Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei, Agnei Aguonytei, Ingai Jurgaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. M. J. G. naudai priteista 1443,97 Lt turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. M. Valstybinei ligonių kasai priteista 2071,08 Lt už E. G. gydymą stacionare.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 18 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pagrobti svetimą, E. G. priklausantį turtą – pinigus, įsibrovęs pro duris į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir suduodamas E. G. smūgius rankomis bei kojomis į galvą ir į krūtinės kairę pusę, tuo padarydamas 5 muštines žaizdas veide, nosikaulių ir kairiojo skruostikaulio lūžius, minkštųjų audinių kraujosruvas viršugalvyje, veide ir krūtinės kairėje pusėje, krūtinės kairės pusės 8, 9 ir 10 šonkaulių lūžius, kairiojo plaučio pažeidimą, dėl ko nuo krūtinės sumušimo, įvykus minkštųjų audinių emfizemai bei oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, išsivysčius kvėpavimo funkcijų sutrikimui, abipusiam pūlingam plaučių uždegimui, uždegiminei intoksikacijai ir poliorganiniam nepakankamumui, nukentėjusioji 2005 m. rugsėjo 20 d. ligoninėje mirė, dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškoje būklėje dėl senyvo amžiaus buvusią E. G. , gim. (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti jos turtą, tačiau plėšimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apieškodamas namą pinigų nesurado.

Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. jį išteisinti, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti ne realia laisvės atėmimo bausme, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Nuteistasis teigia, jog teismas netinkamai kvalifikavo jo įvykdytas veikas, todėl jis buvo neteisingai nuteistas. Apeliantas nurodo, kad tikslo nužudyti E. G. ir ją apiplėšti jis neturėjo, jo tikslas buvo pasiskolinti iš nukentėjusiosios pinigų. Nuteistojo teigimu, pas E. G. jis nuėjo ne vienas, kartu su juo buvo ir nukentėjusiosios anūkas G.T., kuris ir mušė E. G. . Apeliantas pažymi, kad E. G. padaryti sužalojimai be pagrindo buvo kvalifikuoti kaip nužudymas, nes E. G. po gydymo stacionare buvo išleista į namus ir mirė dėl komplikacijų, kurios atsirado, nes jai nebuvo teikiama tinkama priežiūra. Tokias aplinkybes, anot apelianto, teisme patvirtino ir teismo medicinos specialistas.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi E. G. parodymais, tačiau neįvertino nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog į jos butą buvo įsibrovę keli asmenys. Nuteistasis nurodo, kad teismas pilnai neištyrė visų bylos aplinkybių t. y, jog nusikaltimą įvykdė ne vienas asmuo. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusioji į savo butą paprastai neįsileisdavo nepažįstamų žmonių, todėl ta aplinkybė, jog name nebuvo rasta laužimosi pėdsakų patvirtina, kad nukentėjusiąją bandžiusius apiplėšti asmenis ji įsileido pati, kadangi su jais buvo nukentėjusiajai pažįstamas asmuo. Nuteistasis nurodo, jog nukentėjusioji ne kartą buvo sumušta artimo giminaičio, tačiau niekam apie tai nepasakojo, slėpė sužalojimus ir su jais susijusias aplinkybes. Būtent, minėta aplinkybė, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad E. G. nenurodė pareigūnams, jog su juo kartu buvo jos anūkas G. T. , kuris ją ir mušė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškoje būklėje dėl senyvo amžiaus buvusią E. G. ir pasikėsino pagrobti jos turtą, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikų kvalifikavimu, nurodo, jog tikslo nužudyti E. G. ir ją apiplėšti jis neturėjo, pas E. G. ėjo norėdamas pasiskolinti pinigų, kartu su juo nukentėjusiosios namuose buvo ir jos anūkas G.T., kuris ir mušė E. G. , tuo tarpu jo veiksmai E. G. atžvilgiu nesukėlė nuosprendyje nurodytų pasekmių, t. y. E. G. mirties. Pirmosios instancijos teisme, G. M. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 18 d. jiems su G. T. sugalvojus išgerti, jis liepė G. T. likti prie Z. J. namo krūmų, o pats nuėjo pas G. T. močiutę E. G. pasiskolinti pinigų, tačiau E. G. jį apšaukė ir durų neatidarė. Tada pas E. G. jie nuėjo kartu su G. T. . G. T. pabeldus, E. G. atidarė duris, ir jie abudu susiginčijo, G. T. pastūmė E. G. , o jis du kartus įspyrė E. G. į dešinį šoną. E. G. pradėjus juos varyti lauk, G. T. vėl ją pastūmė ir ši nugriuvo, jis taip pat stumdė nukentėjusiąją ir stumdamas ją pargriovė. G. T. reikalavo pinigų, o jis sakė nukentėjusiajai, kad pinigus vėliau atiduos. E. G. atsisakius duoti pinigų, G. T. dar kelis kartus jai įspyrė ir jie išėjo. Šie nuteistojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytojas G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jiems su G. M. sugalvojus išgerti, pas E. G. pasiskolinti pinigų nuėjo vienas G. M. , tačiau netrukus G. M. grįžo susinervinęs, drebančiomis rankomis ir pasakė, kad E. G. pinigų neskolino. G. T. tvirtino tą vakarą pas E. G. nebuvęs, iš jos pinigų nereikalavęs ir smūgių jai nesudavęs, į E. G. namus jis nuėjo tik kitą rytą ir ten rado išvartytus daiktus bei E. G. , gulinčią kraujo klane. Nukentėjusysis J. G. ir liudytojas P. G. (nukentėjusiosios E. G. sūnūs) nurodė, jog po sumušimo bendraujant su sunkios būklės motina, ši sakiusi, kad ją sumušė ir pinigų reikalavo G. M. , kartais nukentėjusioji sakydavo, kad kartu su G. M. buvo dar vienas ar du vyrai, bet jie nieko jai nedarė, jie buvo prie durų ir ji jų gerai nematė, tačiau E. G. nei karto nenurodė kitų vardų ar pavardžių, visą laiką minėjo tik G. M. pavardę. Nukentėjusiojo J. G. ir liudytojo P. G. teigimu, E. G. G. T. niekada nenurodė nei kaip ją sužalojusio, nei kaip su G. M. buvusio asmens, priešingai – P. G. paklausus E. G. , ar jos nemušė G. T. , ant kurio ji kartais pykdavo dėl gėrimo, nukentėjusioji tai paneigė ir sakė, kad ją mušė ir pinigų reikalavo G. M. . Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai į E. G. namų duris beldėsi G. M. , prie nukentėjusiosios namų priėjo ir vandens paprašė kaimynas V. K. . Nepilnametis liudytojas V. K. patvirtino, jog, atėjęs paprašyti pas E. G. vandens, pamatė į E. G. namo duris beldžiantį G. M. , o už uždarų durų girdėjo E. G. balsą, ji varė G. M. ir pagrasino iškviesti policiją. Liudytojo teigimu, E. G. buvo pikta, jam paprašius leisti pasisemti vandens, nukentėjusioji ir jam liepė išeiti bei pagrasino iškviesti policiją. Pokalbio su nukentėjusiąja metu namo durys buvo uždarytos ir, V. K. manymu, E. G. jo nematė, girdėjo tik jo žodžius. Nepilnametis liudytojas V. K. patvirtino, jog prie E. G. namo durų buvo tik G. M. , pašalinių asmenų balsų nei kieme, nei namo viduje nesigirdėjo. Kaip matyti iš byloje esančios MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S452/05 (01), ant tyrimui pateiktų G. M. batų rastas E. G. kraujas su 99,9999999 % tikimybe (t. 1, b. l. 54 – 55). Ši aplinkybė rodo, kad G. M. vartojo prieš E. G. smurtą, padarė jai sužalojimus. Analizuojant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, darytina išvada, jog niekas kitas, išskyrus G. M. , smurto prieš nukentėjusiąją 2005 m. rugpjūčio 18 d. vakare nevartojo, byloje nėra duomenų, kad G. T. ar kiti asmenys įvykio metu buvo E. G. namuose ir nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo smurtą. Nepagrįsti yra nuteistojo G. M. apeliacinio skundo teiginiai, jog pas E. G. jis ėjo norėdamas pasiskolinti pinigų, tikslo apiplėšti nukentėjusiąją neturėjo, į E. G. namus jis neįsibrovė. Nusikaltimo eiga bei nuteistojo G. M. veiksmai - norėdamas išgerti ir neturėdamas pinigų, jis nuėjo pas E. G. , šiai atsisakius jį įsileisti į vidų ir skolinti pinigus, G. M. prieš nukentėjusiosios valią pateko į jos namus ir pradėjo prieš nukentėjusiąją vartoti fizinį smurtą, siekdamas gauti pinigų, – rodo, jog nusikalstamas sumanymas pagrobti nukentėjusiosios turtą susiformavo dar prieš G. M. patenkant į E. G. namus, nuteistasis G. M. pradėjo mušti E. G. turėdamas tikslą užvaldyti jos turtą plėšimo būdu. Įsibrovimas į patalpą yra plėšimą kvalifikuojantis požymis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras patekimas į patalpą, įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis, tiek patenkant be kliūčių. Kaip matyti iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietos apžiūros metu laužimosi į namą žymių nerasta (t. 1, b. l. 8 – 13), tačiau šie duomenys nepaneigia aplinkybės, jog į E. G. namus nuteistasis G. M. pateko neteisėtai, prieš nukentėjusiosios valią. Tiek pats nuteistasis, tiek liudytojas V. K. nurodė, kad E. G. G. M. į namus nenorėjo įsileisti, ji vijo jį nuo durų, grasino iškviesti policiją. Kvalifikuojant plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog G. M. į nukentėjusiosios E. G. namus pateko prieš nukentėjusiosios valią, prieš E. G. vartojo fizinį smurtą bei pasikėsino pagrobti jos turtą, t. y. pasikėsino pagrobti E. G. turtą plėšimo būdu, įsibrovęs į patalpą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 18 d. G. M. vartojo smurtą prieš E. G. ir, kad nukentėjusioji 2005 m. rugsėjo 20 d. mirė, tačiau atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji E. G. po padarytų sužalojimų 2005 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo stacionariai gydoma VšĮ Kėdainių ligoninėje. 2005 m.rugsėjo 6 d. E. G. buvo išleista gydytis ambulatoriškai, nustačius jos sveikatos būklės pagerėjimą, tačiau, gydantis ambulatoriškai, nukentėjusiosios sveikata pablogėjo, todėl ji buvo pakartotinai paguldyta į VšĮ Kėdainių ligoninę stacionariam gydymui, kur 2005 m. rugsėjo 20 d. mirė. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1329/05 (02) konstatuota, kad E. G. mirties priežastis - krūtinės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės 8, 9 ir 10 šonkaulių lūžiais, plaučio pažeidimu, minkštųjų audinių emfizema (klinikiniai duomenys), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje (klinikiniai duomenys). Tai komplikavosi kvėpavimo funkcijos sutrikimu, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, uždegimine intoksikacija ir poliorganiniu nepakankamumu (t. 1, b. l. 43 – 48). Įvertinus tą aplinkybę, jog nukentėjusioji E. G. mirė praėjus mėnesiui laiko po padarytų sužalojimų, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios gydymą ambulatoriškai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė dėl E. G. mirties priežasties nustatymo. Ekspertizės akte Nr. EKM 18(109)/07 (01) konstatuota, jog E. G. mirties priežastis – liga, t. y. abipusis pūlingas plaučių uždegimas. Tai komplikavosi progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Gydymo metu nebuvo padaryta klaidų (įvertinant tai, kad buvo nutrauktas stacionarinis gydymas, E. G. išleista iš gydymo įstaigos ir, būtent, po to kilo sveikatos komplikacijos), turėjusių įtakos E. G. sveikatos būklei. E. G. nustatytas abipusis pūlingas plaučių uždegimas, dėl kurio ji mirė, nesietinas su 2005 m. rugpjūčio 18 d. padarytais sužalojimais (t. 2, b. l. 215 – 222). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti teismo medicinos tyrimus atlikę ekspertai J.Vėlavičius ir P.Petreikis. Teismo medicinos ekspertas J.Vėlavičius nurodė, jog pagrindinė nukentėjusiosios E. G. mirties priežastis yra krūtinės sumušimas, pasireiškęs šonkaulių lūžiais, kas įtakojo oro bei kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėje. Nukentėjusiajai buvo nustatyti krūtinės sužalojimai, pažeidę plaučius, šie sužalojimai, susiję su nukentėjusiosios mirtimi. Teismo medicinos ekspertas P.Petreikis paaiškino, jog nei vienas iš požymių – minkštųjų audinių kraujosruva, trijų šonkaulių lūžiai, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių emfizema – neturėjo įtakos nukentėjusiosios E. G. mirčiai. Ekspertas patvirtino, kad dėl nukentėjusiosios amžiaus, aterosklerozės, širdies nepakankamumo išsivystė plaučių uždegimas, kurio negalima sieti su patirta trauma. Teismo medicinos eksperto P.Petreikio nuomone, plaučių uždegimas vertintinas ne kaip sužalojimų kompleksas, o kaip atskira liga. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1329/05 (02) ir ekspertizės akto Nr. EKM 18(109)/07 (01) bei ekspertų J.Vėlavičiaus ir P.Petreikio paaiškinimų, byloje buvo atlikta nauja teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. EKM 58(137)/08 (01) konstatuota, kad E. G. mirties priežastis – abiejų plaučių uždegimas ir jo sukeltas kvėpavimo nepakankamumas. Autopsijos metu konstatuota, kad šonkaulių lūžiai be poslinkio, konsoliduoti (sugiję), krūtinplėvės ir plaučių pažeidimo ir kraujosruvų nerasta, plaučiai nesubliūškę; pomirtinio tyrimo metu nekonstatuota, kad kairysis plautis būtų labiau apimtas uždegimo. Nėra duomenų, nurodančių, kad buvo sužaloti plaučiai, todėl patirta krūtinės trauma su mirtimi nesiejama. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės 8, 9 ir 10 šonkaulių lūžiais, plaučio pažeidimu, minkštųjų audinių emfizema (klinikiniai duomenys), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje (klinikiniai duomenys), o taip pat veido ir galvos sumušimas su nosikaulių ir kairiojo skruostikaulio lūžiais bei kliniškai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Gydymo metu nebuvo padaryta klaidų. Gydymas buvo baigtas, nes skysčio ir oro krūtinplėvės ertmėje nebeliko, šonkaulių padėtis normali, pacientė nekarščiavo. E. G. sukarščiavo praėjus savaitei po pirmojo stacionarinio gydymo pabaigos, į medikus kreipėsi tik po savaitę besitęsiančio karščiavimo (2005 m. rugsėjo 18 d.). Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu prasidėjęs karščiavimas ir buvo plaučių uždegimo, lėmusio mirtį, pradžia (t. 2, b. l. 298 – 309). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas R.Raudys patvirtino pateiktą teismo medicinos ekspertizės išvadą ir argumentuotai paneigė teismo medicinos eksperto J.Vėlavičiaus išvadas. Teismo medicinos ekspertas R.Raudys paaiškino, kad, atlikus morfologinį tyrimą, klinikinė diagnozė – plaučių pažeidimas nepasitvirtino. Pagrindinis požymis, kodėl trauma nebuvo priežastiniame ryšyje su E. G. mirtimi yra tas, kad kairysis plautis, kuris patyrė traumą, atrodė vienodai, kaip ir dešinysis plautis. Jeigu nukentėjusioji būtų mirusi nuo traumos, tai kairysis plautis būtų atrodęs kitaip nei dešinysis, nes pažeistoje pusėje būtų buvęs kvėpavimo apribojimas ir plaučių uždegimas būtų labiau apėmęs sužalotą plautį. Tuo tarpu, ekspertas J.Vėlavičius, kuris atliko skrodimą, savo ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodė, kad šonkauliai sugiję, krūtinplėvės, pleuros ir plaučio pažeidimo, kraujosruvų jis neranda, plaučiai nesubliūškę, jokio skirtumo tarp plaučių nesimato. Iš teismo medicinos ekspertizių išvadų bei ekspertų paaiškinimų teisme matyti, jog nukentėjusiajai E. G. padaryti sužalojimai - krūtinės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės 8, 9 ir 10 šonkaulių lūžiais, plaučio pažeidimu, minkštųjų audinių emfizema (klinikiniai duomenys), oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje (klinikiniai duomenys), o taip pat veido ir galvos sumušimas su nosikaulių ir kairiojo skruostikaulio lūžiais bei kliniškai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, šie sužalojimai ir patirta krūtinės trauma nesiejami su plaučių uždegimu, lėmusiu nukentėjusiosios mirtį, t. y. teismo medicinos ekspertizės išvada Nr. EKM 58(137)/08 (01) paneigia teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 1329/05 (02) ir iš esmės patvirtina teismo medicinos ekspertizės išvadą Nr. EKM 18 (109)/07 (01), kad E. G. mirė nuo ligos – plaučių uždegimo, o ne nuo G. M. padarytų kūno sužalojimų. Nenustačius tarp G. M. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios E. G. mirties – tiesioginio priežastinio ryšio, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip nužudymas, G. M. privalo atsakyti už padarinius, atsiradusius dėl jo veiksmų, t. y. už nukentėjusiosios E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje įrodyta, kad G. M. , įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, dėl savanaudiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš bejėgiškoje būklėje dėl senyvo amžiaus buvusią E. G. , tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pasikėsino pagrobti jos turtą, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Baudžiamoji atsakomybė už šiuos G. M. veiksmus numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p. 9 p. (bejėgiškos būklės žmogaus nesunkus sužalojimas dėl savanaudiškų paskatų) ir Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. (pasikėsinimas apiplėšti įsibrovus į patalpą). Atsižvelgiant į tai, kad plėšimo metu panaudoto fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. Lietuvos Respublikos BK 180 str. apima nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius, G. M. veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę, įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas G. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., padarymą paskyrė bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Skirdamas bausmę G. M. , pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. G. M. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, pripažintas recidyvistu. G. M. administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, charakterizuojama teigiamai. Byloje nustatyta G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, G. M. paskirtoji bausmė, mažesnė nei įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.), sankcijoje numatytos bausmės vidurkis nėra per griežta, apeliacinio skundo ribose bausmės dydžio ir rūšies keisti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo J. G. naudai priteisė 1443,97 Lt turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde neginčija J. G. priteistos turtinės žalos dydžio, tik prašo netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo J. G. naudai priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, jog J. G. dėl motinos nužudymo buvo padaryta didelė moralinė žala, netekęs motinos nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata. Kaltininkas privalo atlyginti žalą padarytą nusikalstamais jo veiksmais. Byloje nėra nustatyta, kad G. M. neteisėti veiksmai buvo E. G. mirties priežastimi. Ši aplinkybė patvirtina, jog J. G. moralinę žalą dėl motinos E. G. mirties patyrė ne dėl nusikalstamų G. M. veiksmų, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį dėl G. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taikymo.

Nukentėjusiojo J. G. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Į G. M. paskirtos bausmės laiką įskaičius jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d., G. M. laikyti atlikus bausmę ir iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.