- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-832-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00944-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edvardas Paliokas, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei trečiajam asmeniui M. M. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. potvarkių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškiniu (CBP-18883) prašė panaikinti 2020 m. vasario 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus potvarkius „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“ PRN-20-160114-00004. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl nurodytų potvarkių panaikinimo.
2. Ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausė žemės sklypas Nr.1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo besiribojantis žemės sklypas Nr.2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdė esamų statinių griovimo ir naujų statinių (gyvenamojo namo ir garažo) statybos darbus žemės sklype Nr.2, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI, inspekcija, atsakovė) Savavališkos statybos aktais konstatavo, jog dalis gyvenamojo namo ir garažo faktiškai pastatyta žemės sklype Nr.1, nors statybos leidime nustatyta statybos teritorija apėmė žemės sklypą Nr. 2. VTPSI 2016 m. sausio 14 d. privalomaisiais nurodymais Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004 trečiasis asmuo buvo įpareigota nugriauti gyvenamąjį namą ir garažą. Trečiasis asmuo, siekdama įteisinti statinius, kreipėsi su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, pateikė prašymą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Dovanojimo sutarties Nr. 3-3720 pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2. Šie žemės sklypai buvo sujungti į vieną 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl buvo pašalintos pagrindinės priežastys, kurios sąlygojo privalomųjų nurodymų Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004 išdavimą. Trečiasis asmuo 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovei teises ir pareigas įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sužinojo, kad egzistuoja Inspekcijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. potvarkiai „DĖL 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-160114-00003 ir papildymo“ ir „DĖL 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“, numatant, jog atsakovė turi teisę pati nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2021 m. spalio 15 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-130665) prašė civilinę bylą nutraukti dėl praleisto procesinio termino ginčyti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. potvarkį Nr. P3-89 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir tos pačios dienos potvarkį Nr. P3-88 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“. Teismui nusprendus bylą dėl potvarkių panaikinimo nagrinėti iš esmės, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. sausio 14 d. buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004, kuriais iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimais buvo pratęstas privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas iki 2018 m. gegužės 31 d., terminas dar kartą buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2781-644/2020 ieškovės ir statytojos 2020 m. sausio 23 d. prašymą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2257-662/2021 jį paliko nepakeistą. 2020 m. vasario 21 d. potvarkiais buvo papildyti privalomieji nurodymai nurodant, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Potvarkiai kartu su Inspekcijos departamento 2020 m. kovo 2 d. lydraščiu Nr. 2D-2899 „Dėl dokumentų siuntimo“ statytojai įteikti 2020 m. kovo 5 d. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 19 d. atliko patikrinimą ir 2021 m. rugsėjo 1 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus, kuriais konstatavo, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, todėl 2021 m. rugsėjo 17 d. su prašymais kreipėsi į antstolį dėl priverstinio jų vykdymo. Potvarkiuose aiškiai nurodytas jų apskundimo terminas ir tvarka. Statytoja, kuriai nuo 2020 m. kovo 5 d. buvo žinoma apie Inspekcijos surašytus potvarkius, jų neskundė. Priežasčių, kurioms esant potvarkių apskundimo terminas galėtų būti atnaujintas, nėra.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 13,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Įsiteisėjus teismo sprendimui, nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi termino apskųsti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. potvarkius, t. y. potvarkį Nr. P3-89 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir potvarkio Nr. P3-88 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“.
8. Teismas nustatė, kad statiniai, dėl kurių surašyti nurodyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai, nebuvo ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, žinodama apie savavališką statybą, 2018 m. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi iš trečiojo asmens įgijo žemės sklypą, kuriame yra savavališka statyba, tačiau neįgijo nuosavybės į tame sklype esančius savavališkai pastatytus statinius (šio teismo sprendimo 6, 10.1 ir 10.4 punktai), kas nagrinėjamu atveju visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.47 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių įgijimo pagrindus, nuostatas. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais negali būti įgyjama.
9. Trečiasis asmuo M. M. 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovei R. S. teises ir pareigas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus (šio teismo sprendimo 6–7 ir 10.4 punktai). Teismas pažymėjo, kad ši sutartis pagal savo esmę teisinius padarinius sukelia tik šios sutarties šalims ir negali sukelti bei nesukelia teisių ir pareigų šioje sutartyje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenis, tokiems kaip atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios veiklą, atliekant statybos valstybinę priežiūrą, griežtai reglamentuoja teisės aktų nuostatos.
10. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad esant ieškovės ir trečiojo asmens dovanojimo ir teisių bei pareigų perleidimo sutartims, Inspekcija privalėjo panaikinti trečiajam asmeniui/statytojai surašytus privalomuosius nurodymus ir surašyti naujus privalomuosius nurodymus arba bent jau potvarkius ieškovei. Ieškovė nebuvo savavališkos statybos padarinių šalinimo subjektas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo prasme, dėl ko atsakovei Inspekcijai nebuvo privalu skundžiamų potvarkių siųsti ir įteikti ieškovei R. S.. Pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojusias savavališkos statybos nustatymo metu (2016 m.) ir tebegaliojančias, bei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką savavališkos statybos padarinių šalinimas pirmiausia yra siejamas su statytoju, t. y. pirmiausia savavališkos statybos aktas surašomas statytojui, o kai jis nėra žinomas – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui. Tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Privalu laikytis teisės aktuose nustatyto ir teismų išaiškinto eiliškumo. Pagal teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką, surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra perrašomi kitiems asmenims. Priešingu atveju, nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas galėtų tęstis logiškai nepateisinamą ir neapibrėžtą laiką.
11. Nors ieškovė teigė, kad skundžiami potvarkiai neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų ir, kad įstatymas nesuteikia teisės Inspekcijai keisti savo priimtus sprendimus, kad Inspekcija neturi teisės priimti potvarkių, keičiančių ar papildančių anksčiau surašytus privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau teismas šiuos potvarkius laikė pagrįstais ir teisėtais bei darė išvadą, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, turėjo teisę priimti administracinius sprendimus, susijusius su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu. Surašyti potvarkius, papildant galiojančius, teisėtus ir pagrįstus Inspekcijos privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė gali neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimus organizuoti ir spręsti pagal Inspekcijos viršininko nustatytą tvarką ir jo patvirtintas dokumentų formas. Teismas pažymėjo, kad ne dokumento forma, o jo turinys apsprendžia dokumento teisinį vertinimą. Skundžiami potvarkiai papildė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savo esme atitiko individualaus administracinio sprendimo, taip pat ir privalomo nurodymo kriterijus.
12. Potvarkiais papildžius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo pakeista trečiajam asmeniui nustatytų įpareigojimų apimtis dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Papildant privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčijamuose potvarkiuose nebuvo pareikalauta, kad trečiasis asmuo nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip, nei nurodyta privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. esamų įpareigojimų turinys liko nepakitęs. Potvarkiai tapo privalomųjų nurodymų sudedamąja dalimi, nes potvarkiuose buvo nurodytos privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmės. Todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad skundžiami potvarkiai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus. Ieškovei privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys yra žinomas ir suprantamas, privalomieji nurodymai yra galiojantys (teisėti ir pagrįsti), o tai, kad skundžiamais potvarkiais pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį buvo papildyti atsakovės teise šalinti neteisėtos statybos padarinius, jeigu statytojas to per nustatytą terminą pats to nepadaro, nėra ir negali būti laikoma privalomųjų nurodymų keitimu.
Atsiliepimas
13. Trečiajam asmeniui surašytų pravalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 31 d., o skundžiami potvarkiai priimti 2020 m. vasario 21 d., t. y. ne anksčiau nei suėjo privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas. Tai, kad šiuo metu savavališkos statybos įteisinimas iš esmės yra paskutinėje stadijoje, nereiškia, kad atsakovė neturėjo teisės ir pagrindo priimti skundžiamų potvarkių. Be to, skundžiamų potvarkių priėmimas nesustabdė ir neužkirto kelio ieškovei tęsti savavališkos statybos įteisinimo proceso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė 2022 m. kovo 25 d. apeliaciniu skundu (DOK-39477) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Teismas netinkamai vertino potvarkių teisėtumą, nes Inspekcija neturi teisės pakeisti civilinių teisių ir pareigų asmenims kitokiu, nei įstatymu nustatytu reglamentavimu, t. y. ne privalomuoju nurodymu, o potvarkiu. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ne dokumento forma, o jo turinys apsprendžia dokumento teisinį vertinimą, kad skundžiami potvarkiai papildė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savo esme atitiko individualaus administracinio sprendimo, taip pat ir privalomo nurodymo kriterijus. Potvarkiai savo esme negali būti sugretinti su privalomaisiais nurodymais. Teisėtumo principas lemia tai, kad įstatymui nurodžius, jog tam tikras santykis turi būti reguliuojamas konkrečiu teisės aktu – šis santykis privalo būti reguliuojamos būtent tokiu teisės aktu. Jeigu įstatymas nustato tam tikrą teisės akto formą – šio reikalavimo privalo būti laikomasi. Vien tai, kad įstatymas numato, jog teisės aktas turi būti specifinės formos, rodo, kad šis reikalavimas yra imperatyvus ir negali būti pakeistas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nuožiūra.
14.2 Priimti potvarkiai nėra teisėti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVĮ) 11 straipsnio 6 dalies, 13 straipsnio 4, 5 dalių ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatoms, teisėtumo principui bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintame privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos Aprašo (toliau – ir Aprašas) 1.1 papunkčio, 2 punkto nuostatoms. Įstatymas numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija turi kompetenciją nustatyti privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką, tačiau įstatymas nenumato, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija turėtų teisę nustatyti privalomojo nurodymo surašymo pagrindus ir sąlygas. Taip pat, įstatymas nenumato teisės atsakovei rinktis, kokia forma ji gali nustatyti įpareigojimą pagal TPSVPĮ 2 straipsnio 3 dalį. Aplinkos ministras ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos viršininkas turi kompetenciją nustatyti tik procedūras, bet ne naujus pagrindus ir sąlygas privalomajam nurodymui taikyti. Kaip matyti iš Apraše suformuluoto tikslo ir paskirties – jis skirtas tik įgyvendinti privalomuosius nurodymus, bet ne juos keisti. Potvarkiai priimti Aprašo tvarka negali įsiskverbti į privalomojo nurodymo reguliavimo apimtį, nes Aprašas reguliuoja tik priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurios negali, savo ruožtu, išeiti už TPSVPĮ reguliavimo ribų.
14.3 Teismas netinkamai vertino potvarkių pagrįstumą ir nepagrįstai sprendė, kad pagal teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką, surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra perrašomi kitiems asmenims. TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis nurodo, kad savavališkos statybos aktas surašomas pirmiausia statytojui, o jo nesant – kitiems asmenims. Šios įstatymo nuostatos taikymas keičiantis aplinkybėms iš esmės skiriasi, pvz. privalomųjų nurodymų surašymo momentu – statytojas ir žemės sklypo savininkas sutapo – tai buvo trečiasis asmuo. Šiuo metu žemės sklypo savininkė yra ieškovė, o trečiasis asmuo šiuo metu net negali būti laikomas statytoju, nes negali atlikti jokių statybos įstatyme nustatytų veiksmų. Trečiasis asmuo 2018 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutarties Nr. 3-3720 pagrindu perleidęs žemės sklypus nebeatitinka statytojo požymių. Be to, kai asmuo savavališką statybą įsigyja iš statytojo, naujajam savininkui kartu su nuosavybės teise pereina ir savavališkos statybos pasekmės bei pareiga pašalinti jos padarinius. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad būtent ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad savavališkos statybos padariniai galėtų būti įteisinti. Ieškovei liko vienintelis veiksmas savavališkos statybos įteisinimui - gauti statybos leidimą.
14.4 Apeliantei įgijus Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2, bei sudarius 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį, ji pati įgijo teisę įgyti nuosavybės teisę į būsimus teisėtai registruotus statinius, ką pradėjo daryti ir vykdo savavališkos statybos įteisinimo procesu. Nuosavybės neliečiamumo principo reguliavimo apimtis yra platesnė nei registruoto statinio savininko teisių ribos, jis apima ir tuos atvejus, kai asmuo turėdamas nuosavybės teise žemės sklypą, teisėtais būdais įgyvendina procesus, kuriais gali įgyti nuosavybę (savavališkos statybos įteisinimas). Atsakovės veiksmai, kai privalomieji nurodymai nenumatė atsakovei teisės už ieškovę ar trečiąjį asmenį nugriauti Statinius, bet atsakovės po 4 metų priimti Potvarkis 1 ir Potvarkis 2 pakeitė 2016 m. sausio 14 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004 turinį, numatydamas teisines pasekmes – būtent statinių griovimą, pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą, teisinių santykių stabilumo ir teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principus. Atsakovė 2020 metais galėjo priimti sprendimą surašyti naujus privalomuosius nurodymus apeliantei ir panaikinti trečiajam asmeniui galiojančius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip atkurdama tinkamą, teisės principus ir aktualią teisės normų paskirtį atitinkantį teisinį reguliavimą ginčo atveju.
Atsiliepimas
15. Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-51117) prašo bylą nutraukti. Tuo atveju, jeigu byla nebūtų nutraukta, atsakovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
15.1 Apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą, tačiau teismas, nusprendęs priimti apeliacinį skundą, nevertino ir nieko nepasakė, kodėl apeliacinis skundas priimamas, nors jo padavimo terminas jau buvo suėjęs, o apeliantė ne tik neprašo šį terminą atnaujinti, bet net ir nenurodo jokių svarbių priežasčių, kurioms esant šis terminas galėtų būti atnaujintas. Atsakovės vertinimu apeliacinis procesas turi būti nutrauktas paaiškėjus, jog terminas paduoti apeliacinį skundą yra praleistas bei neatnaujintas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
15.2 Apeliantė, teigdama, jog teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą skundžiamą sprendimą, tokiu būdu siekia atitolinti galinčias kilti neigiamas pasekmes už tai, kad privalomieji nurodymai nustatytu terminu nebuvo įvykdyti. Tačiau šis apeliantės siekis neįrodo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas ir/ar pažeidęs procesinės teisės normas.
15.3 Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad: 1) vykdant teismų sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atstovavo valstybei, 2) 2017 m. sausio 1 d. pasikeitė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos, 3) 2019 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas statytojai įvykdyti privalomuosius nurodymus, 4) 2020 m. sausio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. PNSSA-20-200122-00009 ir Nr. PNSSA-20-200122-00010 konstatuota, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, 5) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56 (Inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-126 redakcija) (toliau – darbo reglamentas), pagal 96.1 papunktį, numačiusį, kad Rytų, Vidurio, Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentų direktoriai pagal kompetenciją galėjo pasirašyti jų vadovaujamų departamentų darbuotojų potvarkius, priėmė potvarkius.
15.4 Byloje buvo sprendžiamas Inspekcijos potvarkių teisėtumo klausimas, todėl jam išnagrinėti taikytinos ne tik Priežiūros įstatymo nuostatos, kaip teigia apeliantė, bet ir statybos bei Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, t. y. Priežiūros įstatymas, Inspekcijos nuostatai, Inspekcijos darbo reglamentas ir Inspekcijos viršininko įsakymas dėl potvarkių. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo priimti potvarkius, yra nepagrįsti ir prieštarauja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Inspekcija potvarkiais tik papildė privalomuosius nurodymus, nurodydama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Privalomieji nurodymai, kurie surašyti statytojai, o ne apeliantei, yra galiojantys. Privalomieji nurodymai surašyti 2016 m. sausio 14 d., o terminas juos įvykdyti suėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi Inspekcija, remdamasi veiksmų atlikimo metu galiojusiais teisės aktais – Priežiūros įstatymu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 redakcija) (toliau – nuostatai), Inspekcijos viršininko 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1V-205 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2017 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1V-80 „Dėl potvarkių surašymo“ pakeitimo“ (toliau – įsakymas dėl potvarkių) – pagrįstai priėmė potvarkius.
15.5 Pats potvarkių priėmimas savaime neuždraudė teisės statytojai ar apeliantei tęsti pradėtą savavališkos statybos padarinių šalinimą.
15.6 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Inspekcija, remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, neva apeliantei turėjo surašyti ne potvarkius, bet naujus privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nuosavybės teisių į namą bei garažą perleidimas nėra siejamas ir neturi įtakos statytojo nustatymui (pasikeitimui). Savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Jei Inspekcija remtųsi apeliantės nuomone ir jai būtų surašiusi privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, tokia situacija prieštarautų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes gyvenamojo namo ir garažo statytojas buvo nustatytas dar 2016 metais bei kasacinio teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).
15.7 Potvarkiais Inspekcijai suteikta teisė, o ne pareiga, įvykdyti privalomuosius nurodymus už statytoją. Aplinkybė, kad Inspekcijai suteikta teisė nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą bei garažą, savaime nereiškia, jog Inspekcija pirmiau nesinaudos CPK 771 straipsnyje numatytomis privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmėmis. Tuo atveju, jei Inspekcija, neišnaudojusi CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių, teisės aktų nustatyta tvarka organizuotų gyvenamojo namo ir garažo griovimo darbus, tokie Inspekcijos veiksmai, tikėtina, prieštarautų kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 33 punktas; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti 2020 m. vasario 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus potvarkius „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“ PRN-20-160114-00004, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esačių duomenų nustatė, kad žemės sklypas Nr.1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei su juo besiribojantis žemės sklypas Nr.2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui M. M. (ieškovės R. S. seseriai, CBP-18883 priedai 3-4).
19. Trečiasis asmuo M. M. Žemės sklype 2 vykdė esamų statinių griovimo ir naujų statinių (gyvenamojo namo ir garažo) statybos darbus pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-26-150219-00013 (CBP-18883 priedas 5).
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. I-243-423/2017 ir Nr. I-244-423/2017 pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4838-423/2018 dar kartą pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2781-644/2020 ieškovės R. S. ir statytojos – trečiojo asmens M. M. prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nebetenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2257-662/2021 teismo sprendimą paliko nepakeistą.
23. Trečiasis asmuo M. M. 2018 m. birželio 15 dovanojimo sutartimi Nr. 3-3720 perleido ieškovei R. S. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2. Dovanojimo sutarties 6.1.7 punkte nurodyta, kad ieškovei padovanotuose žemės sklypuose yra Dovanotojui priklausantys ir jo naudojami kiti statiniai (garažas 52,7 m x 24,8 m nauja statyba; gyvenamas namas 58,5 x 39,0 m nauja statyba), t. y. savavališkai pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai, kurie šia sutartimi nėra dovanojami Apdovanotojui.
24. Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu sujungti į vieną 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (CBP priedai 10-11, 13, 16-18, 21).
25. Atsakovė 2020 m. sausio 22 d. atliko patikrinimą ir konstatavo, jog Privalomieji nurodymai neįvykdyti (DOK-130655 priedai).
26. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2020 m. vasario 21 d. priėmė du potvarkius: 1) Nr. P3-89 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir 2) Nr. P3-88 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“. Šiais potvarkiais nurodyti trečiajam asmeniui – statytojai – M. M. surašyti privalomieji nurodymai buvo papildyti tokia nuostata – „jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Nurodyta, kad šie potvarkiai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Potvarkiai kartu su 2020 m. kovo 2 d. lydraščiu Nr. 2D-2899 „Dėl dokumentų siuntimo“ statytojai M. M. įteikti 2020 m. kovo 5 d., ką patvirtina AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas (DOK-130655 priedai DVIS išrašas ir „paštas“).
27. Trečiasis asmuo M. M. 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovei R. S. teises ir pareigas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (CBP priedas 33).
29. Ieškovė R. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama pateikti su privalomaisiais nurodymais susijusių atitinkamo Inspekcijos departamento direktoriaus išleistų tokių potvarkių kopijas (CBP priedas 37). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. gavo Inspekcijos raštą Nr. 2D-15547 „Dėl dokumentų siuntimo (dėl statinių (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui M. M. surašytus skundžiamus potvarkius (CBP-18883 priedas 36).
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti
30. Atsakovės teigimu apeliacinis procesas turi būti nutrauktas paaiškėjus, jog terminas paduoti apeliacinį skundą yra praleistas bei neatnaujintas. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priimti apeliacinį skundą, nevertino ir nepasakė, kodėl apeliacinis skundas priimamas, nors jo padavimo terminas jau buvo suėjęs, o apeliantė neprašė šį terminą atnaujinti, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurioms esant šis terminas galėtų būti atnaujintas. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas priimtas 2022 m. vasario 23 d. Apeliaciniam skundui paduoti paskutinė termino diena 2022 m. kovo 25 d., nes vasario mėnuo turi 28 dienas. Ieškovės apeliacinis skundas pateiktas 2022 m. kovo 25 d., t. y. paskutinę termino dieną. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas pateiktas nepraleidus CPK 307 straipsnyje nustatyto termino, todėl nėra pagrindo nutraukti apeliacinio proceso.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino potvarkių teisėtumą, nes atsakovė neturi teisės pakeisti civilinių teisių ir pareigų asmenims kitokiu nei įstatymu nustatytu reglamentavimu t. y. ne privalomuoju nurodymu, o potvarkiu. Teisėtumo principas lemia tai, kad įstatymu nustačius, jog tam tikras santykis turi būti reguliuojamas konkrečiu teisės aktu – šis santykis privalo būti reguliuojamos būtent tokiu teisės aktu. Įstatymas nenumato teisės atsakovei rinktis, kokia forma ji gali nustatyti įpareigojimus. Aplinkos ministras ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos viršininkas turi kompetenciją nustatyti tik procedūras, bet ne naujus pagrindus ir sąlygas privalomajam nurodymui taikyti. Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintas privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos Aprašas (toliau – ir Aprašas) skirtas tik įgyvendinti privalomuosius nurodymus, bet ne juos keisti. Potvarkiai priimti Aprašo tvarka negali įsiskverbti į privalomojo nurodymo reguliavimo apimtį, nes Aprašas reguliuoja tik priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurios negali, savo ruožtu, išeiti už TPSVPĮ reguliavimo ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
36. Kaip matyti, 2016 m. sausio 14 d. privalomieji nurodymai atitiko tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Be to, minėti privalomieji nurodymai nebuvo apskųsti ir yra galiojantys.
38. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56 (Inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-126 redakcija) (toliau – darbo reglamentas), 96.1 papunktis numatė, kad Rytų, Vidurio, Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentų direktoriai pagal kompetenciją galėjo pasirašyti jų vadovaujamų departamentų darbuotojų potvarkius, priimti potvarkius.
39. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2020 m. vasario 21 d. priėmė du potvarkius: 1) Nr. P3-89 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir 2) Nr. P3-88 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“. Šiais potvarkiais nurodyta, kad trečiajam asmeniui – statytojai M. M. surašyti privalomieji nurodymai buvo papildyti tokia nuostata – „jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“.
42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiami potvarkiai papildė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savo esme atitiko individualaus administracinio sprendimo, taip pat ir privalomo nurodymo kriterijus.
43. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino potvarkių pagrįstumą ir nepagrįstai sprendė, kad surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra perrašomi kitiems asmenims. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
44. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo M. M. Žemės sklype 2 vykdė esamų statinių griovimo ir naujų statinių (gyvenamojo namo ir garažo) statybos darbus pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-26-150219-00013. Inspekcija statytojai 2016 m. sausio 14 d. surašė du privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomieji nurodymai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsti.
45. Nors trečiasis asmuo M. M. 2018 m. birželio 15 dovanojimo sutartimi Nr. 3-3720 perleido ieškovei R. S. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 bei 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovei R. S. teises ir pareigas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 1, 7 dalys, numatė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant minėtus padarinius, nukreipti į asmenį, kuriam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. statytoją. Taigi savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus.
46. Pažymėtina ir tai, kad teisių ir pareigų perleidimo sutartis, kuria statytoja perleido ieškovei R. S. teises ir pareigas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus buvo sudaryta 2020 m. kovo 2 d. t.y. jau po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. priimtų potvarkių: 1) Nr. P3-89 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 papildymo“ ir 2) Nr. P3-88 „Dėl 2016 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00004 papildymo“.
47. Be to, nagrinėjamu atveju statiniai pastatyti, tačiau jie yra neteisėti, t. y. negali būti nuosavybės teisės objektais ir atitinkamai negali būti perleidžiami, dalinami ar kitaip jais disponuojama (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).
48. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas pirmiausia yra siejamas su statytoju, t. y. pirmiausia savavališkos statybos aktas surašomas statytojui, o kai jis nėra žinomas – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui. Tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, ar nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
53. Duomenų apie apeliantės ir atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas nenustatyta, prašymų dėl minėtų išlaidų paskirstymo nepateikta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.