Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-880-480/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: e2A-880-480/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03659-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: D. I.
Ieškovas: G. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-880-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03659-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-448-921/2021 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei D. I. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2020 m. vasario 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtą kainą – 4 350 Eur, grąžinti atsakovei D. I. automobilį Subaru Impreza WRX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 2 d. ieškovas ir atsakovė sudarė automobilio Subaru Impreza WRX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei visą perkamo automobilio kainą, t. y. 4 350 Eur. Tokiu būdu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į automobilį Subaru Impreza WRX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūra vyko tamsiu paros metu, automobilis buvo juodos spalvos, todėl apžiūros metu nebuvo galimybės įžvelgti visų trūkumų, matėsi tik priekinio ir galinio bamperių defektai. Pardavimo metu atsakovė patvirtino, kad automobilis yra tikrai tvarkingas ir prižiūrėtas ir, kad jokių papildomų defektų nėra. Po automobilio apžiūros šalys susitarė dėl automobilio pirkimo–pardavimo kainos – 4 350 Eur. Ieškovas, būdamas jauno amžiaus ir pasitikėdamas pardavėja, nepatikrino pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų ir pasirašė tik toje vietoje, kurioje jam nurodė pasirašyti pati pardavėja. 2020 m. vasario 3 d. rytą pirkėjas G. R. išėjo į kiemą apžiūrėti savo naujo pirkinio ir nustėro pamatęs tikrąjį automobilio vaizdą. Defektų turėjo ne tik automobilio priekinis ir galinis bamperiai, kaip jam buvo nurodyta automobilio apžiūros metu, tačiau visas automobilio kėbulas buvo subraižytas, paveiktas korozijos. Pirkėjui kilo įtarimų kad automobilio būklė, gali būti visai kitokia nei automobilio pirkimo–pardavimo skelbime buvo deklaravusi pardavėja, todėl nedelsdamas jau kitą dieną, t. y. 2020 m. vasario 4 d., su automobiliu nuvyko į UAB „Kauno techninės apžiūros centrą“, kur buvo atlikta nuodugni automobilio techninė apžiūra ir nustatyta 19 defektų (nustatyti stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, priekinių žibintų, posūkio rodyklių ir avarinės signalizacijos žibintų, galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto, atšvaitų, matomumo ženklinimo ir kitų šviesiogrąžių įrenginių, važiuoklės ir prie jos tvirtinamų mazgų defektai, išmetimo sistemos nesaugumas ir nesandarumas, nustatyta, kad automobilis stipriai paveiktas korozijos, kad gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra (nėra katalizatoriaus), kad buvo pakeista jos konstrukcija, nustatyta, kad iš automobilio bėga skysčiai ir kt.). Dėl nustatytų trūkumų automobiliui buvo panaikinta privalomoji techninė apžiūra ir šio automobilio eksploatavimas kelyje uždraustas. Ieškovas, sužinojęs apie nurodytus automobilio trūkumus, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir informavo, kad nupirktas automobilis yra sugedęs, tačiau pardavėja paaiškino, kad viskas yra gerai ir toliau bendrauti atsisakė. 2020 m. vasario 10 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą pardavėją – D. I., su reikalavimu nutraukti 2020 m. vasario 2 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti visus pinigus, kuriuos ieškovas sumokėjo įsigydamas šią transporto priemonę, t. y. 4 350 Eur. 2020 m. vasario 19 d. buvo gautas atsakovės atstovo atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutinka su pretenzija ir joje išdėstytais reikalavimais, nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir tinkamai įvykdyta. 2020 m. vasario 27 d. ginčo automobilis buvo pateiktas oficialaus SUBARU atstovo Lietuvoje – UAB „JMA Kaunas“ – apžiūrai. Atlikus automobilio patikrą buvo nustatyta, kad automobilio remontas kainuotų 6 675,37 Eur, t. y. pusantro karto daugiau nei ieškovas sumokėjo už automobilį jį įsigydamas. Ieškovas, žinodamas apie nurodytus automobilio gedimus, jokiu būdu nebūtų pirkęs minėto automobilio, kadangi jo remonto kaštai yra didesni nei pačio automobilio kaina. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovės teiginys, jog automobilio kaina buvo 4 000 Eur, yra absoliučiai melagingas ir neatitinkantis tikrosios ieškovo sumokėtos kainos – 4 350 Eur. Ieškovas dėl savo jauno amžiaus, būdamas nepakankamai atidus, prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, jos atidžiai neperskaitė ir nepastebėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina 4 000 Eur neatitinka jo tikrosios už automobilį sumokėtos kainos – 4 350 Eur. Tai, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Pačią brangiausią automobilio remonto detalių kainos dalį – 1 761,67 Eur (duslintuvas su katalizatoriumi, duslintuvo tarpinės, duslintuvo žiedas), neskaitant pačio remonto darbų kainos (650,59 Eur) sudaro akivaizdžiai paslėptas defektas, apie kurį nebuvo nurodyta nei automobilio pardavimo skelbime, nei pačio sandorio sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas automobilį pirko su galiojančia technine apžiūra, ir praėjus labai trumpam laiko tarpui, t. y. vos dviem dienoms nuo automobilio įsigijimo, buvo nustatyta, kad gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos automobilyje nėra, darytina išvada, kad ši įranga buvo pašalinta dar prieš ieškovui įsigyjant šį automobilį iš atsakovės, jo eksploatacijos metu, siekiant gauti kaip įmanoma didesnio pelno iš jo pardavimo. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų apie defektus. Trumpas laikas nuo sutarties sudarymo iki defektų išryškėjimo parodo, kad defektai egzistavo sutarties sudarymo metu. Atsakovė nepaneigė šių įrodymų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie šalintų jos atsakomybę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. I. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad automobilio apžiūros metu ieškovė nuodugniai įvertino automobilį ir išbandė jį vairuodamas, ieškovui buvo nurodyti atsakovei žinomi automobilio defektai (vietomis subraižytas automobilio kėbulo paviršius, skilęs priekinis buferis, atsilupę dažai nuo galinio buferio, prastos būklės priekinis sparnas, žibintų defektai ir kt.), kurie taip pat buvo identifikuoti ir automobilio skelbime. Be to, ieškovui buvo pasiūlyta automobilį papildomai patikrinti automobilių servise, tačiau ieškovas, nusprendęs automobilio papildomai netikrini automobilių servise, 2020 m. vasario 2 d. su atsakovė sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys, įvertinę egzistuojančius automobilio trūkumus, susitarė dėl automobilio pardavimo kainos, t. y. 4 000 Eur. Sutartyje buvo nurodyti iki tol ieškovei ir atsakovui žinomi automobilio trūkumai. Vėliau atsakovė gavo ieškovo pretenziją, su kuria nesutiko. Ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado iki automobilio ieškovui perdavimo ar kad jie yra paslėpti. Aplinkybės, jog atsakovė atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieškovas apžiūrėjo ir išbandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, išvažiavo, rodo, jog pagal paskirsti įsigytas automobilis pirkimo–pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Išorės defektai buvo vizualiai matomi ir ieškovo pastebėti, tačiau jokių pretenzijų ieškovas dėl to nereiškė. Pirkdamas naudotą automobilį atsakovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo. Ieškovas, nepatikrinęs automobilio autoservise, prisiėmė papildomą riziką. Atsakovė elgėsi sąžiningai, atskleidė ieškovui visus jai žinomus trūkumus. Ieškovo pateikiama techninės apžiūros rezultatų kortelė ir serviso darbų / detalių sąmata pačios savaime neįrodo, kad automobilis pirkimo–pardavimo momentu neatitiko tokio pobūdžio daiktams įprastai keliamų reikalavimų, ar kad automobilio trūkumai nebuvo atskleisti. Ieškovas kitokių dokumentų teismui nepateikė. Įrodymai, kuriais ieškovas siekia įrodyti, kad automobilis jo perdavimo momentu neatitiko tokiam daiktui įprastai keliamų kokybės reikalavimų, yra prieštaringi, todėl teismas neturėtų jais vadovautis. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad kartu su ieškovu buvo įrašyta pirkimo–pardavimo sutarties data, vieta bei automobilio kaina – 4 000 Eur (nepaisant to, kad sutartyje šalys nurodė, jog automobilio kaina yra 4 000 Eur), šalys susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovei už automobilį 4 350 Eur, tiek ieškovas ir sumokėjo atsakovei. 4 000 Eur automobilio kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta ieškovo pageidavimu. Kai ieškovas lankėsi atsakovės namuose, jam buvo siūloma už papildomą simbolinę kainą pridėti standartinių automobilio dalių, kurias esant reikalui jis galėtų pasikeisti, tačiau ieškovas atsisakė jas pirkti, teigdamas, kad jam automobilis tinka toks, koks yra. Tai, kad automobilyje yra modifikuota išmetamųjų dujų sistema taip, kad joje neliko išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos, buvo nurodyta pačiame automobilio skelbime. Ieškovas automobilio apžiūrėti atvyko su keturiais asmenimis, iš kurių atliekamų veiksmų buvo galima spręsti, kad jie nusimanė apie perkamą automobilį. Iš ieškovo elgesio matėsi, kad būtent dėl tokios sportinės automobilio komplektacijos jis ir pirko automobilį. Iš esmės visi automobilio trūkumai yra susiję su automobilio ilgaamžiškumu, o daugelis tų trūkumų ieškovui buvo atskleista, jie yra akivaizdūs. Atsakovė įsitikinusi, kad automobilio remonto darbų kainą yra išpūsta, o ieškovas sutvarkyti automobilį galėtų ženkliai pigiau. Tam, kad būtų galima praeiti techninę apžiūrą, nebūtina keisti visų sąmatoje nurodytų detalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė 2020 m. vasario 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui sumokėtus 4 350 Eur, o ieškovą įpareigojo grąžinti atsakovei transporto priemonę, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 569,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už po sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.

6. Teismas padarė išvadą, kad G. S. ieškovui tinkamai ir detaliai neatskleidė visos informacijos apie automobilyje įrengtą išmetamųjų dujų sistemą, nes jai susidarė įspūdis, kad ieškovas ir su juo atvykę asmenys patys suprato ir / ar turėjo šią informaciją suprasti.

7. Teismas pažymėjo, kad G. S. apklausos metu nurodė, jog ieškovui siūlė susisiekti su jos draugu (atsakovės sūnumi), kuris automobiliu daugiau naudojosi ir galėjo daugiau apie jį paaiškinti, tačiau ieškovas to daryti nepanoro, todėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtino, kad pati G. S. galėjo ir nežinoti visų automobilio trūkumų, todėl jų ieškovui ir nenurodė.

8. Teismas sprendė, kad atsakovė, skelbime nurodydama, jog automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir yra be defektų, taip pat liudytojos G. S. ieškovui atskleista informacija apie automobilį, patvirtina, jog atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y. kad automobilis yra be didesnių trūkumų ir gali būti naudojamas pagal paskirtį.

9. Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad nedideli trūkumai (gesintuvo, trikampio avarinio sustojimo ženklo ir pirmosios pagalbos rinkinio nebuvimas) nėra susiję su automobilio defektais, bei konstatavo, kad visi kiti trūkumai, kurie buvo užfiksuoti ataskaitoje, ieškovui nebuvo tinkamai atskleisti, o ieškovas, apžiūrėdamas automobilį tamsiu paros metu (vasario mėnesį apie 21 val.), būdamas jauno amžiaus, neturėdamas specialių žinių, jų pats nustatyti negalėjo, kaip ir negalėjo tinkamai įvertinti ir jam atskleistų automobilio trūkumų masto bei reikalingų išlaidų trūkumams pašalinti dydžio.

10. Teismas taip pat sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad kai kurie trūkumai, nurodyti akte nebuvo nurodyti ataskaitoje (pavyzdžiui, suskirdusios kuro žarnelės, kuro nuotėkis iš kuro bako ir kt.), tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog šiuose abejuose dokumentuose nurodyta automobilio rida yra analogiška, t. y. 244 671 km, o abejuose dokumentuose užfiksuoti analogiški ridos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2020 m. vasario 4 d. transporto priemone nesinaudojo, jos neeksploatavo, todėl konstatuoti, kad 2020 m. spalio 6 d. naujai užfiksuoti trūkumai atsirado po to, kai ieškovui buvo perduota transporto priemonė, teismas neturėjo pagrindo.

11. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos techninės apžiūros UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ metu ir / atliktos apžiūros IĮ „Gerautus“ metu užfiksuoti automobilio trūkumai galėjo būti kaip ieškovo nuvažiuotų 191 km pasekmė.

12. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad J. G., byloje apklaustas kaip liudytojas, turi specialių žinių ir, dalyvaudamas automobilio apžiūroje, padėjo ieškovui įvertinti tikrąją automobilio būklę ir vertę.

13. Teismas sprendė, kad nebuvo jokio pagrindo Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-591-210/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl to, ar įsigyto automobilio techninės apžiūros kortelėje nurodyti trūkumai yra akivaizdūs, ar ne) vadovautis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje.

14. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog automobiliui po 2020 m. vasario 4 d. atliktos patikros UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ nebuvo panaikinta techninė apžiūra ir tai, kad ji dar šiuo metu galioja, negali patvirtinti nei tai, kad sutarties sudarymo metu automobilio trūkumai neegzistavo, nei tai, kad automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės, nei tai, kad jis šiuo metu yra tinkamas eksploatuoti.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovė automobilio techninę apžiūrą atliko 2019 m. kovo 30 d., o sutartį su ieškovu sudarė beveik po metų, t. y. 2020 m. vasario 2 d., o palyginus automobilio ridos duomenis iš 2020 m. lapkričio 25 d. teismui pateikto Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos išrašo ir sutarties ir nustačius, kad atsakovė ir / ar jos leidimu kiti asmenys per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. vasario 2 d. nuvažiavo 6 536 km (237 944 km – 244 480 km), bei konstatavo, jog automobilis atsakovės ir / ar jos leidimu kitų asmenų buvo eksploatuojamas, todėl ataskaitoje ir akte nurodyti trūkumai galėjo atsirasti po 2019 m. kovo 30 d. atliktos techninės apžiūros.

16. Teismas vertino, kad neturi reikšmės ir ta aplinkybė, jog, kaip nurodė atsakovės atstovė, ataskaitoje nurodytas „gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nebuvimas“ negalėjo būti užfiksuotas kaip trūkumas, o svarbu tai, ar ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad automobilyje nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, ar ne, bei pažymėjo, kad tai, jog apžiūrint automobilį, ieškovui nekilo klausimų dėl įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atskleisti visą informaciją apie padarytus automobilius pakeitimus, kurie galėtų turėti (o šiuo atveju – akivaizdu, kad ir turėjo) įtakos sprendžiant klausimą dėl automobilio pirkimo.

17. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad automobilį apžiūrai pristačiusi G. S. ieškovui būtų išaiškinusi prierašų, skelbime padarytų anglų kalba, reikšmes, ar bent pasiteiravusi, ar informacija, įrašyta anglų kalba, ieškovui yra aiški ir suprantama, todėl konstatavo, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė apie egzistavusius automobilio trūkumus, jam padarytus pakeitimus ieškovą informavo tinkamai, įrašydama skelbime www.autoplius.lt atitinkamus įrašus anglų kalba.

18. Teismo vertinimu, aplinkybė apie ridos duomenis taip pat patvirtino, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida.

19. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovas pirko ne naują, o naudotą automobilį, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas automobilį pirko savo rizika. Teismas nesutiko su atsakove, jog ieškovas, nepatikrindamas automobilio specializuotame servize, prisiėmė riziką, ir pažymėjo, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

20. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais ir pateiktais įrodymais, kad, jos nuomone, automobilio defektus iš viešai prieinamų kainų galima pašalinti už maždaug 208,93 Eur, o su katalizatoriumi 290,93 Eur, ir pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovė ir / ar jos atstovė turi specialių žinių šioje srityje ir jų pateikti rašytiniai ir / ar žodiniai paaiškinimai gali būti patikimesni už specializuotų servisų UAB „JMA Kaunas“ ir IĮ „Gerautus“ padarytas išvadas ir nurodytas automobilio trūkumų šalinimo kainas.

21. Teismas sprendė, kad negalima vertinti, jog ieškovas (pirkėjas) praleido protingą terminą įsitikinti įsigyto daikto kokybe ir pareikšti dėl to pretenziją atsakovei (pardavėjui), ir nurodė, jog tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

22. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog ieškovas atsakovei sumokėjo ne 4 000 Eur, kaip nurodyta sutartyje, o 4 350 Eur, nekilo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovė D. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika tiesiogiai nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar pardavėjas turi atsakyti už parduoto naudoto automobilio trūkumus, be kita ko, turi būti vertinama tai: ar ieškovo įvardinti automobilio trūkumai yra tokie, dėl kurių automobilio nėra galimybės naudoti pagal įprastinę paskirtį; ar automobilio trūkumai yra akivaizdūs, ar vis dėlto jie yra paslėpti; ar pardavėjas informavo pirkėją apie jam žinomus automobilio trūkumus; ar trūkumai yra susiję su natūraliu parduodamo automobilio nusidėvėjimu, ar ne; ar pirkėjui buvo suteikta galimybė papildomai patikrinti ilgai naudotą automobilį bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą, neidentifikavo, kurie konkrečiai trūkumai neleidžia automobilio eksploatuoti pagal jo paskirtį.

23.2. Atsakovė atkreipė dėmesį į tris dalykus, kurie privalėjo būti įvertinti priimant sprendimą: kokie trūkumai buvo užfiksuoti sutartyje; kokius trūkumus atsakovė nurodė skelbime; kaip vyko automobilio apžiūra ir ką ieškovas tikrino apžiūros metu. Tik tinkamai įvertinus šiuos duomenis (ko neatliko teismas) galima nustatyti, kokie automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi.

23.3. Ataskaitoje nurodytas trūkumas, jog automobilyje nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, negalėjo būti apskritai nustatytas, nes šis reikalavimas automobilio atveju netaikomas. Nors teismas ir atkreipė dėmesį į atsakovės nurodytą teisinį reguliavimą ir pripažino (ar bent jau neginčijo), kad aptariamas trūkumas negalėjo būti identifikuojamas, tačiau vis tiek dėl nepaaiškinamų priežasčių nusprendė, kad atsakovė turėjo apie jį ieškovą informuoti atskirai. Nesuprantamas teismo argumentas, kad aplinkybė, jog modifikuota išmetamųjų dujų sistema negali būti laikoma automobilio trūkumu, yra nesvarbi, tačiau svarbus faktas, kad apie tai nebuvo pranešta ieškovui. Laikantis tokios teismo logikos, keltinas klausimas, kodėl atsakovė atskirai turėjo informuoti ieškovą apie išmetamųjų dujų sistemą apžiūros metu (nors apie modifikuota išmetamųjų dujų sistemą ieškovui ir taip buvo žinoma (arba turėjo būti žinoma)), jeigu modifikuota išmetamųjų dujų sistema apskritai negali būti laikoma automobilio trūkumu. Tokia pareiga esant nurodytoms aplinkybės neatsiranda.

23.4. Teismas, priimdamas sprendimą, absoliučiai nepasisakė, kodėl tokie Ataskaitoje nurodyti trūkumai (stabdžių sistemos žarnelių tvirtinimas (dešinė galas, kairė galas); stabdžių sistemos įranga paveikta korozijos (stabdžių disko apsauga dešinė galas); trūksta vairo tvirtinimo detalių; nėra purvasaugio; priekiniai žibintų defektai (yra projekcijos sistemos defektų; žibinto skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka nustatytų reikalavimų); galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto defektai (jis nepatikimai pritvirtintas); šviesą atspindinčių įrenginių gedimas; dešinės priekio slenkstis pažeistas korozijos; išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; dugno apsaugos defektai; nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos sistemos; yra skysčio nuotėkis) neturėtų būti laikomi natūraliais su automobilio susidėvėjimu susijusiais trūkumais.

23.5. Teismui sprendžiant perkamo naudoto automobilio trūkumų klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad pirkėjui keliami didesni nei įprasta atidumo reikalavimai. Taip pat turi būti vertinama, ar pirkėjas dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų, ar perkama prekė jam bus tinkama. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar pardavėjas suteikė galimybę nuodugniau įvertinti automobilį, ar pirkėjas siekė ja pasinaudoti, ar ne. Ieškovas, sudarydamas rizikos sandorį, dar prieš sutarties sudarymą turėjo visas galimybes įsitikinti naudoto, 18 metų senumo automobilio būkle, papildomai jį patikrinti., tačiau tai daryti ieškovas atsisakė. Taigi pats prisiėmė tokių savo veiksmų riziką. Teismas šį atsakovės argumentą absoliučiai ignoravo.

23.6. Teismas, neatsižvelgdamas į byloje teiktus atsakovės įrodymus ir argumentus, nepagrįstai suabsoliutino į bylą pateikto Akto reikšmę, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis Aktas nėra laikomas ekspertiniu aktu, tai tėra paprastas rašytinis įrodymas, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes. Akte nurodyta informacija niekaip nepagrindžia egzistuojančios pagrindo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

Atsiliepimas

23.7. Atsakovė taip pat rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikė: detalių kainas, pagal kurias galima būtų nustatyti, kiek kainuotų detalės, kurias atsižvelgiant į Ataskaitoje nurodytus trūkumus reikėtų pakeisti; automobilio serviso UAB „MARDA18” sąmatą, kurioje užfiksuota, kiek kainuotų pakeisti detales atsižvelgiant į Ataskaitoje nurodytus automobilio trūkumus. Teismas šiais atsakovės į bylą pateiktais detaliais įrodymais nesivadovavo bei jų netyrė. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Akte nurodyta informaciją, nors Aktas tėra toks pat lygiavertis rašytinis įrodymas, kaip ir ieškovo į bylą teikti įrodymai.

23.8. Teismas nevertino kitų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, inter alia (iš lot. be kita ko), nesiaiškino, ar automobilio gedimas yra toks, kurio nebūtų galima pašalinti, arba toks, kurį šalinti ekonominiu požiūriu nepriimtina.

23.9. Atsakovė apie ridos skirtumus nieko nežinojo. Automobilį atsakovė įsigijo 2015 m. gruodžio 30 d., t. y. ne tuo laikotarpiu, kaip teismas identifikavo, kada buvo atlikti automobilio ridos pakeitimai. Atitinkamai, atsakovė, net nežinodama apie automobilio ridos pakeitimus, neturėjo objektyvios galimybės informuoti apie tai ieškovo. Taigi atsakovė negali būti laikoma už tai atsakinga.

24. Ieškovas G. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

24.1. Iš skunde cituojamos teismų praktikos visais atvejais šių bylų faktinės aplinkybės, formuojami reikalavimai buvo netapatūs nagrinėjamai bylai, todėl teismai, kiekvieną kartą atsižvelgdami į aplinkybių visumą, konstatuodavo pirkėjo ir pardavėjo pareigas ne vienodai. Minėta praktika atsakovė skunde grindžia iš esmės ieškovo nerūpestingą elgesį, tačiau kaip matyti iš šių bylų aplinkybių, rūpestingumas kiekvieną kartą buvo analizuojamas pagal konkretų proceso šalių elgesį iki sutartiniuose santykiuose bei sudarius automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nustatyta, kad automobilio pardavimu rūpinosi ne pati atsakovė, o jos sūnaus, kuris ir eksploatavo parduodamą automobilį, draugė. Iš to darytina išvada, kad pati atsakovė, kaip sandorio šalis, nebuvo rūpestinga, sąžininga ir apdairi, nesiėmė visų priemonių, kad pirkėjui būtų atskleista visa esminė informacija apie parduodamą automobilį siekiant išvengti galimų ginčų su pirkėju dėl daikto kokybės.

24.2. Su apeliantės pozicija, kad teismas sprendime, identifikuodamas automobilio trūkumus, iš esmės vadovavosi dviem ieškovo į bylą pateiktais dokumentais: Ataskaita ir Aktu, nesutiktina, nes teismas sprendime vadovavosi dar ir oficialaus „Subaru“ atstovo UAB „JMA Kaunas“ sąmata, kuri buvo sudaryta automobilio 2020 m. vasario 27 d. apžiūros akto pagrindu. Teismas, konstatuodamas dėl pardavėjo pirkėjui atskleistų trūkumų apimties, vadovavosi: automobilio skelbimu, kuriame ir buvo nurodyti tik šie trūkumai; ieškovo parodymais; pačios atsakovės atstovės parodymais; J. G. ir R. B. parodymais.

24.3. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl automobilio galėjimo dalyvauti eisme dėl nustatytų didelių trukumų, o ne buvusios automobilio techninės apžiūros panaikinimo. Ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas vairuotojas, vertindamas nustatytus automobilio trūkumus, nedalyvavo viešajame eisme po 2020 m. vasario 4 d., ką konstatavo ir teismas.

24.4. Su apeliantės pozicija, kad vien iš sutarties matyti, jog visi automobilio defektai, susiję su žibintais ir apšvietimo įtaisais, ieškovui buvo atskleisti, nesutiktina, nes byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad skelbime nurodyta bei apeliantės atstovė apžiūros metu nurodė tik šiuos automobilio trūkumus, susijusius su apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisais: posūkio lemputė perdegusi, įskilęs automobilio žibintas.

Šalies argumentai

24.5. Apeliantė nurodo, kad dujų išmetimo sistemos defektas ieškovui buvo žinomas, ieškovas su tuo nesutinka, nes, kaip teismas sprendime ir konstatavo: nei ieškovas, nei su juo automobilį apžiūrėję asmenys nebuvo transporto priemonių specialistai bei neturėjo specialių žinių, leidžiančių suprasti angliškų terminų prasmę; didesnis automobilio skleidžiamas garsas negali būti suprantamas, kad pirkėjas žino, jog automobilyje pakeista originali dujų išmetimo sistema; ieškovas niekada iki tol nebuvo eksploatavęs šio konkretaus modelio automobilio; byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės atstovė nurodė šias aplinkybes ieškovui.

24.6. Apeliantė skunde nurodo, kad automobilis su turima modifikuota dujų išmetimo sistema gali būti eksploatuojamas ir jam netaikomi techninės apžiūros reikalavimai pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedą, tačiau automobilis Lietuvoje pirmą kartą registruotas 2002 m. birželio 26 d., kas reiškia, kad pirmoji techninė apžiūra buvo atlikta dar 2002 m., todėl reikalavimas dėl gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos yra taikomas.

24.7. Prie natūralus automobilių detalių nusidėvėjimo negalima priskirti detalių trūkumo (nebuvimo, pavyzdžiui, vairo mechanizmo tvirtinimo, fiksavimo detalių, purvasaugio nebuvimas), gedimų (projekcinių sistemos defektų, šviesą atspindinčių gedimo, skirtingos skleidžiamos spalvos ir kt.), sistemų pašalinimo (išmetamųjų dujų sistemos modifikavimu), todėl nesutiktina su apeliantės pozicija, kad trūkumai (stabdžių sistemos žarnelių tvirtinimas (dešinė galas, kairė galas); stabdžių sistemos įranga paveikta korozijos (stabdžių disko apsauga dešinė galas); trūksta vairo tvirtinimo detalių; nėra purvasaugio; priekiniai žibintų defektai (yra projekcijos sistemos defektų; žibinto skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka nustatytų reikalavimų); galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto defektai (jis nepatikimai pritvirtintas); šviesą atspindinčių įrenginių gedimas; dešinės priekio slenkstis pažeistas korozijos; išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; dugno apsaugos defektai; nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos sistemos; yra skysčio nuotėkis) teismo turėjo būti vertintini kaip susidarę dėl natūralaus nusidėvėjimo.

24.8. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino į bylą pateikto Akto reikšmę, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės nurodomi įtarimai vertintini kritiškai, nes byloje pateikta visa eilė (trijų skirtingų servisų) ieškovo rašytinių įrodymų, kurie patvirtina buvus byloje nustatytiems automobilio defektams. Teismas, jų nenuginčijus, turėjo pagrindą jais vadovautis priimdamas sprendimą.

24.9. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „MARDA18“ komerciniu pasiūlymu nes: komercinis pasiūlymas sudarytas neapžiūrint automobilio; pasiūlymas sudarytas UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2020 m. vasario 4 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 206-08611177 pagrindu, kuriame įvardinti trūkumai kaip jie apibrėžiami (nustatyti apibrėžimai) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406; komerciniame pasiūlyme nenurodyti defektų Nr. 6.1.1 a; 6.1.2 a; 6.2.1 b; 8.2.1.1 a; 8.4. šalinimo kaštai; komercinis pasiūlymas yra visiškai neobjektyvus ir išsamus, nes jame nenurodoma, kurios pozicijos pagal kortelę (ataskaita) Nr. 206-08611177 priskirtinos konkretaus defekto šalinimui, kas nesudaro pagrindo analizuoti tokį dokumentą bei juo vadovautis.

24.10. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad automobilio defektai esminiai, dėl jų automobilis negali dalyvauti viešajame eisme, remonto išlaidos neproporcingos automobilio pirkimo kainai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė ne kartą gavusi pasiūlymą susitarti taikiai iki teismo, net nesvarstė jokių kitų kaip alternatyvių ginčo sprendimo galimybių, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimo, o tiesiog atmetė bet kokias ieškovo pretenzijas.

24.11. Ieškovas įrodė buvus automobilio defektą – atsuktą ridą iki įsigyjant automobilį, kaip daikto kokybės neatitikimą pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl sprendime, teismo vertinimu, ši aplinkybė (ridos duomenys) taip pat patvirtina, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida.

24.12. Teismas sprendime vertino ne tik atsakovės atsakomybę, tačiau ir visumą faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo įsigyto automobilio trūkumais, kuriuos žinodamas ieškovas nebūtų priėmęs sprendimo įsigyti automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

27. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Apeliaciniame skunde atsakovė D. I. (toliau – atsakovė arba apeliantė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto automobilio trūkumus, nevertino kitų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

29. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

31. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

32. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas G. R. (toliau – ieškovas), remdamasis šia teisės norma, prašė nutraukti 2020 m. vasario 2 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią įsigijo iš atsakovės naudotą automobilį Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), taikyti restituciją. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad automobilis yra 18 metų senumo ir ieškovas negali tikėtis tokių pat garantijų ir nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo automobilio; ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodyti automobilio trūkumai nėra pagrindas panaikinti tarp šalių sudarytą sutartį, nes apie kai kuriuos iš jų ieškovas buvo informuotas, kitus galėjo pats pastebėti ir tikėtina matė, nes tam nereikia turėti jokių specialių žinių, kai kurie iš jų yra susiję su natūraliu automobilio nusidėvėjimu.

33. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

34. Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

35. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės atsakovės skundo argumentai, kad dar prieš sutarties sudarymą ieškovas turėjo visas galimybes įsitikinti naudoto, 18 metų senumo automobilio būkle, papildomai jį patikrinti, tačiau tai daryti jis atsisakė, kadangi ieškovo nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį servise, nepanaikina atsakovės atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.

36. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

37. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko sau naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamas. Skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt lietuvių kalba buvo nurodyta, jog „variklis, greičių dėžė, važiuoklė, stabdžiai – ok. Kėbulas turi pabraižymų, trūkumai matomi nuotraukose (skilęs priekinis bamperis, atsilupę dažai nuo galinio bamperio, labai prastos būklės keleivio priekinis sparnas)“. Visi kiti prierašai, komentarai padaryti iš dalies anglų, iš dalies lietuvių kalba. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad automobilį apžiūrai pristačiusi G. S. ieškovui būtų išaiškinusi prierašų, padarytų anglų kalba, reikšmes. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė apie egzistavusius automobilio trūkumus, jam padarytus pakeitimus ieškovą informavo tinkamai, įrašydama skelbime www.autoplius.lt atitinkamus įrašus anglų kalba. J. G. ir R. B., atvykę su ieškovu apžiūrėti automobilio ir byloje apklausti kaip liudytojai, nurodė, kad apžiūrint automobilį G. S. nurodė tik tai, kad važiuojant perdegė posūkio lemputė, kurią reikės pasikeisti. Kitų trūkumų neminėjo. G. S. apžiūros metu jiems nurodė, kad su automobiliu yra viskas gerai, jokių kitų defektų, paslėptų defektų nėra, galima sėsti ir važiuoti. Sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ šalys nurodė „žibintai, kėbulo defektai“, o grafoje „Transporto priemonės trūkumai“ pažymėjo varnele ties įrašu „apšvietimo ir šviesos signalizacijos įtaisų“. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas žinojo, jog jis apžiūri automobilį, turintį trūkumų, kurie buvo nustatyti specializuotuose automobilių servisuose, juolab, kad ir G. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovui siūlė susisiekti su jos draugu (atsakovės sūnumi), kuris automobiliu daugiau naudojosi ir galėjo daugiau apie jį paaiškinti, tačiau ieškovas to daryti nepanoro.

38. Tai, kad perkant automobilį ir jį apžiūrint, nesimatė kitų, nei sutartyje nurodytų ir matomų apžiūros metu, automobilio trūkumų, nepagrindžia aplinkybės, kad automobilis, jį parduodant, buvo be esminių trūkumų, nes esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Tokį įvertinimą 2020 m. vasario 4 d., t. y. po dviejų dienų nuo automobilio įsigijimo, atliko UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ ir 2020 m. vasario 4 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 206-08611177 (toliau – ataskaita) nurodė, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Minėtoje ataskaitoje nurodyta 19 automobilio trūkumų. Tai, kad automobilio būklė yra labai prasta nurodyta ir 2020 m. spalio 6 d. IĮ „Gerautus“ transporto priemonės apžiūros akte (toliau – aktas).

39. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija negali pripažinti pagrįstais atsakovės skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, identifikuodamas automobilio trūkumus ir nutraukdamas sutartį, iš esmės vadovavosi tik ataskaita ir aktu, nepagrįstai suabsoliutinęs akto reikšmę. Skundžiamo sprendimu turinys liudija, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje apklaustų liudytojų parodymus, rašytinių įrodymų visetą ir nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išankstinės galios, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.

40. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.).

41. Vertinant techninės apžiūros įmonės atliktą parduoto automobilio techninį įvertinimą, akivaizdu, jog tokio automobilio eksploatuoti, t. y. naudoti pagal paskirtį, negalima. Šią aplinkybę patvirtina tiek jau minėta UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ specialistų ataskaita, tiek IĮ „Gerautus“ transporto priemonės apžiūros aktas. Be to, tokį automobilį eksploatuoti draudžia ir teisės aktai, o būtent Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme. 2008 m. spalio 24 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašas, kurio 24 punkte yra nurodyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita (nagrinėjamu atveju UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliktas transporto priemonės techninių reikalavimų įvertinimas) su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Taigi UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ nustačius 16 didelių (ataskaitoje nurodyti DT) ir 3 nedidelius transporto priemonės trūkumus (ataskaitoje nurodyti NT), nurodyta transporto priemone dalyvauti viešajame eisme negali. Pažymėtina, ataskaitos išvadose nurodyta, kad ši ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės ir pakartotinė apžiūra turi būti atlikta iki 2020 m. kovo 4 d. Taigi po 2020 m. vasario 4 d. ieškovas neturėjo teisės dalyvauti viešajame eisme bei naudotis automobiliu pagal jo paskirtį. Atsakovė priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė, todėl atmestinas atsakovės argumentas, susijęs su tuo, jog transporto priemonės apžiūrą atlikusių įmonių dokumentai yra tik rašytiniai įrodymai, nepatvirtinantys negalėjimo transporto priemonės naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. kovo 30 d. ir galiojo iki 2021 m. kovo 31 d., kuomet sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 2 d. ir iki sutarties sudarymo tą laikotarpį atsakovė (ir / ar jos sūnus) automobilį eksploatavo, automobilio techninis įvertinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., nesudaro pagrindo išvadai, kad automobilis yra tinkamos techninės būklės jo pardavimo metu, kaip teigia atsakovė.

42. Nepagrįstais laikytini apeliantės skundo argumentai, kad ataskaitoje nurodytas trūkumas (8.2.1.1 punktas), jog automobilyje nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, negalėjo būti nustatytas, nes šis reikalavimas automobiliui netaikomas. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (nuo 2018 m. gegužės 20 d. galiojusi redakcija) 2 priedo 8.2 dalies „Išmetamosios dujos“ 8.2.1 punkto „Benzininio (kibirkštinio uždegimo) variklio išmetamosios dujos“ 8.2.1.1 trūkumo, kuris nurodytas ataskaitoje, vertinimo kriterijų DT yra nurodyta išimtis (pažymėta c), kad aptariamas trūkumas taikomas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos po 2004 m. sausio 1 d. (arba jų modelio metai yra 2004 m. ir vėlesni) ir privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po 2013 m. kovo 1 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis Lietuvoje pirmą kartą registruotas 2002 m. birželio 26 d., vadinasi ir pirmoji apžiūra automobiliui buvo atlikta 2002 m. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad aptariamas reikalavimas automobiliui yra taikomas. Atsakovė taip pat teigia, kad ji nėra atsakinga už aptariamą trūkumą, nes išmetimo sistemos defektas ieškovui buvo žinomas. Tačiau šios aplinkybės atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Byloje apklausta liudytoja G. S. nurodė (išklausytas 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos pakeitimus padarė atsakovės sūnus po to, kai buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog apie atliktus automobilio pakeitimus, taip pat nustatytus kitus trūkumus, jų mastą, atsakovė ar jos vardu kiti įgalioti asmenys ieškovą informavo tinkamai. Specialistų parengtame akte nurodyta, kad transporto priemonės apžiūros metu nustatytus defektus, jų tarpe – pašalintą dujų neutralizavimo sistemą, gali nustatyti tik patyręs meistras pasitelkęs įrankius arba žinojimą. Taigi ieškovas kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, apžiūrint automobilį nežinojo arba negalėjo žinoti apie pakeistą originalią išmetamųjų dujų sistemą.

43. Byloje nustačius, kad įsigyta transporto priemone dalyvauti eisme negalima, akivaizdu, jog ieškovas negali naudoti jos pagal tiesioginę paskirtį. Įsigyjant automobilį, ieškovas visų nurodytų atlikus parduoto automobilio techninį įvertinimą transporto priemonės trūkumų nežinojo, jų neatskleidė (ar kaip nurodo – nežinojo) pardavėjas (atsakovės įgaliota atstovė), trūkumai išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, taigi negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir dėl ieškovo kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirkėjas (ieškovas) įrodė, jog transporto priemonės trūkumai atsirado iki daikto perdavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašoma taikyti griežčiausia priemonė negali būti laikoma neproporcinga, kaip teigia atsakovė, nes ieškovas įsigyta transporto priemone naudotis tiek dėl savo, tiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo negali, jos neįsigijo tikslu laikyti nenaudojamą. Be to, atsakovė, o tuo labiau teismas, nebūdamas aktyvus šios kategorijos bylose, negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise jis (pirkėjas – ieškovas) gali naudotis, siekdamas apginti turtinius interesus, todėl argumentai dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties ir nevertintų kitų alternatyvų atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl visų esminių, bylos sprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl konstatuotina, kad apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

48. Ieškovui iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 452 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas