Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 529,94 Eur (penki šimtai dvidešimt devyni eurai 94 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) M. P. rūbus: džemperį, kelnes, polo marškinėlius, kojines, kurie supakuoti ir užantspauduoti Nr. T03290, sportinius batus, kurie supakuoti ir užantspauduoti Nr. T03289, raudonos spalvos kepurę su snapeliu, kuri supakuota ir užantspauduota Nr. T03288, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir rožinės spalvos žiebtuvėlį, kurie supakuoti ir užantspauduoti Nr. 010498, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Telšiuose, Žemaitės g. 34 (perdavimo aktas Nr. PD-00000011761), grąžinti M. P.;

2) ėminius, kurie supakuoti ir užantspauduoti Nr. POLICIJA S 46374, POLICIJA S 46375, POLICIJA S 46377, POLICIJA S 46378, POLICIJA S 46380, POLICIJA S 46381, POLICIJA S 46383, stiklo šukę, kuri supakuota ir užantspauduota Nr. POLICIJA S 46376, kartonines dėžutes su galimai rankų pėdsakais, kurios supakuotos ir užantspauduotos Nr. POLICIJA S 46379, POLICIJA S 46382, juodos spalvos maišą su galimai rankų pėdsakais, kuris supakuotas ir užantspauduotas Nr. POLICIJA S 46384, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Telšiuose, Žemaitės g. 34 (perdavimo aktas Nr. PD-00000011761), sunaikinti;

3) ėminį su galimai biologiniais pėdsakais, kuris supakuotas į voką ir užplombuotas Nr. POLICIJA S 44467, ėminį su galimai biologiniais pėdsakais, kuris supakuotas į voką ir užplombuotas Nr. POLICIJA S 44468, pakuotes su galimai rankų pėdsakais, kurios supakuotos į dėžę ir užplombuotos Nr. POLICIJA S 44469, nuorūką su galimai biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką ir užplombuota Nr. POLICIJA S 44471, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Telšiuose Žemaitės g. 34 (perdavimo aktas Nr. PD-00000012506), sunaikinti;

4) antklodę su galimai biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į paketą ir užplombuota Nr. POLICIJA S 44472, sportines kelnes su galimai biologiniais pėdsakais, kurios supakuotos į paketą ir užplombuotos Nr. POLICIJA S 44473, džemperį su galimai biologiniais pėdsakais, kuris supakuotas į paketą ir užplombuotas Nr. POLICIJA S 44474, džinsines kelnes su galimai biologiniais pėdsakais, kurios supakuotos į paketą ir užplombuotos Nr. POLICIJA S 44475, sportinius batus, kurie supakuoti ir užplombuoti Nr. POLICIJA S 44476, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Telšiuose, Žemaitės g. 34 (perdavimo aktas Nr. PD-00000012506), grąžinti E. B.;

5) nuorūką su galimai biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką ir užplombuota Nr. POLICIJA S 44470, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Telšiuose, Žemaitės g. 34 (perdavimo aktas Nr. PD-00000012567) sunaikinti;

6) 44 vnt. greitai paruošiamų makaronų „Reeva Chiken“ 60 g, perduotus saugoti pagal raštišką pasižadėjimą V. L., sunaikinti;

7) DVD laikmeną su įvykio vietos vaizdo įrašu, saugomą byloje prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

8) DVD laikmeną su įtariamojo M. P. nuotolinių procesinių veiksmų vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., apie 4.08 val., akmeniu išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, 232,42 Eur vertės, ir įsibrovęs į parduotuvės patalpą, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: vištienos skonio makaronus „Reeva“ 60 g pakuotėse, 44 vnt., kurių 1 vnt. vertė 0,59 Eur, bendra vertė 25,96 Eur, bei sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes: kramtomą gumą „Orbit Winter fresh“ 14 g, 3 vnt., 1 vnt. vertė 0,79 Eur, bendra vertė 2,37 Eur , kramtomą gumą „Orbit spearmint“ 14 g, 5 vnt., kurios 1 vnt. vertė 0,79 Eur, bendra vertė 3,95 Eur, kramtomą gumą „Orbit sweet mint“ 14 g, 3 vnt., kurios 1 vnt. vertė 0,79 Eur, bendra vertė 2,37 Eur, bulvių traškučių „Lay’s“ žalių svogūnėlių skonio, 1 vnt., kurių vertė 3,29 Eur, bulvių traškučių „Lay‘s“ grietinės skonio, 1 vnt., kurių vertė 2,19 Eur, grietinės žolelių skonio bulvių traškučių Lay’s 130 g., 1 vnt., kurių vertė 2,19 Eur, kukurūzų traškučių „Doritos nacho“ sūrio skonio, 1 vnt., kurių vertė 2,89 Eur, šokoladinius batonėlius „Pupa“ 30 g., 3 vnt., kurio 1 vnt. vertė 0,29 Eur, bendra vertė 0,87 Eur, sausainius „Oreo“ 44 g., 1 vnt., kurių vertė 0,79 Eur, maltą kavą „Paulig Classic“ 500 g, 3 vnt., kurios 1 vnt. vertė 8,59 Eur, bendra vertė 25,77 Eur, dantų pastą „Colgate TP Cavity Protection“, 1 vnt., kurios vertė 1,59 Eur, universalius klijus „Super moment“ 3 g., 1 vnt., kurių vertė 1,49 Eur, aliuminio foliją „Vortex Aluminium Foil“ 1 m, 3 vnt., kurios 1 vnt. vertė 2,69 Eur, bendra vertė 8,07 Eur, kepimo popierių „Vortex Baking Paper“ 6 m, 4 vnt., kurio 1 vnt. vertė 2,19 Eur, bendra vertė 8,76 Eur, maistinė plėvelę „Vortex Easy Pilm“ 20 m, 3 vnt., kurios 1 vnt. vertė 1,59 Eur, bendra vertė 4,77 Eur, energetinį gėrimą „Monster LH44 Zero Su“, 2 vnt., kurio 1 vnt. vertė 1,49 Eur, bendra vertė 2,98 Eur, energinį gėrimą „Monster Energy“ 0,5 L, 1 vnt., kurio vertė 1,49 Eur, energinis gėrimas „Red Bull (D)“ 0,25 l, 1 vnt., kurio kaina 1,49 Eur, degtukai „Perkūno 5E maži“, 1 vnt., kurio vertė 0,2 Eur, žiebtuvėlį „Maxim“ elektroninį, 2 vnt., kurio 1 vnt. vertė 0,49 Eur, bendra vertė 0,98 Eur, užstatą: metalą, 4 vnt., kurio 1 vnt. vertė 0,1 Eur, bendra vertė 0,4 Eur, vaflius „Selga“ šokoladinius, 90 g, 4 vnt., kurių 1 pakuotės vertė 0,89 Eur, bendra vertė 3,56 Eur, 2 porcijas čeburekų, 1 porcijos vertė 1,5 Eur, bendra vertė 3 Eur, saldainius „Kregždutė“, 0,522 g, kurių 1 kg vertė 5,99 Eur, bendra vertė 3,13 Eur, saldainius „Raudonoji aguona“, 0,173 g, kurių 1 kg kaina 9,99 Eur, bendra vertė 1,73 Eur, saldainius vaflinius „Ananasiniai“, 0,524 g, kurių 1 kg kaina 6,99 Eur, bendra vertė 3,66 Eur, guminukus „Piratų kaukolės“ 100 g, 4 vnt., kurių 1 vnt. kaina 1,29 Eur, bendra suma 5,16 Eur, taip sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 331,56 Eur bei pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 25,96 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam M. P. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

11. Pirmosios instancijos teismas M. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 metams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje – areštą 30 parų.

12. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, straipsnio 2 dalis) ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 187 straipsnio 3 dalis). M. P. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas dvylika kartų, dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 174-188). Be to, naują nusikalstamą veiką M. P. padarė sekančią dieną po paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2023 m. rugsėjo 26 d.) atlikus bausmę už dvi vagystes iš tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Taip pat M. P. eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, todėl nuobaudos yra galiojančios (2 t., b. l. 1-8), oficialaus darbo stažo turi tik 2006-2011 m. (2 t., b. l. 10). Visi šie duomenys patvirtina, kad M. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kadangi M. P. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. P. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, pagrįstai paskyręs sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatė kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), o už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnyje, paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatydamas kiek didesnį už šios bausmės vidurkį (vidurkis – 27,5 paros). Minėti dydžiai nėra aiškiai per dideli, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau yra ne kartą teistas už turtinių nusikaltimų padarymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, klaidų nepadarė, taikė bausmių apėmimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bei, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, įskaitė suėmime išbūtą laiką.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. akcentuoja, kad jis gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti M. P. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija abejoja, ar jo gailestis gali būti laikomas nuoširdžiu, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis sistemingai daro įvairius turtinio pobūdžio teisės pažeidimus. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kaltės nemenkina, priešingai, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog susirado reabilitacijos centrą, kuriame galėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, prie apeliacinio skundo nepateikė. Nors apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad būdamas laisvėje ir gydydamasis nuteistasis galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą, kuri nėra didelė, visgi nuteistojo prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais M. P. buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir baudos, viešųjų darbų bausmės, taip pat kelis kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus M. P. švelnesnę nei galutinę terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. P. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. P. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

16. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, jog pagrindo taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. P. atžvilgiu nėra, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais sutinka.

17. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

19. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai 4 mėnesiai). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad M. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam jau ne kartą buvo taikytas šis teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jie nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus (skundžiamu nuosprendžiu teisiamas tryliktą kartą), be to, 2013 m. ir 2018 m. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo buvo panaikintas jam nesilaikant probacijos sąlygų, o nauja nusikalstama veika padarytas praėjus vienai dienai po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. P. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

20. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. vasario 28 d. pažymą Nr. APD-2024-02299, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. P. 143,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 77).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistajam M. P. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Modestas Švažas.

25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo M. P. 143,75 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. P. valstybės naudai išieškoti 143,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus, 75 centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.