- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1066-109/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- I. M.
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė, Audrius Bandzaitis
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino,
sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, suinteresuotam asmeniui A. K., jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-47-570/2011 pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. M. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 2-4) prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui po mamos V. K. mirties, priteisti iš suinteresuoto asmens visas mano patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 9 d. mirė pareiškėjos mama V. K.. Ji, būdama santuokoje su savo vyru, pareiškėjo tėvu A. K., kuris mirė 2009 m. vasario 18 d., įgijo nekilnojamojo turto kuris yra bendra jungtinė nuosavybė: 1) žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijoje „Obelinė“, Obelinės k., Marijampolės sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha; 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 46,10 kv. m.; kiti namų apyvokos bei kitokie asmeniniai mamos daiktai. Nurodytą turtą, kartu su tėvu per trijų mėnesių terminą faktiškai priėmė pareiškėja ir pradėjo jį valdyti, tačiau į notarą savalaikiai kaip ir tėvas, nesikreipė. Apie palikimo priėmimo įteisinimą nieko nežinojo, manė, kad sutuoktiniui ir vaikams palikimas pereina automatiškai, nieko dėl to papildomai daryti nereikia. Nuo palikimo niekada nebuvo atsisakiusi ir tiksliai žinojo, tikėjo, kad taip bus, t. y. kad tėtei mirus viskas atiteks pareiškėjai, vienintelei tėvų dukrai. Dar abiems tėvams esant gyviems, jų abiejų noru ir valia, butas po jų mirties turėjo atitekti vyriausiajai anūkei, pareiškėjos dukrai Karolinai. Po tėvo mirties, kai pareiškėja kreipėsi pas notarę norėdama sutvarkyti dokumentus dėl tėvų turto, paaiškėjo, kad tėvas prieš mirtį sudarė testamentą, kuriuo savo turto dalį paliko naujai savo žmonai, t. y. suinteresuotam asmeniui A. K., kuri pretenduoja ir į pareiškėjos mamos dalį. Notaras paaiškino, kad pareiškėjai apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą terminą nepadavus notarui pareiškimo, nesiskaito, kad mamos palikimą priėmė ir kad taip buvo įrodyti gali tik teismine tvarka. Kai tai išaiškėjo, pareiškėja tuoj pat kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą po mamos mirties, kaip ir tėtė, priėmė faktiniu valdymu, tačiau pareiškimo teismas netenkino, o tėčio atveju, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms tokį faktą pagal suinteresuoto asmens byloje prašymą teismas nustatė. Teismui nenustačius, jog mamos palikimą pareiškėja priėmė faktiniu valdymu, jai neliko nieko kito, kaip prašyti teismo atnaujinti terminą po mamos mirties likusiam palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu (1 t. b. l. 49-52) pareiškimą patenkino visiškai, pareiškėjai I. M. pratęsė įstatymo nustatytą terminą 2000-09-08 mirusios motinos V. K. palikimui priimti, šešiems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė valstybei iš pareiškėjos 21,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad pareiškėja I. M. apie motinos mirtį sužinojo laiku, t .y. 2000-09-08, ji taip pat žinojo, kad liko motinos turto ir kai kuriuos daiktus (rūbus, motinos asmeninius daiktus po motinos mirties ji pasiėmė). Tačiau kaip konstatuota įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimu civ. byloje Nr. 2-2977-374/2009, palikimą po V. K. mirties priėmė A. K., pradėdamas faktiškai valdyti jos turtą. Taip pat yra nustatyta, kad A. K. 2002-08-28 testamentu (prijungtos civ. bylos Nr. 2-2977-374/2009 b. l. 47, 48) visą jam priklausantį turtą po mirties paliko sutuoktinei A. K.. Tačiau jis galėjo palikti tik tai, kas priklausė jam, o pareiškėjai pagal įstatymą priklausančią motinos palikimo dalį jis palikti negalėjo. Akivaizdu, kad pagal CK nuostatas pareiškėjai I. M. priklauso palikimo po motinos V. K. mirties dalis, tačiau ji praleidusi 6 mėn. terminą palikimui priimti. Teismas laikė, kad pareiškėja, būdama jauna, darbinga, sveika galėjo žinoti įstatymo reikalavimus dėl palikimo priėmimo kreipiantis į notaro biurą per 6 mėnesius po palikėjos mirties, tačiau buvo įsitikinusi (tą patvirtina ir jos pareiškimas teismui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo), kad iš karto po motinos mirties priimdama kai kuriuos motinos daiktus, ji tokiu būdu priima palikimą jį pradėdama faktiškai valdyti. Aplinkybę, kad pareiškėja po motinos mirties pasiėmė jos daiktus, neneigia ir suinteresuotas asmuo A. K., šis faktas yra patvirtintas ir įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu (prijungta byla Nr. 2-2977-374/2009). Tačiau tėvui 2001 metais sukūrus naują šeimą su A. K. (po motinos mirties praėjus 7 mėn.) (prijungtos bylos l. 44), jis sudarė testamentą ir pareiškėjos santykiai su nauja tėvo šeima pablogėjo. Kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo 6 mėn. terminas jau buvo praleistas. Dėl šių priežasčių teismas laikė, kad pareiškėja nuo palikimo priėmimo neatsisakė, pageidavo jį priimti, pasiimdama motinos daiktus, tačiau dėl susidėjusių aplinkybių (naujos tėvo santuokos, prastų santykių su pamote A. K.) palikimo priėmimo galutinai neįgyvendino.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais būtina įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina turėjo tik vieną dukrą – pareiškėją. Sutuoktinis A. K. yra miręs. Todėl kitų įpėdinių, išskyrus pareiškėją, nėra. A. K. visą savo turtą palikęs testamentinei įpėdinei A. K., tačiau jis gali palikti tik jam priklausantį turtą. Suinteresuotas asmuo į mirusios V. K. turtą pretenduoti negali, nes nėra nei testamentinė, nei įstatyminė jos įpėdinė. Todėl teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė. Todėl vadovaujantis šalių, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais nustatyta, kad pareiškėja I. M. terminą palikimui, atsiradusiam po motinos V. K., mirusios 2000-09-08, mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių (neteisingo įsitikinimo, kad motinos palikimą priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti bei teisinio išprusimo stokos (įstatymų normų nežinojimo).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškimą atmesti (b. l.54-56) dėl nurodytų priežasčių:
1. Teismas netinkamai taikė CK 5.57, 5.61 straipsnių normas. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po palikėjos mirties ir nenurodydama jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių jai priimti palikimą nustatytu terminu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo priėmimo terminu ji butų buvusi neveiksni ar sunkus ligonis, ar kitas svarbias priežastis ir kad tai sutrukdė jai pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, įrodymų nepateikta, jomis pareiškėja nesirėmė pareiškime. Pareiškėja nurodo dvi priežastis: jog nežinojo, kad reikia kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo ir, kad laikė, jog palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių - klaidingo įsitikinimo, kad motinos palikimą priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti bei teisinio išprusimo stokos (įstatymų normų nežinojimo). Prijungtoje byloje nustatyta, kad pareiškėja apie motinos mirtį sužinojo laiku, nustatyta, kad ji taip pat žinojo, kad liko motinos turtas. Prijungtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo byloje 2-2977-374/2009 nustatyta, kad motinos asmeninius daiktus pareiškėja pasiėmė ne iš karto po motinos mirties, o jau praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po motinos mirties, ne savo iniciatyva, o suinteresuotam asmeniui pasiūlius, nustatyta, kad ji nesirūpino palikimu, jo išlaikymu, priežiūra, juo nesinaudojo. Jokiais įrodymais nepagrįsta ir nelogiška teismo išvada, jog pareiškėja palikimo priėmimo neįgyvendino dėl naujos tėvo santuokos, prastų santykių su pamote.
2. Teismas pažeidė CPK 176-203 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nesant jokių pateiktų įrodymų nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimams suteikė svaresnę įrodomąją reikšmę, negu šioje byloje ir prijungtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo byloje 2-2977-374/2009 esančiam įrodymų visetui.
3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad praleisto termino atnaujinimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CK (1964 m.) 573 str. nustatyta, jog paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis. Marijampolės rajono apylinkės teismo byloje 2-2977-374/2009 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad sutuoktinis A. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. CK (1964 m.) 596 str., 1 d. CK (2000 m.) 5.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą. A. K. suinteresuotam asmeniui testamentu paliko savo turtą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo išvada, kad praleisto termino atnaujinimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų yra neteisinga.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja I. M. prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 98-71). Nurodė, kad teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos reikalavimus remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgė į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Pareiškėja neigia apeliantės argumentus dėl to, kad po savo motinos mirties turto nepasiėmė. Kad daiktai buvo paimti, teismui patvirtino ir pati apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. (CPK 320 str.,)
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Šiuo teisės klausimu apeliantas - suinteresuoto asmuo A. K. apeliaciniame skunde ir pareiškėja I. M. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė teisinius argumentus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, o pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus laiko teisiškai nepagrįstais ir jais nesivadovauja.
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo
Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusiojo fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Tam, kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Kadangi V. K. mirė 2000-09-08, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl, sprendžiant palikimo priėmimo klausimus, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentavusios paveldėjimo santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad laikoma, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Jeigu nė vienas įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 593 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 588 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. M. yra V. K., mirusios 2000-09-08, ir A. K., mirusio 2009-02-18, duktė. Po V. K. mirties niekas nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo (b. l. 17). Taip pat yra nustatyta, kad A. K. 2002-08-28 testamentu (prijungtos civ. bylos Nr. 2-2977-374/2009 b. l. 47, 48) visą jam priklausantį turtą po mirties paliko sutuoktinei A. K., šios bylos suinteresuotam asmeniui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką atsižvelgtina į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu (CK 588 straipsnio 2 dalis, analogiška CK 5.57 straipsnio 1 dalis ), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi būti vertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, tokias kaip asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį ir pan. Vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant asmenų, prašančių atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, terminas palikimui priimti baigėsi 2001-03-08. Savo pareiškime pareiškėja nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti - nežinojo, kad reikia kreiptis į notarų kontorą dėl paveldėjimo bei neteisingo įsitikinimo, kad motinos palikimą priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti.
Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimu civ. byloje Nr. 2-2977-374/2009, pareiškėjos I. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas, o suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. K. pareiškimas patenkintas. Spendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po V. K. mirties priėmė A. K., pradėdamas faktiškai valdyti jos turtą.
Minėtoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai, todėl pareiškėja nebegali pareiškimo dėl termino palikimui prailginimo grįsti aplinkybe, jog po motinos mirties ji faktiškai priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 182 straipsnio 2dalis , 279 straipsnio 4 dalis).
Byloje apskritai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog viso palikimo priėmimo termino metu pareiškėja rūpestingai ir tinkamai siekė įgyvendinti savo teises į palikimą.
Taigi nesant duomenų, patvirtinančių, jog tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat jam pasibaigus pareiškėja objektyviai negalėjo priimti palikimo, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, prailginti terminą teismas neturėjo teisinio pagrindo. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra teisės normų aiškinimo ir taikymo principai (CK 1.5 str. 4 d.) ir nepaneigia asmens pareigos vykdyti teisės normų reikalavimus bei nesuteikia galimybės juos ignoruoti.
CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Komentuojama norma papildo CK 1.2 ir 1.5 straipsnius ir nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius- įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekviena asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teises normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti prailginimą bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. (CPK 185, 4 straipsniai, CK 588 straipsnio 1 dalis), todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškėjos I. M. pareiškimą atmesti. (CPK 185, 329, 330 straipsniai).
Panaikinus teismo sprendimą ir atmetus pareiškėjos pareiškimą, iš pareiškėjos I. M. priteistina suinteresuotam asmeniui V. K. 1635 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 34,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios pagrįstos bylos rašytiniais įrodymais (b. l. 32, 33, 53, 75-77, CPK 93, 98 straipsniai, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos I. M. pareiškimą atmesti.
Iš pareiškėjos I. M. , a/k (duomenys neskelbtini) priteisti suinteresuotam asmeniui V. K., a/k (duomenys neskelbtini) 1635 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų bei 34,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.