- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2K-566/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00219-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vladislovas Ranonis, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- D. M., M. B.
- Nukentėjusysis
- K. D., K. L.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 4 d. padaryta veika) laisvės atėmimu trejiems metams, 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika) laisvės atėmimu trejiems metams, 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
M. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (2010 m. kovo 11 d. padarytas plėšimas), išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Tuo pačiu nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. kovo 11 d. padaryta veika) laisvės atėmimu trejiems metams, 245 straipsnį (2010 m. kovo 11 d. padaryta veika) 30 parų arešto, 245 straipsnį (2010 m. balandžio 2 d. padaryta veika) 30 parų arešto, 245 straipsnį (2010 m. balandžio 3 d. padaryta veika) 30 parų arešto, 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 4 d. padaryta veika) laisvės atėmimu trejiems metams, 245 straipsnį (2010 m. balandžio 4 d. padaryta) 30 parų arešto, 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika) laisvės atėmimu trejiems metams, 146 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 245 straipsniu (2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika) 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Iš D. M. ir G. G. nukentėjusiajam K. D. priteista solidariai 196 Lt turtinės žalos. Taip pat priteista iš D. M., G. G. ir M. B. nukentėjusiajam K. D. solidariai atlyginti 44 Lt, nukentėjusiajam K. L. – 545 Lt turtinės žalos bei po 20,3 Lt proceso išlaidų valstybei.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pakeistas: M. B. 2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši ir nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 4 d. veika) paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmės M. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
D. M. 2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 245 straipsnį (už 2010 m. kovo 11 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. balandžio 3 d. 2010 m. balandžio 4 d. padarytas veikas), ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimis, ši ir nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. kovo 11 d. padaryta veika) bei pagal 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 4 d. padaryta veika) paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. M. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas G. G., tačiau jis teismų sprendimų kasacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 11 d., apie 18 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su G. G., K. D. gyvenamajame name, naudodami fizinį ir psichinį smurtą, D. M. kėde sudavus vieną smūgį K. D. į galvą – dešinę kaktos pusę, taip padarius muštinę žaizdą kaktoje ir nežymiai sutrikdžius jo sveikatą, o K. D. nugriuvus ant lovos, nukentėjusįjį užgulus ir taip atėmus jam galimybę priešintis, pagrobė svetimą K. D. turtą – dujų balioną su dujomis, kurių bendra vertė 176 Lt, ir reduktorių, kurio vertė 20 Lt – iš viso pagrobė 196 Lt vertės turto.
Taip pat D. M. ir M. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2010 m. balandžio 4 d., apie 19 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe su G. G., būdami K. D. gyvenamajame name, naudodami fizinį ir psichinį smurtą, D. M. sudavus kumščiu vieną smūgį K. D. į galvą ties kaklu, šiam nugriuvus ant grindų ir praradus sąmonę, atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis: be to, kartu su M. B. ir D. M. spyrė ne mažiau kaip 2–3 kartus K. D. į įvairias kūno vietas: nugaros dešinę pusę, dešinės pusės šonkaulių sritį, taip padarė kaklo minkštųjų audinių sumušimą, poodinę kraujosruvą nugaroje, sulaužė dešinės pusės 8-tą šonkaulį, t. y. K. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą, K. D. turtą: pinigus – 30 Lt ir pusę 0,7 l talpos butelį degtinės „Lietuviška auksinė“, kurio vertė 14 Lt – iš viso pagrobė 44 Lt vertės turto.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nuosprendžiu D. M. ir M. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2010 m. balandžio 5 d., apie 11 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe su G. G., būdami prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, naudodami fizinį ir psichinį smurtą, t. y. suduodami rankomis ir spirdami kojomis ne mažiau kaip 7 smūgius K. L. į įvairias kūno vietas ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, reikalavo pinigų, po to neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę – vežiojo po Panevėžio rajoną D. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, automobilyje sudavė K. L. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarė muštines žaizdas kaktoje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairiame paakyje ir dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose skruostuose ir dešiniame smilkinyje, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, sumušė juosmens dešinės pusės minkštuosius audinius, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei reikalavo atiduoti pinigus, po to pagrobė K. L. turtą: striukę 150 Lt vertės bei 150 Lt grynųjų – iš viso pagrobė 300 Lt vertės turto.
Apygardos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad BK 146 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas neteisėtas laisvės atėmimas, pasireiškęs prievartiniu vežiojimu automobiliu, buvo sunkesnio nusikaltimo – plėšimo – požymis, o esant visumos – plėšimo ir dalies – neteisėto laisvės atėmimo konkurencijai, taikoma bendra norma – plėšimas, todėl nuteistųjų veikas iš BK 180 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį.
Taip pat D. M. pagal BK 245 straipsnį (penkios nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad:
1) 2010 m. kovo 11 d., 17.00–18.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), G. G. name, susitikdamas su M. B., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnius jam šešių mėnesių laikotarpiui buvo skirtas teismo įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. B.;
2) 2010 m. balandžio 2 d., apie 15.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), susitikdamas su M. B. ir V. P., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnius jam šešių mėnesių laikotarpiui buvo skirtas teismo įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. B. ir V. P.;
3) 2010 m. balandžio 3 d., 12.00–12.20 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), susitikdamas su M. B. ir V. P. bei drauge važiuodamas V. P. priklausančiu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo Papiškių g. 17 namo iki Dubulių tvenkinio, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnius jam šešių mėnesių laikotarpiui buvo skirtas teismo įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. B. ir V. P.;
4) 2010 m. balandžio 4 d., 15.00–19.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), G. G. name, susitikdamas su M. B., vartodamas alkoholinius gėrimus su G. G. ir M. B. bei drauge važiuodamas V. P. priklausančiu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Ėriškių kaime esančio vandens telkinio, po to kartu su minėtais asmenimis įvykdydamas plėšimą prieš K. D., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnius jam šešių mėnesių laikotarpiui buvo skirtas teismo įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. B.;
5) 2010 m. balandžio 5 d., 10.00–11.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), G. G. name, susitikdamas su M. B., vartodamas alkoholinius gėrimus su G. G. ir M. B. bei drauge važiuodamas V. P. priklausančiu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Ėriškių g. 2 esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, po to kartu su minėtais asmenimis neteisėtai atimdamas K. L. laisvę ir įvykdydamas plėšimą prieš jį, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnius jam šešių mėnesių laikotarpiui buvo skirtas teismo įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su M. B.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę kardomajame kalinime išbūtą laiką.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes netinkamai taikė BK normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 63 straipsnį, skirdamas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, bausmes gali apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kasatorius mano, kad bausmės dažniausiai bendrinamos apėmimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas jam paskirtas bausmes apėmė, o po to taikė dalinį sudėjimą. Kasatorius mano, kad toks bausmių bendrinimas yra neteisingas, nes galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, nors už sunkiausią nusikalstamą veiką jam paskirta tik treji metai laisvės atėmimo.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, tuo tarpu jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra lygi vos ne maksimaliai BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytai bausmei. Kasatorius nurodo, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne organizuota grupe, jo paties dalyvavimo nusikalstamoje veikoje vaidmuo ir pobūdis buvo minimalus, veikos padarytos ne dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, jis nekankino ir nesityčiojo iš nukentėjusiųjų asmenų, nenusikalto prieš mažamečius ar bejėgiškos būklės asmenis, nėščias moteris, neveikė visuotinai pavojingu būdu (nenaudojo sprogmenų ar šaunamųjų ginklų), dėl jo padarytų veikų nekilo sunkūs padariniai, todėl jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytai veikai, prieštarauja teisingumo principui ir turi būti švelninama. Kasatorius mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas bendrindamas bausmes netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kai paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė yra lygi griežčiausiai bausmei, paskirtai už konkrečią nusikalstamą veiką, nors jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir gali būti priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 180 straipsnyje numatyta veika – apysunkis nusikaltimas, o BK 245 straipsnyje – baudžiamasis nusižengimas). Taip pat, kasatoriaus manymu, teismas, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, pažeidė ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nes neatsižvelgė į tai, kad jo padarytos veikos sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį: jis padarė plėšimus (BK 180 straipsnis), kurių metu su juo buvo asmenys, su kuriais teismo buvo įpareigotas nebendrauti (BK 245 straipsnis).
Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes nuosprendyje nurodė, jog laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama tik nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 9 d., ir neįskaitė jam nuo 2010 m. balandžio 9 d. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo teismą panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir bylą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 4 d. padaryta veika) ir 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika) nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. balandžio 4 d. padarytos veikos) nuteistas nepagrįstai, nes teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo K. D. parodymais, nors jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Antai ikiteisminio tyrimo metu K. D. tvirtino, kad pas jį atvažiavo tik D. M., kuris jį sumušė, o teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir spėjo, jog galėjo būti ir daugiau jį sumušusių asmenų, tokių kaip M. B. ir G. G., nors jų ir nematė. Kasatoriaus manymu, tokie nuekinėjusiojo parodymai negali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Tuo tarpu medicinos specialisto išvada tik patvirtina nukentėjusiojo sumušimo faktą, o kas jį sumušė, byloje duomenų nėra.
Kasatorius pažymi, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ir jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog tą vakarą nukentėjusiojo namuose nebuvo, todėl negalėjo jo sumušti, be to, šiuos kasatoriaus parodymus patvirtino liudytojas A. D.. Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. balandžio 4 d. padarytos veikos) išteisinti.
Taip pat kasatorius nurodo, kad jo padaryta BK 180 straipsnio 1 dalyje (2010 m. balandžio 5 d. padaryta veika) numatyta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį ir nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Kasatorius pažymi, kad teismai vadovavosi vien tik nukentėjusiojo K. L. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys, nes įvykio aplinkybių niekas iš pašalinių asmenų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, nematė. Be to, dalis turto – striukė, už kurios pagrobimą plėšimo būdu jis buvo nuteistas, kaip niekam iš konflikte dalyvavusių asmenų nereikalinga, praėjus kelioms dienoms po įvykio, policijos pareigūnų rasta automobilyje, kuriame buvo vežiojamas nukentėjusysis K. L.. Kasatorius pažymi, kad šios bylos aplinkybės patvirtina jo ir kitų nuteistųjų parodymus, jog iš K L. nė vienas iš nuteistųjų jokio turto nereikalavo ir neužvaldė. Taip pat kelia abejonių ir pinigų dingimo faktas, nes liudytoja I. L. nurodė, kad grąžą atidavė nukentėjusiojo sūnui R. L., todėl neatmestina galimybė, jog tie pinigai ir liko pas sūnų. Be to, nukentėjusysis K. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, į tą reikėjo atsižvelgti vertinant jo parodymus, todėl pinigus galėjo pamesti, kai buvo ištrauktas iš automobilio, kad nusipraustų. Kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo K. L. parodymų patikimumo, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Kasatorius nurodo, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nei jis, nei kiti nuteistieji šioje byloje neneigė nukentėjusiajam sudavę, nes šis trukdė D. M. vairuoti, griebė už rankos. Esant šioms aplinkybėms, kasatoriaus manymu, jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 180 straipsnio l dalį, o pagal BK 140 straipsnio l dalį ir nagrinėjama privatus kaltinimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis M. B. nepagrįstai teigia, jog teismas įrodymus vertino neobjektyviai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu. Nors M. B. kasaciniame skunde keliama analogiška apeliaciniam skundui versija, kad jis nukentėjusiojo K. D. neapiplėšė, nes nebuvo nukentėjusiojo namuose, tačiau šį teiginį paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nuosekliai teigė, jog, jam su broliu girtaujant namuose, į jo namus atėję trys asmenys: D. M., kuris yra jo brolio anūkas, ir iš matymo pažįstami G. G. ir M. B., kurie reikalavo pinigų, naudojo smurtą. Rytą atsigavęs, jis pasigedo pinigų ir degtinės butelio. Kasacinio skundo argumentai, kad šių parodymų niekas nepatvirtina, nepagrįsti, nes nukentėjusiojo parodymus apie jo sumušimą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam nustatytas šonkaulio lūžis, dėl kurio jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, taip pat kaklo audinių sumušimas, kraujosruva nugaroje. Nors sąmonės dėl mušimo netekęs nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kurie iš tų trijų asmenų jį spardė, tačiau veikos kvalifikavimui tai neturi įtakos, nes M. B., D. M. ir G. G. nuteisti už nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupe.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad M. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl K. L. turto plėšimo, o jo versiją neva nukentėjusysis savo noru įlipo į automobilį ir jame buvo sumuštas, nes trukdė D. M. vairuoti, o savo daiktus pametė lipdamas iš automobilio, paneigia nukentėjusiojo parodymai ir juos iš dalies patvirtinantys kiti bylos įrodymai. Nukentėjusiojo K. L. parodymais nustatyta, kad prie parduotuvės G. G. grasindamas paprašė pinigų, jam atsisakius jų duoti, smogė į veidą, po to spardė M. B., D. M. ir G. G., prievarta įsitempė į automobilį, vežiodami vėl mušė, mušamas jis netekdavo sąmonės, vėliau ištempė iš automobilio, atsigavęs jis pasigedo striukės ir joje buvusių 150 Lt. Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, jo detalūs parodymai apie nuteistųjų prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų eigą rodo, kad girtumas jam netrukdė adekvačiai suvokti ir įsiminti prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes netiesiogiai patvirtina liudytojo R. L. parodymai, kuris iš nukentėjusiojo sužinojo, kad trys asmenys, taip jų ir M. B., iš jo reikalavo pinigų ir jį sumušė, taip pat teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvoje, padaryti ne mažiau kaip 8 smūgiais. Visų nuteistųjų veiksmų kryptingumas nuo įvykio pradžios, kai, nukentėjusiajam atsisakius G. G. duoti pinigų, jis buvo sumuštas, prievarta vežiojamas, iki pabaigos, kai buvo pasisavinti jo pinigai ir striukė, rodo, kad nuteistieji, tarp jų ir M. B., prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo siekdami pagrobti jo pinigus. Todėl M. B. veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jos kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą nėra pagrindo.
Be to, atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo M. B. teiginys dėl teismo šališkumo yra deklaratyvus ir nedetalizuotas. M. B. teiginys dėl teismo šališkumo yra susijęs su tuo, kad jam nepatinka priimtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl jo, o ne su ta aplinkybe, jog prokuroras ar teismas kokiu nors būdu proceso metu demonstravo išankstinį nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu.
Taip pat atsiliepime teigiama, kad nuteistojo D. M. kasacinio skundo argumentai dėl paskirtų bausmių, jų bendrinimo ir kardomojo kalinimo neįskaitymo į bausmės trukmę yra nepagrįsti. Teismas, skirdamas D. M. bausmes, teisingai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino tiek jo padaryto nusikaltimo, tiek jo asmenybės pavojingumą ir pažymėjo, kad D. M., būdamas teistas, veikdamas bendrininkų grupe, padarė tris apysunkius smurtinius nusikaltimus prieš senyvo amžiaus jokios grėsmės jiems nekėlusius ir negalėjusius adekvačiai pasipriešinti asmenis (vienam jų padarytas nesunkus, kitiems dviem – nežymus sveikatos sutrikdymas), todėl jam teisingai parinkta griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, subendrindamas D. M. paskirtas bausmes, atsižvelgė į tai, kad jo įvykdyti apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi savo pavojingumu, todėl, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už juos paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalį ir paskirtą subendrintą bausmę už 2010 m. balandžio 5 d. įvykdytą plėšimą ir BK 245 straipsnyje numatytas keturias veikas pagrįstai subendrino su 2010 m. kovo 11 d. ir 2010 m. balandžio 4 d. padarytais plėšimais dalinio sudėjimo būdu. Nors kasaciniame skunde D. M. nurodo, kad teismas, skirdamas galutinę bausmę, nepagrįstai netaikė apėmimo būdo, tačiau BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo atveju tokių pagrindų, skiriant D. M. galutinę bausmę, nenustatyta.
Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad D. M. padarytas plėšimas ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes idealioji sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Tačiau šiuo atveju tai atskiri nusikaltimai, padaryti atskiromis veikomis: D. M. susitikdamas su asmenimis, su kuriais jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnius buvo skirtas šešių mėnesių įpareigojimas nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar ryšio priemonėmis, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o pagrobdamas svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą – įvykdė plėšimą. Ta aplinkybė, kad plėšimą įvykdė kartu su asmenimis, su kuriais teismo sprendimu buvo įpareigotas nebendrauti, neleidžia teigti, kad šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Trys padaryti plėšimai taipogi nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, nes jie padaryti skirtingomis veikomis.
Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę D. M. įskaitė jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. M. ir M. B. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl D. M. paskirtų bausmių bendrinimo (BK 63 straipsnis)
Nuteistasis D. M. savo prašymą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį argumentuoja tuo, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, jam galutinė bausmė turėjo būti paskirta visas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime.
Kasatoriaus argumentai nepagrįsti, jais remiantis keisti apeliacinės instancijos nuosprendį nėra pagrindo.
BK 63 straipsnio 5 dalis nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant teismas taiko bausmių apėmimą, t. y. kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Apeliacinės instancijos teismas D, M. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas šią bausmę subendrino su pagal BK 245 straipsnį už penkias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, nes padarytos veikos labai skyrėsi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Po to teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, apėmimo būdu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su už kitus du plėšimus, kvalifikuotus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams. Taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalį teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, nes D. M. padarė atskiras pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės ir galėjo būti bendrinamos tik visiškai ar iš dalies jas sudedant. BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina apėmimo ir sudėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas BK 63 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas nuostatų nepažeidė. Kasatoriaus argumentas, kad jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams yra per griežta, nes jos dydis beveik siekia maksimalų BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą dydį, atmestinas, nes D. M. tokia bausmė paskirta ne už vieną nusikalstamą veiką, o subendrinta bausmė už kelias nusikalstamas veikas. Dėl aplinkybių, į kurias buvo atsižvelgta skiriant D. M. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas (BK 54 straipsnis), teismų sprendimuose yra pasisakyta ir jos įvertintos.
Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam D. M., vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakeistas, todėl kasatoriaus argumentas, kad jam į bausmės laiką neįskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas, taip pat nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuoti, kad D. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo M. B. kasacinio skundo
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad jo kaltumas padarius nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neįrodytas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodomi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Kasatorius taip pat kaip ir apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiųjų K. D. ir K. L. parodymai nenuoseklūs, nepatikimi, todėl jais remtis pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamas veikas – plėšimus nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus atmetė, priimtame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais bei teisingai juos vertino.
Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į visus esminius apelianto argumentus nuosprendyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Remiantis kasatoriaus argumentais naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų D. M. ir M. B. kasacinius skundus atmesti.