Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gyčio Ramanausko ieškinį atsakovei Danguolei Ivanauskienei dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2020 m. vasario 2 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Pagal minėtą sutartį atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko automobilį Subaru Impreza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Šalys sutartyje automobilio kainą nurodė 4 000 Eur. Taip pat sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodė „žibintai, kėbulo defektai“, o grafoje „Transporto priemonės trūkumai“ pažymėjo varnele ties įrašu „apšvietimo ir šviesos signalizacijos įtaisų“.

9. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

10. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Taigi pirkėjo reikalavimui (nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją) patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (šiuo atveju – automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas (šiuo atveju – automobilis) negali būti naudojamas pagal paskirtį.

13. Teismo vertinimu, atsakovė, skelbime nurodydama, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir yra be defektų, taip pat liudytojos G. S. ieškovui atskleista informacija apie automobilį, patvirtina, kad atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y. kad automobilis yra be didesnių trūkumų ir gali būti naudojamas pagal paskirtį.

14. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovas 2020 m. vasario 4 d. įsigytą automobilį nuvarė į UAB „Kauno techninės apžiūros centras“. 2020 m. vasario 4 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 206-08611177 (toliau – ataskaita), išduotoje UAB „Kauno techninės apžiūros centras“, nurodyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Minėtoje ataskaitoje nurodyta 19 automobilio trūkumų, tarp kurių: automobilio stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, priekinių žibintų, posūkio rodyklių ir avarinės signalizacijos žibintų, galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto, atšvaitų, matomumo ir kitų šviesogrąžos įrenginių, važiuoklės ir prie jos tvirtinamų mazgų, išmetimo sistemos, kabinos ir kėbulo trūkumai; taip pat buvo nustatyta, kad nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ir neveiksminga, nustatyti skysčio nuotėkiai; nustatyta ir tai, kad nėra gesintuvo, trikampio avarinio sustojimo ženklo ir pirmosios pagalbos rinkinio. Pažymėta, kad ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės. Nurodyta, kad pakartotinė apžiūra turi būti atlikti iki 2020 m. kovo 4 d. Minėta ataskaita ir 2020 m. lapkričio 25 d. pateiktas teismui išrašas iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos patvirtina, kad tik trys trūkumai yra priskiriame prie nedidelių (gesintuvo, trikampio avarinio sustojimo ženklo ir pirmosios pagalbos rinkinio nebuvimas), visi kiti trūkumai – prie didelių.

15. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad nedideli trūkumai (gesintuvo, trikampio avarinio sustojimo ženklo ir pirmosios pagalbos rinkinio nebuvimas) nėra susiję su automobilio defektais. Nei atsakovė, nei jos atstovė, nei G. S., 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, bylos nagrinėjimo netvirtino, kad automobilis buvo parduotas su gesintuvu, trikampiu avarinio sustojimo ženklu ir pirmosios pagalbos rinkiniu. Teismo vertinimu, ieškovas automobilio apžiūros metu šių daiktų nebuvimo faktą galėjo pastebėti, tam nereikia turėti jokių specialių žinių. Be to, iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų G. S., J. G. ir R. B. parodymų, internetinio portalo www.autoplius.lt skelbimo ir sutarties nustatyta, kad ieškovui buvo atskleista, jog trūkumų turi automobilio: kėbulas (skilęs priekinis bamperis, atsilupę dažai nuo galinio bamperio, prasto būklės priekinis keleivio sparnas), žibintas (įskilęs) ir kad perdegusi posūkio lemputė. Teismo vertinimu, visi kiti trūkumai, kurie buvo užfiksuoti ataskaitoje, ieškovui nebuvo tinkamai atskleisti, o ieškovas, apžiūrėdamas automobilį tamsiu paros metu (vasario mėnesį apie 21 val.), būdamas jauno amžiaus, neturėdamas specialių žinių, jų pats nustatyti negalėjo. Be to, teismo vertinimu, ieškovas apžiūros metu negalėjo tinkamai įvertinti ir jam atskleistų automobilio trūkumų masto bei reikalingų išlaidų trūkumams pašalinti dydžio.

16. Tai, kad ieškovas, neturėdamas specialių žinių, įsigyto automobilio trūkumų negalėjo įvertinti ir nustatyti patvirtina ir ieškovo atstovo 2020 m. spalio 14 d. teismui pateiktas 2020 m. spalio 6 d. Transporto priemonės apžiūros aktas, surašytas IĮ „Gerautus“ (toliau – aktas). Šiame akte nurodyta, kad dideli trūkumai, kuriuos gali nustatyti tik patyręs meistras, pasitelkęs reikiamus įrankius arba žinojimą yra šie: laisvumas amortizatorių atramose; užstrigęs galinės dešinės pusės ratas (gali būti ilgesnio stovėjimo pasekmė); laisvumas vairo kolonėlėje, suplyšusi apsauga; pašalinta dujų neutralizavimo sistema. Dideli trūkumai, kuriuos gali pamatyti apžiūrint automobilį specialių žinių turintis asmuo (jeigu žino kaip veikia tie mazgai, kur patikrinti ir pan.): alyvos didelis nuotėkis iš apačios (kadangi jis yra nemažas, tai nustatyti nenuplovus variklio yra sudėtinga); iškirmiję slenksčiai abiejų pusių; suskirdusios galinių traukių įvorės; suskirdusios kuro žarnelės, pažeisti korozijos kuro vamzdeliai ties kuro baku; kuro nuotėkis iš kuro bako (ties sujungimu); alyvos nuotėkis ties reduktoriumi (reikia keisti riebokšlį); netvarkingi žibintai (tiek priekyje, tiek gale); suskirdę stabdžių žarnelės. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad kai kurie trūkumai, nurodyti akte nebuvo nurodyti ataskaitoje (pavyzdžiui, suskridusios kuro žarnelės, kuro nuotėkis iš kuro bako ir kt.), tačiau tuo pačiu pažymi, kad šiuose abejuose dokumentuose nurodyta automobilio rida yra analogiška, t. y. 244 671 km. Abejuose dokumentuose užfiksuoti analogiški ridos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2020 m. vasario 4 d. transporto priemone nesinaudoja, jos neeksploatuoja, todėl konstatuoti, kad 2020 m. spalio 6 d. naujai užfiksuoti trūkumai atsirado po to, kai ieškovui buvo perduota transporto priemonė, teismas neturi pagrindo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, atliko automobilio mechanizmų remonto darbus, patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 4 d. ieškovas nuvažiavo tik 191 km. Šias aplinkybės patvirtina sutartyje užfiksuota automobilio rida – 244 480 km, o 2020 m. vasario 4 d. ataskaitoje užfiksuota rida – 244 671. Kaip minėta aukščiau, analogiška rida, t. y. 244 671 km, yra užfiksuota ir 2020 m. spalio 6 d. akte. Akivaizdu, kad nuo 2020 m. vasario 4 d. ieškovas transporto priemonės neeksploatuoja. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos techninės apžiūros UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ metu ir / atliktos apžiūros IĮ „Gerautus“ metu užfiksuoti automobilio trūkumai galėjo būti kaip ieškovo nuvažiuotų 191 km pasekmė.

17. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad J. G. byloje apklaustas kaip liudytojas turi specialių žinių ir, dalyvaudamas automobilio apžiūroje, padėjo ieškovui įvertinti tikrąją automobilio būklę ir vertę. Atsakovės argumentai ir pateikti duomenis iš „Facebook“ profilio nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad J. G. turi kažkokių specialių žinių ginčo srityje. J. G. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad jis jokios specialybės neturi, dirba su traktoriais, bet ne su automobiliais. Be to, pabrėžė, kad dirba su technika, bet jos neremontuoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, remtis socialinio tinklo „Facebook“ profilio duomenimis ir konstatuoti, kad J. G. apklaustas kaip liudytojas turi specialių žinių ir galėjo / turėjo padėti įvertinti ieškovui automobilio tikrąją būklę, jo vertę, neturi jokio pagrindo.

18. Teismas nesutinka ir su atsakovės atstovės argumentais, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog modifikuota išmetamųjų dujų sistema, vairo mechanizmo defektai, priekinių žibintų ir kiti defektai, nurodyti ataskaitoje negali būti vertinami kaip paslėpti automobilio trūkumai, kurių specialių techninių žinių neturintis asmuo negali pastebėti. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju atsakovė, tvirtindama, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad modifikuota išmetamųjų dujų sistema, vairo mechanizmo defektai, priekinių žibintų ir kiti defektai negali būti vertinami kaip paslėpti automobilio trūkumai, vadovaujasi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje „Nr. e2A-591-210/2019. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp kitų šalių, dėl kito automobilio įsigijimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas specialistas, kuris įvertino konkretaus automobilio techninėje apžiūros kortelėje užfiksuotus trūkumus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-591-210/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl to, ar įsigyto automobilio techninės apžiūros kortelėje nurodyti trūkumai yra akivaizdūs, ar ne) vadovautis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje. Juolab kad, kaip minėta sprendimo 16 punkte, akte aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad šiuo atveju ataskaitoje užfiksuotus automobilio trūkumus galėjo nustatyti tik specialistas, o kai kuriuos iš jų specialistas, pasitelkęs reikiamus įrankius. Atsakovė įrodymų, paneigiančių akte nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nepateikė.

19. Ieškovas ir jo atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad 2020 m. vasario 4 d. atlikus patikrą UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ automobiliui buvo panaikinta techninė apžiūra. Atsakovės atstovė 2020 m. lapkričio 25 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad patikrinus viešai prieinamus duomenis paaiškėjo, kad techninė apžiūra automobiliui nėra panaikinta. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsakovės atstovės 2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti viešai prieinami duomenys iš www.eregitra.lt. Iš minėtų duomenų nustatyta, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. kovo 30 d. ir galioja iki 2021 m. kovo 31 d., tačiau automobilis yra nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimus. Tikėtina, kad dėl šios priežasties (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimo) automobilio eismas keliuose yra draudžiamas. Nepaisant to, teismo vertinimu, šios aplinkybės, t. y. tai, kad automobiliui po 2020 m. vasario 4 d. atliktos patikros UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ nebuvo panaikinti techninė apžiūra ir tai, kad ji dar šiuo metu galioja, negali patvirtinti nei tai, kad sutarties sudarymo metu automobilio trūkumai neegzistavo, nei tai, kad automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės, nei tai, kad jis šiuo metu yra tinkamas eksploatuoti.

21. Teismo vertinimu, neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė atsakovės atstovė, ataskaitoje nurodytas „gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nebuvimas“ negalėjo būti užfiksuotas kaip trūkumas, nes automobilis yra registruotas 2002 m., o šis trūkumas gali būti identifikuojamas tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė pirmą kartą įregistruota po 2004 m. sausio 1 d. (arba jo modelio metai yra 2004 m. ir vėlesni) ir privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateikta po 2013 m. kovo 1 d., kaip tai numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“. Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbu tai, ar ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad automobilyje nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, ar ne. Kaip ne kartą šiame sprendime minėta, nenustatyta, kad atsakovė ir / ar jos vardu veikusi G. S. būtų tinkamai atskleidusi ieškovui faktą, kad automobilyje nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos. Tai, kad apžiūrint automobilį, ieškovui nekilo klausimų dėl įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atskleisti visą informaciją apie padarytus automobilius pakeitimus, kurie galėtų turėti (o šiuo atveju – akivaizdu, kad ir turėjo) įtakos sprendžiant klausimą dėl automobilio pirkimo.

22. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad tai, jog ieškovui buvo tinkamai atskleistas faktas apie gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos nebuvimą patvirtina skelbimas iš internetinio portalo www.autoplius.lt, pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį. Skelbime lietuvių kalba buvo nurodyta, jog „variklis, greičių dėžė, važiuoklė, stabdžiai – ok. Kėbulas turi pabraižymų, trūkumai matomi nuotraukose (skilęs priekinis bamperis, atsilupę dažai nuo galinio bamperio, labai prastos būklės keleivio priekinis sparnas)“. Visi kiti prierašai, komentarai padaryti iš dalies anglų, iš dalies lietuvių kalba. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad automobilį apžiūrai pristačiusi G. S. ieškovui būtų išaiškinusi prierašų, padarytų anglų kalba, reikšmes, ar bent pasiteiravusi, ar informacija, įrašyta anglų kalba, ieškovui yra aiški ir suprantama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė apie egzistavusius automobilio trūkumus, jam padarytus pakeitimus ieškovą informavo tinkamai, įrašydama skelbime www.autoplius.lt atitinkamus įrašus anglų kalba.

23. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatyta, kad ieškovo įsigyto automobilio rida yra neoriginali. Sutartyje nurodyta, kad rida yra – 244 480 km. Tuo tarpu ieškovo 2020 m. lapkričio 25 d. pateikti duomenys iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos patvirtina, kad automobilio rida 2012 m. birželio 9 d. atliekant techninę apžiūrą buvo 312 563 km., t. y. didesnė nei ta, kuri nurodyta sutartyje, o 2015 m. vasario 23 d. – 184 284 km. Akivaizdu, kad automobilio rida buvo atsukta laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. Ieškovas duomenų apie tikrąją automobilio ridą nepateikė, tačiau akivaizdu, kad ji yra mažiausiai 128 279 km (312 563 km – 184 284 km) didesnė nei ta, kuri buvo nurodyta sutartyje. Atsakovės atstovė advokatė 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie atsuktą ridą atsakovė nieko nežinojo. Tačiau taip pat nepateikė ir įrodymų, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu šis automobilio trūkumas buvo aptartas su ieškovu ar jis buvo toks akivaizdus, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs jį pastebėti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė (ridos duomenys) taip pat patvirtina, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida. Automobilio rida yra svarbus faktorius sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas, todėl neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuomet šioje situacijoje liktų neapgintos ieškovo teisės.

24. Sprendžiant apie tai, ar atsakovė tinkamai atskleidė ieškovui visus automobilio trūkumus, būtina paminėti ir tai, kad CK 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (tiek minėta ataskaita, tiek aktas) patvirtina, kad automobilis turėjo ir stabdžių sistemos, ir vairo mechanizmo sistemos, ir dujų išmetimo sistemos, ir kitus trūkumus, tačiau nė vienas iš jų nebuvo pažymėtas sutartyje. Kaip ne kartą sprendime nurodyta, sutartyje varnele buvo pažymėta, kad automobilis turi „apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų“ trūkumų. Be to, nurodyti trūkumai „žibintai, kėbulo defektai“. G. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja nurodė, kad automobilis jokių stabdžių, vairo sistemos trūkumų neturėjo, skysčių neleido. Tačiau šie G. S., kuri yra atsakovės sūnaus sužadėtinė, subjektyvūs parodymai, negali paneigti ir nepaneigia rašytiniuose įrodymuose (ataskaitoje ir akte) užfiksuotų automobilio trūkumų.

26. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovas pirko ne naują, o naudotą automobilį, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas automobilį pirko savo rizika. Be to, teismas nesutinka su atsakove, jog ieškovas, nepatikrindamas automobilio specializuotame servize, prisiėmė riziką. Teismas pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas, spręsdamas klausimą ar ataskaitoje ir akte užfiksuoti automobilio trūkumai yra esminiai, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, atlikęs UAB „Kauno technikos apžiūros centras“ automobilio apžiūrą ir gavęs ataskaitą kreipėsi su 2020 m. vasario 10 d. pretenzija į atsakovę dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Atsakovė atsisakė nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „JMA Kaunas“, kad pastaroji įmonė parengtų defektų šalinimo sąmatą. UAB „JMA Kaunas“ automobilį apžiūrėjo ir 2020 m. vasario 27 d. parengė serviso atliktų darbų / detalių sąmatą. Pagal minėtą sąmatą, automobilio defektų pašalinimas ieškovui kainuotų 6 678,37 Eur. Atsakovė su sąmata ir joje nurodytomis kainomis nesutiko. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. spalio 6 d., pristatė automobilį IĮ „Gerautus“. Minėta įmonė parengė aktą, kuriame nurodyta, kad preliminarūs automobilio atstatymo darbai – 2 133,80 Eur. Be to, akte nurodyta, kad automobilis yra labai prastos būklės, stipriai paveiktas korozijos, todėl remontuojant automobilį tikėtina, kad kaštai bus didesni, juolab, kaip pažymėta, nebuvo įvertinta alyvos nuotėkio šalinimo darbai. Šie duomenys patvirtina, kad automobilio defektų šalinimo kaina yra didelė.

28. Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 11 punkte, nustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo tam, kad galėtų juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui. Tuo tarpu ataskaitoje nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Taip pat nurodyta, kad ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės. Taigi, ieškovas, įsigijęs automobilį iš atsakovės, dėl vos po poros dienų paaiškėjusios automobilio techninės būklės ir nustatytų trūkumų, negalėjo ir negali saugiai juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, neinvestuodamas į jį papildomų lėšų.

29. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais ir pateiktais įrodymais, kad, jos nuomone, automobilio defektus iš viešai prieinamų kainų galima pašalinti už maždaug 208,93 Eur, o su katalizatoriumi 290,93 Eur (2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniai paaiškinimai ir su jais pateikti įrodymai). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė ir / ar jos atstovė turi specialių žinių šioje srityje ir jų pateikti rašytiniai ir / ar žodiniai paaiškinimai gali būti patikimesni už specializuotų servisų UAB „JMA Kaunas“ ir IĮ „Gerautus“ padarytas išvadas ir nurodytas automobilio trūkumų šalinimo kainas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, neturi jokio pagrindo vadovautis 2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta atsakovės ir / ar jos atstovės advokatės parengta lentele, kurioje nurodyta, kiek kainuotų ataskaitoje nurodytų automobilio trūkumų pašalinimas, ir kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktais įrodymais. Teismas nesutinka ir su tuo, kad atsakovės pateiktas UAB „Marda 18“ komercinis pasiūlymas patvirtina, kad automobilio defektų šalinimas kainuotų apie 254,90 Eur. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovas, pats ginčo automobilis į UAB „Marda 18“ nebuvo pristatytas ir apžiūrėtas. Komercinį pasiūlymą UAB „Marda 18“ parengė tik pagal ataskaitoje nurodytus trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Marda 18“ komercinis pasiūlymas buvo parengtas neapžiūrėjus paties automobilio, o subjektyviai įvertinant reikalingas išlaidas ataskaitoje nurodytiems trūkumams pašalinti, teismas šiuo įrodymu nesivadovauja.

30. Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius, o pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nėra nustatytas daikto garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos.

31. Šiuo atveju ieškovas kai kuriuos įsigyto automobilio trūkumus nustatė ir apie juos informavo pardavėją žodžiu (telefonu) sekančią dieną po sutarties sudarymo, o raštu – praėjus 8 dienoms po sutarties sudarymo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo paaiškinimai, taip pat kartu su ieškiniu pateikta 2020 m. vasario 10 d. pretenzija ir AB „Lietuvos paštas“ kvitas. Atsižvelgiant į tai, negalima vertinti, jog ieškovas (pirkėjas) praleido protingą terminą įsitikinti įsigyto daikto kokybe ir pareikšti dėl to pretenziją atsakovei (pardavėjui). Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

32. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad ji sutarties sudarymo metu ieškovą informavo apie visus automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti ataskaitoje ir akte, kad automobilio trūkumai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu ieškovas (pirkėjas) nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška. Be to, ieškovas įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus, kad trūkumus galima buvo pastebėti tik turint specialių žinių, o juos visus žinant ieškovas nebūtų sudaręs sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį, neinvestuojant į jį papildomų ir pakankamai didelių lėšų.

33. Teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimus tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį, ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovei automobilį, o atsakovę įpareigoti ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus. Ginčo, kaip minėta sprendimo 6 punkte, dėl to, kad ieškovas atsakovei sumokėjo ne 4 000 Eur kaip nurodyta sutartyje, o 4 350 Eur nekilo, todėl teismas įpareigoja atsakovę ieškovui grąžinti faktiškai už automobilį sumokėtą kainą – 4 350 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti tvarkingą automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau to daryti dėl užfiksuotų automobilio trūkumų negali, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu (CPK 178, 185 straipsniai).

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, sprendžiamas klausimas dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Ieškovas 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šioje byloje patyrė 1 569,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (98 Eur žyminio mokesčio ir 1 471,90 Eur išlaidų už advokato pagalbą). Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia ieškovui iš atsakovės priteisti 1 569,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98, 178 straipsniai).

36. Ieškovas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo įpareigotas įmokėti 200 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojų iškvietimą į teismo posėdį. Minėtą sumą už ieškovą 2020 m. birželio 7 d. sumokėjo Nomeda Ramanauskienė. Liudytojai, iškviesti į teismo posėdį, prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, Nomedai Ramanauskienei grąžinama 200 Eur suma, sumokėta už Gytį Ramanauską, kaip užstatas galimoms liudytojų išlaidoms padengti (CPK 90, 91 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

nutraukti 2020 m. vasario 2 d. tarp ieškovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą transporto priemonės Subaru Impreza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovę D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėtus 4 350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų), o ieškovą G.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigoti grąžinti atsakovei D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę

Subaru Impreza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 569,90 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti N. R. iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 200 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą, sumokėtą už ieškovą G. R., civilinėje byloje Nr. e2-8299-1110/2020 (dabartinis Nr. e2-448-921/2021).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.