- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2-5203-476/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl sumokėtos kainos už parduotą automobilį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. 1650 Eur, sumokėtus už automobilį BELLIER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. balandžio 25 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, o automobilį BELLIER grąžinti D. B. nuosavybėn ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas A. M. ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. su atsakovu D. B. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį pagal kurią už 1650 Eur nusipirko automobilį BELLIER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu atsakovas patvirtino, jog jokių paslėptų trūkumų/defektų, kurie trukdytų eksploatuoti automobilį, nėra, tai patvirtinta įrašu pirkimo - pardavimo sutartyje.
Po sandorio sudarymo grįžtant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Viename iš autoservisų (duomenys neskelbtini)specialistams vizualiai apžiūrėjus automobilį jam buvo pranešta, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį eksploatuoti yra nesaugu. Specialistams nurodžius apie automobilio trūkumus, jis kreipėsi į UAB „Transkona“ (duomenys neskelbtini)techninės apžiūros įmonę, kuri 2018 m. gegužės 2 d. atliko automobilio techninių reikalavimų įvertinimą ir nustatė visą eilę esminių defektų ir trūkumų bei padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatacija yra negalima. Buvo nustatyti šie automobilio trūkumai: nesaugi važiuoklės ir prie jos tvirtinamų mazgų būklė, netinkamai suremontuota/pakeista važiuoklės konstrukcija. Važiuoklė paveikta dideliu korozijos lygiu, galinčiu turėti įtakos konstrukcijos stabilumui; stipriai pažeisti, sugadinti, išklibę variklio tvirtinimo įtaisai, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus; nesaugi stabdymo sistema (standūs vamzdeliai, jie pažeisti ir paveikti korozijos, stabdžių sistemos lynas pažeistas, susuktas/užmegztas, stovėjimo stabdžių efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.); vairo mechanizmo traukės ir svirtys pernelyg susidėvėjusios, kliba; netinkamai sureguliuoti automobilio žibintai, kai kurie iš jų neveikia; lankstinės pakabos jungtys, lankstai sudilę, kliba; nesaugi išmetimo sistema, nepatikimai pritvirtinta bei nesandarūs išmetimo vamzdis ir duslintuvas, degalų bakas ir vamzdeliai/žarnelės nesaugūs; variklis ir jo įranga perdirbti, neatitinka nustatytų reikalavimų; kabina ir kėbulas pritvirtinti netinkamai, nesaugiai neužsidaro variklio gaubtas, neveikia vairuotojo durų stiklo kėliklis.
Be to, UAB „Transkona“ išvadoje nurodyta, kad neesant galimybės objektyviai įvertinti transporto priemonės techninės būklės, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama, ir tik tinkamai parengta transporto priemonė apžiūrai turi būti pateikta iš naujo. Taigi, toks automobilio technines būklės konstatavimas reiškia didelį šios transporto priemonės trūkumą. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, jog jis reklamavo parduodantis automobilį su dyzeliniu varikliu, kai tuo tarpu registruojant šią transporto priemonę paaiškėjo, jog variklis benzininis.
Paaiškėjus automobilio trūkumams apie kuriuos pardavimo metu ieškovas nebuvo įspėtas ir jie nebuvo aptarti sutartyje bei nebuvo akivaizdūs, nes juos buvo galima nustatyti tik su specialia įranga ir prietaisais. A. M. po kelių dienų telefonu susisiekė su atsakovu ir pasiūlė jam atsiimti automobilį bei grąžinti už jį sumokėtus pinigus 1650 Eur. Atsakovas su tuo nesutiko. Tada ieškovas kreipėsi į policiją dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo nutrauktas, o išnagrinėjus jo skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2019 m. sausio 21 d. nutarimas paliktas. Paminėto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta svarbi aplinkybė, susijusi su parduodamo turto kaina - atsakovas D. B. pripažino, jog pagal 2018 m. balandžio 25 d. sutartį už automobilį jis gavo ne joje nurodytus 500 Eur, o 1650 Eur, todėl būtent šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad apžiūrint automobilį vizualiai matė, kad nudaužtas bamperio kampas bei neveikia lango mechanizmas. Į techninės apžiūros centrą prieš įsigydamas automobilį, kad būtų įvertinta jo būklė nesikreipė, nes taupė savo laiką. Tą dieną automobilis tikrai kūrėsi ir važiavo, jis to neneigia, jo kaina taip pat nebuvo didelė, todėl nematė poreikio papildomai tikrinti automobilio techninę būklę. Jei nustatyti automobilio defektai nebūtų tokie dideli, jis, gal būtų net ir neturėjęs pretenzijų atsakovui. Be to, atsakovo jis klausė, kokie dar yra automobilio defektai, tačiau atsakovas patikino, kad automobilis yra tikrai labai geros būklės, daug pinigų į jį jau yra investuota. Jis pats nėra specialistas ir nesupranta apie automobilius, todėl pasitikėjo atsakovu ir sudarė sandorį. Jis pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį net nepasižiūrėjęs, kokia kaina ten įrašyta, nemanė, kad tai gali būti sukčiavimo atvejis. Jis pats tokį automobilį matė pirmą kartą, tokių Lietuvoje nėra daug, jie skirti vairuoti asmenims nuo 15 metų. Kadangi automobilį pirko sūnui, papildomai nuvarė jį apžiūrai, kur buvo pasakyta, kad transporto priemonė yra baisios būklės ir su ja geriau nevažiuoti. Skambino atsakovui, prašė grąžinti jam pinigus ir pasiimti automobilį, tačiau susitarti nepavyko. Nustatyti automobilio pažeidimai yra labai grubūs, todėl juos sutvarkyti kainuoja brangiai. Apžiūrint automobilį, nepagalvojo, kad reiktų patikrinti techninės apžiūros centre, taupė laiką bei pasitikėjo atsakovu. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) jam jau kilo abejonės dėl automobilio techninės būklės, pasirodė, kad automobilis keistai stabdė, tačiau manė, kad gal reikia pakeisti stabdžių kaladėles. Vykdamas į servizą, atsakovo kartu vykti neprašė, tačiau kai su atsakovu kalbėjo telefonu ir prašė grąžinti pinigus už automobilį, sakė, kad veš automobilį ekspertizės atlikimui. Po to, kai paaiškėjo automobilio trūkumai, jis savo pretenziją išreiškė žodžiu, paskambinęs telefonu. Dėl kuro tipo klausė atsakovo, kodėl nurodyta dokumentuose, kad variklis yra benzininis, nors yra dyzelinis, tačiau jį patikino, kad registruojant automobilį galima bus pakeisti kuro tipą. Kai gavo iš ekspertų išvadas, jis pavažiavo kelis metrus į šalia esančią aikštelė ir ten paliko transporto priemonę. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) su įsigyta transporto priemonę iš karto ją paliko apžiūrėti specialistams. Kitą dieną jau sužinojo automobilio būklę. Techninė apžiūra buvo atlikta jau 2018 m. gegužės 2 d. ir nuo tada automobilio daugiau neeksploatavo. Su tuo automobiliu nuvažiavo maždaug 150 kilometrų. Jis norėjo nupirkti automobilį sūnui, ir jį būtų galima vairuoti nuo 15 metų. Automobilis užsikūrė, važiavo, jokių defektų jis nepastebėjo. Jis nemano, kad yra apdairus pirkėjas. Automobilis kainavo nebrangiai, todėl jis nemanė, kad atsakovas gali sukčiauti dėl tokios pinigų sumos. Jis sutinka, kad pokalbis, kurį įrašė atsakovas buvo, tačiau tas pokalbis buvo įrašytas ne visas, įrašyta tik ta dalis, kur jis kalba išprovokuotas atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas D. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu 2018 m. balandžio 25 d. sudarė automobilio BELLIER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilį pardavinėjo viešai, per skelbimų portalą nuo 2018 m. kovo 25 d.. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, kuri galiojo iki 2019 m. kovo 31 d. Skelbime buvo nurodyta tikroji automobilio kuro rūšis - dyzelinas, o automobilio registracijos dokumentuose - benzinas. Apie tai pirkėjas buvo informuotas. Forminant pirkimo-pardavimo sutartį VĮ „Regitra“ su specialistu buvo aptartas šis klausimas. Specialistas išaiškino, kad tai yra pakeičiamas dalykas, tuo klausimu reikia kreiptis į Techninių apžiūrų centrą dėl ekspertizės kuro rūšies pakeitimui, o automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui bei registracijai, tai neturi reikšmės, jei abi šalys su tuo sutinka. A. M. net ir tuo metu sutiko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, apsisprendė, kad jis šiuo klausimu kreipsis pas ekspertus (duomenys neskelbtini). Ieškovui papildomai dar perdavė keturias naudotas vasarines padangas, naudotos sankabos komplektą, du naudotus amortizatorius, nes jam padangos bei minėtos detalės nebuvo reikalingos, nes jis nesiverčia automobilių perpardavimu.
Pardavinėjamas automobilis buvo nenaujas. Ieškovui tiek bendraujant telefonu, tiek bendraujant pardavimo metu nurodė smulkius trūkumus, tokius kaip vairuotojo pusės elektrinių langų troselio nutrūkimas, padidėjusi variklio vibracija, virintas duslintuvas. Automobilis buvo apžiūrėtas ieškovo ir su juo atvykusių asmenų. Pirkėjui leido išbandyti automobilį, jis pasinaudojo ta galimybe. A. M. automobiliu pasivažinėjo ir jį automobilio būklė tenkino. Pirkimo-pardavimo procesas vyko daugiau kaip tris valandas, laiko apžiūrėti automobilį nuodugniai tikrai pakako. Kadangi VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) randasi vos kelių šimtų metrų atstumu nuo techninių apžiūrų centro, jis siūlė pirkėjui apžiūrėti automobilį šiame centre, nes centro darbo valandos nebuvo pasibaigusios, bet pirkėjas atsisakė tai padaryti. Automobilį apžiūrėjo ne tik pats pirkėjas A. M., bet ir jo sūnus, kuriam automobilis ir buvo perkamas, taip pat kartu atvykęs vyriškis, kuris, kaip suprato, ir buvo atvykęs tuo tikslu, kaip labiau nusimanantis apie automobilius.
Nors ieškovas nurodo, kad jau grįžtant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ėmė ryškėti automobilio gedimai, tačiau apie tai, kad automobilis sėkmingai parvažiavo į (duomenys neskelbtini), atsakovo sūnus T. M. pasidalijo socialiniame tinkle. Po to, socialiniame tinkle buvo dalijamasi informacija, kad pats ieškovas A. M. šiuo automobiliu važinėja po miestą ir siūlo savo draugams po miestą pasivažinėti. Ieškovas kreipėsi į autoservisą (duomenys neskelbtini), kur vizualiai apžiūrėjus automobilį, pirkėjas buvo informuotas, kad jis techniškai netvarkingas, ir jį eksploatuoti yra nesaugu. A. M. 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į UAB „Transkona“ (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros įmonę, kurioje buvo nustatyta eilė esminių defektų ir trūkumų, bei buvo padaryta vienareikšmiška išvada, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatacija yra negalima. Jis pripažįsta, kad skambučio iš ieškovo sulaukė, tačiau savo atžvilgiu išgirdo tik grasinimus, Ieškovas gąsdino jį savo ryšiais, pažintimis ir pan. Po šio pokalbio turėjo ketinimų netgi kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes jautėsi nesaugiai. Ieškovas nepateikė jam pasiūlymo kartu apžiūrėti automobilį šalių pasirinktame techninių apžiūrų centre. A. M. pats pasirinko autoservisą, kuriame automobilis buvo apžiūrėtas, be jo, kaip pardavėjo dalyvavimo, ir atitinkamai jam nebuvo pasiūlyta atvykti į techninių apžiūrų centrą ir dalyvauti automobilio apžiūroje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys reiškiamas dėl daiktų trūkumo, prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
Be to, 2018 m .gruodžio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą apklausus liudytoju UAB „Transkona“ specialistą A. D., šis nurodė, kad dauguma automobilio trūkumų buvo akivaizdūs. Nutarime taip pat nurodyta, kad dalis automobilio trūkumų pastebimi net ir asmenims, neturintiems specialių žinių apie automobilius ir kad pirkimo-pardavimo metu buvo galima pastebėti trūkumus, jeigu pirkėjas būtų atidžiau apžiūrėjęs perkamą automobilį. Prokuroras įvertino ir tai, kad automobilį buvo įsigijęs 2017 m. rugsėjo mėnesį, ir jau 2018 m. kovo mėn. apsisprendė parduoti. Automobilį prieš jį parduodant dar pagerino. Buvo įdėtos naujos detalės. Jis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs paslėpti defektus ir suklaidinti pirkėją. Kai kurie automobilio defektai, nurodyti ieškinyje, jam pačiam kelia pagrįstų abejonių, ar tą savaitę nuo įsigijimo dienos iki uždraudimo automobiliui dalyvauti eisme, automobilis buvo tinkamai eksploatuojamas, ar automobilis nebuvo patekęs į avarinę situaciją, nes automobilio variklio gaubtas tikrai užsidarinėjo, automobilio žibintai veikė, nebuvo problemų su važiuokle.
Atsakovas D. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad įvyko sandoris dėl išskirtinės būklės bei išvaizdos automobilio. Atvykęs apžiūrėti automobilio, ieškovas apie porą valandų važinėjosi po Raseinių miestą. Jis ieškovui siūlė apžiūrėti automobilį techninės apžiūros centre, tam kad įsitikintų jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Apie tai, kad pakeistas variklis ir kuro rūšis, ieškovas buvo informuotas. Ieškovas atsisakė apžiūrėti automobilį techninės apžiūros centre ir nurodė, kad viską susitvarkys grįžęs į (duomenys neskelbtini) bei pasitvarkys automobilį savo lėšomis, kadangi automobilio rinkos kaina prasideda nuo 3500 Eur, o parduotas jis buvo tik už 1650 Eur. Pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas tikrai matė kokia kaina įrašyta sutartyje, tai buvo aptarta bendru sutarimu. Jis ieškovui nurodė, kad pats už automobilį mokėjo 700 Eur. Paaiškino, kad į automobilį investavo nemažai asmeninių lėšų, buvo nupirkta daug detalių, kas vizualiai aiškiai matėsi. Tai ieškovą tenkino ir pasirašydamas sutartį žinojo sumą už kurią rašosi ir prisiėmė asmeninę atsakomybę su visais matomais ir nematomais defektais. Jis pats nėra automobilių pardavėjas, tai buvo vienkartinis atvejis. Automobilį buvo pirkęs savo sūnui, kuris juo važinėjosi kelis mėnesius. Į automobilį investavo nemažai pinigų, bet kadangi sūnus sulaukė pilnametystės ir automobilis tapo nereikalingas, todėl nusprendė jį parduoti. Parvykęs į (duomenys neskelbtini) ieškovas parašė, kad sėkmingai parvyko su automobiliu namo. Po kelių dienų sulaukė ieškovo skambučio. Ieškovas jam paaiškino, kad nusprendė pinigų į automobilį neinvestuoti, todėl liepė atvykti į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti automobilį, tačiau tikslios jo buvimo vietos nenurodė. Jis ieškovui pasakė, kad pristatytų automobilį atgal tokios pat būklės, ir jis tada grąžins pinigus. Ieškovas nurodė, kad už transportavimą jis jam turės sumokėti 250 Eur. Mano, kad jei ieškovas jam būtų pristatęs automobilį, jie būtų galėję susitarti taikiai ir jis tikrai būtų grąžinęs pinigus. Jam buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, jis yra visuomeninis veikėjas, jis jaučiasi sugniuždytas, jam visa tai kainavo daug išlaidų ir nervų. Automobilį jis įsigijo 2017 m. rugsėjo mėnesį, jo būklė buvo prastesnė, nei tuo metu, kai jį pardavė ieškovui. Įsigijęs automobilį jį remontavo, investavo papildomai 950 Eur. Automobilį dar reikėjo šiek tiek paremontuoti ir su juo tikrai buvo galėjo sėkmingai važinėti arba parduoti kitam, nes buvo išskirtinis automobilis. Automobilis tikrai nebuvo idealios būklės, ieškovas tai matė bei apie defektus buvo informuotas žodžiu, todėl pasirašydamas sutartį prisiėmė riziką. Skelbimo tekstą jis rašė kartu su sūnumi, skelbime buvo rašoma, kad automobilis yra išskirtinės išvaizdos, bet nebuvo rašoma, kad jis idealios būklės.
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas D. B. nagrinėjamoje byloje prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad ieškiniams dėl parduodamų daiktų trūkumų turi būti taikomas būtent 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. p.).
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą, pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, ieškovas A. M. praėjus kelioms dienoms po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo telefonu kreipėsi į atsakovą D. B. ir pretenziją dėl įsigyto automobilio BELLIER kokybės atsakovui pareiškė žodžiu, tačiau nepavykus susitarti ieškovas savo pažeistas teises dėl netinkamos kokybės daikto ir užslėptų jo trūkumų nusprendė ginti kreipdamasis į teisėsaugos pareigūnus su pareiškimu dėl sukčiavimo. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK dėl sukčiavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28391-18, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. E. nutarimu buvo nutrauktas, o išnagrinėjus ieškovo A. M. skundą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. 2019 m. sausio 21 d. nutarimu, paliktas nepakeistas. Teismo vertinimu, nutraukus ikiteisminį tyrimą bei nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo palikus nepakeistą, senaties terminas ieškiniui dėl parduodamų daiktų trūkumų atlyginimo pareikšti teisme prasidėjo iš naujo. 2019 m. kovo 5 d. ieškovas A. M. raštiška pretenzija kreipėsi į atsakovą D. B. nurodydamas, kad atsisako 2018 m. balandžio 25 d. automobilio BELLIER pirkimo – pardavimo sutarties ir prašo grąžinti už jį sumokėtą kainą, nustatydamas 10 dienų terminą pateikti atsakymui į pretenziją. Nesulaukęs atsakymo, ieškovas 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sumokėtos kainos už automobilį grąžinimo. Kadangi ieškinį ieškovas civiline tvarka pareiškė praėjus vos 2 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl laikytina, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
Dėl kokybės reikalavimų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytam daiktui (automobiliui) bei netinkamos kokybės daiktą įsigijusios pirkėjo teisių ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumų neatskleidimą
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo A. M. ir atsakovo D. B. 2018 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta transporto priemonės BELLIER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. 2018 m. balandžio 27 d. pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ieškovas A. M. kreipėsi į (duomenys neskelbtini)VPK. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos matyti, kad 2018 m. birželio 15 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK dėl sukčiavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. E. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas neesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. nutarimu A. M. skundas netenkintas ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas nepakeistas. 2019 m. kovo 5 d. ieškovas A. M. kreipėsi į atsakovą D. B. su pretenzija dėl atsisakymo nuo sutarties ir sumokėtos kainos už automobilį grąžinimo. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad transporto priemonės BELLIER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. kovo 29 d. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad
pateikta išvada, jog transporto priemonė BELLIER neatitinka techninių reikalavimų. Neesant galimybės objektyviai įvertinti transporto priemonės techninės būklės, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama, ir tik tinkamai parengta transporto priemonė apžiūrai tikri būti pateikta iš naujo. Išvadoje nurodyti šie transporto priemonės defektai: Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) stiprintuvai nesaugūs (pažeisti, netinkamai suremontuoti ar pakeista konstrukcija) Variklio tvirtinimas. Tvirtinimo įtaisai stipriai pažeisti, sugadinti, išklibę (tirtinimas nepatikimas), turi ir kitų pažeidimų, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus; identifikavimo numeris ne visas, neįskaitomas, užterštas, turi pakeitimo ir (ar) klastojimo požymių; nepateikti visi reikalingi dokumentai (draudimo liudijimas); transporto priemones tikrinami duomenys ir (ar) dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų; standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos; stabdžių sistemos lynas pažeistas, susuktas; vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas); skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitina nustatytų reikalavimų žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų; akumuliatoriaus baterija nesaugi, nepritvirtinta arba pritvirtinta nepatikimai priekiniai ir galiniai gabarito žibintai nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis; posūkio rodyklių ir avarines signalizacijos žibintai neįsijungia; pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); pemelyg didelis korozijos poveikis važiuoklėje, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; degalų bakas, įskaitant šildymo sistemos baką ir vamzdelius, žarneles nepatikimi (nesaugūs); variklio įrangos perdirbimas neatitinka reikalavimų, neužsidaro variklio gaubtas, neveikia vairuotojo durų stiklo kėliklis. Iš byloje esančių sms žinučių matyti, kad T. M. teiraujasi dėl tepalų bei stabdžių kaladėlių. Paklausus kaip parvažiavo, T. M. nurodė, kad viskas gerai. Iš 2019 m. gegužės 17 d. akistatos protokolo tarp A. M. ir D. B. matyti, kad D. B. sutinka su tuo, kad nors automobilio pirkimo pardavimo sutartyje automobilio kainą nurodė 500 Eur, tačiau A. M. jam sumokėjo 1650 Eur. Skelbime apie parduodamą automobilį BELLIER nurodyta, kad parduodamas išskirtinės išvaizdos automobilis, kuriam pinigų ir laiko negailėta, labai daug naujų detalių. Iš į bylą pateikto pokalbio tarp ieškovo ir atsakovo turinio matyti, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl pinigų už įsigytą automobilį grąžinimo ir nurodė, kad šiam negrąžinus pinigų bus kreiptasi į teismą.
Byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. B. 1650 Eur, sumokėtus už automobilį BELLIER, o automobilį grąžinti atsakovo nuosavybėn. Atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko nurodydamas, kad visus automobilio defektus ieškovui nurodė ir sudarydamas sutartį ieškovas apie juos žinojo, automobilio būklė buvo akivaizdi.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl parduoto automobilio BELLIER kokybės, pardavėjo (atsakovo D. B.) atsakomybės už parduoto daikto trūkumų neatskleidimą bei pirkėjo (ieškovo A. M.) teisės nutraukti sutartį bei reikalauti grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtą kainą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas A. M. teigia, kad automobilis BELLIER perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektų, dėl kurių jo eksploatuoti nebuvo galima nuo įsigijimo momento. Šią aplinkybę ieškovas grindžia į bylą pateikta UAB „Transkona“ techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išvardinti automobilio BELLIER trūkumai. Su tokiais ieškovo teiginiais atsakovas D. B. nesutiko nurodydamas, kad visus jam žinomus automobilio defektus automobilio perdavimo ieškovui metu jis nurodė, todėl ieškovui jie buvo žinomi.
Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklaustas liudytoju UAB „Transkona“ specialistas, 2018 m. gegužės 2 d. atlikęs automobilio BELIER apžiūrą, A. D., nurodė, kad beveik visi techninės apžiūros kortelėje nurodyti automobilio BELLIER trūkumai buvo akivaizdūs. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas atvykęs pirkti automobilio pats jį apžiūrėjo, išbandė važinėdamasis po (duomenys neskelbtini) miestą, automobilio būklė jį tenkino. Atsakovo teigimu, ieškovas pirkti automobilio atvyko su sūnumi bei dar vienu asmeniu, automobilį apžiūrinėjo ir jį mėgino kelias valandas. Teismas pritaria UAB „Transkona“ specialisto išsakytai nuomonei, kad dauguma automobilio defektų, tokių kaip: stabdymo efektyvumas, neveikiantis stovėjimo stabdys, stabdžių vamzdelių korozija, automobilio žibintų skleidžiamos šviesos nuokrypis, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, neužsidarantis variklio gaubtas, laisvumas vairo traukėse, nesaugiai pritvirtintas, kėbulo korozija, perdirbta išmetimo sistema, pakeistas variklis, buvo akivaizdūs, o juos pastebėti apžiūrint ir išbandant automobilį važiuojant, gali net specialių techninių žinių neturintis asmuo. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti ir pats atsakovas D. B., nes įsigytas iš E. P. automobilis BELLIER turėjo iki 2019 m. kovo 29 d. galiojančią techninę apžiūrą. Be to, atsakovas teigia, kad jis visus jam žinomus automobilio trūkumus nurodė ieškovui.
Be kita ko, ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo nesąžiningumas parduodant transporto priemonę pasireiškė ir tuo, jog jis reklamavo parduodantis automobilį su dyzeliniu varikliu, kai tuo tarpu registruojant šią transporto priemonę paaiškėjo, jog variklis benzininis. Šie ieškovo argumentai paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie automobilio BELLIER kuro rūšies neatitikimą su registracijos dokumente nurodyta kuro rūšimi, ieškovui buvo žinoma, tą jis pats pripažino teismo posėdžio metu nurodydamas, kad klausė atsakovo, kodėl skelbime nurodoma, jos variklis dyzelinis, o registracijos dokumentuose – benzininis. Jam buvo paaiškinta kaip bus galima pakeisti kuro rūšį registracijos dokumentuose. Šios aplinkybės atsakovas D. B. neslėpė, o parduodamo automobilio skelbime aiškiai buvo nurodyta, kad automobilio kuro rūšis yra dyzelinas. Įforminant automobilio pardavimą VĮ Regitroje, su ieškovu buvo aptarta kuro tipo automobilio registracijos dokumente pakeitimo galimybės, šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas VĮ Regitra Kauno filialo (duomenys neskelbtini) grupės specialistas V. K.. Jis nurodė, kad abiem šalim sutikus, automobilis buvo perregistruotas paliekant tą pačią kuro rūšį, kuri buvo nurodyta ankstesniame registracijos liudijime, o pirkėjui išaiškinta kuro rūšies automobilio dokumentuose pakeitimo galimybė. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad ieškovui A. M. buvo žinoma tikroji automobilio būklė, buvo žinoma, kad automobilis buvo remontuotas, perdarytas ir pakeistas jo originalus benzininis variklis į dyzelinį variklį. Akivaizdu, kad šių aplinkybių atsakovas neslėpė nuo pat pradžių, nes iš skelbimo apie parduodamą automobilį turinio matyti, kad daug automobilio detalių buvo keistos, sumontuotos kitų automobilių markių dalys (ISEKI 3 cilindrų variklis, Ford Fiesta greičių dėžė, VW Golf aušinimo bakelis, Mercedes-Benz E klasės radiatorius). Be to, nurodyta, kad perkant automobilį pridedama nemažai likusių dalių. Šios skelbime nurodytos aplinkybės bylojo apie tai, kad automobilio originalios dalys yra keistos, o pridedamos atsarginės dalys patvirtino remontuotiną automobilio būklę.
Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamos bylos atveju, pažymėtina tai, kad ieškovas įsigijo itin reto, Lietuvoje visiškai nepopuliaraus modelio, penkiolikos metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Vadovaujantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nustatyta, kad atsakovas D. B. siūlė ieškovui A. M. vežti automobilį apžiūrėti Raseiniuose esančiame techninės apžiūros centre. To neginčija ir pats ieškovas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad taupė savo laiką bei nematė tam būtinybės, kadangi automobilio kaina buvo nedidelė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę prieš sumokėdamas už automobilį, jį patikrinti techninės apžiūros centre, tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, todėl teismo vertinimu, ieškovas elgdamasis nepakankamai apdairiai, pats prisiėmė savo elgesio riziką.
Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys (siūlymo patikrinti perkamą automobilį BELLIER techninės apžiūros centre atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teismo nuomone, ieškovas A. M. nagrinėjamu atveju elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad automobilį jis ketina įsigyti iš neprofesionalaus pardavėjo (atsakovas nėra profesionalus pardavėjas ir neužsiima automobilių verslu) bei tai, kad perkamas automobilis eksploatuojamas jau penkiolika metų, jo modelis itin retas ir Lietuvoje nepopuliarus, pakeista daug originalių automobilio detalių, tarp jų ir variklis), o jo kaina ženkliai mažesnė nei kitų tokio tipo automobilių, todėl privalėjo būti atidesnis bei rūpestingesnis, imtis priemonių siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle.
Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę, tačiau tai padaryti atsisakė, taip prisiimtas rizikos dalį. Be to, perkamo automobilio trūkumai buvo akivaizdūs, todėl ieškovas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, negali būti pripažintas rūpestingu (atsargiu) pirkėju, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, priteistinos iš ieškovo A. M.. Iš ieškovo taip pat priteistinos 8,50 Eur teismo turėtų pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124, 1.125, 1.127, 6.327, 6.333, 6.334 straipsniais ir civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,50 Eur (aštuonis eurus, 50 st) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas sumas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.