- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- e2-9643-545/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00178-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AAS„BTA Insurance Company“
- Atsakovas
- A. K.
dalyvaujant ieškovo AAS„BTA Insurance Company“ (Latvija), veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui M. S.
atsakovei A. K., jos atstovui advokatui A. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal „AAS„BTA Insurance Company“ (Latvija), veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovei A. K. dėl 2675,84 Eur žalos atlyginimo, 60 Eur žyminio mokesčio, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas AAS„BTA Insurance Company“ į.k. (duomenys neskelbtini) (Latvija), veikiantis per AAS„BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje į.k. 300665654, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašant priteisti atsakovės A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 2675,84 Eur žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje (b.l. 8) nurodė, kad Įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu su VŠĮ Plačiajuosčiu internetu sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT045793 ir apdraudė kilnojamąjį turtą. 2018-02-09 d. apdraustasis turtas (šviesolaidiniai kabeliai) sudegė kilus gaisrui adresu -, kurio savininkė yra A. K. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 2675,84 Eur draudimo išmokas dėl apgadinto apdraustojo turto.
Ieškovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, 2019-05-24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką „tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka“ (b.l. 22-23). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl LAT taip pat pasisakė, kad „Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius“ (LAT sprendimas byloje Nr. 3K-3-419/2014). Nagrinėjamu atveju, res judicata galią turi faktai nustatyti LAT 2019-04-25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019, kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 d. nutarimą ir pripažino, kad “esminė aplinkybė, lėmusi administracinės atsakomybės pagal ANK 525 str. taikymą ar netaikymą, buvo ta, kas turėjo užtikrinti, kad palėpėje būtų laikomasi minimalaus saugaus atstumo tarp sandėliuotų degiųjų medžiagų ir buto - krosnies dūmtraukio. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, jog tokią pareigą turėjo A. K. (14 p.). „Nustatyta, kad palėpėje, kurioje kilo gaisras, buvo laikomi įvairūs daiktai:baldai, įvairūs popieriai, šiltinamosios medžiagis ir kt. Iš teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad palėpe, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto -, naudosjosi A. karmanovienė. Ši palėpė buvo rakinama, kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors ir bivo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K. ir kitiems asmenims nebuvo duodami“ (16 p.).
Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-05 d. nutartimi adminsitarcinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-651/2019 nustatė, kad K. neginčija kaltės dėl ANK 525 str. 1 d. nusižengimo už priešgaisrinės saugos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir pripažino, kad K. atsakomybė neįrodyta dėl Bendrosios gaisrinės saugos tasisyklių 162 punkto pažeidimo (draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m. nuo krosnių, katilų ir kt. vamzdynų), nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad taikytinas nekaltumo prezumpcijos principas, nes tyrimo metu nebuvo atlikti tikslūs matavimai, o vizualaus vertinimo neužtenka. Teismas pabrėžė, kad galutinio A. K. veikos kvalifikavimo pagal ANK 525 str. 1 d. nekeičia.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinus, visos res judicata turinčios faktinės aplinkybės suponuoja atsakovės civilinę atsakomybę pagal pareikštą ieškinį ir nesudaro pagrindo į bylą traukti trečiųjų asmenų (b. l. 22-23).
Vadovaujantis CK 6.266 str., 6.263 str. (pareiga atlyginti padarytą žalą) ir 6.1015 str. (draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), ieškovas įgijo reikalavimo teisę iš atsakingų asmenų, t.y. iš atsakovės. Atsakovė žalos geruoju neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas-363 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 11-12, 28).
Atsakovė procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 11-12) nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad priešingai nei nurodo ieškovas, gaisras kilo ne atsakovei A. K. priklausančiame bute, adresu: -, o palėpės patalpoje virš buto Nr. -, priklausančio E. N., nurodytame bute kūrenant malkinę krosnelę. Prie ieškinio yra pridėtas Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 d. nutarimas, kuriuo T. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena yra nutraukta, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-21 d. nutartimi 2AT- 27-689/2019 atnaujino aukščiau nurodytos bylos nagrinėjimą. Palėpės patalpa, kurioje kilo gaisras bute Nr. - kūrenant krosnelę, nepriklauso atsakovei, o yra viso daugiabučio namo -, bendrosios nuosavybės objektas, kurį administrtuoja UAB „Jūros būstas“. Atsakovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 525 str. 1 d., tačiau Plungės rajono apylinkės teismas 2019-02-18 d. nutartimi AN byloje Nr. II-4-995/2019 pasisakė, kad atsakovė nepažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 162 p., dėl ko galėjo kilti gaisras, o buvo pripažinta kalta tik dėl formalaus 72 p. pažeidimo, todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atkreiptinas teismo ir ieškovo dėmesys, kad dėl kilusios gaisro padarinių kitoje byloje jau yra pareikštas ieškinys E. N. kaip buto Nr. 1202 savininkei Kauno apylinkės teisme cov.byloje Nr. e2-l4789-1052/2018. Dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad Įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu su VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ į.k. 300149794, sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT045793 draudimo laikotarpiui nuo 2015-11-12 d. iki 2018-03-04 d. ir apdraudė kilnojamąjį turtą, esantį -, nurodant draudžiamas rizikas: vanduo, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, ugnis. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu- 2018-02-09 d. apdraustasis turtas (šviesolaidiniai kabeliai) sudegė kilus gaisrui adresu -, kurio savininkė yra A. K. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, pripažino 2018-02-09 d. įvykį draudžiamuoju ir 2018-06-04 d. sumokėjo draudėjui 2675,84 Eur draudimo išmoką (2965,84 Eur – 290 Eur išskaita) dėl apgadinto apdraustojo turto. Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių bei žalos dydžio byloje nėra.
CK 6.1015 str. numato draudiko teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens pagal taisykles, numatančias draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1010 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas, kas yra atsakingas už gaisro kilimą pastate, esančiame adresu -, dėl kurio draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką.
Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad ji yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, todėl prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, gaisras kilo nurodyto namo palėpėje, kuri yra bendro naudojimo patalpa, kurį administruoja UAB „Jūros būstas“, palėpė yra virš - buto, kurio savininkė yra E. N., o krosnį kurėno pastarosios tėvas T. N..
Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.).
Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6. 246 ) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, svarstydamas šalių argumentus, nustatė, kad draudikas buvo informuotas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos prišgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018-09-07 d. raštu Nr. 1-19-77, kad 2018-02-09 d. 22.44 val. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius gavo pranešimą apie tai, kad 2018-02-09 d. kilo gaisras (registracijos Nr. 56-19-7 (8.13)) poilsio pastate, adresu -. Gaisrą užgesino Palangos PGT, Darbėnų UK, Girkalių UK, Kretiongos PGT ir Klaipėdos APGV ugniagesiai gelbėtojai. Gaisro metu apgdegė palėpė (apie 20 x 6 m) ir medinės stogo konstrukcijos, nuardyta skardinė stogo danga. Paskutiniame aukšte sutrūkinėjo vandentiekio ir šilumos sistemos vamzdžiai, apsipydė elektros ir ryšio įrenginių kabeliai. Vandeniu sulietos kai kurios patalpos nuo 12-o iki 3-očio aukšto. Gaisro židinys-palėpės patalpa virš - buto. Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis-krosnių, židinių bei dumtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.
Iš UAB „Lantelis“ 2018-02-10 d. šviesolaidinio kabelio nutraukimo/pažeidimo akto Nr. 14 matyti, kad 2018-02-09 d. apie 23.20 val. buvo gauta informacija telefonu apie neveikiančias paslaugas adresu -. Nuvykus į vietą buvo identifikuota gedimo vieta ir priežastis. A. V. g. 155B, Palanga, kur įsikūręs reabilitacijos centras ir viešbutis „Palangos linas“ vyko gaisras. Degė 13 aukšte esanti mansarda šalia UAB „Bitė“ bazinės stoties konteinerio. Buvo surašyti reikalingi atlikti darbai.
2018-04-30 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 90 VšĮ „Plačiajuostis internetas“ buvo perduota darbų už 3588,67 Eur (su PVM).
Namo, esančio -, aministratorius UAB „Jūros būstas“2018-10-16 d. raštu informavo darudiką, kad įvykio civilinė atsakomybė pagal galiojančius LR teisės aktus galimai kyla vieno iš butų savininkų.
Atsakovė A. K. nuo 1973-09-25 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu Vilnius, Malonioji g. 7-4, Be to, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-poilsio patalpos, esančios adresu - , nuo 12-3 iki 12-6, 12-20, su priklausiniais 3,54 kv.m., pažymėtais 12-45, 12-50 ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-23 (3/140 iš 1,88 kv.m.), 1-35 (3/140 iš 20,03 kv.m.), 1-36 (3/140 ir 8,94 kv.m.), 1-38 (3/104 iš 1,13 kv.m.), 1-39 (3/140 ir 60,78 kv.m.), 12-46 (1146/3601 iš 27,53 kv.m.), 12-46 (3/5 ir 16,93 kv.m.), 12-53 (1146/3601 iš 6,14 kv.m.), unikalus Nr.- .
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbejimo departamento prie Lietuvos Respublikos VPM Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sprecialistai tiek atsakovei A. K., tiek T. N. surašė administracinio nusižengimo protokolus ir nubaudė kaltininkus pagal ANK 525 str. 1 d. piniginėmis baudomis (A. K. paskyrė 35 Eur baudos, T. N. paskyrė 35 Eur baudos).
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorės E. M. 2018-06-12 d. nutarimu A. K. pagal ANK 525 str. 1 d. nubausta 35 Eur bauda. Nutarimo motyvuojamoje dalyje, aprašant pažeidimo esmę, nurodyta, kad A. K. 2018-02-09 d. 22.44 val., neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, poilsio paskirties pastato palėpėje, esančioje -, laikė degias medžiagas (baldų dalis, paveikslus) medžiagas šalia dūmtraukio, tuo pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą, kuris draudžia džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų. Nutarimo skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodytas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 72 punktas.
Nesutikdama su minėtu nutarimu, A. K. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorės E. M. 2018-06-12 d. nutarimą, kuriuo ji buvo nubausta pagal ANK 525 str. 1 d. 35 Eur bauda.
Plungės apylinkės teismo 2019-02-18 nutartimi adm.nusižengimo byloje Nr. II-4-995/2019 pareiškėjos A. K., atstovaujamos atstovo advokato A. S., skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-06-12 d. nutarimas Nr. 09-ANR_N-32- 2018
Plungės apylinkės teismo 2019-02-18 nutartyje adm.nusižengimo byloje Nr. II-4-995/2019 buvo konstatuota, kad A. K. pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto, kuris nurodytas nutarime, reikalavimus, numatantis, kad palėpėje, esančioje -, laikė jai priklausančius degius daiktus (paveikslus, lovą, kelias kėdes, spintą, kompiuterį), ko neneigė ir pati A. K., o tą daryti draudžiama. Teismo vertinimu, vien degių medžiagų laikymo palėpėje fakto pakanka konstatavimui, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 525 str. 1 d.
Teismas nesutiko su su A. K. veiksmų kvalifikavimu pagal Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą, nes byloje nebuvo aiškintasi ir neginčijamai nustatyta, kad daiktai, esantys palėpėje, iš ties buvo padėti arčiau kaip 0,5 m atstumu nuo dūmtraukio, tyrimo metu jokie daiktų ir dūmtraukio atstumų matavimai atlikti nebuvo, o atstumo vizualus vertinimas vien tik iš byloje, esančių fotonuotraukų, neleidžia neabejotinai daryti išvadą, kad A. K. priklausantys daiktai buvo padėti arčiau, nei 0,5 metro atstumu nuo dūmtraukio. Be to, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog šalia dūmtraukio visi buvę daiktai (pvz., iš fotonuotraukos matomi lovos čiužinio likučiai) priklausė tik A. K., o ne kitiems asmenims, kurie, be kita ko, taip pat turėjo teisę patekti į palėpę ir naudotis ja, padėti ir joje laikyti savo daiktus, nes palėpė priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms, priklausančioms patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Taigi, byloje nebuvo neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent A. K. priklausantys daiktai buvo sudėti arčiau nei 0,5 m atstumu nuo dūmtraukio. Dėl to ši aplinkybė buvo pašalinta iš nutarimo, nurodant, kad galutinio A. K. veikos kvalifikavimo pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nekeičia.
Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje teismas remėsi Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. G. 2018-02-19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 96-19- 16 dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nustatyta, kad 2018 m. vasario 9 d., atvykus prie poilsio pastato, adresu -, 12-ame aukšte atvira liepsna degė stogas ir balkonas, buvo uždūminti 11-12 aukštai. Gaisro metu apdegė palėpė ir medinės stogo konstrukcijos, nuardyta skardinė stogo danga. Paskutiniame aukšte sutrūkinėjo vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdžiai, apsilydė elektros ir ryšio įrenginių kabeliai. Nustatyta, kad gaisro židinio zona – palėpės patalpa virš buto Nr.-. Šioje vietoje labiausiai išdegusios medinės stogą laikančios konstrukcijos, varinio stogo danga yra pakeitusi spalvą ir deformavosi, nuo karščio nubyrėjo sienų tinkas. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Nuo ilgalaikio šilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatūrą, užsidegė šalia dūmtraukio buvusios pakrautos degios medžiagos (baldai, įvairūs popieriai, apšiltinimo medžiagos) ir nuo jų medinės stogo konstrukcijos. Gaisro židinio zona buvo vienoje vietoje. Akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta, gaisro tyrimo vietoje jokių duomenų, specifinių daiktų, kvapų, skysčių bei jiems būdingų pėdsakų bei kitų požymių neaptikta. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktu Nr. GE-18.294 buvo nustatyta, kad pagal A. K. nurodytą informaciją palėpėje buvo sandėliuojami keli paveikslai, kelios kėdės, spinta, kompiuteris vandens šildymo įrenginys, kurie yra degios medžiagos. Tyrimui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje šalia dūmtraukio matomos kėdžių ir spyruoklinio čiužinio metalinės liekanų dalys.
Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-05 d. nutartimi adm.nusižengimo byloje Nr. NT2-127-651/2019 buvo nutarta pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-02-18 d. nutartį ir A. K. atstovo advokato A. S. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-06-12 d. nutarimą: iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. K., laikydama degias medžiagas šalia dūmtraukio, pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą (Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų). Kitoje dalyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nutartimi.
Taigi, byloje nurodytų teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad 2018-02-09 d. gaisras kilo poilsio pastate, adresu -, gaisro židinys-yra palėpės patalpa virš - buto, priklausančio E. N.. Šiame bute krosnį kureno E. N. tėvas –T. N.. Butas Nr. 1202 nuosavybės teisė priklauso atsakovei A. K.. Atsakovė A. K. pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 p., nes palėpėje, esančioje -, virš - buto, priklausančio E. N., laikė jai priklausančius degius daiktus (paveikslus, lovą, kelias kėdes, spintą, kompiuterį), todėl buvo nusbausta administracine tvarka pagal ANK 525 str. 1 d. 35 Eur bauda. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais (nesilaikymas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų) ir yra priežastiniame ryšyje su gaisro kilimu.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė A. K. bei jos atstovas, atsikirsdami į ieškinį, nurodė, kad atskingas už gaisrą laikytinas T. N., kuris dukros E. N. bute, esančiame - , kureno krosnį, ir nuo pastarojo veiksmų virš nurodyto buto palėpėje kilo gaisras.
Teismas nesutinka su atsakovės argumentais.
Kaip nustatyta byloje, 2018-04-19 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 525 str. 1 d. T. N. už tai, kad jis 2018-02-09 d. apie 22.44 val. - , neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, tai yra poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatavo kietojo kuro krosnelę, neįsitikino, kad šalia dūmtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, šiais veiksmais sudarė sąlygas kilti gaisrui ir jam išplisti.
2018-05-08 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniosios inspektorės nutarimu Nr. 09-ANR_N-24-2018 T. N. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 525 str.1 d., buvo paskirta 35 Eur bauda. Šis nutarimas buvo apskųstas Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-08-03 d. nutartimi T. N. skundą atmetė. T. N. apylinkės teismo 2018-08-03 d. nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 d. nutarimu adm.nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018 buvo nutarta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-03 d. nutartį ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-05-08 d. nutarimą adm.nusižengimo byloje Nr. 99-ANR_N-24-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną T. N. pagal ANK 525 str. 1 d. nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas 2018-10-08 d. nutarime konstatvo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog T. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad jis eksploatavo kieto kuro krosnelę, nesilaikydamas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir kad tokie jo neteisti veiksmai, tai yra pareigos laikytis priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių pažeidimas, kaip konstatavo apylinkės teismas, buvo susijęs su kilusio gaisro priežastimi. Tokią išvadą Klaipėdos apylinkės teismas padarė, konstatavęs, kad T. N., žinodamas, jog bute neteisėtai įrengtos krosnelės dūmtraukis išvestas į palėpę, nuosavybės teise priklausančią kitam asmeniui, bei negalėdamas į minėtas patalpas įeiti ir įsitikinti, kad krosnelę eksploatuoti yra saugu, dūmtraukio konstrukcija nepažeista ir pan., to nepadarė ir toliau eksploatavo savavališkai pastatytą krosnelę, nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įvertinti aplinkybes, dėl to palėpėje šalia dūmtraukio esantys daiktai užsidegė, tai yra T. N. tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas gaisrui kilti.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bute Nr.- , esančiame poilsio paskirties pastate -, buvo įrengta kieto kuro uždaro degimo krosnelė, o šias patalpas T. N. dukra E. N., atstovaujama T. N., pagal 2017-02-01 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo iš A. K. su jau įrengta krosnele (Priede Nr. 1 prie pirkimo–pardavimo sutarties, nurodyta, kad bute yra malkomis kūrenamas židinys ABX. Klaipėdos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai, tirdami gaisro priežastis, nustatė, kad gaisro židinio zona – palėpės patalpa virš - buto aplink dūmtraukį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad palėpe, kur kilo gaisras ir į kurią yra išvestas dūmtraukis iš T. N. buto, kurį jis iš A. K. įsigijo su jau įrengta kieto kuro krosnele, naudojosi A. K.. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad palėpė buvo rakinama ir patekti į ją kitiems asmenims, priešingai nei nurodė A. K., nebuvo galimybės. Gaisrininkai, norėdami patekti į palėpę, turėjo išlaužti palėpės duris, nes jos buvo užrakintos. Apygardos teismui UAB „Jūros būstas“ pateikė pranešimą, kuriame nurodoma, kad palėpės, kurioje kilo gaisras, raktai buvo identifikuoti kaip A. K. ir kad kitiems savininkams raktai nėra dalijami. Dėl to teismas padarė išvadą, kad T. N. neturėjo jokios objektyvios galimybės patekti į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią palėpę (pati A. K. nurodė, kad palėpė priklauso jai, t.y. savo rašytiniame paaiškinime nurodė: „Butus šešis kartu su palėpe nusipirkau apie 2002 m.“) ir užtikrinti, kad palėpėje šalia dūmtraukio arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, kad T. N., eksploatuodamas kietojo kuro krosnelę, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. nesiėmė priemonių iki galo tinkamai įvertinti aplinkybes, dėl to palėpėje šalia dūmtraukio esantys daiktai užsidegė, tai yra T. N. tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas gaisrui kilti. Nustačius, jog T. N. negalėjo patekti į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią palėpę, kurioje kilo gaisras, reikalauti iš jo įstatymus ir kitus teisės aktus atitinkančio elgesio, – nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad kitiems asmenims priklausančioje ir jų eksploatuojamoje palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nuo dūmtraukio nėra degių medžiagų (ekspertai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra palėpėje sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimas dėl buto Nr. - krosnies dūmtraukio šiluminio poveikio, dėl minimalaus saugaus atstumo tarp palėpėje sandėliuotų degių medžiagų ir buto Nr. - krosnies dūmtraukio neišlaikymo), negalima. Jokios objektyvios galimybės patekti į palėpę, kurioje kilo gaisras, T. N. neturėjo, taigi ir negalėjo užtikrinti, kad joje šalia dūmtraukio arčiau kaip 0,5 metro nėra degių medžiagų, kita vertus, T. N. ir nekilo pareiga rūpintis, kad kitų patalpų savininkai laikytųsi atitinkamų priešgaisrinės saugos taisyklių. Būtent A. K. priklauso palėpė, kurioje kilo gaisras, ir būtent jos daiktai toje palėpėje buvo sandėliuojami, nesilaikant nutarime nurodyto reikalavimo, kad daiktai negali būti sandėliuojami arčiau negu 0,5 m atstumu nuo dūmtraukio. Be to, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte konstatuota, kad nustatytas „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 72 punkto (kad palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiama), o A. K., kaip minėta, šį faktą pripažino, pažeidimas gali būti siejamas su gaisro priežastimi.
A. K. 2019-01-08 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Auščiausiąjį Teismą, prašydama atnaujinti adm.nusižengimo bylos Nr. Nr. 09-ANR_N-24-2018 T. N. atžvilgiu nagrinėjimą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 d. nutarimą adm.nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018. Atsakovės prašymas buvo priimtas ir išnagrinėtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 d. nutartimi admn.nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 buvo nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Kasacinės instancijos teismas iš esmės pritarė apygardos teismo padarytoms išvadoms bei papildomai nutartyje nurodė, kad pagal Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 2 lentelę ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 1 priedą, įrengti kietojo kuro šildymo krosnį aukštesniuose nei 4 aukštų arba didesniuose nei 50 vietų poilsio paskirties pastatuose yra draudžiama.
Kaip nustatyta byloje, kietojo kuro šildymo krosnį įrengė pati atsakovė A. K., kai buvo savininkė patalpų (buto Nr. -) šiuo metu priklausančių E. N., nors tai buvo draudžiama, o vėliau nurodytas patalpas pardavė E. N. jau su įregta krosnimi.
Kasacinės instancijos teismas 2019-04-25 d. nutartyje admn.nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 taip pat konstatvo, kad palėpe, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. - (T. N. dukros butas), naudojosi A. K.. Ši palėpė buvo rakinama, kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K. ir kitiems asmenims nebuvo duodami. A. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad „šešis butus su palėpe pirko apie 2002 m.“. Byloje esančioje 2017-02-01 d. pirkimo–pardavimo sutartyje jos dalyku nurodytos poilsio patalpos, esančios -, su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tarp joje užfiksuotų ir pažymėtų bendrojo naudojimo patalpų su priklausiniais nėra užfiksuota palėpė. Taigi, palėpė T. N. nepriklausė nei kaip asmeninė nuosavybė, nei kaip bendrojo naudojimo patalpa ir jis neturėjo galimybės ja naudotis ir į ją patekti. Todėl pareiškime nurodytas teiginys, kad palėpė, kurioje kilo gaisras, priklauso ne A. K., o visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise ir jie visi, taip pat ir T. N., vadovaudamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kaip butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nepagrįstas.
Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Plungės apylinkės teismo 2019-02-18 nutartyje adm.nusižengimo byloje Nr. II-4-995/2019 yra nurodyta, kad UAB „Jūros būstas“ direktorius V. E. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad UAB „Jūros būstas“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu atlieka namo, adresu - , administravimą. Apie butuose įrengtas krosneles administratorius nebuvo informuotas. Administratorius atlieka bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą. Poilsio pastate, esančiame -, patalpos suformuotos butais (turtiniais vienetais), kurie priklauso tiems asmenims, už kurių priežiūrą atsako pats savininkas ir į kuriuos patekti jie kaip administruojanti įmonė neturi teisės, t.y. šis namo administratoriaus paaiškinimas visiškai atitinka kasacinio teismo padarytą išvadą dėl A. K. naudojimosi rakinama palėpės patalpa, kurioje kilo gaisras.
Tokiu būdu, teismas visiškai sutinka su ieškovo argumentais, kad įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai bei teismų ištirtos bylos aplinkybes turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir paneigia atsakovės A. K. argumentą dėl netinkamo atsakovo (A. K.) šioje civilinėje byloje.
Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nesutiko atsakovę A. K. pakeisti kitais atsakovais (T. N., UAB „Jūros būstas“ ar E. N.), todėl jų įtraukti į bylą atsakovais nėra teisinio pagrindo. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad dėl gaisro kilimo būtų atsakingi kiti asmenys, t.y. atsakovė atsikirtimų į ieškinį neįrodė (CPK 12, 178 str.).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Tai reiškia, kad pagal pateiktus ir ištirtus teisminio nagrinėjimo metu įrodymus labiai tikėtina išvadą, jog atsakovė yra atsakinga už gaisro kilimą ginčo palėpės patalpoje, nes nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 str.) (LAT 2014-06-27 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Bylos duomenimis, 2675,84 Eur žalos atsakovė geruoju neatlygino, todėl nurodyta suma priteistina iš pastarosios ieškovo naudai.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2675,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. 2019-01-04 d. (teismo įsakymo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 60 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai (Lietuvos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Duomenų apie ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas byloje nėra.
Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (363 Eur advokato išlaidų) nepriteistinos, atmetus ieškinį.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur.
CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai.
Atsižvelgiant, į tai, kad šios išlaidos nesudaro 3 Eur dydžio sumos, šios išlaidos iš atsakovės į valstybės pajamas nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 2675,84 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 84 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) % metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2675,84 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-04 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur (šešiasdešimt Eur) žyminio mokesčio, AAS „BTA Insurance Company“ į. k. - (Latvija), Lietuvoje veikiančio per AAS„BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje į.k. 300665654, naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.