- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-305-175/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63423-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. V.
- Civilinis ieškovas
- E. D.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Civilinės ieškovės E. D. civilinis ieškinys patenkintas ir iš S. V. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo tikslu, pasibeldęs į langą ir melagingai prisistatęs kaimynu, E. D. atidarius duris įsibrovė į namus, kur E. D., esančiai bejėgiškos būklės dėl senatvės, tyčia dėl savanaudiškų paskatų suduodamas mažiausiai keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, antakyje, skruoste, žande, nosyje, kairėje plaštakoje, pakaušyje, kraujosruvas dešinės akies obuolyje, kairės rankos IV piršto II pirštakaulio lūžimą, reikalavo 60 000 Eur, o jai atidavus piniginėje turėtus 90 Eur pasišalino, tokiais veiksmais padarydamas E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir 90 Eur turtinę žalą. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, S. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta ir abejonių nekelia. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. prašo jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi visi padaryto nusikaltimo požymiai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį. Nebuvo panaudotas ginklas ar įsibrauta į patalpą. Tai patvirtino pati nukentėjusioji. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad yra jaunas, darbingas, turi įgijęs specialybę ir gali atlyginti neturtinę žalą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nekeliamas, tačiau nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsni 2 dalį. Nuteistojo manymu, jo padarytas nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo panaudotas ginklas ir nebuvo įsibrauta į patalpą. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinį skundą, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo skundo argumentai dėl neteisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra nepagrįsti.BK 180 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad plėšimas buvo įvykdytas įsibrovus į nukentėjusiosios E. D. namus, todėl S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistasis su tokiu kvalifikavimu nesutinka ir prašo jo padarytą nusikaltimą kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kolegija sprendžia, kad tenkinti tokį prašymą pagrindo nėra.Nuteistasis S. V., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad į nukentėjusiosios namus pateko melagingai prisistatęs jos kaimynu. Pas nukentėjusiąją ėjo pinigų. E. D. jį į namus įsileido. Nukentėjusioji šias aplinkybes patvirtino. Paaiškino, kad išgirdo beldimą į langą, asmuo prisistatė kaimynu. Ji pagalvojo, kad tikrai kaimynas, nes buvo kaimynų šermenys. Todėl ir įsileido beldusį asmenį. Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusioji E. D. nuteistąjį S. V. į namus įsileido pati, nuteistasis durų nelaužė, kitokiu būdu patekti į namą nebandė, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas S. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas buvo keliamas jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atkreipiant dėmesį į tai, kad nukentėjusioji S. V. į namus įsileido pati. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo perkvalifikuoti S. V. veiksmus nėra. Įsibrovimas į patalpą yra vienas iš plėšimą kvalifikuojančių požymių, kurį nustačius veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010). Nusikaltimui kvalifikuoti svarbu tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Taigi, nors nagrinėjamu atveju nuteistasis į nukentėjusiosios gyvenamąjį būstą pateko jos sutikimu, tačiau tai jis padarė apgaulės būdu – melagingai prisistatydamas kaimynu ir nukentėjusiajai manant, kad duris atidaro kaimynui, o ne nuteistajam. S. V. turėjo išankstinį sumanymą patekti į nukentėjusiosios E. D. namus ir gauti pinigų, šį sumanymą nuteistasis realizavo panaudodamas apgaulę, t. y. nuslėpdamas savo tapatybę ir prisistatydamas kaimynu, dėl šios apgaulės nukentėjusioji atidarė duris ir įsileido S. V. į namus. Šių aplinkybių visuma neabejotinai įrodo, kad nuteistasis į nukentėjusiosios namus pateko prieš jos valią. Įvertinusi paminėta kolegija daro išvadą, kad S. V. į nukentėjusiosios namus pateko įsibrovęs, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Tai, kad plėšimo metu nebuvo panaudotas ginklas, peilis ar kitas žmogui specialiai žaloti pritaikytas daiktas, neturi reikšmės, kadangi veiksmų kvalifikavimui pagal aptariamo straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų kvalifikuojančių požymių. Šiuo atveju, kaip minėta, tokiu požymiu, lemiančiu nusikaltimo kvalifikavimą, laikytinas įsibrovimas į nukentėjusiosios namus.
Dėl bausmės švelninimo ir BK 75 straipsnio taikymo.
Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. Prašoma laisvės atėmimo bausmę švelninti arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nors nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, paskyrė teisingą bausmę, todėl skundą tenkinti ir bausmę švelninti pagrindo nėra.BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo S. V. asmenybę, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir paskyrė mažesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis nuosprendyje išsamiai argumentuotas (2 t., b. l. 71, 72), su pirmosios instancijos teismo motyvais nesutikti kolegija neturi pagrindo. Aplinkybių, rodančių, kad paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta, aukštesnysis teismas nenustatė. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Skunde akcentuojamas jaunas nuteistojo amžius, specialybės turėjimas nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytini faktoriais, lemiančiais bausmės švelninimą. Nuteistasis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, taip pat ir anksčiau, nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, įsidarbinti nesistengė. Nuteistasis turėjo galimybę savo veiksmais įrodyti, kad stengiasi keisti gyvenimo būdą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Todėl skunde akcentuojamas siekis dirbti, atlyginti žalą, laikytinas deklaratyviu, neatitinkančiu paties nuteistojo elgesio.Vertindama BK 75 straipsnio taikymo galimybę kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. S. V. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji paskirta už nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas laikomas sunkiu nusikaltimu. Galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, BK 75 straipsnyje nenumatyta, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad taikyti aptariamo BK straipsnio nuostatas S. V. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatė ir S. V. veiksmus pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai. Skirdamas bausmę teismas įvertino visas aplinkybes, kurios yra numatytos įstatyme, atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose, ją individualizavo tinkamai. Atsižvelgiant į paminėta, skundžiamas nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį keisti, kaip to skunde prašo nuteistasis, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.