Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovės R. L. ieškinys atsakovams A. M., G. M. dėl nuosavybės teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-10-30 nutartimi nustatė ieškovei R. L. dešimties dienų nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, nes ieškinyje nenurodytas ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovams. Ieškovės prašomos pripažinti aplinkybės, t. y., kad žemės sklypo ribos pagal ieškovės nurodytą planą yra nustatytos teisingai, nelaikytinos jos pažeistų teisių gynimo būdu, nes ieškovės reikalaujamas sklypo ribų nustatymo teisingumo pripažinimas nesukeltų nė vienai proceso šaliai teisinių pasekmių, t. y. nepakeistų nei ieškovės, nei atsakovų teisių bei nesąlygotų jiems jokių pareigų.

Ieškovė pateikė ieškinį suformuluodama reikalavimą – pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2009-05-16 UAB „Abrisas“ planą, pažymėta skaičiumi 1-koordinate X – 6051461, 97, koordinate Y-580495, 92 ir skaičiumi 2-koordinate X-6051444, 36, koordinate Y-580523, 24, skaičiumi 3-koordinate X-6051422, 99, koordinate Y-580509, 88 ir skaičiumi 4-kordinate X-6051440, 54, koordinate Y-580482, 29, atitinka teritorijų planavimo dokumentu s/b (duomenys neskelbtini) generaliniame plane suformuotoms žemės sklypo patvirtintoms kadastrinėms riboms; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-11-20 nutartimi ieškovės R. L. ieškinį atsakovams A. M., G. M., tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, nes ieškinyje nenurodytas ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovams. Ieškovės prašomos pripažinti aplinkybės, t. y. kad žemės sklypo ribos pagal ieškovės nurodytą planą yra nustatytos teisingai, nelaikytinos jos pažeistų teisių gynimo būdu, nes ieškovo reikalaujamas sklypo ribų nustatymo teisingumo pripažinimas nesukeltų nė vienai proceso šaliai teisinių pasekmių, t. y. nepakeistų nei ieškovės, nei atsakovų teisių bei nesąlygotų jiems jokių pareigų. Todėl tai yra viena iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Pripažinus šias aplinkybes, atsirastų pagrindas ginti pažeistą ieškovės teisę įstatymo numatytu būdu, tačiau šį būdą privalo nurodyti ieškovė. Ieškovei teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio dalyką, tačiau ieškovė pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalino, nenurodė ieškinio dalyko, t. y. įstatymo numatyto ir ieškovės reikalaujamo jos pažeistų teisių gynimo būdo. Ieškovės 2009-11-16 pateiktame ieškinyje taip pat nenurodytas ieškinio dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio turinį bei trūkumų ištaisymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 d., CPK 5 str. 1 d.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą, todėl teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi spręsti išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. privalo išsiaiškinti asmens teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).

Ieškinio reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš Civiliniame kodekse numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.). Ieškovės pareikšto ieškinio dalykas – prašymas pripažinti sklypo ribas pagal UAB „Abrisas“ planą atitinkančiomis teritorijų planavimo dokumentu s/b (duomenys neskelbtini) generaliniame plane suformuotoms žemės sklypo patvirtintoms kadastrinėms riboms, savo prasme neatitinka CK 1.138 str. numatytų civilinių teisių gynimo būdų. Nors ieškovė reikalavimą formuluoja kaip pripažinimą, tačiau savo esme tai nėra teisės pripažinimas pagal minėto straipsnio 1 punktą. Ieškovė nenurodo, kokios jos pažeistos teisės būtų apgintos pripažįstant sklypo ribas pagal UAB „Abrisas“ planą atitinkančiomis teritorijų planavimo dokumentu suformuotoms patvirtintoms kadastrinėms riboms. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalaujamas sklypo ribų nustatymo teisingumo pripažinimas nesukeltų nė vienai proceso šaliai teisinių pasekmių, t. y. nepakeistų nei ieškovės, nei atsakovų teisių bei nesąlygotų jiems jokių pareigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, jog tai yra viena iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Pripažinus šias aplinkybes, atsirastų pagrindas ginti pažeistą ieškovės teisę įstatymo numatytu būdu, tačiau šį būdą privalo nurodyti ieškovė. Kolegija pažymi, kad CPK 5 str. reglamentuojantis teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kalba ne apie bet kokio, o suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą; suinteresuotumas turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismo nurodyto ieškinio trūkumo nepašalino, todėl teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškinio reikalavimo formuluotės papildymas, nelaikytinas ieškinio trūkumų pašalinimu, kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad konkretizavo ieškinio dalyką.

Kolegija laiko deklaratyviais, nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu apeliantės argumentus, jog pats teismas praleido ieškinio priėmimo ir trūkumų pašalinimo terminus, nemotyvuotai surašė 2009-11-20 nutartį; nelaukdamas nutarties įsiteisėjimo išsiuntė ieškinį su priedais padavusiam asmeniui, kas apeliantės nuomone, neatitinka CPK 7 str. įtvirtintų principų, nutarties surašymo taisyklių, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-11-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliantės (ieškovės) R. L. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 4,15 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. L. 4,15 Lt (keturis litus, 15 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).