- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-315-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21016-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Paulius Veršekys, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- D. G., A. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Maxima.LT“, UAB „IKI Lietuva“
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. gegužės 26 d. vagystė) – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. birželio 5 d. vagystė) – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir D. G. paskirta subendrinta – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. skirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinės ieškovės UAB „Maxima.LT“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. G. priteistas 329,74 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 74 ct) žalos atlyginimas.
Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. G. priteistas 249,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 75 ct) žalos atlyginimas.
A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. S. priteistas 171,80 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 80 ct) žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. G. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
1.1. 2023 m. gegužės 26 d. apie 15.10 val., iš prekybos centro „Maxima.LT“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė 4 vnt. 0,75 l talpos šampano butelius „Moet&Chandon Brut Imperial“, kurio vieno butelio vertė – 41,90 Eur, bendra vertė – 167,60 Eur; 0,75 l talpos šampano butelį „Mumm Grand Cordon“, kurio vertė – 38,99 Eur; 2 vnt. 0,7 l talpos viskio butelius „Monkey Shouder“, vieno butelio vertė – 32,99 Eur, bendra vertė – 65,98 Eur; 0,7 l talpos konjako butelį „Courvoisier VS“, kurio vertė – 32,99 Eur; 0,7 l talpos viskio butelį „Tullamore Dew“, kurio vertė – 22,99 Eur; gazuotą apelsinų-granatų sulčių gėrimą „Sanperegrino“, kurio vertė – 1,19 Eur. Tokiais savo veiksmais UAB „Maxima.LT“ padarė bendrą – 329,74 Eur turtinę žalą;
1.2. be to, jis 2023 m. birželio 5 d. apie 19.59 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė: 2 vnt. 0,75 l talpos šampano butelius „Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut“, kurio vieno butelio vertė – 46,95 Eur, bendra vertė – 93,90 Eur; 2 vnt. 0,75 l talpos šampano butelius „Moet&Chandon Nectar Imperial Demis-Sec“, kurio vieno butelio vertė – 54,95 Eur, bendra vertė – 109,90 Eur; 0,75 l talpos šampano butelį „Taitinger Champagne Brut Reserve“, kurio vertė – 45,95 Eur, tokiais savo veiksmais UAB „IKI Lietuva“ padarė bendrą – 249,75 Eur turtinę žalą.
2. A. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2023 m. birželio 5 d. apie 19.57 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė: 0,75 l talpos šampano butelį „Moet&Chandon Champagne Brut Imperial“, kurio vertė – 47,95 Eur, 2 vnt. 0,75 l talpos šampano butelius „Piper Heidsieck Cuvee Brut Champagne“, kurio vieno vertė – 41,95 Eur, bendra vertė – 83,90 Eur, 0,75 l talpos šampano butelį „G.H.Mumm Ice XTRA Demi-Sec“, kurio vertė – 39,95 Eur, tokiais savo veiksmais UAB „IKI Lietuva“ padarė bendrą – 171,80 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras Renaldas Budrys prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje, panaikinant nuosprendžio dalis, kuriomis nuspręsta D. G. ir A. S. arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
4. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie nuteistųjų veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskyrė teisingas galutines arešto bausmes, tačiau netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad arešto bausmės atlikimo pradžios laikas laikomas faktinis nuteistojo atvykimas į arešto bausmės atlikimo vietų, todėl nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas D. G. ir A. S. paskirtų arešto bausmių pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
5. Prokuroras pažymi, kad D. G. ir A. S. skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atskirais nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrįstai nebendrino, kadangi jų atžvilgiu yra priimtų neįsiteisėjusių sprendimų. Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad įprastai bausmės pradžia nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nuteistiesiems skaičiuojama BK 63, 64 straipsniuose nustatyta tvarka, bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes arba nuosprendžiu paliekant galioti kardomąją priemonę – suėmimą. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju atskirais nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtos bausmės nebuvo bendrinamos, kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikoma, atsižvelgiant į minėtą BVK 24 straipsni 3 dalyje numatytą arešto bausmės atlikimo pradžios laiką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistiesiems paskirtų arešto bausmių pradžią skaičiavo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, o klausimai dėl bausmių bendrinimo nuteistųjų atžvilgiu ir jų vykdymo tvarkos galės būti sprendžiami paskutinį nuosprendį priėmusiame teisme, gavus bausmę vykdančios institucijos prašymą.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistieji ir jų gynėjai prieštaravimų apeliaciniam skundui nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimis, kuriomis nuteistiesiems D. G. ir A. S. paskirtų galutinių arešto bausmių pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai nustatė paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
9. Skundo nagrinėjimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. BVK 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. BVK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Tuo tarpu pagal BPK 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, o pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomas vėliausias priimtas nuosprendis, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka yra išsprendžiama naudojantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis subendrinus bausmes ir paskyrus galutinę bausmę, kurią nuteistasis ir turi atlikti. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirdamas arešto bausmes nuteistiesiems ir nustatydamas jų pradžios skaičiavimo laiką, t. y. arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, nepagrįstai sprendė apie bausmės vykdymo pradžią, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina. Kaip teisingai pažymėjo prokuroras, skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu nuteistieji atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, t. y. D. G. atlikinėjo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį, o A. S. – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių nebendrinimo su vėliausiais jų atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, todėl apygardos teismas dėl to plačiau nepasisako, tik tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant klausimą dėl paskirtų arešto bausmių pradžios skaičiavimo laiko. Kaip jau buvo minėta, jeigu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės nuteistiesiems būtų buvusios subendrintos su paskutiniais nuteistųjų atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, vadovaujantis BK 63 ar 64 straipsnio nuostatomis, tuomet būtų buvę teisinga paskirtų arešto bausmių pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Šiame kontekste teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo motyvams, pažymi, kad klausimas dėl bausmių subendrinimo ir jų vykdymo tvarkos gali būti sprendžiamas paskutinį nuosprendį priėmusiame teisme, gavus bausmę vykdančios institucijos prašymą (BPK 362 straipsnio tvarka). Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras neprašo subendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių bei į tai, kad šį klausimą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, nuteistieji prarastų teisę tokį sprendimą skųsti apeliacine tvarka, todėl šiuo nuosprendžiu jis nesprendžiamas. Taigi, sistemiškai įvertinus BVK ir BPK nuostatas, reglamentuojančias arešto bausmės atlikimo ir nuosprendžio vykdymo tvarką bei atsižvelgus į pirmiau minėtą kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, nuteistiesiems paskirtų arešto bausmių pradžios skaičiavimo laikas naikintinas.
11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, sistemiškai įvertinus BVK ir BPK nuostatas, reglamentuojančias arešto bausmės atlikimo ir nuosprendžio vykdymo tvarką bei atsižvelgus į pirmiau minėtą kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė nuteistiesiems D. G. ir A. S. paskirtų galutinių arešto bausmių pradžią, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad BVK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į BVK 30 straipsnio 2 dalies kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga, tuo tarpu konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 23 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, BVK 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą, o nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).
13. Įvertinus šį aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, kad apylinkės teismas nuteistiesiems netinkamai išaiškino arešto bausmės atlikimo tvarką. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, kai nuteistasis asmuo nėra suimtas, kaip šioje teisinėje situacijoje, bausmės pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai nuteistasis savanoriškai prisistato į konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga ir faktiškai pradeda atlikinėti arešto bausmę, arba jei nuteistasis savarankiškai neprisistato į bausmės atlikimo vietą, nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pasikeitus bausmių vykdymo teisiniam reguliavimui, pataisos įstaigos, kaip arešto bausmės atlikimo vietos terminas yra nebevartojamas.
14. Atsižvelgiant į tai apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje patikslinamas iš rezoliucinės dalies pašalinant neteisingai įvardintą arešto bausmės atlikimo tvarką.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. APD-2024-05419 dėl nuteistajam A. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 87,50 Eur.
16. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. APD-2024-05555 dėl nuteistajam D. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad D. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 147,92 Eur.
17. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, A. S. ir D. G. parinkti gynėjus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėjais advokatus L. Ulbienę ir G. Milevičių, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimis L. Ulbienė buvo paskirta A. S. gynėja, o G. Milevičius – D. G. gynėju.
18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis arešto bausmės nuteistiesiems D. G. ir A. S. pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti arešto bausmės atlikimo tvarkos išaiškinimą – „bausmę atliekant pataisos įstaigoje“.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. G. ir A. S. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.