Kauno apylinkės teismo sprendimas

5. Ieškovės R. S. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (2021 m. CBP-18883) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė R. S. ir jos atstovas advokatas E. S.:

Žemės sklypai: 9,9576 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), bei su juo besiribojantis 0,7131 ha kitos paskirties vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2) , nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui M. M. (ieškovės R. S. seseriai; 2021 m. CBP-18883 3–4 priedai). Šiuo metu šie žemės sklypai nuosavybės teise priklauso ieškovei R. S. (2021 m. CBP-18883 20–21 priedai). Trečiasis asmuo M. M. Žemės sklype 2 vykdė esamų statinių griovimo ir naujų statinių (gyvenamojo namo ir garažo) statybos darbus pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-26-150219-00013 (2021 m. CBP-18883 5 priedas). Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 12 d. surašė Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-160112-00003 ir Nr. SSA-20-160112-00004 (toliau – Savavališkos statybos aktai; 2021 m. CBP-18883 6–7 priedai) – konstatavo, jog trečiasis asmuo M. M. vykdė gyvenamojo namo ir garažo statybos darbus nukrypdama nuo statybą leidžiančių dokumentų reikalavimų ir statinio projekto sprendinių, t. y. buvo nukrypta nuo statinio projekto sprendinių, nustatančių statinio vietą sklype, dėl ko dalis gyvenamojo namo ir garažo pastatyta Žemės sklype 1, nors statybos leidime leista statyti Žemės sklype 2. Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas ir garažas yra pastatyti Žemės sklype 2 ir Žemės sklypo 1 dalyje. Atsižvelgdama į nurodytus Savavališkos statybos aktus, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 14 d. surašė trečiajam asmeniui M. M. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomieji nurodymai; 2021 m. CBP-18883 1–2 priedai). Šiais privalomaisiais nurodymais trečiasis asmuo M. M. buvo įpareigota nugriauti gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai). Trečiasis asmuo, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisę įteisinti statinius, vadovaudamasi šio įstatymo to paties straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs trečiojo asmens galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti statybą, 2017 m. vasario 20 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. I-244-423/2017 (toliau – Sprendimas 1) ir Nr. I-243-423/2017 (toliau – Sprendimas 2) (2021 m. CBP-18883 8–9 priedai) tenkino trečiojo asmens M. M. prašymus ir pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Trečiajam asmeniui siekiant įteisinti statybą, kilo poreikis atlikti Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą: Žemės sklypo 1 padalinimą, atidalintos Žemės sklypo 1 dalies paskirties pakeitimą ir šios dalies prijungimą prie Žemės sklypo 2. Įvykdžius Žemės sklypų formavimo procedūras, trečiasis asmuo būtų galėjusi tęsti statybos įteisinimo procedūrą ir, sumokėjus valstybės rinkliavą už savavališką statybą, įteisinti pastatytus statinius. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo M. M. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui pateikė prašymą pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (2021 m. CBP-18883 10 priedas). Šį projektą įgyvendinus, būtų suformuotas tokio dydžio Žemės sklypas 2, koks yra reikalingas įteisinti Žemės sklype 2 pastatytus Statinius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 6FPĮ-142-(14.6.124) (toliau – 2017 m. gruodžio 11 d. Įsakymas) (2021 m. CBP-18883 11 priedas), kurio 4 punkte nuspręsta rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas; Projekto tikslas – pertvarkyti Žemės sklypus padalinant Žemės sklypą 1 į du ar daugiau žemės sklypų; pakeisti vieno atidalinto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą; pakeitus pagrindinę žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prijungti prie Žemės sklypo 2). Taip buvo pradėta administracinė procedūra dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (2021 m. CBP-18883 11–15 priedai). 2018 m. birželio 15 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu trečiasis asmuo M. M. perleido ieškovei R. S. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 (2021 m. CBP-18883 20 priedas). Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4838-423/2018 (toliau – Sprendimas 3, o kartu su Sprendimu 1 ir Sprendimu 2) – Sprendimai pratęsė atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą (2021 m. CBP-18883 19 priedas). Šiuo metu jau yra patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. 6KPĮ-36-(14.6.125 E.)) ir suformuoti ūkininko sodybos vietai parinkti sprendiniai (2021 m. CBP-18883 14–18, 20–22 priedai; DOK-144236 4–7 priedai). Administracinės procedūros iniciatoriumi buvo ieškovė R. S., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai ir kuri valdo nebaigtus statyti statinius, gyvena gyvenamajame name. Todėl, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtu ir ekonomiškai racionaliausiu būdu, nebloginant kitų asmenų gyvenimo kokybės ir nepadarant žalos aplinkai, Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 buvo sujungti į 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nagrinėjamu atveju faktiškai jau yra pašalintos pagrindinės priežastys, kurios sąlygojo Privalomųjų nurodymų išdavimą (konstatuotų pažeidimų esmė – dalis Statinių pastatyti ne projekte numatytoje žemės sklypo vietoje). Taigi, užbaigus teisės aktuose numatytas projektavimo ir statybos įteisinimo procedūras, esami statiniai – vienbutis gyvenamasis namas ir garažas – galės likti esamoje vietoje ir tai atitiks teritorijų planavimo ir projekto dokumentus. Ieškovė R. S., siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtu ir ekonomiškai racionaliausiu būdu, neblogindama kitų asmenų gyvenimo kokybės ir nepadarydamas žalos aplinkai, vadovaudamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, ėmėsi veiksmų dėl savavališkų statybų įteisinimo ir, vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo M. M. 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovei R. S. teises ir pareigas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (2021 m. CBP-18883 33 priedas). Apie šios sutarties sudarymą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo informuota, t. y. atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos tiek iš administracinės bylos Nr. eI3-2781-644/2020, tiek iš anksčiau vykusių teisminių procesų. Ieškovė R. S. pabaigė ūkininkavimo pradmenų mokymo programą (2021 m. CBP-18883 23 priedas) ir įgijo teisę (kaip subjektas) Žemės sklype statyti ūkininko sodybą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus įsakymu parengtas Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (2021 m. CBP-18883 16–18, 21–22, 24–29, 32, 34 priedai; DOK-144236 4–7 priedai), Teritorijų planavimo ir statybos vartų sistemoje užregistruotas prašymas pritarti statybos projektui, yra atliktas savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės paskaičiavimas ir yra sumokėta paskaičiuota įmoka už savavališkos statybos padarinių įteisinimą, taip pat yra sumokėta už statybą leidžiančio dokumento išdavimą (2021 m. DOK-161277 1–5 priedai; DOK-162831 priedas; DOK-163048 priedas; 2022 m. DOK-15656), t. y. iš esmės ieškovė jau yra beveik baigusi savavališkos statybos darbų įteisinimo procedūras TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 2D-14649 ieškovei R. S. ir trečiajam asmeniui M. M. nurodė, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti, todėl bus perduoti vykdyti antstoliui (2021 m. CBP-18883 35 priedas), kas ir buvo padaryta – antstolio D. J. kontoroje buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0117/21/01047 ir Nr. 0117/21/01046 (2021 m. DOK-144236 1 priedas). Ieškovė R. S., domėdamasi vykdymo proceso eiga, 2021 m. rugsėjo 15 d. gavo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. 2D-15547 „Dėl dokumentų siuntimo (dėl statinių (duomenys neskelbtini) sav.)“ ir sužinojo, kad egzistuoja Potvarkis 1 ir Potvarkis 2, surašyti ne Žemės sklypo ir statinių savininkei ieškovei R. S., bet trečiajam asmeniui M. M., kuriais iš esmės pakeisti Privalomieji nurodymai numatant, jog atsakovė turi teisę pati nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę (2021 m. CBP-18883 36–37 priedai). Pažymėtina, kad Privalomieji nurodymai nenumatė atsakovei teisės už trečiąjį asmenį ar už ieškovę nugriauti Statinius. Potvarkis 1 ir Potvarkis 2 turi esminės įtakos Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius turiniui, kadangi numato teisines pasekmes, o būtent – Statinių griovimą, jeigu trečiasis asmuo neįvykdo Privalomųjų nurodymų. Ieškovė R. S., įgydama Žemės sklypus, galėjo numatyti, kad, neįvykdžius Privalomųjų nurodymų ir perdavus juos antstoliui vykdyti priverstine tvarka, antstolis galėjo tik kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nustatyta tvarka dėl baudos skyrimo, bet ne griauti statinius.

5.2. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo M. M. dovanojimo sutartimi yra perleidusi Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 ieškovei R. S., kuri juos yra sujungusi į vieną Žemės sklypą. Be to, trečiasis asmuo teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovei teises ir pareigas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savo vardu savavališką statybą ir/ ar atlikti kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o ieškovė neatlygintinai prisiėmė visas pareigas pagal Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad perdavus ieškovei Žemės sklypus, taip pat juose esančius statinius ir visas teises bei pareigas, trečiasis asmuo neturi jokių teisių į naujai suformuotą žemės sklypą, kuriame yra Statiniai, ir, nebūdama Žemės sklypo savininke, net neturi objektyvios galimybės įvykdyti Privalomųjų nurodymų teisės aktų nustatyta tvarka įteisinant Statinius. Šiuos veiksmus gali atlikti tik Žemės sklypo savininkė – ieškovė R. S.. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktai nedraudžia susidariusios situacijos atveju ieškovei atlikti Statinių įteisinimą, taip pašalinant savavališkos statybos padarinius. Teismų praktika dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pasikeitus statytojui, leidžia ieškovei atlikti Statinių įteisinimo veiksmus. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kai asmuo savavališką statybą įsigyja iš statytojo, naujajam savininkui kartu su nuosavybės teise pereina ir savavališkos statybos pasekmės bei pareiga pašalinti jos padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017; Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-218-780/2017).

Ieškovė R. S. aktyviai vykdė ir atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad savavališkos statybos padariniai galėtų būti įteisinti: ieškovė pabaigė ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, turi teisę (kaip subjektas) ginčo žemės sklype (žemės ūkio paskirties sklype) statyti ūkininko sodybą; 2020 m. liepos 8 d. buvo parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav., Kauno apskrityje, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuris 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijos posėdžio metu buvo suderintas su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių priešgaisrine ir gelbėjimo tarnyba, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Aplinkos apsaugos agentūra ir akcine bendrove „Energijos skirstymo operatorius“; Kaimo plėtros projektui 2020 m. rugpjūčio 17 d. priimta teigiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus tikrintojų išvada; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 6KPĮ-36-(14) projektas patvirtintas ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Ieškovei liko vienintelis veiksmas savavališkos statybos įteisinimui – gauti statybos leidimą statyti ūkininko sodybą. Pripažintina, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas užtruko ilgiau nei planuota – iš dalies dėl COVID-19 pandemijos (valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat ir projektuotojų, nuotolinio darbo, kas pristabdė bendravimą ir bendradarbiavimą); iš dalies dėl ieškovės nėštumo ir mažamečių vaikų priežiūros (2021 m. CBP-1888 28 ir 30 priedas; DOK-144236 2 priedas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais viešosios teisės principais: teisinių santykių stabilumo ir teisinio saugumo principais, lemia tai, kad 2020 m. nebuvo jokio pagrindo surašyti Potvarkio 1 ir Potvarkio 2, kadangi 2020 m. vasarį, kaip ir vėliau, ieškovė R. S. atliko aktyvius veiksmus savavališkos statybos įteisinimo procese, kuris natūraliai užtruko dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų bei ieškovės motinystės pareigų vykdymo. Pabrėžtina ir tai, jog viename iš Privalomųjų nurodymų nurodytame statytinyje (gyvenamajame name) yra ieškovės ir jos mažamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta (2021 m. CBP-18883 30–31 priedai; DOK-144236 2 priedas). Kito būsto Lietuvoje ieškovė ir jos mažamečiai vaikai neturi. Situacija, kai valstybės institucija Potvarkius, kuriais tikslina anksčiau priimtus sprendimus – Privalomus nurodymus – praėjus daugiau nei 4 metams nuo jų surašymo ir apskundimo termino, rodo, kad pati valstybės institucija nesilaiko teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principų. Be to, Potvarkiu 1 ir Potvarkiu 2 nėra tikslinamos padarytos klaidos, o keičiamas pačių Privalomųjų nurodymų teisinę reikšmę turintis turinys. Ieškovės R. S. nuomone atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi teisės pakeisti civilinių teisių ir pareigų asmenims kitokiu nei įstatymų nustatytu reglamentavimu, t. y. ne privalomuoju nurodymu, o potvarkiu (TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis). Potvarkiu, kaip administraciniu aktu, kurio galimą priėmimą numatė tik žemesnio lygmens poįstatyminis aktas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1V-56 (2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-126 redakcija), gali būti reguliuojami su asmenų civilinių teisių ir pareigų turiniu nesusiję klausimai, t. y. rašymo apsirikimų taisymas ir panašiai. Nagrinėjamu atveju, norint keisti Privalomųjų nurodymų turinį, turėjo būti priimti nauji Privalomieji nurodymai, panaikinant senuosius Privalomuosius nurodymus, o naujus surašant tinkamam asmeniui, atsižvelgus į trečiojo asmens M. M. ir ieškovės R. S. 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį, – Žemės sklypo ir statinių savininkei ieškovei R. S., bet ne trečiajam asmeniui M. M., nes nėra reglamentuotos Privalomųjų nurodymų duomenų keitimo procedūros. Taip būtų ne tik oficialiai pripažintos ieškovės R. S. pareigos vykdyti Privalomuosius nurodymus, bet ir suteiktos teisės kreiptis dėl jų įvykdymo terminų pratęsimo, teikti duomenis apie jų vykdymą ir kitaip tinkamai dalyvauti savavališkos statybos padarinių šalinimo/ įteisinimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kiti). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju taip pat taikytini nuosavybės neliečiamumo, teisinių santykių stabilumo ir teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principai, kurie pagrindžia skundžiamų Potvarkio 1 ir Potvarkio 2 neteisėtumą. Privalomųjų nurodymų vykdymo procese yra galimybė tęsti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o Potvarkiu 1 ir Potvarkiu 2 iš esmės yra nepagrįstai atimama ši galimybė. Be to, analizuojant Potvarkį 1 ir Potvarkį 2 galima pastebėti, jog juose tik formaliai pateikiamos nuorodos į teisės aktus, tačiau nėra pateikiama informacijos, kodėl ir kaip nurodytas teisės aktas ar aktai yra pagrindas priimti skundžiamus Potvarkius. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai – individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos – yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Nr. A63-994/2008). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VAĮ 11 straipsnio reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012). Nagrinėjamu atveju skundžiamuose Potvarkiuose nėra jokių motyvų, kurie pagrįstų poreikį po 4 metų juos surašyti, t. y. šie atsakovės sprendimai nėra motyvuoti.

5.3. Potvarkiuose nurodyta, kad jie gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo jų įteikimo dienos.

Nors atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos žinojo, kad 2018 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu trečiasis asmuo M. M. perleido ieškovei R. S. Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 ir kad 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi ieškovė iš trečiojo asmens neatlygintinai prisiėmė visas pareigas pagal Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, iki pat 2021 m. rugsėjo 15 d. nepateikė ieškovei R. S. Potvarkio 1 ir Potvarkio 2, taip pat, nepateikė šių potvarkių teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-2781-644/2020 bylą, todėl šių potvarkių egzistavimas apskritai yra siurprizinė aplinkybė ieškovei. Esant tokiai situacijai ieškovė R. S. nepraleido termino Potvarkiui 1 ir Potvarkiui 2 ginčyti. Teismui manant, kad šis terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tvirtina, jog skundžiami Potvarkiai buvo išsiųsti trečiajam asmeniui M. M., tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie faktinį šių dokumentų išsiuntimą ir įteikimą trečiajam asmeniui. Ieškovė R. S. pateikė teismui akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atsakymą, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės pateikti registruotosios pašto korespondencijos siuntos Nr. RE178653904LT, pateiktos įmonei siųsti 2020 m. kovo 3 d., įteikimą gavėjui pasirašytinai patvirtinančio dokumento (2021 m. DOK-151037 priedas), kas patvirtina, kad tokio įrodymo nėra. Be to, nagrinėjam atveju manytina, jog ieškovei R. S. Potvarkis 1 ir Potvarkis 2 apskritai nebuvo siųsti iki pat 2021 m. rugsėjo 15 d.

5.4. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus teisinius argumentus, ieškovės R. S. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei trečiajam asmeniui M. M. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. potvarkių yra tenkintinas. Šiuo metu statinių griovimas, kai iš esmės ieškovė R. S. jau yra beveik baigusi savavališkos statybos darbų įteisinimo procedūras TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, t. y. likus gauti tik statybą leidžiantį dokumentą, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. patikslino, kad vis tik statybą leidžiantis dokumentas gyvenamajam namui ir garažui buvo išduotas, tačiau statybos procese buvo nukrypta nuo projekto, t. y. dalis vieno aukšto gyvenamojo namo ir garažo buvo pastatyta už namų valdai skirto žemės sklypo – kitame žemės ūkio paskirties sklype. Štai dėl šios priežasties statiniai buvo pripažinti savavališka statyba, t. y. buvo surašyti Privalomieji nurodymai. Iš karto trečiasis asmuo M. M., padedama advokatų kontoros „Sorainen“, ėmė aiškintis, kokių veiksmų reikia imtis norint pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo paaiškinta, kad reikia laukti: arba bendrojo rajono plano, arba detalaus teritorijos/ kaimo vietovės, kurioje yra statiniai, plano. Tuo metu trečiasis asmuo M. M. negalėjo pati išspręsti susidariusios situacijos: ir dėl kaštų, ir dėl kitų priežasčių. Buvo nuspręsta abu žemės sklypus, su jame esančiais statiniais, padovanoti ieškovei R. S.. Trečiasis asmuo išsikėlė, o ieškovės šeima liko. Ieškovė R. S. iš trečiojo asmens M. M. perėmė visas savavališkos statybos padarinių šalinimo/ įteisinimo teises ir pareigas, taip pat advokatų padedama, aktyviais veiksmais tęsė trečiojo asmens pradėtą procesą. Atlikus statinių ekspertizę, paaiškėjo, kad savavališka statyba pripažinti statiniai gali būti/ likti tokie, kokie yra, tačiau reikia abu žemės sklypus sujungti į vieną, kas ir buvo padaryta. Šiuo metu yra parengti, patvirtinti ir su visomis reikiamomis institucijomis suderinti savavališkos statybos įteisinimo sprendiniai, reikiami projektai. Liko tik gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, už kurio išdavimą jau yra sumokėta. Visas savavališkos statybos įteisinimo procesas natūraliai užtruko dėl ilgų ir sudėtingų biurokratinių procedūrų, pasaulinės pandemijos (valstybės ir savivaldybės institucijoms taikant nuotolinį darbą, buvo apsunkintas bendravimas ir reikiamų projektų derinimas; projektuotojai kurį laiką apskritai nedirbo, vėliau taip pat taikė nuotolinį darbą) ir ieškovės asmeninių priežasčių (sudėtingo nėštumo, gydytojų skirto rėžimo ir dviejų mažamečių vaikų priežiūros).

Paklausta, ieškovė R. S. atsakė, kad atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo žinoma apie dovanojimo ir teisių bei pareigų perleidimo sutartis (registruota viešajame registre; buvo pateiktos teisminiuose procesuose), o ar jas atsakovei buvo perdavę trečiojo asmens ar jos – ieškovės – advokatai, nežino. Apie skundžiamus Potvarkius ieškovė R. S. sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 15 d., ką patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl kokių priežasčių būtent tuo laiku buvo kreiptasi į atsakovę informacijos, ieškovė neatsakė, nežino, nes visu kuo rūpinosi advokatai. Po teisių ir pareigų perleidimo sutarties sudarymo ieškovė R. S. su trečiuoju asmeniu M. M. bendravo minimaliai: gyveno atskirai, dėl pandemijos susitikimai buvo negalimi, o apie savavališkas statybas visai nekalbėjo. Ieškovė, perėmusi visas trečiojo asmens teises ir pareigas, savavališkos statybos įteisinimo procesą tęsė be trečiojo asmens, susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, taip pat ir su atsakove.

7. Trečiasis asmuo M. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės R. S. ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės R. S. ieškiniu ir prašė jį tenkinti, t. y. byloje dalyvavo ieškovės R. S. pusėje.

8. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsikirtimai į ieškovės R. S. ieškinį grindžiami atsiliepime į ieškinį (2021 m. DOK-130655) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovės atstovė R. A.:

Vadovaujantis statinių statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalimi, statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, buvo laikoma savavališka statyba. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai buvo tokie, kurie nustatė statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendino specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Statinių statybos ir savavališkos statybos nustatymo metu galioję statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“), 48.3 ir 48.4 papunkčiai numatė, kad pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, buvo privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, iki 1 m buvo keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) bei iki 1 m didinami statinio išorės matmenys.

Atsižvelgus į tai, jog atstumas nuo Namo iki tvoros, kuria aptvertas Žemės sklypas 1, buvo apie 25,0 m, nors pagal Projektą šis atstumas turėjo būti 4,15 m, ir į tai, kad atstumas nuo Garažo iki tvoros, kuria aptvertas Žemės sklypas 1, buvo apie 29,70 m, nors pagal Projektą šis atstumas turėjo būti 22,60 m, taip pat į tai, kad Garažo išorės matmenys padidinti daugiau nei 1 m ir šie nukrypimai Reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48.3 ir 48.4 papunkčių prasme buvo laikomi esminiais nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių, bei į tai, jog Statytoja M. M. nepateikė naujo statybą leidžiančio dokumento, o atlikti statybos darbai atitiko savavališkos statybos sąvoką, įtvirtintą tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, Inspekcijos Kauno skyrius, remdamasis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (toliau – Reglamentas „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“) (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.), 23 punkto nuostatomis, Statytojai M. M. 2016 m. sausio 12 d. surašė savavališkos statybos aktus: 1) Nr. SSA-20-160112-00003, kur nustatyta, kad „<...> statinys – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), išorės matmenys – ilgis apie 58,5 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 39 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3,55 m pastatytas savavališkai“, 2) Nr. SSA-20-160112-00004, kur nustatyta, jog „<...> statinys – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), išorės matmenys – ilgis apie 52,7 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 24,8 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3 m pastatytas savavališkai“ (toliau kartu – Savavališkos statybos aktai). Savavališkos statybos aktai Statytojai M. M. buvo įteikti pasirašytinai (2021 m. DOK-130655 3 priedas).

Remdamasis Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Reglamento „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.) 35 punktu, Inspekcijos Kauno skyrius Statytojai M. M. 2016 m. sausio 14 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš Statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 14 d. savo lėšomis „nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; statinio pavadinimas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), išorės matmenys – ilgis apie 58,5 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 39 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3,55 m“, ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš Statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 14 d. savo lėšomis „nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; statinio pavadinimas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), išorės matmenys – ilgis apie 52,7 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 24,8 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3 m“ (toliau kartu – Privalomieji nurodymai). Inspekcijos Kauno skyrius kartu su 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. (15.51)-2D-570 „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius“ Statytojai išsiuntė Privalomuosius nurodymus (2021 m. DOK-130655 3 priedas). Privalomaisiais nurodymais Statytoja taip pat buvo informuota, kad pagal tuo metu galiojusio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ji turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. atliko patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugsėjo 1 d. surašė Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur konstatavo, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti, todėl 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymais Nr. 2D-15647 ir Nr. 2D-16548 pateikė juos antstoliui D. J. priverstinai vykdyti.

8.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota terminų taikymo taisyklė, jog „tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010, 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006).

8.2.1. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, parengusi ieškovės R. S. skundžiamus potvarkius, atliko viešojo administravimo funkciją, t. y. ieškovės reikalavimas panaikinti Potvarkius yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl laikytinas administracinio teisinio pobūdžio. Taigi, nors Potvarkiai sukelia civilines teisines pasekmes, nes pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais (Potvarkiai laikytini Privalomųjų nurodymų sudedamąja dalimi, nes jais buvo papildytas Privalomųjų nurodymų turinys), jie yra priimti viešojo administravimo subjekto, todėl reikalavimui dėl Potvarkių panaikinimo taikytini administracinių bylų teisenos terminai.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti ir reiškia, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą, bei tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. „<...> cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). „Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad taikant šiuos terminus, nustatant jų pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

Praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Respublikos CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020 (65 pastraipa), tikrindamas žemesnės instancijos teismo taikytas procesinės teisės normas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, yra padaręs nuorodą būtent į ABTĮ procesinės teisės normas, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, o ne Lietuvos Respublikos CPK procesinės teisės normas.

8.2.2. Statytojai M. M. surašyti Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai nepanaikinti ir yra galiojantys, o šiuose aktuose nurodyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka bei terminais. Atitinkamai, Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. skundžiamų potvarkių priėmimo metu) 2 straipsnio 99 dalis numatė, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investavo lėšas į statybą ir kartu atliko užsakovo funkcijas (ar jas pavedė atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Atsakovės nuomone, minėta Statybos įstatymo nuostata vertintina sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Šiuo atveju nuosavybės teisių į Namą bei Garažą perleidimas nėra siejamas ir neturi įtakos statytojo nustatymui (pasikeitimui). Pabrėžtina, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. „<...> pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo šalys išlieka tos pačios. Naujajam savininkui neatsiranda pareiga įvykdyti teismo sprendimą, už jo vykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, o naujasis savininkas yra susijęs su vykdymo procesu tiek, kiek reikia skolininkui tinkamai įvykdyti teismo sprendimo nurodymus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 1 bei 7 dalimis, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant minėtus padarinius, nukreipti į asmenį, kuriam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. statytoją. Taigi „<...> savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus“ (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3066-345/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 ir kitos). Be to, pagal trečiojo asmens – Statytojos – M. M. (dovanotojos) ir ieškovės R. S. (apdovanotosios) 2018 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. CBP-18883 20 priedas) 6.1.7 papunktį „Daikte 2 ir Daikte 3 yra Dovanotojui priklausantys ir jo naudojami kiti statiniai (garažas 52,7 m x 24,8 m nauja statyba; gyvenamas namas 58,5 x 39,0 m nauja statyba), t. y. savavališkai pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai, kurie šia sutartimi nėra dovanojami Apdovanotojui. Šalys žino, su tuo susijusias teisines pasekmes ir sutinka su tokiomis dovanojimo Sutarties sąlygomis“. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės R. S. skundžiami potvarkiai statytojai, kuriai surašyti Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai, įteikti 2020 m. kovo 5 d. (2021 m. DOK-130655 priedai DVIS išrašas ir „paštas“), tačiau duomenų, jog statytoja būtų juos ginčijusi teismine tvarka, nėra. Ieškovės R. S. ir trečiojo asmens – Statytojos – M. M. advokatas J. S. (D. ir partnerių advokatų profesinės bendrijos AAA Law) 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašymu „Dėl dokumentų kopijų skubaus pateikimo“ (2021 m. CBP-18883 37 priedas) kreipėsi į atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydamas „<...> nurodyti informaciją, kokie, Tvarkos aprašo 25 punkto reikalavimus atitinkantys, su Privalomaisiais nurodymais susiję atitinkamo VTPSI departamento direktoriaus potvarkiai yra priimti <...>“. Lieka neaišku, kokiu tikruoju tikslu 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašymą kartu su ieškove pareiškė ir Statytoja, nors jai skundžiami potvarkiai buvo įteikti dar 2020. kovo 5 d. ir prašoma pateikti informacija jai jau buvo žinoma. Atitinkamai, ieškovė R. S., 2018 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2, kuriuose yra savavališkai pastatyti Namas ir Garažas, ir teigdama, jog siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius 2020 m. kovo 2 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi iš Statytojos M. M. perėmusi visas teises bei pareigas (2021 m. CBP-18883 33 priedas; o šios sutarties 1.4 ir 4.4 papunkčiai numato, kad „<...> kartu su Teisėmis ir pareigomis Perėmėjui pereina ir visos papildomos bei šalutinės teisės ir pareigos“, atitinkamai, „Perleidėjas įsipareigoja atlikti visus nuo jo priklausomus veiksmus, kad Perėmėjas galėtų tinkamai įgyvendinti Teises ir pareigas“), tariamai apie skundžiamus potvarkius iki 2021 m. rugsėjo 15 d. apskritai nieko nežinojo, nors jau pačiame 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašyme ieškovė ir Statytoja konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė aktualų ir taikytiną teisinį reglamentavimą (kuris, pažymėtina, galioja nuo 2017 m. sausio 1 d., kad neįvykdyti privalomieji nurodymai perduodami priverstinai vykdyti tik esant potvarkiui ir tik suėjus jo apskundimo terminui) ir paklausė, ar buvo priimti potvarkiai, suteikiantys teisę atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes „<...> Tvarkos aprašo 25 punkte nurodyti privalomieji nurodymai, kurie papildyti potvarkiais, antstoliui perduodami tik kartu su potvarkiu, ir suėjus potvarkio apskundimo terminui“. Be kita ko, 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašymas pareikštas po 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo, kurio metu konstatuota, jog Privalomieji nurodymai neįvykdyti. Štai dėl šių priežasčių atsakovės nuomone, ieškovei apie skundžiamus potvarkius buvo žinoma anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 15 d. Ieškovė, teismo prašydama panaikinti Potvarkius, naudojasi 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašymu, kuris yra fiktyvus ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, t. y. jog Statytojai potvarkiai buvo įteikti 2020 m. kovo 5 d., o ieškovė, pagal 2020 m. kovo 2 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį būdama atsakinga už savavališkos statybos padarinių pašalinimą, neva iki 2021 m. rugsėjo 15 d. apie Statytojos atžvilgiu priimtus potvarkius nežinojo, tiesiog siekia išvengti neigiamų pasekmių, kadangi terminas įvykdyti Privalomuosius nurodymus suėjo 2019 m. gruodžio 31 d., o savavališkos statybos padariniai iki šiol nėra pašalinti. Kita vertus, „<...> kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. Teisėje galioja dar iš romėnų teisės atėjęs principas, kad įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas (ignorantia non est argumentum). Lietuvos Respublikos CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007). „Lietuvos Respublikos CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Komentuojama norma papildo Lietuvos Respublikos CK 1.2 ir 1.5 straipsnius ir nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. Lietuvos Respublikos CK 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekviena asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika“ (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1066-109/2011).

8.2.3. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. „Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-371/2008, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-303/2008). „Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-4/2012). Be to, „<...> operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė R. S. ieškinyje teigia, kad „<...> nors nurodoma, jog Potvarkis 1 ir Potvarkis 2 buvo išsiųsti trečiajam asmeniui, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie faktinį šių dokumentų išsiuntimą ir įteikimą bent trečiajam asmeniui <...>“. Kartu su šiuo atsiliepimu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog skundžiami potvarkiai Statytojai buvo įteikti 2020 m. kovo 5 d. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad Statytoja, kurios atžvilgiu surašyti Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai, ir kuriai potvarkiai vis tik buvo įteikti, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga bei žinodama, jog pagal 2020 m. kovo 2 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį atsakomybę už savavališkos statybos padarinių pašalinimą prisiėmė ieškovė, turėjo pareigą apie Potvarkius informuoti ieškovę. Duomenų, kad taip nebuvo, t. y. kad Statytoja neinformavo ieškovės apie Potvarkius, byloje nėra. Atitinkamai, ieškinyje jokių aplinkybių ir/ ar teiginių dėl praleisto termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl Potvarkių panaikinimo, nėra. Taigi ir jokių išskirtinių, ekstraordinarių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą, nėra, o vien ta aplinkybė, jog dėl ieškovės ir statytojos tarpusavio santykių terminas kreiptis į teismą dėl potvarkių panaikinimo buvo praleistas, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes jis praleistas išimtinai dėl subjektyvių, nuo ieškovės priklausiusių priežasčių. Pastebėtina, jog Potvarkiuose aiškiai, nedviprasmiškai nurodyta, jog „<...> šis potvarkis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos“. Atitinkamai, Statytoja, kuriai nuo 2020 m. kovo 5 d. buvo žinoma apie Potvarkius, jų – Potvarkių – neskundė, tad, manytina, kad Statytoja net nemanė, jog Potvarkiais yra pažeidžiamos jos, kaip namo ir garažo statytojos, teisės ir/ ar teisėti interesai. Šiuo atveju apskritai jokių priežasčių, kurioms esant Potvarkių apskundimo terminas galėtų būti atnaujintas, nėra, todėl ši civilinė byla nutrauktina.

8.3.1. Nagrinėjamu atveju Privalomųjų nurodymų surašymo metu (2016 m. sausio 12 d.– 2016 m. sausio 14 d.) galiojusio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą, o, vadovaujantis to paties straipsnio 9 dalimi, jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi inspekcija <...>, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame turėjo nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Atitinkamai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Privalomųjų nurodymų surašymo metu) patvirtinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitai atitiko tuo metu galiojusio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Priežiūros įstatymo redakcija, kurios 14 straipsnio 3 dalis numatė, jog, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo buvo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme turėjo būti nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (redakcija, įgaliojusi 2017 m. sausio 1 d.), 138 punktą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo išnagrinėti savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos surašyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą privalomąjį nurodymą per jame nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio rekvizitai buvo patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu. Jame turėjo būti nurodomi konkretūs būtini atlikti veiksmai (konkretūs statybos darbai, konkrečios ardytinos konstrukcijos ir panašiai). Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai statytojai M. M. surašyti 2016 m. sausio 12 d.–2016 m. sausio 14 d. (2021 m. DOK-130655 2 priedas; 2021 m. CBP-18883 6–7, 1–2 priedai), t. y. iki Priežiūros įstatymo 14 straipsnio pakeitimo. Atitinkamai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Privalomųjų nurodymų surašymo metu) buvo patvirtinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitai. Pagal tuo metu galiojusią privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius formą teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo numatyta. Remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas tapo vykdomuoju dokumentu, vykdomu Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Atitinkamai, šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme turėjo būti nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdama į nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, jog terminas įvykdyti Privalomuosius nurodymus suėjo 2019 m. gruodžio 31 d., o 2020 m. sausio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. PNSSA-20-200122-00009 ir Nr. PNSSA-20-200122-00010 konstatuota, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti, bei, remdamasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56 (2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-126 redakcija), 96.1 papunkčiu, numačiusiu, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų, Vidurio, Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentų direktoriai pagal kompetenciją galėjo pasirašyti jų vadovaujamų departamentų darbuotojų potvarkius, priėmė ieškovės R. S. skundžiamus potvarkius (2021 m. CBP-18883 36 priedas). Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 23 straipsnio 1 dalies 16 punktas numatė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turėjo teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra. Pagal potvarkių priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė buvo įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame buvo statomas statinys, valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>, statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis buvo privalomas), statytojas statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai buvo netaikomi, jeigu statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą organizavo inspekcija (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, Privalomieji nurodymai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtais Potvarkiais buvo papildyti, įrašant jų neįvykdymo pasekmes, t. y. „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomone, ta aplinkybė, jog Privalomieji nurodymai priimtais Potvarkiais buvo papildyti, numatant inspekcijai teisę įvykdyti Privalomuosius nurodymus ir už statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius, savaime nereiškia skundžiamų potvarkių neteisėtumo ir/ ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės teisės neliečiamumo principo pažeidimo, kadangi Potvarkiai atitinka Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o ir atsakovė turėjo teisę priimti Potvarkius. Atitinkamai, Potvarkiai yra pagrįsti – juose nurodytas teisinis pagrindas, iš jų yra žinoma, kurie Privalomieji nurodymai yra papildomi, aiškiai juose nurodant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam įteiktas Privalomasis nurodymas lėšomis tuo atveju, jeigu šis asmuo neįvykdytų Privalomojo nurodymo. Taip pat pats Potvarkių priėmimas savaime neuždraudžia statytojai M. M. ar ieškovei R. S. tęsti pradėtą savavališkos statybos padarinių šalinimą/ savavališkos statybos įteisinimą.

8.3.2. Nesutiktina su ieškovės R. S. argumentu, neva „Potvarkiu, kaip administraciniu aktu, kurio galimą priėmimą numatė tik žemesnio lygmens poįstatyminis aktas, <...> gali būti reguliuojami klausimai nesusiję su asmenų civilinių teisių ir pareigų turiniu, t. y. rašymo apsirikimų taisymas ir panašiai“. Pažymėtina, jog pats galiojantis teisinis reglamentavimas – Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 16 punktas – numato, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, o inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, be kitų teisių, taip pat turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus <...>. Taigi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimti ieškovės R. S. skundžiami potvarkiai atitinka cituotas Priežiūros įstatymo nuostatas ir jais buvo papildyti Privalomieji nurodymai, priimti remiantis Priežiūros įstatymu. Tuo tarpu ieškovės R. S. nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1V-56 (2019 n. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-126 redakcija) tik patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atitinkamų departamentų direktoriais turėjo (ir turi) teisę priimti potvarkius, ir niekaip neįrodo, kad skundžiami potvarkiai prieštarauja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 16 punkto reikalavimams.

8.3.3. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato terminų, per kuriuos atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi surašyti potvarkius. Be to, ABTĮ 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė R. S. iš esmės nenurodė nė vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio akto panaikinimo pagrindo. Priešingai, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagrindė ir įrodė, kad ieškovės skundžiami potvarkiai yra teisėti ir pagrįsti, neprieštarauja teisės aktams, o ir teisę juos priimti atsakovė turėjo. Taip pat Potvarkiuose nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

8.4. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, civilinė byla nutrauktina, nes praleistas skundžiamų potvarkių apskundimo terminas, arba, teismui atnaujinus Potvarkių apskundimo terminą, ieškovės R. S. ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepažeidė jokių Priežiūros įstatymo ir/ ar Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė Potvarkius, kuriais papildė Privalomuosius nurodymus, kad šie atitiktų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Visos atsakovės nurodytos aplinkybės pagrindžia ne tik Potvarkių surašymo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir jų priėmimo būtinumą, siekiant užtikrinti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos įgyvendinimą.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė R. A. papildomai paaiškino, kad atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama Potvarkius dėl Privalomųjų nurodymų papildymo įstatymo nuostata, atliko įstatyme nustatytą pareigą ir iš esmės nepakeitė Statytojos pareigų/ įpareigojimų apimties, Privalomų nurodymo įvykdymo būdo ir terminų. Potvarkiai buvo išsiųsti ir įteikti statytojai M. M., kuriai buvo surašyti Privalomieji nurodymai. Ieškovei R. S. skundžiami potvarkiai nebuvo siunčiami. Atsakovės atstovė R. A. pažymėjo, kad ieškovės R. S. pateiktas rašytinis įrodymas – akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ 2021 m. spalio 15 d. atsakymas ieškovei (2021 m. DOK-151037 priedas), kuriame nurodyta, jog nėra galimybės pateikti registruotosios pašto korespondencijos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos įmonei siųsti 2020 m. kovo 3 d., įteikimą gavėjui pasirašytinai patvirtinančio dokumento, – nepatvirtina, kad tokio įrodymo apskritai nebuvo. Pašto įmonė atsakyme nurodė, jog laikantis pašto paslaugos teikėjų veiklai taikomuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įmonėje papildoma pašto paslauga – pašto paslaugos suteikimą patvirtinančio dokumento (pažymos) išdavimas – yra teikiama ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo paskutinio registruotosios ar įvertintosios pašto korespondencijos siuntos arba pašto siuntinio apdorojimo įvykio dienos, pateikto rašytinio prašymo pagrindu. Pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo saugoti pašto paslaugos taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos, o kai kyla ginčas dėl pašto siuntos įteikimo – iki ginčo išsprendimo pabaigos. Pašto įmonė, atsižvelgdama į pašto siuntų siuntėjų ir gavėjų interesą dėl informacijos apie suteiktą pašto paslaugą išliekamumo ir prieinamumo, pašto siuntų įteikimo gavėjams dokumentų ir susirašinėjimo šalis identifikuojančių duomenų saugojimui taiko 18 mėnesių terminą nuo pašto siuntos pateikimo gavėjui dienos. Vadovaujantis asmens duomenų tvarkymui taikomu saugojimo trukmės apribojimo principu, po šio termino pabaigos pašto siuntų įteikimą gavėjams patvirtinantys dokumentai nebėra saugomi, o susirašinėjimo šalių (siuntėjo ir gavėjo) duomenys Bendrovės informacinėje sistemoje yra ištrinami automatiniu būdu. Šiame rašte nėra duomenų, kad registruotosios pašto korespondencijos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos įmonei siųsti 2020 m. kovo 3 d., apskritai nebuvo. Kitų įrodymų, kad skundžiami potvarkiai nebuvo įteikti trečiajam asmeniui – Statytojai – M. M., nėra. Priešingai, atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad skundžiami potvarkiai Statytojai M. M. buvo įteikti 2020 m. kovo 5 d. asmeniškai ir pasirašytinai – AB „Lietuvos paštas“ teikimo pranešimas (2021 m. DOK-130655 priedas „paštas“). Kas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju terminas skųsti Potvarkius yra praleistas.

Taip pat atsakovės atstovė R. A. pažymėjo, kad skundžiamų potvarkių priėmimas neatima iš ieškovės R. S. ir trečiojo asmens – statytojos – M. M. teisės įteisinti savavališką statybą teisės aktų nustatyta tvarka, kas ir yra daroma, taip pat net neužkerta tam kelio. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamų potvarkių surašymas dar nereiškia, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, turėdama teisę griauti statinius, šia teise pasinaudos – imsis kraštutinės priemonės – ir statinius griaus, kai įprastai šia teise atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 771 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, naudojasi atidžiai ir rūpestingai, įvertinusi faktinę padėtį ir visas galimas pasekmes: ne tik galimus kaštus (valstybei tai yra ypatingai brangu), bet ir savavališkos statybos įteisinimo galimybę, t. y. pirmiausia, bandoma visomis kitomis įmanomomis priemonėmis išspręsti susidariusią savavališkos statybos situaciją. Nors nagrinėjamu atveju yra atliekami savavališkos statybos įteisinimo veiksmai, vykdomosios bylos buvo pradėtos, nes atsakovei privalu pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pasibaigus teisminiams ginčams, įsiteisėjusius ir vykdytinus, bet savanoriškai per nustatytą terminą neįvykdytus, dokumentus perduoti vykdyti antstoliui. Pažymėtina, kad šiuo metu priverstinai Potvarkiai nėra vykdomi. Kai tik buvo iškelta ši civilinė byla, atsakovė informavo apie tai antstolį.

Be to, atsakovės atstovė R. A. nesutiko su ieškovės R. S. argumentu, kad, esant ieškovės ir statytojos – trečiojo asmens – M. M. dovanojimo ir teisių bei pareigų perleidimo sutartims, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalėjo panaikinti trečiajam asmeniui/ statytojai surašytus Privalomuosius nurodymus ir surašyti naujus Privalomuosius nurodymus arba bent jau Potvarkius ieškovei/ Žemės sklypo, Namo ir Garažo savininkei. Tuo metu, kai buvo nustatyta Namo ir Garažo savavališka statyba, statytoja buvo trečiasis asmuo M. M., kas buvo nurodyta ir statybą leidžiančiame dokumente. Vėlesnis nuosavybės teisių perleidimas neturi reikšmės iki nuosavybės teisių perleidimo nustatyto statytojo nustatymui ir jo pakeitimui. Savavališkos statybos padarinių šalinimas yra siejamas su statytoju – tai nėra daiktinė teisė/ pareiga ir neseka paskui daiktą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jei statinys yra pastatytas savavališkai ar neteisėtai, tai juo negalima naudotis ir disponuoti, t. y. padovanoti ar perleisti trečiajam asmeniui kitu būdu. Tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė nurodytas dovanojimo ir teisių bei pareigų perleidimo sutartis, dar nereiškia, kad pasikeitė statytojas. Atsižvelgus į tai, atsakovė neturėjo jokio pagrindo panaikinti Privalomųjų nurodymų ir surašyti naujų, nes aplinkybės nepasikeitė, t. y. statytojas nepasikeitė. Pagal Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir statybos techninį reglamentą savavališkos statybos aktas pirmiausia surašomas statytojui, o kai jis nėra žinomas – žemės sklypo, kuriame yra neteisėtai pastatytas statinys, savininkui, o kai jis nėra žinomas – žemės sklypo, kuriame yra neteisėtai pastatytas statinys, naudotojui, statinio naudotojui, savininkui ir panašiai, t. y. paeiliui. Pagal teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką, surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra perrašomi kitiems asmenims. Priešingu atveju, nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas galėtų tęstis logiškai nepateisinamą ir neapibrėžtą laiką, kas pažeistų viešą interesą. Kada tiksliai (iki Potvarkių priėmimo ar jau po Potvarkių priėmimo) atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sužinojo apie nurodytas trečiojo asmens ir ieškovės dovanojimo ir teisių bei pareigų perleidimo sutartis, atstovė negalėjo atsakyti, bet patvirtino, kad jas gavo iš advokato J. S., lyg 2020 m vasarį, teisminių procesų administraciniuose teismuose metu. Iki to apie tai nebuvo žinoma – 2020 m. sausį, Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimo metu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas to nežinojo. Paklausta, atsakovės atstovė R. A. pripažino, kad kituose teisminiuose procesuose, kuriuose dalyvavo ieškovė R. S. ir trečiasis asmuo M. M., šioje byloje skundžiami potvarkiai atsakovės nebuvo pateikti. Priežastis – tų bylų dalykas, t. y. buvo prašoma pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, o Potvarkiai su šiuo klausimu nesusiję.

Paklausta apie savavališkos statybos įteisinimą, atsakovės atstovė R. A. paaiškino, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nedalyvauja, todėl apie nagrinėjamos savavališkos statybos įteisinimą žino tik iš šios civilinės bylos dokumentų/ įrodymų. Nagrinėjamu atvejų statybą leidžiantį dokumentą išduotų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. Tokį dokumentą gavus, ieškovė R. S. arba Statytoja M. M. apie tai nedelsiant turėtų informuoti atsakovę, kuri patikrintų išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Jei statybos leidimas išduotas teisėtai, vykstama į vietą ir patikrinama, ar pastatytas statinys atitinka projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, ir surašomas patikrinimo aktas. Jei konstatuojama, kad pažeidimų nėra, surašomas Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimo aktas ir konstatuojama, kad savavališka statyba yra pašalinta įteisinimo būdu.

Be to, atsakovės atstovė R. A. nurodė, kad pasikeitus aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas įsakymu nustatė, kad ankstesni privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuose nebuvo nurodyta nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatyme įtvirtinta atsakovės teisė griauti savavališkos statybos statinį, jei asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, keičiami potvarkiais, kurie tampa privalomųjų nurodymų dalimi, potvarkiuose aiškiai nurodant galimybę juos apskųsti. Po 2017 m. sausio 1 d. surašomuose privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyta atsakovės teisė iš karto įrašoma.