- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1195-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17014-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- A. B., E. S.
- Trečiasis asmuo
- Z. B., E. G., R. S., A. B., I. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir E. S. ir trečiųjų asmenų Z. B. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir E. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl pažeistų teisių gynimo dėl šališkų teismų, tretieji asmenys byloje: Z. B., E. G., R. S., A. B., I. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė: „pripažinti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-04-06 nutartimi spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą buvo šališkas, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas, 2020-06-10 nutartimi palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-04-06 nutartimi, veikė prieš Lietuvą, Konstituciją, viešą interesą, taip siekdamas išniekinti Lietuvą ir pareiškėjus; kreiptis į Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo surašymo, kurio būtų išaiškinama, ar ginčo dalyką sudaro viešosios teisės normų reguliuojamų santykiai, ar prokurorų veika susijusi su procesinių veiksmų ir teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu; iš atsakovių pareiškėjams kiekvienam priteisti po 20 000 000 eurų piniginę kompensaciją moralinės žalos atlyginimui; pasiruošiant bylą nagrinėti teisme išreikalauti ir prijungti prie skundo 2020-02-14 Z. V., 2020-02-15 K. J. skundus ir pareiškimus, įteiktus LR gen. Prokurorui, o iš prokuratūros ir teismų išreikalauti ir prijungti, įvertinti priimant procesinius sprendimus mirusiųjų asmenų: 2011-01-13 J. J. ir 2011-01-10 St. J. pareiškimus, R. K. L. ir kt.2011 metais teiktus Prokuratūrai ir teismams dėl nurodytos suklastotos baudžiamosios bylos pagal E. P. klastojimus; kreiptis į Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo surašymo, išaiškinimui: ar 2010-06-03 prokurorės V. G. įstatymas taikytas Kaltinamajam aktui surašyti ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-542-07 ir Nr. 10-9-013-10 ir apkaltinamiesiems nuosprendžiams surašyti: Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.12.4., (nuosprendis 2016-11-16), Baudžiamoji byla Nr. 1-28-851/2014 (Proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8 ), (nuosprendis 2014-01-06) ir LAT 2017-12-15 nutarčiai surašyti (teisėjų E. G. (kolegijos pirmininkas), A. R. ir T. Š. ) Baudžiamoji byla Nr. 2PA-106/2017, Teisminio proceso Nr. 1—10-9-00013-2010—8, Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1, kurie surašyti negavus pareiškėjų sutikimo, panaudojant jų asmens duomenis, neprieštarauja sveikam protui, ar juos rašė ne psichiniai ligoniai, neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms: BK 182 str. 2 d., 178 ir 180 str.; 1.1. BK 2 str. 3 punktui (asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio); 1.2. EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS (EŽTK) 7 str. 1 punktui (Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais; 1.3. BPK 3 straipsnio 1 d. 1 punktą (Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas) Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 1.4. E. S. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTUI (ES) 2016/679 2016 m. balandžio 27 d. dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); 1.5. Advokatūros įstatymo 46 str.5 dalį ( Advokato veiklos garantijos) Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys; 1.6. Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 2 p. (asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas) ir 4 p. (bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu); 1.7. išaiškinti, ar Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017-12-15 nutartis atitinka Konstitucijos 31 straipsnio 2 p. (asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas) ir 4 p. (bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu); 1.8. išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo nutartys (2019 m. gruodžio 4 d., 2020-02-03 ir 10 dienų, bei 2020-02-27 dienos) civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e2KT-15-407/2020, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2019-6, Civilinė byla Nr. e2S-189-432/2020, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2019-6, Civilinė byla Nr. e2-41293-433/2019, Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2019-6 neprieštarauja 2019 m. gruodžio 4 d., 2020-02-03 ir 10 dienų neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija-) 6 straipsnio 1 daliai, CPK 6, 21 straipsniams; 1.9. išaiškinti ar 2015 metų Viliaus miesto apylinkės teismo pirmininko pasirašytas Potvarkis 2010 m. spalio 12 d. Nr. PTV-240 Baudžiamoje byloje Nr. 1A-1-574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.12.4., baudžiamojoje byloje Nr. 1-1110- 869/2010 (1-10-9-00013-2010-8), kuriuo paskyrė neturtinį teisėjos priesaikos asmenį <<< Skiriu kolegijos pirmininku teisėją O. Z. >>> neprieštarauja Teismų įstatymo 59 str. reikalavimams, Konstitucijos 29 straipsniui, 31straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, 112 str. 1 d. 5 p., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija-) 6 straipsnio 1 daliai, CPK 6, 21 straipsniams; 1.10. išaiškinti ar Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. gali būti skiriamas ir eiti teisėjo pareigas vadovaujantis 1992-06-22 teisėjo priesaika, surašyta piliečio O. Z. vardu ir jeigu taip, ar tokia teisėjo priesaika neprieštarauja Teismų įstatymo 59 str. reikalavimams, Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, 112 str. 1 d. 5 p., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija-) 6 straipsnio 1 daliai, CPK 6, 21 straipsniams“ (kalba netaisyta).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. B. ir E. S. ieškinį dėl šališkų teismų, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, tretieji asmenys Z. B., E. G., R. S., A. B., I. A..
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškino, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus.
4. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynybos teise, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme. Tokie reikalavimai yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.
5. Teismas nustatė, jog išsireiškimais „kad Vilniaus miesto apylinkės teisme bylas nagrinėti skiriamas asmuo O. Z., kuris neturi Lietuvos pilietybės ir asmens kodo, asmuo kuris teismo posėdžio metu tenkinosi lytine aistra pareiškėją advokatą A. B. išvadindamas mergele“ ir pareikštu reikalavimu „neprieštarauja sveikam protui, ar juos rašė ne psichiniai ligoniai, neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms“ sąmoningai siekiama piktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir proceso dalyviams. Pateiktame procesiniame dokumente yra užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio nuostatų. Teismui pateikiamų dokumentų paskirtis nėra dalyvaujančių byloje asmenų patyčioms surašyti. Tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Todėl ši aplinkybė yra papildomas pagrindas, dėl kurio ieškovų procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme ir negali būti priimtas.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai A. B. ir E. S. ir tretieji asmenys Z. B. ir E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinio priėmimo klausimą sprendė šališka teisėja. Nutartimi neužtikrinamas pažeistų teisių gynimas Lietuvoje dėl šališkų teismų. Nutartį surašė šališka ir suinteresuota teisėja, galimai siekdama prisidėti prie jau veikiančios teismuose nusikalstamos gaujos, kuri vykdo genocidą Lietuvoje, žiauriai kankina ir žudo lietuvius. Ginčas yra kilęs dėl to, kad nėra užtikrintas viešasis administravimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Reikalavimai ieškinio turiniui yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).
9. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010; taip pat žr. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).
10. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-518-340/2010), vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinyje nurodo daug faktinių aplinkybių, susijusių su įvairiais asmenims, tarp kurių yra ir į proceso dalyvių sąrašą neįtrauktų asmenų. Taip pat ieškovai cituoja nemažai teisės aktų bei pateikia baudžiamosios teisės normų aiškinimus. Tačiau ieškinyje nėra paaiškinta, kaip šios faktinės aplinkybės ir cituojami teisės aktai ar jų išaiškinimai yra susiję su ieškinio reikalavimais. Be to, suformuluoti reikalavimai dėl priimtų administracinių teismų sprendimų ar prokurorų veiksmų vertinimo nėra teismingi bendrosios kompetencijos teismams ir nėra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Ieškovai atskirajame skunde teigia, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, tačiau nenurodo jokių CPK 65-66 straipsniuose įtvirtintų pagrindų teisėjo nušalinimui, taip pat kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti galimą teisėjo šališkumą.
12. Ieškovai atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo vertinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.