- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1425-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22245-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Lietuva Respublika, Lietuva Respublika, Lietuva Respublika
- Pareiškėjas
- A. B., E. S., Z. B., E. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B., E. S., Z. B. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, tretieji asmenys Z. B., E. G., R. S., E. S., A. B., I. P. A., prašydamas prašydamas pripažinti, kad Lietuvos valstybė, 2009 metais vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), diskriminavo ieškovą, jo atžvilgiu taikė psichotroninį ginklą, psichologiškai bei fiziškai žalojo, seksualiai priekabiavo, be teisinio pagrindo 2009-02-13 įteikė pranešimą apie įtarimus ir 2010-06-03 surašė kaltinamąjį aktą, kurio pagrindu buvo surašyti 2014-01-06 ir 2016-11-16 apkaltinamieji nuosprendžiai, neužtikrino valstybinės advokato gynybos, pažeidė teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, vilkino Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, trukdė ieškovo advokato profesinei veiklai. Ieškovas taip pat prašo teismo „pripažinti, kad Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėjo priesaikos, O. Z., atstovaudamas Lietuvos valstybei, seksualiai priekabiavo prieš ieškovą, pavadindamas jį mergele“. Ieškovas teismo taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti patirtą neturtinę žalą – 20 000 000 Eur; pripažinti ieškovo teisę į prarastas darbines pajamas, kurios turėjo būti gautos verčiantis advokato profesine veikla, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vidutinį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009-02-26 iki gyvos galvos; išreikalauti bei prijungti Baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini); atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pripažinti, kad teisėjai A. P., A. S., A. Š., A. K. M. ir J. M., tyčia siekdami diskriminuoti, įžeisti bei pažeminti ieškovą, sulaužė teisėjo priesaiką; pripažinti, kad teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. M., teisėjų A. K. M. bei A. Š., Vilniaus apygardos teisme 2016-11-16, nesant nusikaltimo sudėties ieškovo padarytoje veikoje, tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį; pripažinti, kad O. Z., neturėdamas teisėjo priesaikos, Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos teisėjo vardu, tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažemindamas ieškovo gerą vardą bei profesinę reputaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, tretieji asmenys Z. B., E. G., R. S., E. S., A. B., I. P. A., dėl žalos atlyginimo.
3. Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t.y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynybos teise, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme. Tokie reikalavimai yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.
5. Teismas nurodė, kad ieškinyje vartojamomis formuluotėmis, sąmoningai siekiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir proceso dalyviams. Taip pat teismas nurodė, kad pateiktame procesiniame dokumente yra dėstomos nelogiškos, neadekvačios, nepaaiškinamos mintys, naudojamos užgaulios, įžeidžiančio pobūdžio formuluotės.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo daug faktinių aplinkybių bei cituoja nemažai teisės aktų, susijusių su baudžiamosios teisės normų aiškinimu, tačiau ieškinyje nėra paaiškinta, kaip šios faktinės aplinkybės ir cituojami teisės aktai ar jų išaiškinimai yra susiję su ieškinio reikalavimais.
7. Teismas pažymėjo, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus, turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, taip pat išaiškino, kad pagal CPK 42 straipsnį, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, todėl tai yra papildomas pagrindas, dėl kurio ieškovo procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme ir negali būti priimtas.
8. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad iš esmės analogiškos nutartys teismo jau buvo priimtos civilinėje byloje Nr. e2-22483-868/2020, kuri buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui ir palikta galioti, bei civilinėje byloje Nr. e2-27494-861/2020.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nešališkame teisme.
10. Skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamą nutartį (ieškovo vadinama „rašliava“) priėmė, t.y. ieškinio priėmimo klausimą sprendė, šališka ir suinteresuota teisėja, galimai siekdama prisidėti prie teismuose veikiančios nusikalstamos gaujos, kuri vykdo genocidą Lietuvoje, žiauriai kankina ir žudo lietuvius. Nutartimi neužtikrinamas pažeistų teisių gynimas Lietuvoje dėl šališkų teismų. Teismas akivaizdžiai piktnaudžiaudamas teismo vardu, siekia įžeisti ieškovus. Ieškinyje nurodomas visiškai kitas ieškinio pagrindas, negu anksčiau teismui buvo teikiami, nes jis papildytas nauja aplinkybe – ieškovas dar daugiau nuskurdo. Ieškiniai nebuvo priimami, nes nebuvo protingai sprendžias klausimas dėl ieškovo visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nesivadovavo CPK ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto (ieškovo) ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad ieškovo ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinyje vartojamos neetiškos, įžeidžiančio pobūdžio formuluotės, kuriomis sąmoningai siekiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir proceso dalyviams, ieškinyje dėstomos nelogiškos, neadekvačios, nepaaiškinamos mintys, vartojamos užgaulios, taip pat ieškinyje nurodoma daug faktinių aplinkybių bei cituoja nemažai teisės aktų, susijusių su baudžiamosios teisės normų aiškinimu, tačiau ieškinyje nėra paaiškinta, kaip šios faktinės aplinkybės ir cituojami teisės aktai ar jų išaiškinimai yra susiję su ieškinio reikalavimais.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė naudotis teismine gynyba yra įgyvendinama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, teismui CPK nustatyta tvarka turi pareikšti pareiškimą (ieškinį) (CPK 5 straipsnis 4 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), t.y. teismas turi patikrinti, ar nėra ieškinio atsisakymo priimti pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje.
15. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Reikalavimai ieškinio turiniui yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų (ieškinio faktinio pagrindo arba ieškinio dalyko), nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas.
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
17. Taigi pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodo daug faktinių aplinkybių, susijusių su įvairiais asmenims, tarp kurių yra ir į proceso dalyvių sąrašą neįtrauktų asmenų, taip pat cituoja nemažai teisės aktų bei pateikia baudžiamosios teisės normų aiškinimų. Tačiau ieškinyje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra paaiškinta, kaip šios faktinės aplinkybės ir cituojami teisės aktai ar jų išaiškinimai yra susiję su ieškinio reikalavimais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinyje ieškovas vartoja įvairių neetiškų ir įžeidžiančio pobūdžio formuluočių, kas visiškai nesuderinama su teismui teikiamo ieškinio turiniui keliamais reikalavimais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo teismui pareikštas ieškinys neatitinka ieškinio pareiškimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti nagrinėjamas teisme.
19. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia dar ir tuo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, tačiau nenurodė jokių CPK 65-66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimui pagrindų, nenurodė jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti nutartį priėmusios teisėjos šališkumu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas ne kartą kreipėsi į teismą su ieškiniais, kurie teismų buvo atsisakyti priimti tais pačiais pagrindais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22483-868/2020, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1195-431/2020 palikta nepakeista, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1372-614/2020 taip pat palikta nepakeista, tačiau ieškovas nepaisydamas teismo nurodymų teikia analogiškus ieškinius, kuriuose faktinės aplinkybės pateikiamos padrikai ir neaiškiai, reikalavimai suformuluoti neaiškiai ir nesuprantamai, pateikiama daug informacijos, kuri niekaip nesusiejama su ieškinio faktinėmis aplinkybėmis bei reikalavimais.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
23. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos tam tikrus dokumentus, kreiptis į kreiptis į Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio procesinio pobūdžio klausimo sprendimas būtų aktualus tik teismui priėmus ieškinį, tačiau, nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl klausimas dėl dokumentų išreikalavimo, jų prijungimo prie bylos bei kreipimosi į Teisingumo teismą nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.