Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2A-216-921/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2A-216-921/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19273-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jurgita Sujetienė, Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas
M. P., P. P., A. J., E. J.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“
Civilinė byla Nr. e2A-216-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19273-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. P., P. P., A. J. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ ieškinį atsakovams M. P., P. P., A. J. ir E. J. dėl teisės be atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato-ūkinio pastato patikslintų kadastrinių matavimų bylą, dėl išlaidų už kadastrinius matavimus atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V., J. L., uždaroji akcinė bendrovė „Miesto NT“, E. K., valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastrinių matavimų bylą pagal matininko E. K. 2020 m. sausio 22 d. atliktus matavimus; 2) iš atsakovų M. P. ir P. P. solidariai priteisti ieškovei 15,84 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą; 3) iš atsakovų A. J. ir E. J. solidariai priteisti ieškovei 24 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą.

2. Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis A. V., J. L. ir UAB „Miesto NT“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas). Ieškovės užsakymu 2020 m. sausio 22 d. pagal matininko E. K. atliktus matavimus buvo parengta ūkinio pastato kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo patikslinti statinio duomenys – konkrečiai nurodytas vidaus patalpų išplanavimas. Pagal seną kadastrinių matavimų bylą šie duomenys nebuvo pateikti. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. pateikė prašymą bendraturčiams pasirašyti sutikimą dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ūkinio pastato bendraturčiai, išskyrus atsakovus M. P. ir P. P., davė sutikimus dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo. Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2020 m. liepos 23 d. perleido atsakovams A. J. ir E. J., kurie taip pat nesutiko dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Atsakovai, nepagrįstai neduodami sutikimo įregistruoti ūkinio pastato kadastrinius matavimus, pažeidžia ieškovės bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Ieškovė už ūkinio pastato kadastrinių matavimų atlikimą sumokėjo 120 Eur, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų proporcingai jų turimo turto daliai.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai, kaip bendraturčiai, nebuvo informuoti apie ketinimą atlikti kadastrinius matavimus, nebuvo pakviesti juose dalyvauti. Atsakovai neatrakino jų faktiškai naudojamų ūkinio pastato patalpų, todėl nėra aišku, kaip matininkas atliko matavimus, nepatekęs į patalpas. Po kadastrinių matavimų atlikimo atsakovai nebuvo tinkamai supažindinti su kadastrinių matavimų byla. Ieškovė iki kreipimosi į teismą nebendradarbiavo su atsakovais, teikė pretenzijas ir reikalavimus pasirašyti sutikimus dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Kadastriniai matavimai negali būti registruojami, nes jie nėra tikslūs. Visų pirma, matininkas negalėjo patekti į atsakovų faktiškai naudojamas patalpas, pažymėtas Nr. 1-2, 1-3, 1-5 ir 1-6. Antra, patalpoje Nr. 1-6 yra pertvara, kurios matininkas neužfiksavo. Trečia, patalpose Nr. 1-8, 1-9, 1-10 nėra pertvarų, kaip nurodė matininkas 2020 m. sausio 22 d. parengtame patalpų išdėstymo plane.

Atsiliepimas

4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V. ir J. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinio reikalavimai pagrįsti. Tretieji asmenys palaikė iš esmės visus argumentus, kuriais rėmėsi ieškovė. Nurodė, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ūkinio pastato duomenys neatitinka faktinės situacijos, todėl šie duomenys privalo būti atnaujinti. Neturint atnaujintų ūkinio pastato kadastro duomenų, ūkinio pastato bendraturčiai negali nusistatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos. Atsakovai yra užėmę daugiau ūkinio pastato, negu realiai jiems priklauso pagal jų turimas ūkinio pastato dalis. Atsakovai tikslingai neduoda sutikimo įregistruoti atnaujintus kadastrinius matavimus, siekdami ir toliau naudotis savavališkai užimtomis ūkinio pastato dalimis, o ieškovei bei kitiems bendraturčiams sudaryti kliūtis nusistatyti ūkinio pastato naudojimosi tvarką. Atsakovai, piktnaudžiaudami savo teise ir neduodami ieškovei sutikimo įregistruoti kadastrinius matavimus, pažeidžia tiek ieškovės, tiek kitų ūkinio pastato bendraturčių teises. Ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovų priteisti sumas už kadastrinių matavimų atlikimą, kadangi visi ūkinio pastato bendraturčiai, proporcingai savo nuosavybės teise valdomai ūkinio pastato daliai, turi prisidėti prie šių išlaidų. Tretieji asmenys sumokėjo jiems priklausančią mokėjimų dalį už atliktus ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Atsakovai, nemokėdami jiems priklausančios mokėjimų dalies, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo subjektinėmis teisėmis.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Miesto NT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. Trečiasis asmuo palaikė iš esmės visus argumentus, kuriais rėmėsi ieškovė.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, matininkas E. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad sienų, kurių ilgio negalėjo išmatuoti, ilgis buvo nustatytas, apskaičiavimo būdu – susumuojant patalpų matmenis. Tinkamai parengti kadastrinių matavimų bylą jam pakako duomenų (į reikiamas patalpas pateko), priešingu atveju, jis nebūtų kadastrinių matavimų fiksavęs.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ūkinio pastato kadastro duomenų, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo data 2004 m. birželio 11 d.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastrinių matavimų bylą pagal matininko E. K. 2020 m. sausio 22 d. atliktus matavimus; ieškovei solidariai iš atsakovų M. P. ir P. P. priteisė 15,84 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą; ieškovei solidariai iš atsakovų A. J. ir E. J. priteisė 24 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą; ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 603 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 90 Eur žyminį mokestį; trečiajam asmeniui UAB „Miesto NT“ iš kiekvieno atsakovo priteisė po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui A. V. iš kiekvieno atsakovo priteisė po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 29,59 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip ūkinio pastato bendraturtė, turėjo teisę išimtinai savo iniciatyva užsakyti šio pastato kadastrinius matavimus. Statinių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta būtinybė matininkui, atliekančiam statinio arba patalpos kadastrinius matavimus, kviesti į minėtus matavimus visus be išimties statinio savininkus ir (ar) naudotojus. Atsakovai iš esmės neprieštaravo dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tik kvestionavo atliktų matavimų teisingumą.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo M. L., atsakovės M. P., trečiojo asmens matininko E. K. žodinius paaiškinimus, liudytojos J. D. parodymus, kitus byloje esančius įrodymus (nuotraukas), konstatavo, kad ūkinio pastato kadastriniai matavimai, parengti 2020 m. sausio 22 d. matininko E. K., visiškai atitiko statinių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir nepažeidė atsakovų, kaip bendraturčių, teisių. Teismas nustatė, kad matininkas faktiškai negalėjo patekti tik į vieną ūkinio pastato patalpą (Nr. 1-6), tačiau pagal teisės aktų reikalavimus tai nebuvo kliūtis atlikti matavimus. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų ūkinio pastato patalpoje Nr. 1-6 yra pertvara, kurią privalėjo fiksuoti matininkas, išvažiuojamojo teismo posėdžio nepageidavo. Atsakovai apsiribojo subjektyvia nuomone, kad matininkas galimai netiksliai atliko matavimus. Atsakovai nurodė, kad patys savo iniciatyva kadastrinių matavimų neatliko. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė į įrodymų, objektyviai paneigiančių tinkamą kvalifikaciją turinčio specialisto atliktų kadastrinių matavimų teisingumą.

12. Teismas nustatė, kad bylos duomenys paneigė atsakovų argumentus, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą nesikooperavo su atsakovais. Nustatė, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą buvo aktyvi ir ėmėsi pakankamai veiksmų ginčą spręsti gera valia. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų atsakovų teiginius, kad ieškovė piktnaudžiavo savo padėtimi, sąmoningai slėpė nuo atsakovų kadastrinių matavimų duomenis ir darė spaudimą pasirašyti sutikimus įregistruoti kadastrinius matavimus, faktiškai su jais nesupažindinus.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovų nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra neteisėtas, nepagrįstas bei užkerta kelią ieškovei, kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Atsakovai iš esmės nenurodė konkrečių ir objektyviai argumentuotų nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovės prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jų teises ar teisėtus interesus.

14. Teismas nustatė, kad už ūkinio pastato kadastrinius matavimus ieškovė patyrė 120 Eur išlaidas (bendro daikto valdymo išlaidas). Tuo pagrindu sprendė, kad atsakovai M. P. ir P. P. solidariai privalo atlyginti ieškovei 15,84 Eur dydžio išlaidas, o atsakovai A. J. ir E. J. solidariai privalo atlyginti ieškovei 24 Eur dydžio išlaidas.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovė patyrė ir prašė priteisti 2 322 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti suma už teisines paslaugas neviršijo maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė trečiųjų asmenų UAB „Miesto NT“ ir A. V., kurie buvo ieškovės pusėje, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai vertinant surinktus įrodymus byloje, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypstant nuo teismų praktikos, aiškinant ir taikant kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančias teisės nuostatas. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus, pastatų kadastrinių matavimų metu privalo būti nustatyti faktiniai pastatų kadastro duomenys, kurie negali būti nustatomi pagal projektinius dokumentus. Be to, skaičiuojant pastato vidaus plotus, privaloma išmatuoti pastato patalpų plotus tarp atitvarų tik tam tikrais, teisės aktuose nurodytais, prietaisais. Nagrinėjamu atveju matininkas E. K., atlikdamas ūkinio pastato kadastrinius matavimus, minėtų reikalavimų nesilaikė, o tai ir nulėmė kadastrinių matavimų neteisingumą. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovų faktiškai naudojami ūkinio pastato sandėliukai (t. y. Nr. 1-2, 1-3, 1-5, 1-6), kaip ir visi kiti sandėliukai, yra rakinami. Atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, dėl ko minėtų sandėliukų plotas negalėjo būti tiksliai išmatuotas. Teismas netinkamai vertino liudytojos J. D. parodymus. Teismas nepasisakė ir nevertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. protokole nurodytų aplinkybių apie sandėliukų rakinimą. Byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2021 m. sausio 4 d. nutarimas taip pat patvirtina, kad matininkas E. K., atlikdamas ūkinio pastato kadastrinius matavimus, negalėjo patekti į kelias patalpas, o ne į vieną, nes jos buvo užrakintos. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas matininkas E. K. negalėjo paaiškinti kaip ir kokiu būdu išmatavo kiekvieną ūkinio pastato patalpą. Atsakovų nuomone, matininko E. K. pozicija, vertinant ją kartu su teiktais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaringa, nenuosekli, turi būti vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti žalos atlyginimo dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų.

16.2. Teismas, konstatuodamas, kad nepatekimas į ūkinio pastato patalpą Nr. 1-6 negalėjo daryti įtakos atliktų kadastrinių matavimų teisingumui, atsietai vertino matininko E. K. parengtą ūkinio pastato planą ir J. D. parodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų reikalavimus. Atsakovų nuomone, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, matininkas galėjo išmatuoti, nepatekdamas į patalpas, tik atskiras patalpų sienas, bet ne visą patalpų plotą. Be to, matininkas, nepatekdamas į patalpą Nr. 1-6, kuri sudaryta iš dviejų sandėliukų, negalėjo nustatyti patalpoje esančios pertvaros lokalizacijos, jos storio, negalėjo tinkamai paskaičiuoti patalpos Nr. 1-6 vidaus ploto. Atsakovai nurodė, kad, jų duomenimis, patalpų Nr. 1-6 ir l-6a bendras plotas sudaro 9.21 kv. m, tuo tarpu E. K. plane pažymėtos patalpos Nr. 1-6 plotas sudaro 10.17 kv. m.

16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, dėl ko matininkas turėjo teisę vieno bendraturčio užsakymu atlikti ūkinio pastato kadastrinius matavimus, nedalyvaujant kitiems bendraturčiams. Teismas tendencingai vertino bylos duomenis, netinkamai aiškino aktualias teisės normas, vadovavosi išimtinai matininko E. K. bei ieškovės vadovo M. L. paaiškinimais. Nurodo, kad ieškovė neatskleidė savo siekio atlikti ūkinio pastato kadastrinius matavimus, nederino su atsakovais kadastrinių matavimų atlikimo. Tik praėjus 10 mėnesių po kadastrinių matavimų atlikimo, kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo gavimo, tačiau susipažinimui nepateikė kadastrinių matavimų bylos. Su kadastriniais matavimais atsakovai susipažino tik ieškovei užvedus civilinę bylą. Sutinka, jog matininkas E. K. neturėjo pareigos atsakovų kviesti į kadastrinių matavimų atlikimą. Tačiau šiuo atveju daliai ūkinio pastato patalpų esant užrakintoms, ieškovė turėjo pareigą pranešti kitiems bendraturčiams apie planuojamus kadastrinius matavimus, tokiu būdu užtikrinant galimybę tiksliai išmatuoti ūkinio pastato patalpas.

16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Ieškovė nepagrįstai užvedė dvi analogiškas civilines bylas, teikiant du tapačius ieškinius, tokiu būdu patyrė dvigubai didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei galėjo patirti. Be to, byla, atsakovų vertinimu, nebuvo sudėtinga. Teismas nevertino šių aplinkybių, ieškovės naudai priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, ieškovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą turėtų būti sumažintos iki 1 000 Eur sumos.

Atsiliepimas

17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad kadastriniai matavimai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovų argumentai dėl rakinamų sandėliukų savaime nepatvirtina aplinkybės, kad kadastrinių matavimų atlikimo dieną ūkinio pastato patalpų Nr. 1-2, 1-3, 1-5 ir 1-6 durys buvo užrakintos. Iš 2021 m. sausio 4 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad E. K., teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog atlikdamas matavimus jis nepateko į kai kurias patalpas, tačiau tai netrukdė teisės aktų nustatyta tvarka atlikti matavimus. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad matininko paaiškinimai buvo prieštaringi ar nenuoseklūs. Teismas tinkamai įvertino liudytojos J. D. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog patalpoje Nr. 1-6 pertvara faktiškai beveik nėra išlikusi. Teisės aktai leidžia išmatuoti patalpas ir į jas nepatenkant, susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius, esant tam tikroms priežastims. Matininkas E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, negalėdamas patekti į patalpą Nr. 1-6, būtent taip ir apskaičiavo jų matmenis. Pabrėžė, kad atsakovai šiuo metu yra užėmę didesnes ūkinio pastato dalis, nei jiems faktiškai priklauso. Atsakovai nenori prarasti ūkinio pastato ploto, kurį šiuo metu savavališkai naudoja. Teismo išvada, jog ūkinio pastato kadastriniai matavimai, parengti matininko E. K. 2020 m. sausio 22 d., atitinka statinių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir nepažeidė atsakovų, kaip bendraturčių, teisių, padaryta teisingai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei nurodo atsakovai, nereiškia, kad teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

17.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai žinojo kadastrinių matavimų atlikimo rezultatus. Nepaisant to, atsakovai nedėjo jokių pastangų, nebendradarbiavo, o tik tarpusavyje padiskutavo ir nusprendė, kad yra nusistovėjusi tvarka, kurios nėra reikalo tikslinti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė piktnaudžiavo savo padėtimi ir sąmoningai nuo atsakovų slėpė kadastrinių matavimų duomenis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai nebuvo kviečiami į kadastrinių matavimų atlikimą, nereiškia, jog ieškovė nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos. Pagal kadastrinių matavimų metu galiojusią tvarką, atliekant statinių kadastrinius matavimus, kviestinių dalyvavimas nenumatytas.

17.3. Nėra pagrindo spręsti, kad iš atsakovų ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neteisingo dydžio. Ieškovė, pateikdama ieškinį, siekė realaus savo teisių gynimo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovų kaltės, kai jie geranoriškai nesutiko ieškovei duoti sutikimo dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatę, kuri jai suteikė teisines paslaugas. Ieškovės atstovė turėjo surinkti įrodymus, juos įvertinti ir, atlikus surinktų dokumentų analizę, parengti ieškinį. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų, buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atsakovai kartui su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 1) žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Kauno filialo 2002 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) statinių planą; 2) matininkės L. J. 2021 m. lapkričio 25 d. ūkinio pastato pirmo aukšto planą. Nurodė, kad 2002 m. gegužės 9 d. plane ūkinio pastato patalpoje Nr. 1-6 yra pažymėta pertvara, dalinanti patalpą į dvi dalis, kurios matininkas E. K. nepažymėjo. 2021 m. lapkričio 25 d. planas taip pat patvirtina, kad ūkinio pastato patalpoje Nr. 1-6 yra pertvara. Minėtame plane detalizuota patalpa Nr. 1-6, ją pažymint indeksais 1-6 bei l-6a. Be to, atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad ūkinio pastato patalpos Nr. 1-6 bendras plotas yra 9.21 kv. m, o ne 10.17 kv. m., kaip yra nurodyta matininko E. K. pateiktuose kadastriniuose matavimuose. Pažymėjo, kad šių duomenų pateikimo poreikis atsirado tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog nesutinka su naujų įrodymų priėmimu. Pažymėjo, kad atsakovai turėjo galimybę teikiamus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nuomone, atsakovai piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise, dėl ko nauji rašytiniai įrodymai neturėtų būti priimami ir vertinami. Atsakovai apeliacinio proceso metu, t. y. 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. vasario 15 d., pateikė ir kitus naujus įrodymus, t. y.: 1) prašymą ir pažymą apie pareiškėjo (liudytojo) asmens duomenis; 2) pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą; 3) pranešimą; 4) duomenis apie tai, kad pranešimas perduotas policijos komisariatui; 3) vaizdo įrašus; 4) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 5) PVM sąskaitą faktūrą; 6) pažymą ir nutarimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato; 7) nuotraukas; 8) PVM sąskaitą faktūrą; 9) mokėjimo kvitą ir kt. Nurodė, kad naujais įrodymais siekia patvirtinti, jog ūkiniame pastate patalpoje Nr. 1-6 buvo atstatyta ir šiuo metu egzistuoja pertvara, kuri skiria patalpą į dvi dalis,.

20. Ieškovė apeliacinio proceso metu, t. y. 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. vasario 15 d., pateikė rašytinius paaiškinimus. Be to, ieškovė kartu su 2022 m. sausio 31 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė ir naują įrodymą – 2022 m. sausio 27 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pažymėjo, kad šiuo rašytiniu įrodymu siekia paneigti atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Kaip teigia ieškovė, jos pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ūkinio pastato patalpa, pažymėta Nr. 1-6, jokios pertvaros neturi.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 49 punktas).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

23. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

24. Iš atsakovų pateiktų naujų įrodymų nustatyta, kad atsakovai teikiamais įrodymais siekia pagrįsti ieškovės užsakymu atliktų ir norimų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato kadastrinių matavimų neteisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, kurios jiems trukdė tokio pobūdžio ir turinio įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad tokių naujų įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su ieškovės pozicija, išdėstyta atsiliepime į ieškinį, kad atsakovai nuo pat bylos iškėlimo laikėsi pozicijos, jog ūkinio pastato atlikti kadastriniai duomenys yra netikslūs, neteisėtai atlikti, todėl įrodymus, patvirtinančius savo teiginius, galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, teikdami apeliaciniame procese įrodymus, kuriais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo metu nagrinėjamas ir nustatinėjamas aplinkybes, neabejotinai piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant būtų galimas ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų priėmimas, todėl juos taip pat atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių

26. Nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

- gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi priklausinį – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1964 m. statybos, 60 kv. m, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Miesto administratorius“ (34/125 dalys), atsakovams A. J. ir E. J. (50/250 dalys), atsakovams M. P. ir P. P. (33/250 dalys) ir tretiesiems asmenims UAB „Miesto NT“ (33/250 dalys), A. V. (33/250 dalys) ir J. L. (33/250 dalys).

- ūkinio pastato kadastro duomenų, šiuo metu įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo data yra 2004 m. birželio 11 d. Minėto ūkinio pastato naudojimosi tvarka nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota.

- ieškovės užsakymu 2020 m. sausio 22 d. pagal matininko E. K. atliktus matavimus buvo parengta ūkinio pastato kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo patikslinti statinio duomenys – konkrečiai nurodytas vidaus patalpų išplanavimas (patalpų matmenys ir kt.). Už kadastrinių matavimų atlikimą ieškovė sumokėjo 120 Eur.

- visi ūkinio pastato bendraturčiai, išskyrus atsakovus M. P. ir P. P., kuriems nuosavybės teise priklauso 33/250 dalys ūkinio pastato ir atsakovus A. J. bei E. J., kuriems nuosavybės teise priklauso 50/250 dalys ūkinio pastato, davė sutikimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atliktus ūkinio pastato patikslintus kadastrinius matavimus.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

27. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti jos teisę be atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ūkinio pastato patikslintus kadastro duomenis; 2) priteisti iš atsakovų proporcingai turimos nuosavybės daliai ieškovei išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

28. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir pripažinta ieškovės teisė be atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turo registre įregistruoti ūkinio pastato kadastrinius matavimus bei priteistos iš atsakovų išlaidos už atliktus kadastrinius matavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė šioje byloje siekia įteisinti atliktus ūkinio pastato kadastrinius matavimus, teigdama, kad jai įregistruoti naujai atliktus kadastrinius matavimus yra reikalingas atsakovų susitikimas, kurio jie nepagrįstai neduoda. Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad, atlikus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato kadastrinius matavimus, ieškovė negali jų įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre be atsakovų sutikimo.

30. Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į nutarties 31 punkte nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovai nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti arba tai, kad ieškovė neturėjo įstatyminės teisės atlikti ūkinio pastato kadastrinius matavimus, neturėjo ir neturi įstatyminės teisės atliktų ūkinio pastato kadastrinių matavimų įregistruoti, arba, tai, kad atliktų ūkinio pastato kadastrinių matavimų įregistravimas pažeistų jų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus. Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tame tarpe ir dėl kadastrinių matavimų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (nagrinėjamu atveju – atsakovams) (CPK 178 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad esminiai aktai, reglamentuojantys statinių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, yra šie: 1) Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522; 2) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.

34. Taisyklių 50 punkte nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami Nuostatų 18 punkte nurodytais atvejais. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, kaip ūkinio pastato bendraturtė, turėjo teisę atlikti ūkinio pastato kadastrinių matavimų patikslinimus.

35. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnis numato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo teisinius pagrindus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas. Tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise kelių bendraturčių, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, prašymą nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi teisę pateikti tik visi bendraturčiai arba vienas iš jų, turėdamas atitinkamą dokumentą, pagrindžiantį jo teisę taip pat veikti ir kitų bendraturčių vardu (pavyzdžiui, notarinės formos įgaliojimą, įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pan.). Taigi, ieškovė ieškinyje pagrįstai yra nurodžiusi, kad ji negali atliktų ūkinio pastato kadastrinių matavimų įregistruoti, neturėdama visų ūkinio pastato bendraturčių sutikimo.

36. Pažymėtina, kad atsakovai neginčija ieškovės, kaip ūkinio pastato bendraturtės, teisės atlikti ūkinio pastato kadastrinių matavimų patikslinimus. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie neduoda sutikimo įregistruoti atliktus ūkinio pastato kadastrinius matavimus, nes, jų nuomone, matininkas E. K. 2020 m. sausio 22 d. ūkinio pastato kadastrinius matavimus atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija su atsakovų argumentais, išdėstytas apeliaciniame skunde, nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovai, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išdėstytomis, jiems nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar tai, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir (ar) tai, kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

37. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo paslaugą Lietuvos Respublikoje suteikia specialistai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, t. y. matininkai (Nuostatų 12 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktas numato matininkams pareigą savo veikoje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo nustatyta, kad matininkas, vadovaudamasis kadastrinių matavimų duomenimis, parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Už kadastrinių matavimų teisingumą atsako matininkas, o VĮ Registrų centras atlieka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose matininkų užfiksuotų kadastro duomenų išviešinimo funkciją.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad E. K. 2020 m. sausio 22 d. atlikti ūkinio pastato kadastriniai matavimai, kuriuos siekia įregistruoti ieškovė, buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovai, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad matininko E. K. atlikti ūkinio pastato kadastriniai matavimai yra netikslūs ir (ar) neteisingi ir (ar) atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad aktualių kadastrinių duomenų įteisinimas pažeis jų, kaip ūkinio pastato bendraturčių teises ir teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apsiribojo tik savo deklaratyviais teiginiais ir niekuo neparemta subjektyvia nuomone dėl atliktų kadastrinių matavimų netikslumo, neteisėtumo ir jų kaip bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog atsakovų faktiškai naudojamos ūkinio pastato patalpos Nr. 1-2, 1-3, 1-5 ir 1-6 yra rakinamos, dėl ko matininkas E. K., atlikdamas kadastrinius matavimus, atsakovų tinkamai neinformavęs apie jų atlikimą, minėtų patalpų ploto negalėjo tiksliai išmatuoti. Iš ginčijamo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų nurodytas aplinkybes tiek dėl to, ar ūkinio pastato patalpos Nr. 1-2, 1-3, 1-5 ir 1-6, atliekant kadastrinius matavimus, buvo užrakintos, tiek dėl to, ar atsakovai buvo informuoti ir privalėjo būti informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus bylos nagrinėjimo metu tyrė ir tinkamai įvertino (žr. sprendimo 23 ir 27 punktus).

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, ar atsakovai turėjo (privalėjo) būti informuoti apie atliekamus ūkinio pastato kadastrinius matavimus teisingai pažymėjo, kad nei galiojančiose Taisyklėse, nei Nuostatuose nėra nurodyta būtinybės matininkui, atliekančiam statinio arba patalpos kadastrinius matavimus, kviesti į minėtus matavimus visus be išimties statinio savininkus ir (ar) naudotojus ir (ar) kitus asmenis (kviestinius). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju matininkas E. K. turėjo teisę vieno bendraturčio užsakymu (nagrinėjamu atveju – ieškovės) atlikti ūkinio pastato kadastrinius matavimus, nedalyvaujant kitiems bendraturčiams ir (ar) kviestiniams asmenims. Be to, anksčiau minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga apie atliekamus kadastrinius matavimus informuoti visus pastato bendraturčius, nurodant jiems kadastrinių matavimų atlikimo datą.

41. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tyrė, tinkamai įvertino ir pagrįstai atmetė ir atsakovų argumentus, susijusius su kadastrinių matavimų atlikimo momentu buvusių užrakintų patalpų skaičiumi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad matininkas E. K., atlikdamas kadastrinius matavimus, negalėjo patekti ir nepateko ne į keturias atsakovų nurodytas ūkinio pastato patalpas, kurios pažymėtos kadastrinių matavimų byloje Nr. 1-2, 1-3, 1-5 ir 1-6, o tik į vieną, kuri pažymėta Nr. 1-6. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta iš šių byloje esančių duomenų, t. y. iš: 1) trečiojo asmens E. K. parodymų, duotų 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek, kiek jis pamena, tai kadastrinių matavimų atlikimo metu negalėjo faktiškai patekti tik į vieną patalpą, kuri pažymėta Nr. 1-6, kitos patalpos buvo atrakintos (2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 m. 00 sek. – 36 min. 37 sek.); 2) ieškovės atstovo vadovo M. L. parodymų, duotų 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visos patalpos buvo atrakintos, išskyrus patalpą Nr. 1-6 (2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 43 sek. – 1 val. 00 min.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netikėti nurodytų asmenų paaiškinimais, kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra nuoseklūs, nėra pagrindo.

42. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir byloje esantį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir nutarimas). Byloje esančiame nutarime nurodyta, kad E. K., duodamas parodymus, papildomai paaiškino, jog adresu (duomenys neskelbtini), atliko kadastrinius matavimus. Minėtu adresu buvo nuvykęs 2020 m. sausio 22 d. Taip pat nurodė, kad, kiek atsimena minėtu adresu dalis sandėliukų buvo atidaryti, kiti uždaryti. Atsakovų nuomone, šie nutarime užfiksuoti E. K. paaiškinimai (parodymai) patvirtina, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo užrakintos kelios ūkinio pastato patalpos, o ne viena.

43. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo priimtas nutarties 43 punkte nurodytas nutarimas, analizuotos ir vertintos faktinės aplinkybės civilinės bylos kontekste neturi prejudicinės galios, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo matininko E. K. veiksmai administracinio pažeidimo byloje buvo tiriami ir vertinami administracinio proceso ir administracinių įstatymų taikymo aspektu. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo analizuojamos ir nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su tai, į kelias patalpas matininkas E. K., atlikdamas kadastrinius matavimus, pateko, o į kelias –nepateko. Taigi, sutikti su atsakovų teiginiais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad byloje esantis nutarimas patvirtina, jog matininkas E. K., atlikdamas kadastrinius matavimus, negalėjo patekti į keturias patalpas, o ne į vieną, – nėra jokio pagrindo.

45. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pateiktos į bylą nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, jog kadastrinių matavimų atlikimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 22 d., ūkinio pastato patalpų, pažymėtų Nr. 1-2, 1-3, 1-5 ir 1-6, durys buvo užrakintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, į bylą pateiktas ieškovės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas taip pat nepatvirtina fakto, kad kadastrinių matavimų atlikimo dieną visos atsakovų nurodytos patalpos buvo užrakintos. Protokole yra nurodyta tai, kad J. D. rado išlaužtas sandėliukų duris 2020 m. vasario 6 d. Minėtame protokole nėra užfiksuota, kiek ir kurių konkrečiai sandėliukų (patalpų) durys galimai buvo užrakintos. Be to, kaip ne kartą minėta, kadastriniai matavimai buvo atliekami 2020 m. sausio 22 d., tuo tarpu protokole užfiksuota, kad J. D. rado išlaužtas sandėliukų duris 2020 m. vasario 6 d.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 42–46 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog matininkas E. K. kadastrinių matavimų atlikimo dieną faktiškai negalėjo patekti tik į vieną ūkinio pastato patalpą, pažymėtą Nr. 1-6.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad matininkas E. K., atlikdamas kadastrinius matavimus, negalėjo patekti į vieną ūkinio pastato patalpą, pažymėtą Nr. 1-6, nepatvirtinta, kaip teigia atsakovai apeliaciniame skunde, kad atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teisės aktų, o konkrečiai Taisyklių 51, 97 ir 147 punkto reikalavimų.

48. Taisyklių 51 punkte nurodyta, jog pastatų matavimai atliekami elektroniniais linijų matavimo prietaisais ar komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis 0,01 m tikslumu. Taisyklių 97 punktas numato, jog pastatų kadastrinių matavimų metu nustatomi faktiniai pastatų kadastro duomenys. Pastatų kadastro duomenų negalima aprašyti pagal projektinius dokumentus. Taisyklių 147 punkte, kaip teisingai pažymi atsakovai, yra nurodyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi skaičiuojant pastato vidaus plotus.

49. Atsakovų nuomone, Taisyklių 51, 97 ir 147 punktai patvirtina, kad pastatų kadastriniai matavimų metu privalo būti nustatyti faktiniai pastatų kadastro duomenys, kurie negali būti nustatomi pagal projektinius dokumentus. Atsakovai tvirtina, kad matininkas, skaičiuodamas pastato vidaus plotus, privalėjo išmatuoti pastato patalpų plotus tarp atitvarų Taisyklėse numatytais prietaisais. Kadangi matininkas E. K. negalėjo patekti į visas ūkinio pastato patalpas, todėl jo atlikti ūkinio pastato kadastriniai matavimai, kuriuos siekia įregistruoti ieškovė, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais atsakovų argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 97 punktas, kuriuo vadovaujasi atsakovai, yra įtvirtintas Taisyklių 5 skirsnyje, kuris reglamentuoja Kitų pastato kadastro duomenų nustatymą. Šiame skirsnyje nėra nurodyta kaip turi būti apskaičiuojami patalpų vidaus plotai. Taip pat minėtame punkte nėra nurodyta, kad patalpų vidaus plotai gali būti apskaičiuojami tik faktiškai patekus į patalpas. Antra, reikalavimai, kurių privaloma laikytis apskaičiuojant pastato vidaus plotus, yra įtvirtinti Taisyklių 10 skirsnyje Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas. Pažymėtina, kad patalpų vidaus plotas apskaičiuojamas sudauginus gretima esančių sienų ilgius. Tuo tarpu Taisyklių 74.6 punktas numato, kad sienos, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgis apskaičiuojamas susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius. Taigi, Taisyklėse yra numatytos išimtys tiems atvejams, kai, skaičiuojant patalpos vidaus plotus, negalima patekti dėl objektyvių priežasčių į patalpas. Tokiu atveju matininkas, negalėdamas patekti į ūkinio pastato patalpą, skaičiuodamas sienos ilgius, turi vadovautis Taisyklių 74.6 punktu, o apskaičiavęs sienų ilgius – apskaičiuoti vidaus sienų plotą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju matininkas E. K. galėjo atlikti išsamius ūkinio pastato kadastrinius matavimus, faktiškai ir nepatekęs į vieną iš ūkinio pastato patalpų, t. y. patalpą Nr. 1-6.

50. Teisėjų kolegija iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų sprendžia ir tai, kad atsakovai nesutinka su ieškovės užsakymu atliktais kadastriniais matavimais dar ir dėl tos priežasties, kad matininkas E. K. ūkinio pastato patalpoje Nr. 1-6 nepažymėjo pertvaros, skiriančios minėtą patalpą į dvi dalis.

51. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).

52. Taigi, pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką atsakovams nagrinėjamu atveju teko pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad ūkinio pastato patalpoje, pažymėtoje Nr. 1-6, kadastrinių matavimų atlikimo metu egzistavo pertvara, kurios matininkas E. K. nepagrįstai nepažymėjo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad atsakovai tokių įrodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams įrodinėjimo pareiga, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo atstovaujami advokato padėjėjos, buvo žinoma ir suprantama, tačiau jie jos sąmoningai nevykdė. Be to, atsakovams pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu siūlė spręsti klausimą dėl išvažiuojamo teismo posėdžio, tačiau atsakovai šios galimybės taip pat atsisakė, tvirtindami, kad visi reikalingi duomenys byloje yra pateikti. Tuo tarpu J. D., kuri buvo apklausta kaip liudytoja 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad patalpoje Nr. 1-6 yra išlikęs tik pertvaros fragmentas, pertvara yra pusiau išvirtusi, išgriuvusi. Minėta liudytoja pati faktiškai naudojasi patalpa Nr. 1-6 (2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 57 min. – 2 val. 49 min.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdama bylą, neturėjo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad ūkinio pastato patalpoje Nr. 1-6 egzistuoja pertvara, kurią privalėjo pažymėti matininkas E. K., atlikdamas kadastrinius matavimus.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas anksčiau nurodyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog matininko E. K. 2020 m. sausio 22 d. ūkinio pastato kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat neįrodė ir tai, kad atliktų ūkinio pastato kadastrinių matavimų įregistravimas pažeistų atsakovų, kaip ūkinio pastato bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.

54. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesikooperavo su ieškove dėl ūkinio pastato kadastrinių matavimų atlikimo bei registravimo. Atsakovų nuomone, išdėstyta apeliaciniame skunde, vykdant CK 4.75 straipsnio nustatytą pareigą valdyti, naudoti ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektu visų bendraturčių sutarimu, bei siekiant užtikrinti atliekamų kadastrinių matavimų teisingumą ir tikslingumą, ieškovė turėjo pareigą pranešti kitiems bendraturčiams apie savo siekį atlikti ūkinio pastato kadastrinius matavimus bei suderinti su kitais bendraturčiais ūkinio pastato kadastrinių matavimų laiką, tokiu būdu užtikrinant, kad ūkinio pastato sandėliukai būtų atrakinti ir būtų galimybė tiksliai išmatuoti ūkinio pastato patalpas.

55. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai nebuvo informuoti ir kviečiami dalyvauti atliekant ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos ieškovei pareigos informuoti visus bendraturčius apie ketinimą atlikti kadastrinius matavimus, taip pat kviesti bendraturčius į kadastrinių matavimų atlikimą (žr. nutarties 40 punktą).

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, atlikusi kadastrinius matavimus, bendradarbiavo su atsakovais, siekdama išspręsti kilusį ginčą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo ikiteismine tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visiems atsakovams buvo išsiųsti raštai dėl kadastrinių duomenų įregistravimo (2020 m. spalio 21 ir 2020 m. lapkričio 5 d.), kuriuose nurodyta informacija apie tai, kad yra atlikti kadastriniai matavimai, kurių įregistravimui reikalingas atsakovų sutikimas. Byloje taip pat yra duomenys, kad minėti raštai atsakovams yra įteikti tinkamai. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė M. P. patvirtino, kad 2020 m. spalio mėn. bendravo telefonu su advokate tiek ji, tiek jos sutuoktinis dėl ūkinio pastato kadastrinių matavimų (2021 m. spalio 12 teismo posėdis: 1 val. 10 min. – 1 val. 52 min.) Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybės, kad kartu su 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. raštais nebuvo pridėta kadastrinių matavimų byla, nepaneigia fakto, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakovais, siekdama įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai prašė ieškovės pateikti kadastrinius matavimus, o ieškovė būtų atsisakiusi tai padaryti. Taigi, nėra pagrindo ir teigti, kad ieškovė nebūtų atskleidusi visų aspektų, kurie galėjo būti atsakovams svarbūs tam, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai įregistruojant nustatytus ūkinio pastato kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre iki kreipimosi į teismą dienos.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 55–56 punktuose, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys paneigia atsakovų argumentus, kad ieškovė nesikooperavo su atsakovais iki kreipimosi į teismą dienos dėl atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų skundžiamu sprendimu, dydžio (ne)pagrįstumo

58. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovei 2 322 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė du analogiškus ieškinius, t. y. vieną ieškinį atsakovams A. J. ir E. J., o kitą ieškinį atsakovams M. P. ir P. P., kurių pagrindu buvo iškeltos dvi civilinės bylos. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi minėtos civilinės bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą Nr. e2-1898-947/2021. Ieškovė, pateikdama du analogiškus ieškinius, kurių pagrindu buvo iškeltos dvi civilinės bylos, patyrė dvigubai didesnes išlaidas, advokato pagalbai apmokėti, negu galėjo patirti, parengdama vieną ieškinį, kurio pagrindu būtų iškelta tik viena civilinė byla. Be to, nagrinėjama civilinė byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, tačiau to nepadarė. Atsakovai teigia, kad jų nurodytas ieškovės procesinis elgesys, t. y. dviejų atskirų civilinių bylų užvedimas, nesant tam būtinumo, taip pat tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, yra pagrindas ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidas, susijusias su advokato pagalba, sumažinti nuo 2 322 Eur iki 1 000 Eur sumos. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus.

59. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kurios taikomos sprendžiant šį klausimą tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 302 straipsnis), tiek ir kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

61. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – Rekomendacijos). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.

62. Nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, įvertino ir konstatavo tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių. Šių aplinkybių atsakovai neginčija. Kaip nurodyta nutarties 58 punkte, atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytus apeliantų argumentus, taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir ieškovės prašomą priteisti 2 322 Eur sumą sumažinti iki 1 000 Eur sumos.

63. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

64. Taigi, darytina išvada, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet tik toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nurodyto ieškovės elgesio, t. y. tai, kad ieškovė pateikė du atskirus ieškinius atsakovams, kurių pagrindu buvo iškeltos dvi atskiros civilinės bylos, nėra pagrindo laikyti netinkamu, sukeliančių abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje yra numatyta, kad šalis turi teisę, be kita ko, naudotis ir kitomis teisėmis, kurias suteikia CPK. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovei poreikis kreiptis į teismą kilo būtent dėl pačių atsakovų nepagrįstų (neteisėtų) veiksmų, t. y. nepagrįsto atsisakymo leisti įregistruoti ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pagrįstas kreipimasis į teismą, nepaisant to, kad ieškovė iš pradžių pareiškė du ieškinius atsakovams, kurių pagrindu buvo iškeltos dvi civilinės bylos, negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą taikyti CPK 94 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse.

66. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kitas nurodytas atsakovų argumentas, t. y. bylos sudėtingumas ir jos apimtis, apskritai negali būti vertinamas kaip pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Kaip minėta nutarties 63 punktuose, taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai nustatomas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovų argumentą, susijusį su bylos sudėtingumu kaip pagrindu sumažinti ieškovės patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, papildomai pažymi ir tai, kad ieškovės prašoma priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovų 2 322 Eur išlaidų už advokato pagalbą suma yra protingo dydžio. Ieškovė, prašydama priteisti minėtas išlaidas, nurodė, kad advokatė jai suteikė tokias teisines paslaugas: rengė raštus atsakovams, ieškinius, susipažino su atsiliepimais, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė teisines konsultacijas, rengė rašytinius paaiškinimus ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad vien už ieškinio parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, maksimali priteistina už advokato suteiktas teisines paslaugas suma sudarytų 3 637 Eur. Šiuo atveju, kaip minėta, be ieškinio parengimo, ieškovei advokatė teikė ir kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai teigti, jog ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas suma, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį ir apimtį, yra nepagrįstai didelė, neturi jokio pagrindo.

67. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 2 323 Eur užmokestį už advokato pagalbą, netinkamai aiškino ar taikė CPK 93 straipsnio normas.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

68. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo

69. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovės ir trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.

71. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 968 Eur advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat 121 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Tretieji asmenys įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą apeliaciniame procese, nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 242 Eur (968 Eur / 4). Teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą priteisti 121 Eur, kuriuos sumokėjo antstoliui, kadangi pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo atsisakytas priimti (žr. nutarties 25 punktą) (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė