Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-876/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-16Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
1-83-876/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63423-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
S. V.
Nukentėjusysis
E. D.
Kategorijos
  • 14.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-876/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63423-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.2.1; 4.4.2.2; 4.4.2.9 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajam S. V.,gynėjui advokatui O. R.,nukentėjusiajai E. D.,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gegužės 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) 2010 m. spalio 15 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

3) 2012 m. balandžio 13 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2017 m. gruodžio 4 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo tikslu, pasibeldęs į langą ir melagingai prisistatęs kaimynu, E. D. atidarius duris, įsibrovė į namus, kur E. D. esančiai bejėgiškos būklės dėl senatvės, tyčia dėl savanaudiškų paskatų suduodamas mažiausiai keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – nosyje, kairėje plaštakoje, pakaušyje, kraujosruvas dešinės akies obuolyje, kairės rankos IV piršto II pirštakaulio lūžimą, reikalavo 60 000 eurų, o jai atidavus turėtus piniginėje 90 eurų, pasišalino, tuo padarydamas E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir 90 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad viską prisimena, nors ir buvo neblaivus. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, jeigu būtų blaivus, tokio dalyko nebūtų daręs. Ėjo pas nukentėjusiąją pinigų. Prisistatė kaimynu, nors nėra kaimynas, taip prisistatė, nes tokia buvo pirma šovusi mintis. Nežino, kodėl savo vardu neprisistatė. Įėję į vidų, sudavė nukentėjusiajai su ranka į galvos sritį. Kambaryje nebuvo šviesa įjungta, jis išjungė, kad neatpažintų. Reikalavo pinigų, konkrečios sumos nenurodė. Sudavė keletą smūgių į galvos, krūtinės sritį. Nukentėjusioji sakė, kad atiduos pinigus, tik palikti ją ramybėje. Prašė jos nemušti. Nukentėjusioji buvo pargriuvusi, jis tuo metu bandė už rankos pakelti, tačiau ji nesikėlė. Gulinčiai vieną kartą spyrė į krūtinės sritį. Tuo metu, kai padėjo pinigus ant lovos, laikė nukentėjusiąją už kaklo. Pinigus jis susirinko. Nukentėjusioji prašė, kad nieko nedarytų, jo nepažįsta. Jis išėjo link namų ir eidamas pametė tuos pinigus. Nusikaltimą vykdė vienas. Turtinę žalą pripažįsta, pasižada atlyginti, bet neturtinė žala per didelė. Iš karto tokios sumose neturės, nebus iš ko pasiskolinti, gali dalimis po kažkiek atlyginti. Jo turtinė padėtis yra sunki, yra nedirbantis. Neturi turto, pajamų, pinigų banke. Pagal specialybę yra pastatų apšiltintojas, yra galimybė susirasti darbą. Savo poelgio nepateisina, laiko jį kvailu.

Nukentėjusioji E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai ji jau miegojo kažkas pabeldė į langą. Vieną kartą pabeldė, po to dar vieną kartą. Paklausė, kas ten, prisistatė, kad kaimynas. Buvo kaimynų šermenys, buvo parvažiavę, tai galvojo, kad tikrai kaimynas pas ją atėjo, todėl ji atidarė. S. griebė jai už gerklės, užgesino šviesą. Pametė ją ant žemės, suspardė. Ji klausė, ką ji padarė, tai kaltinamasis sakė, kad jo tėvą nunuodijo. Prašė, kad padėtų atsikelti, o kiek sykių spardė, ji nežino. Kai atsikėlė vėl griebė ją už kaklo, klausė, ar nori mirti. Sakė, kad nori pinigų, tai ji sutiko atiduoti kiek turėjo. Atidavė 90 eurų, bet ją dar kurį laiką smaugė. Jam išėjus ji nubėgo pas kaimynus, kurie iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Prašė labai daug pinigų, gal 60 tūkstančių eurų, neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

S. V. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. apie 23 val. E. D. į namus įsileido S. V., kuris panaudodamas fizinį smurtą išreikalavo 90 Eur (b. l. 1);

protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, kad E. D. pranešė apie tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d. apie 23 val. į jos namus atėjo pažįstamas S. V., kuris mušdamas reikalavo pinigų (t. 1, b. l. 24-25);

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikaltimo įvykio vieta, užfiksuotas bato pėdsakas, padarytos įvykio vietos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 16-22);

medicinos dokumentų išrašas, kur nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 5 d. E. D. nustatytas galvos, krūtinės ląstos, pilvo srities sumušimas (t. 1, b. l. 37);

specialisto išvada Nr. G373/2017 (10), kurioje nurodoma, kad E. D. padaryta poodinė kraujosruva, dešinės akies vokuose – antakyje – skruoste – žande – nosyje, kairėje plaštakoje, pakaušyje, kraujosruvos dešinės akies obuolyje, kairės rankos IV piršto II pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktai ir pan., 3 -4 paros iki tyrimo pradžios, mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės rankos IV piršto II pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 41-42).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamojo S. V. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus, tai yra kaip įvykdytas plėšimas įsibraunant į namus bei dėl bejėgiškos būklės asmens nesunkiai sutrikdytos sveikatos dėl savanaudiškų paskatų.

BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo objektas yra nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai pusei būdinga, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, tai yra fiziniu smurtu, grasinimu. Plėšimas gali būti padarytas panaudojus ir psichinį smurtą, tai grasinant nedelsiant panaudoti smurtą, pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Inkriminuojant plėšimą svarbu yra tai, kaip kilusią grėsmę suvokė pats nukentėjusysis. Veika gali būti pripažinta plėšimu tik tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentėjusiajam nesukėlė jokių abejonių dėl jų realumo. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, daiktų, kuriais galim sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan., grasinimai turi būti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. veiksmai atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes siekdamas gauti pinigų jis panaudojo fizinį smurtą, tai yra panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, ką patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų išrašai (1 t., b. l. 37), specialisto išvada. (1 t., b. l. 41-42). S. V. suvokė, kad neteisėtomis priemonėmis reikalauja svetimo turto, tad jis veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka plėšimo sudėtį.

S. V. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tai yra įsibrovus į patalpas. Iš bylos duomenų matyti, jog S. V. į nukentėjusiosios namus pateko prisistatydamas nukentėjusiosios kaimynu. Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pas nukentėjusiąją ėjo turėdamas tikslą gauti pinigų, nes žinojo, kad nukentėjusioji jų turi. Bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas, ar kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti įsibraunantį į patalpą, nes nukentėjusioji pati asmenį įleido į namus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nusikaltimo įsibrovimo kvalifikuojantis požymis yra ir tais atvejais, kai kaltininkas patenka į patalpą panaudodamas apgaulę, pavyzdžiui kaltininkui apsimetus elektriku, supirkėju, darbininku ir pan. Įsibrovimas – visuomet neteistas, neleistinas patekimas į patalpas. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu yra tai, kad kaltininkas į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Kvalifikuojant veiką kaip įsibrovimą į patalpas labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į jas.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. V. apgaule ir E. D. leidimu pateko į jos gyvenamąsias patalpas. Pirmiausia kaltinamasis prisistatė kaimynu, tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusiąją. Antra, jau siekdamas, jog nukentėjusioji atidarytų namų duris, jis turėjo tikslą pagrobti iš jos pinigus. Akivaizdu, kad jei E. D. būtų žinojusi, kokiu tikslu asmuo atėjo į jos namus, ji nebūtų jo įsileidusi. Be to, bylos nagrinėjimo metu tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog iš karto kaltinamajam įėjus į kambarį, jis panaudojo smurtą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog į namus buvo patekta apgaule, kas atitinka įsibrovimo požymį, tad S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Tačiau S. V. nusikalstamus veiksmus, kuriais jis užvaldė nukentėjusiajai priklausantį turtą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą ir nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, nepagrįstai įvertino kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, idealią sutaptį. Teismų praktikoje kaltininko veiksmai kaip plėšimo ir tyčinio sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ideali sutaptis kvalifikuojama tik tais atvejais, kai plėšimo metu nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes plėšimo nusikaltimo sudėtis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2013). Tuo tarpu tais atvejais, kai plėšimo metu, siekiant užvaldyti turtą, panaudojamas fizinis smurtas ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 180 straipsnį, kadangi plėšimo nusikaltimo sudėtis visas šias pasekmes apima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-566/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-623/2013). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju S. V. nusikalstamų veiksmų plėšimo metu nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą kvalifikavimas ne tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, bet dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus, yra perteklinis, todėl iš kaltinimo šalintina kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-122-398/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-169/2008).

Prokuroro pareiškime nurodoma, kad S. V. atsakomybę sunkinantis aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas laiko, kad S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina, jog asmuo prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei byloje buvo pateikti duomenys, jog nukentėjusiajai yra atlyginta turtinė žala.

Taip pat teismas laiko, kad pripažintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika padaryta asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors šios aplinkybės nenurodė prokuroras savo pareiškime, tačiau asmens bejėgiška būklė yra nurodyta pačiame kaltinime. Dėl to nekilo ginčo ir kaltinamasis sutiko su šia aplinkybe. Pirminiuose kaltinimuose buvo pateiktas kaltinimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bejėgiškos būklės asmeniui, tačiau teismui konstatavus, jog kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalį yra perteklinis, nukentėjusiosios bejėgiškos būklės požymis laikytinas sunkinančia aplinkybe. Kadangi kaltinamajam buvo žinoma, jog kaltinamas grindžiamas nukentėjusiosios bejėgiškumu, teismas laiko, kad nebus pažeista jo teisė į gynybą pripažįstant jo veiksmuose BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Dėl bausmės paskyrimo

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – laisvės atėmimas iki septynerių metų. S. V. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis nusikaltimas pripažintinas baigtu, nusikaltimas įvykdytas prieš senyvo amžiaus moterį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. V. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, nusikaltimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

S. V. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nesimokantis. Būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo jau yra anksčiau yra teistas už analogiškus nusikaltimus, šiuo metu teistumas išnykęs, tačiau šiuo metu vėl įvykdytas nusikaltimas parodo, kad asmuo yra linkęs pažeidinėti visuomenės tvarką, jam būdingas agresyvus elgesys. Taip pat jo asmenybės problemas parodo nuobaudos už administracinius nusižengimus bei tai, jog asmuo nesumoka jam paskirtų baudų, tai yra asmuo nevykdo jam skiriamų bausmių, kas parodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusią tvarką.

Skiriant bausmę už plėšimą, būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdyta tyčinė nusikalstama veika, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo metu S. V. teistumai yra išnykę, tačiau jo asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, jo nekritišką požiūrį į savo neteisėtą elgesį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamojo veiksmuose teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog asmuo prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą ir gailisi bei atlygino padarytą turtinę žalą, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laiko, jog nusikaltimas padarytas esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui bei neteisėti veiksmai atlikti prieš bejėgiškos būklės asmenį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo išnykęs teistumas, pagrobė nedidelės vertės turtą jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, tai 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, baudžiamajame kodekse nėra numatyta galimybė taikyti bausmė vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsni). Kadangi asmeniui skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, teismas laiko, jog tikslinga iki nuosprendžiu įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę suėmimą

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 90 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė didelį stresą, nerimą ir išgąstį, iki šiol gydosi, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Teismui buvo pateikti duomenys, jog turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad E. D. dėl padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, baimę, nerimą ir skausmą. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jai reikėjo gydytis, jai buvo apribotos galimybės bendrauti. Aišku, jog E. D. dėl kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė ir patiria baimę ir nerimą, t. y. dvasinį skausmą, jos asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais kaltinamojo veiksmais, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Kaltinamasis darbingas, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į tokias įvykio aplinkybes: E. D. buvo užpulta savo namuose, tai yra vietoje, kur paprastai žmogus jaučiasi saugiausiai; baimę patyrė būdama viena savo namuose, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant su vertinimu susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai E. D. priteistinas prašomas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendžiu taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 straipsnis reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Byloje yra paimti sportiniai bateliai, priklausantys S. V., kurie nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 303 straipsniu,

nusprendžia:

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 9 punkto, 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimų sutapties perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 2 dalį.

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sportinius batelius saugomus prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui S. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė