo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad vekselis buvo sudarytas ieškovui atsakovo atžvilgiu panaudojant apgaulę, t. y. ieškovas atsakovą tyčia suklaidino dėl esminių vekselio aplinkybių, nurodydamas, jog vekseliu yra užtikrinama atsakovo skola, kuri susidarė ieškovui apmokėjus atsakovo skolą UAB „Spalvora“. Atsakovas teigdamas, kad pagal vekselį 2 835,00 Eur sumos iš ieškovo negavo, o ieškovas atsakovo atžvilgiu panaudojo apgaulę, nurodydamas, jog vekseliu yra užtikrinama atsakovo skola, kuri susidarė ieškovui apmokėjus atsakovo skolą, atsakovas, o ne ieškovas, turėtų pateikti pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
23. Nors teismas pripažino, jog ieškinys yra nepagrįstas ir ieškovo vekselis negali būti laikomas skolos rašteliu, tačiau, teismas pažymi, jog tai nereiškia, jog iki vekselio pateikimo dienos, 2019 m. birželio 1 d., vekselis buvo negaliojantis. Akcentuotina, kad atsakovas remiasi apgaule kaip pagrindu vekseliui nuginčyti, todėl jis turi pareigą įrodyti CK 1.91 straipsnyje nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019). CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).
24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.91 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006), yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).
25. Atsakovas įrodinėdamas aplinkybę, kad ginčo vekselį pasirašė dėl apgaulės, į bylą nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo tyčinius nesąžiningus veiksmus. Atsakovas kvestionuodamas vekselio teisėtumą išskyrė tris esmines aplinkybes – ieškovo nenuoseklumą dėl vekselio atsiradimo ir sudarymo aplinkybių, t. y. ieškovo pateiktų procesinių dokumentų ir jo parodymų teismo posėdyje nenuoseklumą, aplinkybe, jog ieškovas niekuo nepagrindė savo argumentų, jog pirkdavo prekes „Senukuose“ ir jas pristatydavo atsakovui, bei aplinkybe, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo vykdomą veiklą. Teismas pažymi, jog iš esmės atsakovas ginčija vekselio teisėtumą aplinkybėmis, jog ieškovas proceso metu buvo nenuoseklus bei nesugebėjo įrodyti, jog atsakovui buvo tiekiamos prekės ir šiuo pagrindu buvo išrašytas vekselis.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas be teisinio pagrindo jai tenkančią įrodinėjimo naštą dėl vekselio sudarymo aplinkybių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti ieškovui, kas neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose. Pažymėtina ir tai, jog nors byloje buvo nustatyta, jog jokia pinigų suma atsakovui nebuvo perduota, tačiau nagrinėjamu atveju tai yra tik pagrindas tik atsisakyti prilyginti vekselį skolos (paskolos) rašteliui, o ne nuginčyti vekselio teisėtumą. Ieškovui patvirtinus, jog pinigų suma ir negalėjo būti perduota, kadangi vekselis buvo išrašytas jau buvusios skolos užtikrinimui, būtent atsakovas turi įrodyti aplinkybes, jog vekselis buvo surašytas apgaulės būdu. Nors tokios ieškovo nurodytos aplinkybės yra nenuoseklios ir buvo kritiškai įvertintos ieškinio ribų kontekste, tačiau abiems šalims teigiant, jog pinigai nebuvo perduoti, labiau tikėtina, jog vekselis buvo išrašytas buvusios skolos užtikrinimui, o aplinkybė, jog pinigai nebuvo perduoti, nesudaro pagrindo pripažinti vekselio negaliojančiu.
27. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
28. Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti ir šalių elgesį prieš sandorio sudarymą. Kaip jau buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovas ir tiesiogiai kontaktavo su atsakovu. Tą patvirtino ir byloje liudijęs (duomenys neskelbtini) direktorius. Byloje pateikta viena PVM sąskaita faktūra 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog atsakovas L. Š. (pirkėjas) iš UAB „Spalvora“ (tiekėjas) įsigijo dažymo prekių už 1 943,39 Eur. Minėtą sąskaitą išrašė tuometinis (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas R. M., sąskaita išrašyta dar prieš vekselio sudarymą. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, jog nežinojo kiek iš tiesų jis yra skolingas UAB „Spalvora“, pilnai neatsiskaitęs, vėl įsigydavo prekių, kurias jam pristatydavo ieškovas.
29. Teismas ištyręs šalių elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį, taip pat ir po sandorio sudarymo ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų, daro pagrįsta išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad buvo ieškovo apgautas ar sandorį sudarė dėl jo atžvilgiu atsakovo taikyto smurto, spaudimo ar realaus grasinimo. Kaip jau minėta, atsakovo argumentai dėl vekselio negaliojimo, iš esmės grindžiami tuo, jog ieškovas neįrodė, jog buvo tiekiamos prekės, bei tai, jog atsakovui nebuvo perduoti jokie pinigai.
30. Būtent atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselis buvo surašytas apgaulės būdu, tačiau jokių tai pagrindžiančių rašytinių ar kitokių įrodymų nepateikė, nepagrįstai savo argumentais perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovo priešieškinio reikalavimas 2018 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Nagrinėjamu atveju atmetus tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.
32. Atmetus tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, valstybei iš šalių lygiomis dalimis priteisiamos 6,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 268–270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo R. M. ieškinį atsakovui L. Š. atmesti.
Atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovui R. M. atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,49 Eur (trijų eurų 49 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.