Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Dainos Kukalienės,

dalyvaujant pareiškėjų R.S. ir M.M. (posėdžio metu šalies procesinė padėtis pakeista iš trečiojo suinteresuoto asmens į pareiškėjos) atstovui advokatui E.S,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R.A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R.S. ir M.M. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Atsakovas 2016-01-12 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-160112-00003, kuriuo buvo nustatyta, kad statinys - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), išorės matmenys -ilgis apie 58,5 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 39 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3,55 m pastatytas savavališkai. 2016-01-12 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-160112-00004 nustatyta, kad statinys - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), išorės matmenys -ilgis apie 52,7 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 24,8 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3 m, pastatytas savavališkai. Inspekcijos Kauno skyrius 2016-01-14 surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004, kuriais pareikalavo statytojo iki 2016-07-14 savo lėšomis nugriauti savavališkai pacstatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017-02-20 sprendimais administracinėse bylose Nr. 1-243-423/2017 ir Nr. 1-244-423/2017 pratęsė Inspekcijos Kauno skyriaus 2016-01-14 Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2018-05-31. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018-09-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. e1-4838-423/2018 pratęsė Inspekcijos Kauno skyriaus 2016-01-14 Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2019-12-31. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos siekia dar kartą pratęsti nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Statybos inspekcija, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t.t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę kreiptis į atsakovą, o vėliau ir į teismą dėl termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju - tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Statybos inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog Privalomojo nurodymo įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja 2 elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) iki 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Statybos inspekciją ir prašyti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Statybos inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų nutarčių turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmė pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.

Nagrinėjamu atveju Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti Statybos inspekcijos sprendimais buvo pratęstas 3 mėnesių terminui, taip pat aukščiau minėtais administracinių teismų sprendimais šis terminas buvo pratęstas iki 2019-12-31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas pratęsti terminą teismui buvo pateiktas tik 2020-01-24, todėl teismas daro išvadą, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas, iki kreipimosi į teismą dėl jo pratęsimo, buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1532/2014).

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjų nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jos praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjų prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo priežasčių, susijusių su procedūromis nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R.S. ir M.M. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.