- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1372-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21844-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. B., E. S.
- Trečiasis asmuo
- Z. B., E. G., R. S., A. B., I. P. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir E. S., trečiųjų asmenų Z. B. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir E. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Z. B., E. G., R. S., A. B., I. P. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. ir E. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo „pripažinti, kad 2008-10-07 ir 2009-02-23 Vilniaus apskrities VPK policininkės A. A. pranešimai apie įtarimus surašyti pasinaudojant ieškovų vardu ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-542-07 ir Nr. 10-9-013-10, bei 2010-06-03 kaltinamasis aktas surašytas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės V. G. V., surašytas pasinaudojant ieškovų vardu neatitinka BK 1 ir 2 str., BK 182 str. 2 d., BK 178 ir 180, reikalavimams, todėl yra niekiniai; pripažinti, kad 2014-01-06 ir 2016-11-16 pasinaudojant ieškovų vardu surašyti procesiniai dokumentai (2016-11-16 apkaltinamasis nuosprendis (Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.12.4., (nuosprendis 2016-11-16), kuriuos surašė O. Z., (O. Z. be teisėjo priesaikos), A. P., A. S., J. M., A. Š., K. A. M.. neatitinka BK 1 ir 2 str., BK 182 str. 2 d., BK 178 ir 180 reikalavimams, todėl yra niekiniai ir negalėjo būti vykdomi, o Lietuvos piliečiai A. B. ir E. S. negalėjo ir negali būti vadinami nuteistais už veikas ir nusikaltimus, atitinkančius įstatymo leidėjo BK 2 str. 4 p. kuriame numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o BK 2 str. 3 p. numato, kad asmuo atsako pagal BK kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu; kreiptis į Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo surašymo, kuriuo būtų išaiškinama, ar ginčo dalyką sudaro viešosios teisės normų reguliuojamų santykiai, ar prokurorų veika susijusi su procesinių veiksmų ir teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu; iš atsakovų pareiškėjams kiekvienam priteisti po 20 000 000 eurų piniginę kompensaciją moralinės žalos atlyginimui; pasiruošiant bylą nagrinėti teisme išreikalauti ir prijungti prie skundo 2020-02-14 Z. V., 2020-02-15 K. J. skundus ir pareiškimus, įteiktus LR gen. Prokurorui, o iš prokuratūros ir teismų išreikalauti ir prijungti, įvertinti priimant procesinius sprendimus mirusiųjų asmenų: 2011-01-13 J. J. ir 2011-01-10 St. Jaruševičiaus pareiškimus, R. K. L. ir kt. 2011 metais teiktus Prokuratūrai ir teismams dėl nurodytos suklastotos baudžiamosios bylos pagal E. P. klastojimus; kreiptis į Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo surašymo, išaiškinimui: ar 2010-06-03 prokurorės V. G. įstatymas taikytas Kaltinamajam aktui surašyti ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-542-07 ir Nr. 10-9-013-10 ir apkaltinamiesiems nuosprendžiams surašyti: Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.12.4., (nuosprendis 2016-11-16), Baudžiamoji byla Nr. 1-28-851/2014 (Proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8 ), (nuosprendis 2014-01-06) ir LAT 2017-12-15 nutarčiai surašyti (teisėjų E. G. (kolegijos pirmininkas), A. R. ir T. Š. ) Baudžiamoji byla Nr. 2PA-106/2017, Teisminio proceso Nr. 1—10-9-00013-2010—8, Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1, kurie surašyti negavus pareiškėjų sutikimo, panaudojant jų asmens duomenis, neprieštarauja sveikam protui, ar juos rašė ne psichiniai ligoniai, neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms: BK 182 str. 2 d., 178 ir 180 str.; BK 2 str. 3 punktui (asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio); EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS (EŽTK) 7 str. 1 punktui (Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais; BPK 3 straipsnio 1 d. 1 punktą (Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas) Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; Europos Sąjungos EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTUI (ES) 2016/679 2016 m. balandžio 27 d. dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); Advokatūros įstatymo 46 str. 5 dalį (Advokato veiklos garantijos) Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys; Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 2 p. (asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas) ir 4p. (bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu); išaiškinti, ar Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017-12-15 nutartis atitinka Konstitucijos 31 straipsnio 2 p. (asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas) ir 4 p. (bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu); išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo nutartys (2019 m. gruodžio 4 d., 202002-03 ir 10 dienų, bei 2020-02-27 dienos) civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e2KT-15- 407/2020, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2019-6, Civilinė byla Nr. e2S-189-432/2020, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2019-6, Civilinė byla Nr. e2-41293-433/2019, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2019-6 neprieštarauja 2019 m. gruodžio 4 d., 2020-02-03 ir 10 dienų neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai, CPK 6, 21 straipsniams; išaiškinti ar 2015 metų Viliaus miesto apylinkės teismo pirmininko pasirašytas Potvarkis 2010 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Baudžiamoje byloje Nr. 1A-1-574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.12.4., baudžiamojoje byloje Nr. 1-1110- 869/2010 (1-10-9-00013-2010-8), kuriuo paskyrė neturtinį teisėjos priesaikos asmenį <<< Skiriu kolegijos pirmininku teisėją O. Z. >>> neprieštarauja Teismų įstatymo 59 str. reikalavimams, Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, 112 str. 1 d. 5 p., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija-) 6 straipsnio 1 daliai, CPK 6, 21 straipsniams; išaiškinti ar Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. gali būti skiriamas ir eiti teisėjo pareigas vadovaujantis 1992-06-22 teisėjo priesaika, surašyta piliečio O. Z. vardu ir jeigu taip, ar tokia teisėjo priesaika neprieštarauja Teismų įstatymo 59 str. reikalavimams, Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, 112 str. 1 d. 5 p., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai, CPK 6, 21 straipsniams; pranešti Valstybės gynimo tarybai dėl iškilusios grėsmė Lietuvai ir jos tautai“ (kalba netaisyta).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. B. ir E. S. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Z. B., E. G., R. S., A. B., I. P. A.
3. Teismas išaiškino, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
4. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynybos teise, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme. Tokie reikalavimai yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Pirmiau išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.
5. Teismas susipažinęs su ieškiniu sprendė, kad naudojamomis ieškinyje tokiomis formuluotėmis, kaip „kad Vilniaus miesto apylinkės teisme bylas nagrinėti skiriamas asmuo O. Z., kuris neturi Lietuvos pilietybės ir asmens kodo, asmuo kuris teismo posėdžio metu tenkinosi lytine aistra pareiškėją advokatą A. B. išvadindamas mergele“ ir pareikštu reikalavimu „neprieštarauja sveikam protui, ar juos rašė ne psichiniai ligoniai, neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms“ sąmoningai siekiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir proceso dalyviams. Be to, pateiktame procesiniame dokumente yra dėstomos nelogiškos, neadekvačios, nepaaiškinamos mintys, naudojamos užgaulios, įžeidžiančio pobūdžio formuluotės. Teismas pažymėjo, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių. Taip pat išaiškintina, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, todėl tai yra papildomas pagrindas, dėl kurio ieškovų procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme ir negali būti priimtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovai A. B. ir E. S. bei tretieji asmenys Z. B. ir E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nešališkame teisme. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog skundžiama nutartimi neužtikrinamas pažeistų teisių gynimas Lietuvoje dėl šališkų teismų. Nutartį surašė šališka ir suinteresuota teisėja, galimai siekdama prisidėti prie jau veikiančios teismuose nusikalstamos gaujos, kuri vykdo genocidą Lietuvoje, žiauriai kankina ir žudo lietuvius. Ginčas yra kilęs dėl to, kad nėra užtikrintas viešasis administravimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų A. B. ir E. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Z. B., E. G., R. S., A. B., I. P. A., kaip nenagrinėtiną teisme, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvienas suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
12. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų pateiktame ieškinyje yra dėstomos nelogiškos, nepaaiškinamos mintys, naudojamos užgaulios, įžeidžiančio pobūdžio formuluotės. Ieškinyje ieškovai cituoja nemažai teisės aktų bei pateikia baudžiamosios teisės normų aiškinimus, tačiau nepaaiškina, kaip šios faktinės aplinkybės ir cituojami teisės aktai ar jų išaiškinimai yra susiję su ieškinio reikalavimais. Be to, ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl priimtų nuosprendžių ar prokurorų veiksmų vertinimo nėra teismingi bendrosios kompetencijos teismams ir nėra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
14. Ieškovai atskirajame skunde teigia, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, tačiau nenurodo jokių CPK 65-66 straipsniuose įtvirtintų pagrindų ar aplinkybių teisėjos šališkumui pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.