Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „AAS „BTA Insurance Company“ (Latvija), veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo „AAS „BTA Insurance Company“ (Latvija), veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinys atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už gaisro kilimą pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-10 sprendimu tenkino ieškovo ieškinį visa apimtimi (1 t., b. l. 120-127). Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra nustatyta, jog atsakovė A. K., kuriai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1202, pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punktą, nes palėpėje, virš E. N. priklausančio buto, laikė jai priklausančius degius daiktus (paveikslus, lovą, kelias kėdes, spintą, kompiuterį). Teismas konstatavo, jog tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais ir yra gaisro kilimo priežastis.

22. Atsakovė A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-10 sprendimo, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus

23. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

25. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašė teismo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Pažymėjo, jog byloje nėra (arba jie nėra skaitmenizuoti) esminių dokumentų, kuriuos šalys mini savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat šiuos dokumentus sprendime mini ir cituoja teismas, tačiau pačių dokumentų byloje nėra. Apeliantės vertinimu, siekiant šį ginčą išnagrinėti objektyviai, visapusiškai ir teisingai yra būtina išanalizuoti visus su gaisro kilimu, jo gesinimu, priežasčių nustatymu, palėpės patalpų priklausomybe susijusius dokumentus, todėl papildomų įrodymų prijungimas yra būtinas ir objektyviai pateisinamas, kadangi šie dokumentai paneigia teismo padarytas nepagrįstas išvadas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kartu su apeliaciniu skundu teikiamais įrodymais, įvertinęs prašomų priimti įrodymų galimą įtaką šalių ginčo sprendimui, sprendžia, jog minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos.

27. Apeliantė prieš 2020-03-10 paskirtą rašytinį teismo posėdį pateikė 2020-03-08 papildomus rašytinius paaiškinimus bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai priimti, tačiau papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti, kadangi jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o duomenų, jog paaiškinimų nepateikimą sąlygojo objektyviai pateisinamos priežastys, byloje nenustatyta. Visi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai turėjo būti nurodyti apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Apeliantės vertinimu, išnagrinėtoje T. N. administracinio nusižengimo byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose išdėstyti teiginiai nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas dėl palėpės patalpų priklausomybės ir naudojimo. Be to, nėra jokių teisinių dokumentų ar kitų teisinių pagrindų, kuriais remiantis apeliantė buvo vienintelė palėpės patalpų naudotoja, atsakinga už jų tinkamą naudojimą ir eksploatavimą bei kuriais remiantis būtų galima konstatuoti palėpės patalpų teisinį statusą kitokį nei bendro naudojimo patalpos, bendrosios nuosavybės teise priklausančios visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

29. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 ir kt.).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2AT-27-689/2019 Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 nutarimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 92-98). Minėtoje byloje kasacinis teismas nustatė, kad butą Nr. 1201 pagal 2017-02-01 pirkimo – pardavimo sutartį iš A. K. įsigijo E. N., atstovaujama savo tėvo T. N.; bute buvo įrengta kietojo kuro uždaro degimo krosnelė (tai užfiksuota pirkimo – pardavimo sutartyje). Taip pat nustatė, kad palėpėje, kurioje kilo gaisras, buvo laikomi įvairūs daiktai: baldai, įvairūs popieriai, šiltinamosios medžiagos ir kt. Teismas taip pat nustatė, kad palėpe, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. 1201 (T. N. dukros butas), naudojosi A. K.. Ši palėpė buvo rakinama, kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K. ir kitiems asmenims nebuvo duodami. Teismas taip pat nustatė, kad 2017-02-01 pirkimo – pardavimo sutartyje jos dalyku nurodytos poilsio patalpos, esančios Palangoje, (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tarp joje užfiksuotų ir pažymėtų bendrojo naudojimo patalpų su priklausiniais nėra užfiksuota palėpė. Teismas minėtoje byloje taip pat konstatavo, kad A. K. nurodytas teiginys, kad palėpė, kurioje kilo gaisras, priklauso ne A. K., o visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise ir jie visi, vadovaudamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kaip butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra nepagrįstas.

32. Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (žr., 31 punktą) konstatuotos aplinkybės, viena vertus, paneigia apeliantės argumentus dėl bendro naudojimo patalpų statuso, kita vertus, nagrinėjamu atveju esminę teisinę reikšmę turi nustatytos aplinkybės, jog būtent tik A. K. naudojosi patalpomis, kuriose kilo gaisras. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateikti dokumentai (2002-09-10 pirkimo – pardavimo sutartys, raktų registracijos žurnalas ir kt.) nepaneigia kasacinio teismo nustatytų aplinkybių, jog būtent tik apeliantė naudojosi patalpomis ir kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K.. Be to, nutarties 31 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartis buvo priimta būtent atsakovei A. K. pasikreipus dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, todėl apeliantės teiginiai, jog nutartyje nurodytų faktų negalima laikyti prejudiciniais, taip pat nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad gaisras kilo patalpoje virš 1201 buto. Teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad patalpoje, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. 1201, naudojosi išimtinai A. K. (žr., 31 punktą). Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. G. 2018-02-19 tarnybiniame pranešime Nr. 96-19-16 nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (2 t., b. l. 46-47). Nuo ilgalaikio šilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatūrą, užsidegė šalia dūmtraukio buvusios pakrautos degios medžiagos (baldai, įvairūs popieriai, apšiltinimo medžiagos) ir nuo jų medinės stogo konstrukcijos. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktu Nr. GE-18.294 buvo nustatyta, kad pagal A. K. nurodytą informaciją palėpėje buvo sandėliuojami keli paveikslai, kelios kėdės, spinta, kompiuteris vandens šildymo įrenginys, kurie yra degios medžiagos. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorės E. M. 2018-06-12 nutarimu A. K. pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nubausta 35,00 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad A. K. 2018-02-09 22.44 val., neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, poilsio paskirties pastato palėpėje, esančioje Vytauto g. 155, Palangoje, kurioje laikė degias medžiagas (baldų dalis, paveikslus) šalia dūmtraukio, tuo pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą, kuris draudžia džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų. Plungės apylinkės teismas 2019-02-18 nutartimi byloje Nr. II-4-995/2019 pareiškėjos A. K. skundą atmetė ir palikto galioti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-06-12 nutarimą (1 t., b. l. 80-87). Teismas konstatavo, kad A. K. pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto reikalavimus, nes palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė jai priklausančius degius daiktus (paveikslus, lovą, kelias kėdes, spintą, kompiuterį). Teismo vertinimu, vien degių medžiagų laikymo palėpėje fakto pakanka konstatavimui, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, kad palėpėje laikytos aukščiau nurodytos degiosios medžiagos priklausė jai. Akcentuotina, jog Plungės apylinkės teismas 2019-02-18 nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad visi šalia dūmtraukio buvę daiktai priklausė tik A. K., tačiau nurodė, kad galutinio A. K. veikos kvalifikavimo pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį tai nekeičia. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-05 nutartimi byloje Nr. NT2-127-651/2019 pakeitė Plungės apylinkės teismo 2019-02-18 nutartį bei pakeitė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-06-12 d. nutarimą, iš nutarimo aprašomosios dalies pašalindamas aplinkybę, kad A. K., laikydama degias medžiagas šalia dūmtraukio, pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą (Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų) (1 t., b. l. 88-91). Kitoje dalyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nutartimi, t. y. iš esmės buvo patvirtinta Plungės apylinkės teismo išvada, jog A. K. veika kvalifikuota pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 34 punkte nustatytos aplinkybės įrodo atsakovės A. K. kaltę dėl kilusio gaisro, t. y., kad ji elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, patalpoje, kurioje kilo gaisras, laikydama degias medžiagas netoli dūmtraukio.

36. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

37. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

38. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Pirmosios instancijos teismas sprendimą patenkinti ieškinį priėmė visiškai nepasisakydamas dėl priežastinio ryšio, jo neatskleisdamas ir motyvais nepaaiškindamas, kaip ir kurie apeliantės veiksmai nulėmė gaisro kilimą ir žalos turtui padarymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

39. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės A. K. neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti įsiteisėjusiais Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais, kuriais konstatuota, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kuomet palėpėje šalia dūmtraukio paliko jai priklausiusius degius daiktus ir turi atsakyti administracine tvarka pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį (žr., 34-35 punktus).

41. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

42. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas remiantis Darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 90 (1 t., b. l. 20) bei 2018-11-06 Įvykių išklotine (1 t., b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl žalos ar nustatyto žalos dydžio, plačiau dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos apeliacinis teismas nepasisako.

43. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

44. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės (žr., 34-35 punktus) neabejotinai patvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta ir gaisras kilo būtent dėl neteisėtų atsakovės A. K. veiksmų, nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

45. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymėjo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 268 straipsnio 4 dalyje ir 270 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų šio procesinio dokumento formai ir turiniui. Apeliantės vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvai yra neišsamūs, labai paviršutiniški, o sprendžiant ginčą dėl civilinės atsakomybės sąlygų, sprendime visiškai nepasisakyta dėl kiekvienos sąlygos individualiai bei jų tarpusavio ryšio.

46. Pažymėtina, jog CPK 268 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

47. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

48. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, nesutinka su apeliantės išvadomis, kad sprendimas neatitinka CPK 268 straipsnio 4 dalyje ir 270 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų šio procesinio dokumento formai ir turiniui. Kaip buvo nurodyta, daugelis byloje nagrinėtų klausimų jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, todėl juose nustatyti faktai laikytini prejudiciniais ir jų nebereikia iš naujo nustatinėti ar įrodinėti. Be to, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta taisyklė, jog teismai neprivalo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio įrodymo ar dėl kiekvienos aplinkybės. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurių pakanka ieškinio pagrįstumui ir atsakovės atsakomybei dėl žalos atlyginimo nustatyti.

49. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje įrodytos visos atsakovės A. K. civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

50. Skunde apeliantė taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas šią bylą nepagrįstai išnagrinėjo neįtraukęs į procesą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms ši byla ir joje priimtas sprendimas gali turėti teisinių pasekmių. Išsamus ir visapusiškas šio ginčo išnagrinėjimas reikalauja, kad į bylą trečiuoju asmeniu būtų įtraukti T. N. ir/ar UAB „Jūros būstas“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

51. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog žala kilo dėl apeliantės neteisėtų veiksmų. Todėl remiantis apeliantės abstrakčiais samprotavimais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl jų teisių ir pareigų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo „AAS „BTA Insurance Company“ (Latvija), veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo, tinkamai taikė deliktinę atsakomybę ir šios atsakomybės sąlygas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės A. K. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.