- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-591-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5203-476/2019 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl sumokėtos kainos už parduotą automobilį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. 1650 Eur, sumokėtus už automobilį „Bellier“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. balandžio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o automobilį „Bellier“ grąžinti atsakovo nuosavybėn ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. su atsakovu D. B. sudarė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią už 1650 Eur nusipirko automobilį „Bellier“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu atsakovas patvirtino, jog jokių paslėptų trūkumų ar defektų, kurie trukdytų eksploatuoti automobilį, nėra, tai patvirtinto įrašu pirkimo-pardavimo sutartyje. Po sandorio sudarymo grįžtant iš Raseinių į Klaipėdą ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Viename iš autoservisų Klaipėdoje specialistams vizualiai apžiūrėjus automobilį jam buvo pranešta, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį eksploatuoti yra nesaugu. Specialistams nurodžius apie automobilio trūkumus, jis kreipėsi į UAB „Transkona“, kuri 2018 m. gegužės 2 d. atliko automobilio techninių reikalavimų įvertinimą ir nustatė nemažai esminių defektų ir trūkumų, bei padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatacija yra negalima. Buvo nustatyti šie automobilio trūkumai: nesaugi važiuoklės ir prie jos tvirtinamų mazgų būklė, netinkamai suremontuota ar pakeista važiuoklės konstrukcija. Važiuoklė paveikta dideliu korozijos lygiu, galinčiu turėti įtakos konstrukcijos stabilumui; stipriai pažeisti, sugadinti, išklibę variklio tvirtinimo įtaisai, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus; nesaugi stabdymo sistema (standūs vamzdeliai, jie pažeisti ir paveikti korozijos, stabdžių sistemos lynas pažeistas, susuktas ar užmegztas, stovėjimo stabdžių efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.); vairo mechanizmo traukės ir svirtys pernelyg susidėvėjusios, kliba; netinkamai sureguliuoti automobilio žibintai, kai kurie iš jų neveikia; lankstinės pakabos jungtys, lankstai sudilę, kliba; nesaugi išmetimo sistema, nepatikimai pritvirtinta bei nesandarūs išmetimo vamzdis ir duslintuvas, degalų bakas ir vamzdeliai ar žarnelės nesaugūs; variklis ir jo įranga perdirbti, neatitinka nustatytų reikalavimų; kabina ir kėbulas pritvirtinti netinkamai, nesaugiai neužsidaro variklio gaubtas, neveikia vairuotojo durų stiklo kėliklis. Toks automobilio technines būklės konstatavimas, ieškovo teigimu, reiškia didelį šios transporto priemonės trūkumą. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, jog jis reklamavo parduodantis automobilį su dyzeliniu varikliu, nors registruojant šią transporto priemonę paaiškėjo, jog variklis benzininis. Atsakovui nesutikus grąžinti 1650 Eur, ieškovas kreipėsi į policiją dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jo metu nustatyta svarbi aplinkybė, susijusi su parduodamo turto kaina – atsakovas D. B. pripažino, jog pagal 2018 m. balandžio 25 d. sutartį už automobilį jis gavo ne joje nurodytus 500 Eur, o 1650 Eur, todėl būtent šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. B. ieškinį prašė atmesti nurodydamas, kad su ieškovu 2018 m. balandžio 25 d. sudarė automobilio „Bellier“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilį pardavinėjo viešai, per skelbimų portalą. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, ji galiojo iki 2019 m. kovo 31 d. Skelbime buvo nurodyta tikroji automobilio kuro rūšis – dyzelinas, o automobilio registracijos dokumentuose – benzinas. Apie tai pirkėjas buvo informuotas. Pardavinėjamas automobilis buvo nenaujas. Ieškovui tiek bendraujant telefonu, tiek bendraujant pardavimo metu nurodė smulkius trūkumus, tokius, kaip vairuotojo pusės elektrinių langų troselio nutrūkimas, padidėjusi variklio vibracija, virintas duslintuvas. Automobilis buvo apžiūrėtas ieškovo ir su juo atvykusių asmenų. Pirkėjui leido išbandyti automobilį, jis pasinaudojo ta galimybe. VĮ „Regitra“ Raseiniuose pirkėjas atsisakė patikrinti perkamą automobilį. Pripažįsta, kad skambučio iš ieškovo sulaukė, tačiau savo atžvilgiu išgirdo tik grasinimus. Ieškovas nepateikė jam pasiūlymo kartu apžiūrėti automobilį šalių pasirinktame techninių apžiūrų centre. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys reiškiamas dėl daiktų trūkumo, prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė priteisdamas iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas ieškinį civiline tvarka pareiškė praėjus vos 2 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl teismas pripažino, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus, nes beveik visi 2018-05-02 UAB „Transkona“ specialisto techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai buvo akivaizdūs ir juos pastebėti apžiūrint ir išbandant automobilį galėjo net specialių techninių žinių neturintis asmuo. Teismas vertino tai, kad apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti ir pats atsakovas D. B., nes jo parduodamas automobilis turėjo iki 2019-03-29 galiojančią techninę apžiūrą. Teismas pripažino, kad ieškovui prieš sutarties sudarymą buvo sudalytos sąlygos ne tik pačiam apžiūrėti ir išbandyti automobilį, bet ir patikrinti jo kokybę Raseinių techninės apžiūros centre, tačiau ieškovas to atsisakė. Įvertinęs tai, teismas ieškovo elgesio nagrinėjamos bylos kontekste negalėjo pripažinti kaip pakankamai rūpestingo ir atidaus, sprendė, kad dėl perkamo daikto kokybės ieškovas pats prisėmė savo elgesio riziką, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kai kurių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visiškai nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas negali būti pripažintas rūpestingu pirkėju. Apeliantas teigia, kad jau sutarties sudarymo metu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, nes dėl techninės būklės jis negalėjo dalyvauti eisme. Pardavėjo pateikti duomenys apie dar beveik metus galiojančią techninę apžiūrą, atsakovo viešai skelbta bei prieš sandorio sudarymą pateikta informacija apie gerą automobilio būklę, leido ieškovui daryti išvadą, kad automobilį galima eksploatuoti ir dėl to apeliantui nebuvo poreikio tikrinti automobilio techninio stovio techninės apžiūros įmonėje. Pats atsakovas neatskleidė visos jam žinomos informacijos apie automobilio būklę, pats galėjo nežinoti visų parduodamo automobilio trūkumų, apie juos negalėjo informuoti ir ieškovo, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes atsakovas garantavo automobilio kokybę, todėl, apelianto nuomone, atsako už jo trūkumus.
6.2. Apeliantas iš dalies sutinka su teismo pozicija, jog kai kuriuos automobilio trūkumus ieškovas kaip specialių techninių žinių neturintis asmuo galėjo pastebėti jį apžiūrint ir išbandant, tačiau tokių esminių trūkumų, kaip važiuoklės ir jos laikančiųjų konstrukcijų nesaugumas, netinkamas ar nesaugus variklio tvirtinimas, specialių įgūdžių neturintis asmuo apžiūrėjęs automobilį ar pavažiavęs juo galėjo ir nepastebėti.
6.3. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis dar ir dėl to, kad automobilis buvo Lietuvoje reto modelio, nuo pagaminimo eksploatuojamas 15 metų bei parduodamas už pakankamai mažą kainą lyginant su kitais tokio tipo automobiliais. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai, apelianto teigimu, paneigia pirmosios instancijos išvadas, jog ieškovas elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir pats prisiėmė savo elgesio riziką, ir tai sudarė pagrindą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto įsigytas automobilis buvo važiuojantis, jam galiojo techninė apžiūra. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovas turėjo galimybę ne tik apžiūrėti automobilį, jam buvo pasiūlyta tai padaryti Techninių apžiūrų centre Raseiniuose. Pirkėjas išbandė automobilį važinėdamas Raseiniuose, jo būklė pirkėją tenkino. Teismas pagrįstai pritarė, kad UAB „Transkona“ dauguma nustatytų automobilio defektų buvo akivaizdūs, o juos pastebėti apžiūrint ir išbandant automobilį važiuojant gali net specialių techninių žinių neturintis asmuo.
7.2. Automobilis „Bellier“ yra išskirtinis, Lietuvos rinkoje retai pasitaikantis. Pats ieškovas patvirtino, kad automobilio kaina jį tenkino, nes ji nebuvo didelė. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, ir paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas).
7.3. Ieškovas, turėdamas galimybę prieš sumokėdamas už automobilį jį patikrinti techninės apžiūros centre, nepasinaudojo šia įstatyme įtvirtinta teise, dėl to ieškovas elgdamasis nepakankamai apdairiai pats prisiėmė savo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, įsigijus netinkamos kokybės daiktą iš atsakovo, ir restitucijos taikymo, t. y. automobilio grąžinimo pardavėjui, o už jį sumokėtos kainos – pirkėjui.
10. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Tai reiškia, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas, kaip galimumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
12. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams ir pan. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 25 d. sudarė automobilio „Bellier“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis buvo pardavinėjamas viešai, per skelbimų portalą. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, kuri galiojo iki 2019 m. kovo 31 d. Sutarties sudarymo metu pardavėjas patvirtino, jog jokių paslėptų trūkumų ar defektų, kurie trukdytų eksploatuoti automobilį, nėra, tai įrašyta ir pirkimo- pardavimo sutartyje. Pirkėjas įsigijęs automobilį 2018 m. gegužės 2 d. atliko automobilio techninių reikalavimų įvertinimą, kurio metu nustatyta šie automobilio trūkumai: laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) stiprintuvai nesaugūs (pažeisti, netinkamai suremontuoti ar pakeista konstrukcija) variklio tvirtinimas. Tvirtinimo įtaisai stipriai pažeisti, sugadinti, išklibę (tirtinimas nepatikimas), turi ir kitų pažeidimų, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus; identifikavimo numeris ne visas, neįskaitomas, užterštas, turi pakeitimo ir (ar) klastojimo požymių; nepateikti visi reikalingi dokumentai (draudimo liudijimas); transporto priemones tikrinami duomenys ir (ar) dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų; standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos; stabdžių sistemos lynas pažeistas, susuktas; vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas); skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų; akumuliatoriaus baterija nesaugi, nepritvirtinta arba pritvirtinta nepatikimai priekiniai ir galiniai gabarito žibintai nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis; posūkio rodyklių ir avarines signalizacijos žibintai neįsijungia; pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); pernelyg didelis korozijos poveikis važiuoklėje, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; degalų bakas, įskaitant šildymo sistemos baką ir vamzdelius, žarneles nepatikimi (nesaugūs); variklio įrangos perdirbimas neatitinka reikalavimų, neužsidaro variklio gaubtas, neveikia vairuotojo durų stiklo kėliklis.
14. Apeliantas nesutikdamas su teismo išvadomis tvirtina, kad dėl nustatytų esminių defektų ir trūkumų automobilio eksploatacija buvo negalima, apie šiuos automobilio trūkumams pardavimo metu pirkėjas nebuvo įspėtas ir jie nebuvo aptarti sutartyje, jie nebuvo akivaizdūs, nes juos buvo galima nustatyti tik su specialia įranga ir prietaisais. Apeliantas įsitikinęs, kad pardavėjo pateikti duomenys apie dar beveik metus galiojančią techninę apžiūrą, pardavėjo viešai skelbta informacija apie gerą automobilio būklę leido apeliantui daryti išvadą, kad automobilį galima eksploatuoti ir dėl to nebuvo poreikio tikrinti automobilio techninės būklės techninės apžiūros įmonėje. Apelianto nuomone, tai neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės, nes atsakovas garantavo automobilio kokybę, todėl jam kyla atsakomybė už jo trūkumus.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo automobilis pirkimo metu 2018 m. balandžio 25 d. savo tiesioginę funkciją atliko. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtina aplinkybė, kad iki 2019 m. kovo 31 d. galiojo ginčo automobilio privalomoji techninė apžiūra. Apelianto žinioje ginčo automobiliu buvo naudotasi nuo automobilio įsigijimo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. Byloje ieškovas yra nurodęs, kad po sandorio sudarymo grįžtant iš Raseinių į Klaipėdą ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Vadinasi, įsigytu automobiliu pirkėjas naudojosi savaitę laiko ir tai leidžia konstatuoti, kad automobilis pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Papildomai apeliacinės instancijos teismas vertina įsigyto automobilio specifiškumą, kurio paskirtis yra važinėti mieste nedideliu greičiu ir trumpais atstumais, automobiliu draudžiama važiuoti automagistrale. Šiuo atveju atstumą iš Raseinių į Klaipėdą (apie 150 km) apeliantas įveikė ginčo automobiliu.
16. Papildomai teismas vertina tai, kad ieškovas atvykęs pirkti automobilio pats jį apžiūrėjo, išbandė važinėdamasis po Raseinių miestą, automobilio būklė jį tenkino. Atsakovo teigimu, ieškovas pirkti automobilio atvyko su sūnumi bei dar vienu asmeniu, automobilį apžiūrinėjo ir jį mėgino kelias valandas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę prieš sumokėdamas už automobilį, jį patikrinti Raseiniuose esančiame techninės apžiūros centre, tačiau taupydamas savo laiką ir dėl nedidelės automobilio kainos šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę ir to nepadaręs turi prisiimti rizikos dalį dėl automobilio būklės.
17. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl įsigyto automobilio kokybės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, pirkdamas 15 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2003 m.), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Kas ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 str. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Pagrindinius įsigyto automobilio trūkumus ieškovas byloje įrodinėja Klaipėdos techninės apžiūros įmonės UAB „Transkona“ 2018 m. gegužės 2 d. atliktu automobilio techninių reikalavimų įvertinimu. Teismas pastebi, kad šioje automobilio apžiūroje automobilio pardavėjas nedalyvavo, jam apie tai nebuvo pranešta. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklaustas kaip liudytojas UAB „Transkona“ specialistas, 2018 m. gegužės 2 d. atlikęs automobilio „Bellier“ apžiūrą, A. D., nurodė, kad beveik visi techninės apžiūros kortelėje nurodyti automobilio „Bellier“ trūkumai, tokie kaip: stabdymo efektyvumas, neveikiantis stovėjimo stabdys, stabdžių vamzdelių korozija, automobilio žibintų skleidžiamos šviesos nuokrypis, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, neužsidarantis variklio gaubtas, laisvumas vairo traukėse, nesaugiai pritvirtintas, kėbulo korozija, perdirbta išmetimo sistema, pakeistas variklis, buvo akivaizdūs, o juos pastebėti apžiūrint ir išbandant automobilį važiuojant gali net specialių techninių žinių neturintis asmuo.
19. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti ir pats pardavėjas, nes įsigytas iš E. P. automobilis „Bellier“ turėjo iki 2019 m. kovo 29 d. galiojančią techninę apžiūrą. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad iš skelbimo apie parduodamą automobilį turinio matyti, kad daug automobilio detalių buvo keistos, sumontuotos kitų automobilių markių dalys („Iseki“ 3 cilindrų variklis, „Ford Fiesta“ greičių dėžė, „VW Golf „aušinimo bakelis, „Mercedes-Benz“ E klasės radiatorius) ir pridedamos atsarginės dalys, tai pagrįstai leidžia manyti apie remontuotiną automobilio būklę. Atsižvelgiant į tai, kad pakeista daug originalių automobilio detalių, o jo kaina daug mažesnė nei kitų tokio tipo automobilių, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, apeliantas privalėjo būti atidesnis, ir rūpestingesnis, bei imtis priemonių siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Apeliantas iš dalies sutinka su teismo pozicija, jog kai kuriuos automobilio trūkumus ieškovas kaip specialių techninių žinių neturintis asmuo galėjo pastebėti jį apžiūrint ir išbandant, tačiau mano, kad tokių esminių trūkumų, kaip važiuoklės ir jos laikančiųjų konstrukcijų nesaugumas, netinkamas ar nesaugus variklio tvirtinimas, specialių įgūdžių neturintis asmuo apžiūrint ar važiuojant automobiliu galėjo ir nepastebėti. Teismas vertindamas šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad šie trūkumai galėjo būti nustatyti prieš įsigyjant automobilį bet kuriame techninės apžiūros centre, todėl akivaizdu, kad apeliantas turėjo galimybę ir atsisakyti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad perkamo automobilio trūkumai buvo akivaizdūs, todėl įvertinus automobilio pardavimo aplinkybes pats apeliantas buvo nerūpestingas (neatsargus) pirkėjas.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 100 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto jo naudai priteistina 100 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.