Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Argintauta“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „Argintauta“ ieškinys atsakovėms L. P. ir M. P. dėl dokumentų grąžinimo ir žalos atlyginimo priteisimo laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas UAB „Arginauta“ pareiškė ieškinį atsakovėms L. P. ir M. P., kuriuo prašė įpareigoti atsakoves grąžinti ieškovui visą neteisėtai paimtą UAB „Arginauta“ dokumentaciją, priteisti iš atsakovių 220 Lt žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2009-12-04 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2009-12-31 ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sukonkretinti ieškinio reikalavimą, nurodant, kokie įmonės dokumentai buvo atsakovių paimti ir dėl ko įmonė negali vykdyti komercinės veiklos. Ieškovas nešalino pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas 2010-01-08 nutartimi ieškovo UAB „Argintauta“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Ieškovas atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė jam sukonkretinti reikalavimą, nurodant kokius dokumentus atsakovės paėmė ir kodėl įmonė negali vykdyti komercinės veiklos, nes ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali išvardyti atsakovių neteisėtai paimtų dokumentų, t. y. buhalterė iš atminties perduotų atsakovėms dokumentų neprisimena, o dokumentai buvo perduoti ne pagal dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, reikalavimą atsakovėms galima sukonkretinti tik gavus atsakovių atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl materialaus pobūdžio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad konkretus ieškinio dalykas neturi būti suformuluotas ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo stadijoje, kad teismas turi priimti ieškinį, kuriame nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, iškelti civilinę bylą ir tik po to nagrinėjant bylą aiškintis, koks yra ieškinio dalykas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. CPK 135 str. įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. CK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui, kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 str. nustatytas procesines priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d.). Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką (ir pagrindą) tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui, kad iš ieškinio turinio būtų aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens. Tik tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Nors teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų ieškinio patenkinimą, tačiau negalimas ir priešingas kraštutinumas – ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas, kai ieškinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja, arba yra nesuformuluotas konkretus ieškinio reikalavimas. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).

Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio, ieškovo suformuluotas reikalavimas: įpareigoti atsakoves L. P. ir M. P. grąžinti jam visą neteisėtai paimtą įmonės dokumentaciją, nėra aiškus, išbaigtas ir konkretus, todėl priėmus tokį ieškinį ir iškėlus civilinę bylą nei teismui, nei atsakovėms nebūtų aiškus ieškovo reikalavimas, civilinės bylos ribos, nebūtų galimybės realiai apginti ieškovo nurodomus pažeistus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ieškovui nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog ieškinio reikalavimą įpareigoti grąžinti paimtus dokumentus jis patikslins gavęs atsakovių atsiliepimą, nes įstatymas nenumato, jog ieškovas reikalavimus atsakovui suformuluoja gavęs atsakovo atsiliepimą, priešingai, įstatymas įpareigoja ieškovą pareikšti reikalavimus atsakovui, kad atsakovas galėtų tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus, kad atsakovui būtų aišku, kokius reikalavimus ieškovas jam reiškia ir nuo kokių reikalavimų jis turi gintis. Be to, ieškovas UAB „Argintauta“ prašo priimti sprendimą už akių įstatyme numatytais atvejais, todėl pirmosios instancijos teismui iškėlus civilinę bylą ir atsakovėms nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėtų priimti sprendimą už akių, nesant suformuluoto konkretaus ieškinio dalyko. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėtų galimybės priimti tokios sprendimo rezoliucinės dalies, kuri būtų suformuluota trumpai ir aiškiai, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl to, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl kito savarankiško ieškinio pagrindo – žalos atlyginimo iš atsakovių priteisimo – kadangi ieškinys yra vientisas dokumentas, kaip nurodyta aukščiau, ieškinio priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus, ir tik tuomet arba iškelia civilinę bylą, arba nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisako priimti ieškinį. Įstatymas nenumato, jog teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų. Pagal formuojamą teismų praktiką tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas taip pat pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 str. 3 d. (Driukas A., Valančius V., Civilinis procesas teorija ir praktika, T. 3, P.114). Tai, jog kaip atskirajame skunde nurodo ieškovas nutartis dėl trūkumų šalinimo jam buvo įteikta 2010-01-05, t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui ieškinio trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, nes ieškovas turėjo teisę prašyti teismo atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas nesikreipė į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinio trūkumų nešalino, nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta tik 2010-01-08. Pažymėtina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkirto ieškovui kelio, pašalinus ieškinio trūkumus, kreiptis į teismą su ieškiniu iš naujo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Argintauta“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Argintauta“ 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.