- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-189-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, S. Z.
- Trečiasis asmuo
- Z. B., E. G., E. S., R. S., A. B., I. P. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, S. Z. dėl asmens duomenų panaudojimo nusikalstamai veikai realizuoti, siekiant išniekinti teismą, Lietuvą, teisėjo vardą, pakenkti šalies valstybingumui, tretieji asmenys Z. B., E. G., E. S., R. S., A. B., I. P. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas: „1) pripažinti, kad teisėjai: A. P., A. S., A. Š., A. K. M. ir J. M. ieškovo vardu, be jo sutikimo, Lietuvos vardu 2014-01-06 priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, Europos Sąjungos direktyvas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodami Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 2) pripažinti, kad teisėjai: A. K. M., A. Š. ieškovo vardu, be jo sutikimo, Lietuvos vardu 2016-11-16 priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. Europos Sąjungos direktyvas, nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodami Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 3) pripažinti, kad pilietis O. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014, neturėdamas teisėjo priesaikos, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas Lietuvos teisėjo vardu, tyčia, 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, nesant nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodamas Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 4) pripažinti, kad teisėja I. G.- K., ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo, Lietuvos vardu 2010-03-20 dviem nutartimis neteisėtai suvaržydama ieškovo judėjimo teisę, leisdama klausytis telefonų pokalbius, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodama Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 5) pripažinti, kad teisėjas A. C. ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo, Lietuvos vardu 2010-04-01 ir 2010-04-28 nutartimis neteisėtai suvaržydamas ieškovo judėjimo teisę ir kitais apribojimais, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodamas Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 6) pripažinti, kad teisėja P. Z. ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo, Lietuvos vardu 2010-04-15 nutartimi neteisėtai suvaržydama ieškovo judėjimo teisę, nesant vieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodama Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 7) pripažinti, kad teisėjas R. S. ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo, Lietuvos vardu 2010-05-05 nutartimi neteisėtai suvaržydamas ieškovo judėjimo teisę, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodamas Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 8) pripažinti, kad teisėjas M. G. ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo, Lietuvos vardu 2010-04-22 nutartimi neteisėtai suvaržydamas ieškovo judėjimo teisę, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodamas Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos teisėjo vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 9) pripažinti, kad prokurorė V. G. ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo 2010-03-20 nutarimu, teismui nurodydama apie nebūtą ieškovo slapstymąsi, nebūtus nusikaltimus, nusikalstamai siekdama suvaržyti ieškovo judėjimo teisę, nesant ieškovo veikoje nusikaltimo sudėčiai, tyčia veikė prieš EŽTK 7 str. 1 d. nuostatas, o nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodama Lietuvos vardui ir ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos prokuroro vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 10) pripažinti, kad advokatas S. Z. ieškovo vardu, be ieškovo sutikimo 2010 metais Lukiškių tardymo izoliatoriaus tarnybai prisistatęs patekti pas ieškovą nusikalstamai veikai realizuoti pasinaudojo ieškovo asmens duomenimis prieš ieškovo valią ir teisėtus interesus ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, juos panaudodamas ieškovo gero vardo ir sąžiningos advokato profesinės veikos vardo žeminimui, išniekino Lietuvos advokato vardą, siekė pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teismais, advokatūra, teisėsauga, kenkė Lietuvos valstybingumui; 11) pripažinti teisę moralinės žalos atlyginimui, kurios dydis 20 000 000 eurų ir ją priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų; 12) pripažinti ieškovui teisę į prarastas darbines pajamas, numatytas gauti iš advokato profesinės veikos, dėl atsakovų tyčios bei kaltės ir iš atsakovų solidariai ieškovui priteisti piniginę kompensaciją turtinei žalai atlyginti - vidutinį darbo užmokestį, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2009-¬02-26 iki gyvos galvos (praradus teisę dirbti advokatu)“ (pacituotų reikalavimų kalba netaisyta).
2. Vilniaus miesto apylinės teismas 2019-12-04 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kadangi Kauno apylinės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
3. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-12-04 nutarties. Vilniaus miesto apylinės teismas 2019-12-09 nutartimi nustatė terminą iki 2019-12-17 ieškovo atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti kokios bylos aplinkybės patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-04 nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Ieškovui išaiškinta, kad jis privalo tinkamai suformuoti atskirojo skundo pagrindą. 2019-12-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas (apeliantas) nepašalino atskirojo skundo trūkumų pagal 2019-12-04 nutarties nuostatas, todėl nutarė jo 2019-12-06 atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-12-18 nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-18 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-12-09 nutartimi nurodžius tinkamai suformuluoti atskirojo skundo pagrindą, t. y. nurodyti kokios aplinkybės patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-04 nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, apeliantas šių skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino.
6. Teisme 2019-12-16 gautas ieškovo (apelianto) patikslintas atskirasis skundas yra pažodžiui perrašyti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo straipsniai, o ne atskirojo skundo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovas nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
7. Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-12-18 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atskirojo skundo dėl 2019-12-04 nutarties priėmimo klausimą.
8. Apeliantas atskirajame skunde padrikai išdėstytos apelianto mintys apie, jo manymu, teismų šališkumą ir nekompetenciją bei ieškovo (apelianto) kovą su šiais reiškiniais, o būtent: „<...> siekiant apginti Lietuvą nuo pražūties, klastojant Lietuvos teismuose, prokuratūrose ir policijoje dokumentus, pasinaudojant asmens duomenimis, pateiktas teismui ieškinys. Ieškovo teigimu vienas iš esminių ieškinio dalyko yra aplinkybė, kad 2005 metais Lietucos Respublikos generalinio prokuroro vietoje atsiradus A. V., prasidėjo trukdymai Lietuvos teisėsaugai, o pasinaudojant Lietuvos gyventojų asmens duomenimis, gaminami netikri dokumentai ir jie teikiami įvairiomis ryšio priemonėmis trečiosioms šalims. Prie kenkimo Lietuvai galėjo prisidėti S. Š., viešai įvardijamas, kaip galimas pedofilų globėjas, kuris siekdamas kenkti Lietuvai, teikė įvairius pasiūlymus įstatymo leidėjui, siekdamas iš teisėsaugos pašalinti profesionalius teisininkus, o jų vietoje leisti dirbti riomeristus, kuriuos štampavo Riomerio mokykloje, kurioje jis pats dirbo. Taip buvo sunaikinta advokatūra, intelektualūs ir profesionalūs advokatai, turintys Vilniaus universiteto teisininko kvalifikaciją. Kaip matyti iš ieškinio dalyko, Š. ir tokie kaip jis, 2008 m., veikiant konservatorių banditizmui, galėjo įtakoti Vilniaus apygardos prokuratūrą pasinaudoti mano asmens duomenimis, gero ir profesionalaus advokato gero vardo išniekinimui, tokia nusikalstama veika kenkti Lietuvai. <...>“ (pacituotų skundo argumentų kalba netaisyta). Apeliantas tvirtina, kad ieškinys, kuriuo jis gina Lietuvą, paduotas pirmą kartą. Skundžiama nutartimi kenkiama Lietuvai ir geram ieškovo (apelianto) vardui, todėl prašo skundžiamąją nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo2019-12-18 nutartis, kuria ieškovo atskirasis skundas, pasibaigus terminui, kurį pirmosios instancijos teismas nustatė atskirojo skundo trūkumams pašalinti, laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui, yra teisėta ir pagrįsta.
12. Nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą, svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019-12-09 nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-09 nutartyje konstatavo, kad atskirajame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-04 nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies (taikant CPK 338 straipsnio nuostatas) nuostatas.
13.Pritartina ankstesnėje nutarties pastraipoje nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš pareikšto 2019-12-06 atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas atskirajame skunde išdėsto savo ieškinio pagrindus ir jį patvirtinančius motyvus, tačiau nenurodė, kodėl, jo manymu, 2019-12-04 nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad tapati byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, tačiau apeliantas tos aplinkybės atskirajame skunde neaptarė. Vadinasi pirmosios instancijos teismas 2019-12-09 nutartyje teisingai nustatė, kad atskirasis skundas turi trūkumų ir pagrįstai nurodė juos pašalinti.
14. Išanalizavus patikslintą atskirąjį skundą (2019-12-16) sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas 2019-12-09 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Apeliantas, kaip ir pradiniame atskirajame skunde, cituoja teisės aktus ir dėsto ieškinio pagrindimo motyvus., tačiau nenurodo, kokiu pagrindu skundžia teismo nutartį, neįrodinėja, kad pašalino nustatytus atskirojo skundo trūkumus.
15.Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinama, kai pateikiamas skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). Imperatyvūs reikalavimai skundo formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti skundo dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
16. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuotina, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą ir trūkumų šalinimo institutą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, S. Z. dėl asmens duomenų panaudojimo nusikalstamai veikai realizuoti, siekiant išniekinti teismą, Lietuvą, teisėjo vardą, pakenkti šalies valstybingumui, tretieji asmenys Z. B., E. G., E. S., R. S., A. B., I. P. A..
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.