- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-122-398/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01343-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- D. K., G. R., Da
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Advokatai
- Saulius Zakarevičius, Anna Grinevič
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. , Da. K. , G. R. ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-13 BEKO buitinės technikos vagystė) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-25 kompiuterinės technikos vagystė) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „P“ (duomenys pakeisti) turto sunaikinimas) laisvės atėmimu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Da. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (P. M. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-07 televizorių „Elenberg“ vagystė) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-14 kondicionierių „Fujitsu“ vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-19 vaikiškų vėžimėlių vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-27 kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-04-28 statybinių medžiagų vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-07-25 autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-14 BEKO buitinės technikos vagystė) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-06 kompiuterinės technikos vagystė) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2009-04-07 avalynės vagystė) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2008-03-19 UAB „I“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2008-10-06 UAB „P“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2009-04-07 Baltarusijos bendrovės „Glorija“ tento sugadinimas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Byla dalyje dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2008-03-14 epizodas) G. R. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Iš G. R. priteista: solidariai su M. G. UAB „Dt“ (duomenys pakeisti) 1885 Lt žalos atlyginimo, UAB „MST“ (duomenys pakeisti) 4405,49 Lt žalos atlyginimo, UAB „I“ (duomenys pakeisti) 5537 Lt žalos atlyginimo; solidariai su M. G. ir J. Č. UAB „R“ (duomenys pakeisti) 5521 Lt žalos atlyginimo; solidariai su E. P. UAB „RO“ (duomenys pakeisti) 1330 Lt žalos atlyginimo.
Iš G. R. ir D. K. priteista: solidariai bendrovei „B“ (duomenys pakeisti) 3107,52 Lt žalos atlyginimo; solidariai su M. G. ir J. Č. UAB „Pr“ (duomenys pakeisti) 12650,68 Lt žalos atlyginimo; solidariai su M. G. UAB „P“ (duomenys pakeisti) 11 435,60 Lt žalos atlyginimo, UAB „T“ (duomenys pakeisti) 10645,20 Lt žalos atlyginimo.
Iš D. K. priteista: 11365,53 Lt Valstybinei ligonių kasai patirtų išlaidų, susijusių su K. S. gydymu, atlyginimo; 13108,19 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui patirtų išlaidų, susijusių su K. S. išmokėta ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija; K. S. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš D. K. , Da. K. ir G. R. nukentėjusiajam K. S. priteista 15028,23 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 1085,5 Lt gydimosi išlaidų bei 991,78 Lt išlaidas atlyginimo.
Iš D. K. ir Da. K. solidariai nukentėjusiajam P. M. priteista 1300 Lt turtinės ir 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti M. G. , J. Č. ir E. P. , tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo kovo 6 d. 22 val. 50 min. iki kovo 7 d. 5 val. 30 min., bendrininkų grupėje su M. G. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu taksi automobiliu VW Passat, kurio valst. Nr. nenustatytas, kartu nuvyko prie pastato, esančio Liudvinavos g. 123, Vilniuje, kur su savimi atsineštu peiliuku prapjovė vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tentą, įsibrovė į minėtą priekabą, iš kur pagrobė Kaliningrado m. grupei kompanijų „Dt“ (duomenys pakeisti) priklausančius 6 televizorius „ELENBERG 21 F08“, bendros 20008,92 Rusijos rublių, t.y. 1885 Lt, vertės, kuriuos, sukrovę į automobilį VW Passat, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.
G. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo kovo 13 d. 22 val. iki kovo 14 d. 6 val. 45 min., bendrininkų grupėje su M. G. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu taksi automobiliu VW Passat, kurio valst. Nr. nenustatytas, nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato V. A. Graičiūno g. 36, Vilniuje, kur su savimi atsineštu peiliuku prapjovė vilkiko „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tentą, po ko įsibrovė į priekabą ir iš jos pagrobė UAB „MST“ (duomenys pakeisti) priklausančius 18 vienetų kondicionierių „FUJITSU“, bendros 7417,66 Lt vertės, kuriuos, sukrovę į automobilį VW Passat, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje. Šiame epizode G. R. buvo kaltinamas ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl vilkiko „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tento sugadinimo ir 324 Lt turtinės žalos padarymo UAB „MST“ (duomenys pakeisti). Apygardos teismas šioje dalyje procesą nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).
Žemesnės instancijos teismas
G. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo kovo 18 d. 23 val. iki kovo mėn. 19 d. 5 val. 30 min., bendrininkų grupėje su M. G. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu taksi automobiliu VW Passat, kurio valst. Nr. nenustatytas, nuvyko prie pastato, esančio Kirtimų g. 11, Vilniuje, kur su savimi atsineštais peiliukais prapjovė automobilio VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos tentą, tokiu būdu dėl tento sugadinimo padarydami UAB „I“ (duomenys pakeisti) 950 Lt dydžio turtinę žalą, po ko įsibrovė į minėtą priekabą ir iš jos pagrobė UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausančius 7 vaikiškus vėžimėlius, bendros 862,75 eurų, t.y. 3019,62 Lt, vertės, kuriuos, sukrovę į automobilį VW Passat, kuriuos nuvežė ir paslėpė metaliniame garaže, esančiame prie „Siemens“ arenos, Vilniuje.
G. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo kovo 26 d. 23 val. iki kovo 27 d. 6 val., bendrininkų grupėje su M. G. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu taksi automobiliu VW Passat, kurio valst. Nr. nenustatytas, nuvyko prie Muitinės terminalo, esančio Kirtimų g. 11, Vilniuje, kur automobilių stovėjimo aikštelėje su savimi atsineštu peiliuku prapjovė bendrovei „Gt“ (duomenys pakeisti) priklausančio vilkiko VOLVO F 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos tentą, po ko įsibrovę į minėtą priekabą, iš jos pagrobė bendrovei „OL“ (duomenys pakeisti) priklausančius ne mažiau kaip 6 kondicionierių temperatūros reguliavimo prietaisus „KIT AQUANET“, kurių vieno muitinė vertė 48,75 Lt, bendra vertė – 292,5 Lt, ir, sukrovę juos į automobilį VW Passat, nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.
G. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo balandžio 27 d. 24 val. iki balandžio 28 d. 4 val. 50 min., bendrininkų grupėje su M. G. ir J. Č. , J. Č. vairuojamu, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu taksi automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato V. A. Graičiūno g. 2 A, Vilniuje. Ten G. R. , M. G. ir J. Č. stebint aplinką, peiliuku prapjovė vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tentą. Po to G. R. su M. G. įsibrovė į minėtą priekabą ir iš jos pagrobė M. R. priklausančias statybines medžiagas: 45 m² grindų laminato bei nenustatytą kiekį durų spynų, kurių bendra vertė 3321,59 Lt, po ko pagrobtas statybines medžiagas visi trys sukrovę į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.
Žemesnės instancijos teismas
G. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo liepos 24 d. 22 val. iki liepos 25 d. 6 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. G. ir J. Č. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu taksi automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie pastato, esančio Dobrovolės g. 55, Vilniuje, kur automobilių stovėjimo aikštelėje G. R. , pamatęs stovintį vilkiką RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. Č. nurodė išleisti jį ir M. G. prie minėto vilkiko, o J. Č. su automobiliu nuvažiuoti į atokesnę vietą, iš kur stebėti aplinką ir laukti, kol jis paskambins bei telefonu pastarajam nurodys vietą, į kurią atvažiuoti. Po to G. R. su M. G. su savimi atsineštais peiliukais prapjovę minėto vilkiko priekabos tentą, įsibrovė į priekabą, iš kur pagrobė R. P. įmonei „RO“ (duomenys pakeisti) priklausančius elektros instaliacinius įrenginius ir automobilių detales: vilkikų valytuvų jungiklius, priešrūkinius žibintus, stiklo pakeitimo varikliukus, langų apiplovimo siurbliukus, vožtuvus, durų spyneles, pavarų perjungimo rankeną, stiprintuvus, amortizatorius, sankabos diską, filtrą, guolius, automatinį stabdžių jėgų reguliatorių, kuro filtro elementą, viso 266 detalių vienetus, bendros 29722 Lt vertės, po ko G. R. paskambino J. Č. ir nurodė privažiuoti prie vilkiko RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarajam atvažiavus G. R. , M. G. ir J. Č. visus pagrobtus elektros instaliacinius įrenginius ir automobilių detales sukrovė į automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežė bei paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.
G. R. ir D. K. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 2 val. 30 min. iki 7 val. 10 min., bendrininkų grupėje su M. G. ir J. Č. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, J. Č. vairuojamu taksi automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei D. K. motinai A. K. priklausančiu automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie pastato, esančio V. A. Graičiūno g. 36, Vilniuje, kur G. R. , pamatęs Baltarusijos Respublikoje registruotai bendrovei „T“ (duomenys pakeisti) priklausantį vilkiką Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su M. G. nuėmė vilkiko priekabos plombą, tuo metu J. Č. , nuvažiavęs su automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atokiau, stebėjo aplinką, o G. R. su D. K. ir M. G. įsibrovė į minėtą priekabą, iš kur pagrobė bendrovei „T“ (duomenys pakeisti) priklausančią buitinę techniką: 3 šaldiklius „BEKO FSE 24300“, 12 indaplovių „BEKO DIS 5830“, 3 indaploves „BEKO DSN“ ir 1 įmontuojamą orkaitę „BEKO CIM 310000 TX“, bendros 13486,05 Lt vertės, kurią G. R. , J. Č. ir D. K. , sukrovę į automobilius VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame metaliniame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) garažų masyve.
G. R. ir D. K. taip pat nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo spalio 5 d. 24 val. iki spalio 6 d. 8 val. 30 min., bendrininkų grupėje su M. G. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančiu automobiliu PEUGEOT, kurio valstybinis numeris nenustatytas, nuvyko prie pastato, esančio Dobrovolės g. 55, Vilniuje, kur G. R. parodė kelkraštyje stovintį vilkiką RENAULT MAGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nurodė D. K. išlipti iš automobilio ir eiti kartu su juo, o M. G. automobiliu nuvažiuoti atokiau ir stebėti aplinką, po ko G. R. ir D. K. su savimi atsineštais peiliukais prapjovė UAB „P“ (duomenys pakeisti) priklausančio vilkiko RENAULT MAGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos tentą, tokiu būdu jį sugadindami ir padarydami UAB „P“ (duomenys pakeisti) 394,89 Lt dydžio turtinę žalą, ir kartu su M. G. , kuris, G. R. pakvietus, atvažiavo prie vilkiko, įsibrovė į minėtą priekabą ir iš jos pagrobė UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančią kompiuterinę techniką: tiksliai nenustatytą skaičių kietųjų diskų ir vaizdo plokščių, supakuotų į 12 dėžių, bendros 12706,22 Lt vertės, kurią jie visi kartu sukrovę į automobilį PEUGEOT nuvežė ir paslėpė G. R. nurodytame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.
G. R. ir D. K. taip pat nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo spalio 7 d. 22 val. iki spalio 8 d. 5 val. 20 min., veikdami bendrininkų grupėje su M. G. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, G. R. vairuojamu automobiliu MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie degalinės, esančios Molėtų pl. 8, Vilniuje, kur G. R. ir D. K. nukirpus vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plombą, visi trys įsibrovė į minėtą puspriekabę ir iš jos pagrobė UAB „Ti“ (duomenys pakeisti) priklausančias 10 dėžių su žaidimais (dartais) „APEX WIRE“, 13 dėžių su žaidimu „Apex“, viso 65 vienetus, 1 užvalkalą „Mega Ziper“, 6 strėliukes „Alamo“, 2 užvalkalus „Dimplex“, 20 vienetų strėliukių įpakavimų „Golotrimpo“, 2 vienetus strėliukių įpakavimų „Klab“, 3 strėliukių įpakavimus „Silver“, 3 strėliukių įpakavimus „Klub“, bendros 10645,20 Lt vertės.
G. R. ir D. K. taip pat nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m., laikotarpiu nuo lapkričio 28 d. 19 val. iki lapkričio 29 d. 11 val., veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. K. vairuojamu, A. K. priklausančiu automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie „EMSI“ degalinės, esančios Savanorių pr. 225, Vilniuje, kur su savimi turėtu peiliuku prapjovė vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos tentą, įsibrovė į minėtą priekabą iš jos pagrobė Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „B“ priklausančias 38 dėžes skalbimo miltelių „Ariel Color“, bendros 900 eurų, t.y. 9107,52 Lt, vertės.
G. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m., laikotarpiu nuo balandžio 6 d. 23 val. iki balandžio 7 d. 5 val., bendrininkų grupėje su E. P. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. P. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie pastato, esančio V. A. Graičiūno g. 36, Vilniuje, kur su savimi atsineštais peiliukais keliose vietos perpjovė Baltarusijos Respublikoje registruotai bendrovei „G“ (duomenys pakeisti) priklausančio vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tentą, tokiu būdu jį sugadindami bei padarydami bendrovei „G“ (duomenys pakeisti) 380 eurų, t.y. 1330 Lt, dydžio turtinę žalą, po ko įsibrovė į minėtą priekabą ir iš jos pagrobė Rusijoje registruotai bendrovei „T-P“ (duomenys pakeisti) priklausančias 34 pakuotes ne daugiau kaip 400 porų (244,80 kg svorio) avalynės ir jos įpakavimo maišelių, bendros 9063,35 JAV dolerių, t.y. 23292,80 Lt, vertės, kuriuos sukrovė į automobilius „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiek vėliau atsivarytą E. P. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežė bei paslėpė G. R. nurodytame metaliniame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) garažų masyve.
D. K. ir Da. K. taip pat nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m., laikotarpiu nuo balandžio 10 d. 23 val. iki balandžio 11 d. 6 val., namo kieme, esančiame prie Trakų g., Vilniuje, būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti P. M. priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam P. M. vieną smūgį į galvą, po ko, pastarajam nukritus ant žemės, rankomis ir kojomis suduodami smūgius P. M. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis bei iš savanaudiškų paskatų nesunkiai sutrikdydami pastarojo psichinę sveikatą, pagrobė P. M. priklausančius daiktus: odinę striukę, 500 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę, 240 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 3310“, 100 Lt vertės, USB atmintinę „Acer“, 80 Lt vertės, vyrišką natūralios odos piniginę, 50 Lt vertės, natūralios odos paso dėklą, 30Lt vertės, 300 Lt grynųjų pinigų, AB „Swedbank“ VISA mokėjimo kortelę, išduotą P. M. vardu bei P. M. vardu išduotus dokumentus: LR piliečio pasą, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „EG“ (duomenys pakeisti) darbuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), VŠĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokinio pažymėjimą MP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jaunųjų policininkų būrio „Atžala“ pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
D. K. taip pat nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, D. K. ir G. R. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad D. K. 2009-04-24, laikotarpiu nuo 1 val. iki 3 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėsindamasis pagrobti K. S. vairuojamo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratus ir kitą pastarajam priklausantį turtą, rankomis ir kojomis bei kitais tyrimo metu nenustatytais daiktais, sudavė K. S. į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, sužalodamas K. S. galvą, krūtinę, šonus bei padarydamas pastarajam galvos smegenų traumą, kaukolės skliauto lūžį, galvos smegenų kontūziją, kairės pusės šonkaulių lūžius, tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą. Po to D. K. paskambino broliui Da. K. ir G. R. bei pastariesiems pasiūlė pagrobti svetimą turtą ir pakvietė ateiti į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą, kur D. K. kartu su Da. K. ir G. R. įsibrovė į K. S. vairuojamo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną ir pagrobė K. S. priklausančius daiktus: vyrišką laikrodį „Londžines“, 5000 Lt vertės, auksinę grandinėlę, 1500 Lt vertės, vyrišką odinę rankinę, 500 Lt vertės, vyrišką odinę piniginę, 100 Lt vertės, 7500 Lt grynųjų pinigų, taip pat K. S. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat K. S. vardu išduotas: „Parex“ banko „American expres“ auksinę vardinę kortelę, DNB NORD banko dvi korteles: „Visa Classic“ ir „Master Card“, o taip pat automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą bei to paties automobilio techninės apžiūros taloną ir keturis ratus, kurių bendra vertė – 8000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (P. M. epizode), ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis D. K. nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamas veikas nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas šioje dalyje nevisapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, neišsamiai įvertino kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus, kas lėmė iš esmės nepagrįstas teismo išvadas ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo P. M. parodymais, kuris nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, taip neturint galimybės išsiaiškinti ginčytinas veikos aplinkybes, juolab, kad vadovaujantis BPK 242 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, šiuo atveju – apklausti nukentėjusįjį. Apeliantas pažymi, kad neginčija paties P. M. sužalojimo fakto, tačiau mano, jog duomenų, kuriais objektyviai galima šioje dalyje pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, byloje nėra.
Apeliantas teigia, kad asmens parodymo atpažinti veiksmo metu gauti duomenys negali būti pripažinti tinkamu jo kaltės įrodymu. Nurodo, kad asmens parodymas atpažinti, kurį reglamentuoja BPK 192 straipsnis, yra sudėtingas veiksmas, todėl jo tvarka smulkiai reglamentuota, ji negali būti pažeidžiama. Priešingu atveju gali būti prarandami reikšmingi duomenys ir neužtikrinamas objektyvus reikšmingų duomenų gavimas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam P. M. atpažinimui buvo pateiktos fotonuotraukos (t. 3, b.l. 94- 96, 97-99), tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo aplinkybių, leidžiančių taikyti BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, kuomet atpažinimas gali būti daromas pagal asmens nuotrauką. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam reikėjo užtikrinti saugumą ar pan., juolab, kad sąlygos, reikalingos atpažįstančio asmens saugumui užtikrinti, yra sukurtos Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pastarasis visiškai neįsiminė nei jį užpuolusių asmenų veido bruožų, nei kitų ypatybių, paminėjo tik vieno asmens ūgį, stambų kūno sudėjimą, kitą asmenį apibūdino kaip žymiai mažesnį, taip pat įsiminė užpuolikų rudas akis, o tai nėra pakankami požymiai identifikuoti asmenį. Abejotina, ar apskritai pagal tokius požymius galima atpažinti asmenį iš fotonuotraukos. Nukentėjusysis P. M. teigė, kad buvo užpultas tamsiu paros metu, todėl taip pat abejotina, ar tokiu paros metu stipriai apgirtęs asmuo gali įsiminti jam anksčiau nematyto asmens veido bruožus, tuo labiau akių spalvą. Dėl šių aplinkybių, apeliantas mano, kad minėtas ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas atmestinai, visiškai formaliai ir pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Da. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizode), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (P. M. epizode), ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis Da. K. teigia, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatą ir jo atžvilgiu priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusiojo K. S. epizode teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju jis pripažino, kad vogė automobilio BMW X5 ratus, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog save apkalbėjo. Tokie jo teiginiai turi pagrindo, nes nei D. K. , nei G. R. nepatvirtino, kad jis – Da. K. būtų paėmęs K. S. automobilio ratą ar atlikęs kitokius neteisėtus veiksmus. Taip pat akivaizdu, kad jis prie nukentėjusiojo K. S. automobilio nebuvo reikšmingą laiko tarpą, per kurį galėtų paimti kokius nors daiktus. Nuteistųjų D. K. , G. R. , liudytojų V. V. ir J. R. parodymai patvirtina tik tai, jog jis – Da. K. buvo atėjęs į įvykio vietą, tačiau jokių aiškių jo nusikalstamų veiksmų šie asmenys nenurodė.
Apeliantas teigia, kad teismo išvada dėl jo veikimo bendrininkų grupėje užvaldant turtą su D. K. ir G. R. yra prieštaringa, nes konstatuodamas, kad jie veikė bendrininkų grupėje, teismas tuo pačiu nurodė, kad kiekvienas iš jų vogė tai, ką norėjo. Be to, pats teismas pripažino, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog Da. K. ir G. R. žinojo apie D. K. planuojamus ir iki jų atėjimo padarytus nusikalstamus veiksmus, kad tarp jų nebuvo jokio išankstinio susitarimo. Taigi, jis tik atėjo padėti automobilio prispaustam G. R. , realiai daugiau jokių veiksmų neatliko, nes atvyko policija. Bylos duomenimis nenustatyta, kad jis būtų paėmęs nors vieną nukentėjusiojo K. S. daiktą iš automobilio salono ar iš kitos vietos. Tuo tarpu teismo išvada, kad kaltinamųjų tyčia apėmė ne tik materialines vertybes, bet ir dokumentus, elektroninę mokėjimo priemonę, apskirtai paremta neaiškiais kriterijais, nes net jei ir pripažinti įrodyta aplinkybę, kad jis – D. K. padėjo nešti nuimtus automobilio ratus, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčydamas apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteisimo už nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, nuteistasis Da. K. dėsto argumentus, iš esmės analogiškus D. K. apeliacinio skundo argumentams, tik papildomai pažymi, jog jis neatitinka nukentėjusiojo P. M. nurodytų požymių – aukštesnio nei 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, rudų akių. Taip pat atkreipia dėmesį į rašymo apsirikimą teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kur jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kaip kad buvo kaltinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (K. S. epizode), taip pat pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmių skyrimo dalyje ir už kitus jo padarytus nusikaltimus paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, arba atidėti jų vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Nuteistasis G. R. nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nukentėjusiojo K. S. daiktų bei dokumentų vagystėje, jų nuosprendyje nenurodė ir apygardos teismas. Pats nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kas įvykdė šiuos nusikaltimus, nuteistieji D. K. ir Da. K. , kurie buvo įvykio vietoje, patvirtino jo – G. R. parodymus, kad jis K. S. daiktų ir dokumentų vagystėje nedalyvavo. Įvykio vietoje jokių įkalčių, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nebuvo rasta, atlikus kratą jo namuose jokie K. S. daiktai taip pat nerasti. Apeliantas teigia, kad įvykio metu jam paskambino D. K. ir paprašė ateiti į kiemą. Jam atėjus prie automobilio, šis netikėtai nukrito jam ant kojos ir tik su Da. K. ir J. R. pagalba pavyko pakelti automobilį nuo kojos. Automobilio salone jis nebuvo ir nieko iš ten nevogė.
Pasak apelianto, apygardos teismas, skirdamas jam bausmes, nepagrįstai konstatavo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltę dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė, pripažino, duodamas išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu padėjo pareigūnams atskleisti visus padarytus nusikaltimus, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Be to, jis teisiamas pirmą kartą (ankstesni teistumai išnykę), turi šeimą (nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jis nevedęs), vienas išlaiko mažametį vaiką, nusikalstamos veikos padarytos prieš penkerius metus. Nuteistasis teigia, jog apygardos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, privalėjo tokį savo sprendimą motyvuoti, tačiau apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, tinkančiais bet kuriam iš nuteistųjų šioje byloje. Be to, nuteistajam M. G. , kuris buvo pripažintas kaltu padaręs devynis apysunkius ir tris nesunkius nusikaltimus, teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas, o jam šios nuostatos pritaikytos nebuvo.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis K. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir solidariai iš D. K. , D. K. ir G. R. priteisti: 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl turto bei dokumentų vagystės, 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl padaryto sužalojimo, neišskaičiuojant gauto avansinio žalos atlyginimo iš valstybės.
Nukentėjusysis K. S. nurodo, kad įvykio metu buvo užpultas ir žiauriai sumuštas, dėl ko jam buvo sunkiai ir nebepataisomai sužalota sveikata: traumuota galva, sužalotas stuburas, padaryti kiti sužalojimai. Dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir kilusių pasekmių, ilgo bei komplikuoto gydymo jis išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą, įtampą stresą ir skausmą, iki šiol tęsiasi nervinė įtampa – sutriko miegas, padidėjo jautrumas, nervingumas, nuolat svaigsta galva, vargina neatstatomi organinės kilmės kraujotakos sutrikimai, haliucinacijos, sutriko atmintis, orientacija, dažnai užeina nesaugumo, izoliuotumo jausmas, nuolat vartoja raminamuosius, nuskausminamus ir kt. vaistus, vitaminus. Patirtų traumų padariniai sukelia daug nepatogumų buityje, viešajame ir privačiame gyvenime, jis vis dar mažai darbingas, dėl patirtų sužalojimų bei besitęsiančio gydymo negali pilnavertiškai gyventi, normaliai jaustis psichologiškai ir fiziškai. Prasta savijauta, besikartojantys skausmai, komplikuotas gijimas sukelia papildomą nerimą dėl galimybės ateityje savarankiškai, pilnavertiškai gyventi, užsiimti savo darbine ar bet kokia kita veikla. Be to, labai vargina ir daug laiko atima nuolatinės vizitacijos pas gydytojus, neatmestina, kad ateityje jo dar laukia ne viena operacija, reabilitacijos.
Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sumažino motyvuodamas prasta D. K. turtine padėtimi, nes pastarasis yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl, tikėtina, turi galimybių turtinę padėtį pasigerinti. Be to, nukentėjusiojo manymu, teismas nepakankamai įvertino, kad sunkus sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas daugiau nei trylikos trauminių poveikių, sužalotas gyvybiškai svarbus organas – galva, gydymas buvo ilgas ir komplikuotas, net keletą kartų teko vykti gydytis į Rusiją, o pasveikimo galimybės nėra, jis niekada negalės dirbti tokio darbo, kurį dirbo iki sužalojimo – buvo įmonės direktorius bei akcininkas, vystyti savo verslą. Dėl pašlijusios sveikatos tapo nebereikalingas darbe, prarado šeimą ir tapo našta senai motinai, kuri dėl jo labai sielvartavo ir 2013 m. mirė. Kadangi buvo atleistas iš darbo neužilgo po sužalojimo, dėl prastos sveikatos būklės jam buvo sunku dalyvauti teismo procese, gintis nuo pažeidimų, darbo bylos teisminio proceso metu jam net buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, nes atminties, orientacijos sutrikimai, atsiradę dėl patirtų sužalojimų, kėlė įtarimų dėl jo veiksnumo. Pasak nukentėjusiojo, apygardos teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad nusikaltimą jo atžvilgiu lėmė savanaudiškos paskatos, taip pat, kad D. K. viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jo neatsiprašė, nors dirbo, tačiau neatlygino nei dalies žalos, neteikė jokios kitokios pagalbos. Be to, teismas neįvertino, kad daug streso ir išgyvenimų jis patyrė dėl teismo proceso, nes posėdžiai dėl įvairių kaltinamųjų prašymų buvo atidėliojami, teisminis procesas užtruko labai ilgai ir jis buvo priverstas vykti į toli nuo savo gyvenamos vietos esantį miestą.
Nukentėjusysis K. S. atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas nuosprendyje pasisakė tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau visiškai nepasisakė ir nepriteisė kitais nusikaltimais jam padarytos neturtinės žalos. Tuo tarpu jis neturtinę žalą patyrė ne tik dėl sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl turto, dokumentų, banko kortelių pagrobimo. Dėl gydimosi ilgą laiką jis apskritai negalėjo rūpintis dokumentų dublikatų gavimu, o vėliau patyrė daug rūpesčio, laiko gaišimo, emocinės įtampos.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas niekaip neišsprendė jo pareiškimo dėl kaltinimo pakeitimo. Teigia, kad G. R. ir Da. K. taip pat turėtų būti pripažinti kaltais dėl plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes įvertinus nusikaltimo aplinkybes, jį įvykdyti vienas D. K. neturėjo galimybės. Byloje nustatyta, kad buvo siekiama pavogti didelius, sunkius visureigio ratus, kurių vienas asmuo panešti negalėtų, be to, kiekviename rate buvo po specialų varžtą, kurio negalima atsukti nesulaužant arba neturint specialaus rakto. Be to, byloje nustatyta, kad buvo apieškotas visas automobilio vidus, bandoma jį padegti. Tai rodo, kad buvo būtinas pasirengimas nusikaltimui ir jis vykdomas ne vieno asmens. D. K. prisiėmė kaltę, tačiau negalėjo detaliai paaiškinti visų nusikaltimo aplinkybių, Da. K. pripažino nešęs vieną ratą, visi trys pripažino, kad įvykio vakarą buvo kartu, leido laiką, linksminosi. Be to, visi nusikalstami veiksmai – sužalojimas bei turto, dokumentų pagrobimas buvo daromi vienu metu, kelių minučių laikotarpiu. Visi trys asmenys buvo prie jo automobilio, G. R. nusikaltimo metu automobilio ratas prispaudė koją, liudytojai patvirtino, kad buvo girdimi nurodymai, raginimai ir kad visi trys nubėgo atvykstant policijai. Taigi, akivaizdu, kad vienas D. K. visų veiksmų atlikti negalėjo, visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad veikė keli asmenys, organizuotai. Be to, teismas neįvertino, kad ir visus kitus nusikaltimus D. K. darė kartu su broliu Da. K. ir G. R. .
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo K. S. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis Da. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo Da. K. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo K. S. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo G. R. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo K. S. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų D. K. , Da. K. , G. R. ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų D. K. , Da. K. , G. R. ir nukentėjusiojo K. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-13 BEKO buitinės technikos vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-25 kompiuterinės technikos vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė), BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „P“ (duomenys pakeisti) turto sunaikinimas), taip pat už šiuos nusikaltimus paskirtų bausmių neginčija, nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo P. M. epizodas), prašo dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti. Nuteistasis G. R. savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-07 televizorių „Elenberg“ vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-14 kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-19 vaikiškų vėžimėlių vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-27 kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-04-28 statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-07-25 autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-14 BEKO buitinės technikos vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-06 kompiuterinės technikos vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2009-04-07 avalynės vagystė), BK 187 straipsnio 1 dalį (2008-03-19 UAB „I“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), BK 187 straipsnio 1 dalį (2008-10-06 UAB „P“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), BK 187 straipsnio 1 dalį (2009-04-07 Baltarusijos bendrovės „G“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas) neginčija, tačiau nesutinka su už šias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas), prašo dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti. Nuteistasis Da. K. prašo išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nukentėjusysis K. S. nurodo, kad nuteistieji G. R. ir Da. K. dalyvavo ne tik pagrobiant jo turtą, bet ir tyčia sunkiai sutrikdant jo sveikatą, todėl turi už tai atsakyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį nuteistųjų D. K. , G. R. ir Da. K. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma šių nuteistųjų bei nukentėjusiojo K. S. apeliaciniuose skunduose.
Dėl nukentėjusiojo K. S. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems G. R. ir Da. K. inkriminuotų, nukentėjusiojo K. S. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, G. R. ir Da. K. padarytų nusikalstamų veikų sudėties bei jų kaltės padarius šias nusikalstamas veikas pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų Da. K., G. R. bei nukentėjusiojo K. S. apeliaciniuose skunduose.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji G. R. ir Da. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais dėl jiems inkriminuotų nukentėjusiojo K. S. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, t.y. K. S. turto, asmens dokumentų ir banko mokėjimo kortelių pagrobimo, neprisipažino. Nuteistasis G. R. parodė, kad 2009-04-23 buvo susitikęs su D. K. , kartu prie upės vartojo alkoholį. Namo tą dieną grįžo, kai lauke dar buvo šviesu, Da. K. su jais nebuvo. Naktį, kai jis miegojo, jo tėvui paskambino D. K. ir prašė, kad jis – G. R. išeitų į kiemą. Ar pats tiesiogiai kalbėjosi su D. K. , neprisimena, pastarasis jokios pagalbos neprašė. Kai išėjo į kiemą, D. K. buvo prie automobilio, ką jis ten darė neprisimena, gali būti, kad nuiminėjo automobilio ratus. Kai priėjo prie automobilio, matė ant žemės gulintį žmogų. Ar šis buvo sužalotas, nežino. Prie jo gal ir buvo bala, bet nežino, ar tai buvo kraujas, ar vanduo, ar tepalas. Ar automobilio durelės buvo atidarytos, neprisimena, jis pats nieko nedarė, automobilio salone nebuvo, nieko ten neapžiūrinėjo, automobilio ratų taip pat neėmė. Pamatęs gulintį žmogų nusprendė eiti namo, bet einant pro automobilį, vairuotojo pusėje, šis netikėtai nukrito jam ant kojos. Dėl ko taip atsitiko nežino, toje pusėje, kiek prisimena, nebuvo automobilio ratų. Kada ir kaip įvykio vietoje atsirado jo tėvas J. R. , neprisimena, jis lyg tai padėjo jam išsilaisvinti, gal padėjo ir Da. K. . Jis jį matė įvykio vietoje, bet apie tai, ko jis ten eina, nesikalbėjo. Da. K. lyg tai klausė D. K. , kas čia įvyko, į ką D. K. atsakė, kad nieko. Tuo metu, kai atvyko policija, jis pats ėjo link namų, jau buvo pusiaukelėje. Kad D. K. būtų numetęs kokią nors rankinę, nematė (t. 15, b.l. 172-174). Nuteistasis Da. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio vakarą buvo namuose, nei su broliu, nei su kuo kitu apie tai, ką toliau veiks, nesikalbėjo. Jis jau ruošėsi miegoti, kai paskambino brolis D. K. . Pastarasis buvo susijaudinęs, pasakė jam greičiau ateiti prie kieme esančios elektros skydinės. Atbėgęs jis pamatė brolį, G. R. ir J. R. , taip pat pamatė gulintį žmogų. Tuomet pradėjo šaukti, kas čia darosi, po to pamatė, kad atvažiuoja policija ir pabėgo. Jis kieme išbuvo tik apie 5 minutes, net nematė, kad ant kojos kažkam užkrito automobilis. Matė tik, kad automobilis buvo be ratų. Jis pats automobilio ratų nenešė ir daiktų iš automobilio salono neėmė, ar kas nešė automobilio ratus, nežino, gal jo brolis D. K. (t. 15, b.l. 174-175). Taigi, abu nuteistieji teisminio bylos nagrinėjimo metu, neneigdami tos aplinkybės, kad įvykio naktį D. K. prašymu atėjo į įvykio vietą, kur matė sužalotą nukentėjusįjį, nuimtus automobilio ratus, aiškino, kad patys jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kitas nuteistasis šioje byloje – D. K. , kuris parodė, kad įvykio metu sumušė nukentėjusįjį K. S. ir pavogė jo automobilio ratus, tai darė vienas. Jokio kito nukentėjusiojo turto nematė ir neėmė, automobilio salone nebuvo ir nieko ten neieškojo, nematė, kad ten būtų G. R. ar Da. K. , pastariesiems pagrobti nukentėjusiojo turtą nesiūlė (t. 15, b.l. 170). Iš esmės tokios pačios pozicijos šie nuteistieji laikėsi ir apklausti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiek Da. K. ir G. R. , tiek D. K. kitaip aiškino įvykio aplinkybes. Nuteistasis Da. K. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-04-24 naktį brolio prašymu išėjęs į kiemą pamatė, jog ant asfalto guli kruvinas vyriškis, o D. K. ir G. R. neša po vieną ratą nuo automobilio BMW. Tada jis pribėgo prie ten buvusio J. R. ir paklausė, kas čia vyksta. Pastarasis atsakė, kad nežino, o kažkuris iš vaikinų numetė jam vieną ratą ir pasakė nešti prie būdelės, todėl jis tą ratą nunešė prie elektros skydinės. Grįžęs prie automobilio pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis, todėl sušuko „policija“ ir nubėgo namo. Kitą dieną namuose girdėjo kaip brolis su G. R. tarėsi, kad jei ateitų policijos pareigūnai, tai reikia visiems sakyti, kad buvo Kalvarijų g. pirkti alaus, o grįždami matė automobilį be ratų ir šalia gulintį žmogų. Kad jie būtų kalbėjęsi apie daiktus ar pinigus, negirdėjo (t. 8, b.l. 174-175). Nuteistasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu dėl nukentėjusiojo K. S. turto pagrobimo neprisipažino, tačiau parodė, kad 2009-04-23 vakare, o gal jau po vidurnakčio kartu su D. K. taksi automobiliu grįžo į namus. Išlipęs iš taksi automobilio nuėjo pas savo tėvą, atsigulė ir užmigo, tačiau po kurio laiko jį pažadino tėvas ir pasakė, kad jam skambina D. K. . Tuomet jis paėmė telefoną ir D. K. jam pasakė „išeik į lauką“. Išėjęs iš namo, prie darželio, pamatė, kad D. K. stovi prie automobilio BMW, o automobilio gale ant žemės guli susirietęs vyras, kuris lyg dejavo, bet nieko konkretaus nesakė, matėsi kraujas. Tuomet jis paklausė D. K. , kas čia buvo, į ką šis atsakė „nieko, nieko“. Jis nematė, kur automobilio ratai, bet tuo metu automobilis jau ant kažko stovėjo. Kai priėjo prie automobilio vairuotojo durelių, kurios buvo praviros, automobilis užkrito jam ant dešinės kojos. D. K. bandė pakelti automobilį, tačiau išsilaisvinti jam nepavyko. Netrukus pamatė, kad ateina jo tėvas J. R. , kas jį pakvietė, nežino. Pastarasis padėjo D. K. pakelti automobilį ir jam pavyko ištraukti koją. Tuo metu pamatė ir Da. K. , kaip jis ten atsirado, nežino. Jis jau buvo pasitraukęs nuo automobilio, kai išgirdo Da. K. šaukiant „policija“, ir tuomet nubėgo tiesiai į savo tėvo butą. Ryte jam paskambino D. K. ir pasakė, kad paimtų visus drabužius, kuriuos abu vilkėjo nakties metu, sudėtų juos į maišą ir išmestų per balkoną atėjusiam žmogui. Jis pagalvojo, kad nieko nedarė, bet išsigando, nes anksčiau jau buvo teistas, todėl sudėjo savo batus, džinsines kelnes ir tą maišą išmetė per balkoną. Po kurio laiko D. K. vėl jam paskambino ir pakvietė ateiti pas jį. Susitikus lauke D. K. pasakė, kad jiems bus blogai, mąstė visokius išsisukimo variantus. Po to nuėjo pas D. K. į namus, ten buvo ir pastarojo brolis Da. K. . D. K. ir toliau kūrė istorijas, bet jis pasakė, kad pasakys taip, kaip buvo iš tikrųjų. Jis to vyro nemušė, jo turto negrobė, jokių telefonų, laikrodžio ar pinigų pas D. K. nematė. Pastarasis jam nesakė, kad iš automobilio ką nors pavogė, o jis jo ir neklausinėjo (t. 7, b.l. 156-158). Parodymų patikrinimo vietoje metu G. R. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus, papildomai paaiškino, kad matė ant žolės gulinčius du automobilio ratus, bet jų nelietė, o pamatęs praviras to automobilio vairuotojo dureles, priėjo prie jų ir stovėdamas prie priekinės automobilio dalies, bet į automobilį nelipdamas, apžiūrinėjo saloną. Tuo metu D. K. kažką darė kitoje automobilio pusėje ir staiga automobilis pakrypo į jo pusę ir priekine dalimi užkrito ant kojos (t. 7, b.l. 167-170, 171-179). Nuteistasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-04-23 visą dieną gėrė alkoholį, girtavo prie upės, ten buvo sutikęs ir G. R. , pastarasis taip pat buvo girtas, gal toje kompanijoje buvo ir jo brolis, bet šis ir G. R. išėjo į namus, o jis toliau vienas girtavo. Pavakary ėjo į namus, tuo metu automobilio BMW kieme dar nebuvo. Prisimena, kad namuose užtruko neilgai, pasikalbėjo su broliu ir vėl išėjo. Po to į namus ėjo jau po vidurnakčio, gal apie 01 val., buvo labai girtas. Eidamas prie vaikų darželio pamatė stovintį automobilį BMW ir nusprendė pavogti to automobilio ratus. Pasiėmęs iš netoliese stovinčio jo motinai priklausančio automobilio varžtų atsukimo raktą, atsuko automobilio BMW ratų varžtus, palikdamas po vieną kiekvieno rato varžtą. Pagalvojo, kam jam tie ratai reikalingi, todėl sugrįžo į savo automobilį, iš jo pasiėmė butelį ir vienas kieme toliau gėrė alkoholį. Tuo metu jis labai jaudinosi, artėjo tėvo mirties metinės, todėl daug gėrė ir elgėsi neadekvačiai. Išgėręs 0,5 l degtinės, maždaug po 30-60 min., jis vėl nuėjo prie elektros skydinės, ten buvo plytų ir jis jas pasiėmė. Pastebėjo, kad tas automobilis jau stovi kitoje vietoje, maždaug už 3 metrų nuo ankstesnės stovėjimo vietos. Priėjęs arčiau pamatė, kad abu automobilio galiniai ratai nuimti, vienas gulėjo šalia džipo, kitas – po kitu ratu, o džipas pakeltas ant automobilinio keltuvo, kurio jis pats nedėjo. Jis nepagalvojo, kad tuos ratus galėjo nuimti automobilio savininkas, jokių žmonių nesimatė, todėl jis pakišo plytas po priekiniu keleivio pusės ratu ir pradėjo nuiminėti tą ratą, buvo atsitūpęs. Netrukus išgirdo vyro riksmą, iš kurio suprato, kad jį pastebėjo automobilio savininkas ir pajuto smūgį kažkur į nugaros sritį. Kadangi pats yra buvęs boksininkas, tą smūgį lengvai atrėmė, atsistojo ir nieko nesakęs, nesitaikydamas smūgiavo tam vyriškiui. Po pirmo smūgio vyras nenukrito, o lyg užsimojo jam trenkti, tuomet jis vėl jam smūgiavo. Smūgių neskaičiavo, daužė tą vyrą rankomis ir kojomis į galvą, kitas kūno vietas, kol šis nukrito ant asfalto. Kai vyriškis nukrito, jis jo daugiau nebemušė, matė, kad šiam smarkiai kraujuoja veido srityje. Tuomet jis išsigando ir ėmė skambinti G. R. , pasakė, kad greičiau išeitų. Išėjęs G. R. pamatė gulintį vyrą ir ėmė šaukti ant jo. Tuo metu, kai tas vyras nukrito, šalia jo jis pamatė vyrišką rankinę. Jos spalvos nepamena, bet žino, kad visą turinį iš tos rankinės išpurtė ar tai automobilyje ant sėdynės, ar greta jo. Turinys jo nesudomino, paėmė tik rankinę. Taip pat atsimena, kad buvo automobilio salone, kada ten atsidūrė, nežino, iš automobilio salono nieko nepaėmė. Kaip automobilis užgriuvo ant G. R. , nežino, tik išgirdo jį šaukiant. Jis pats tuo metu nešė vieną ratą link elektros skydinės ir pamatė J. R. , kartu su juo kėlė džipą nuo G. R. kojos. Dar J. R. ėmė ant jų abiejų šaukti, ką jie čia daro. Kai jie pakėlė tą džipą, G. R. išlaisvino koją. Tuo metu jis pamatė atėjusį brolį Da. K. , šis taip pat klausė, ką jie čia daro. Pamena, kad tą vyrišką rankinę, po to, kai iškratė, kažkodėl turėjo jis pats, o kaip ją perdavė broliui, neprisimena. Tą vyrą mušė ir visus ratus nuo džipo nusinešė jis pats. Kokiu tikslu kvietė G. R. negali paaiškinti, kaip įvykio vietoje atsirado brolis, apskritai nežino, neprisimena, kad būtų jam skambinęs. Dėl girtumo įvykius prisimena nuotrupomis. Pamena, kad vos atėjus Da. K. , pamatė policijos automobilį ir tuomet jie visi bėgo namo. Bėgdamas tą vyrišką rankinę jis numetė kažkur kieme. Kiek pamena, rankinėje piniginės jis nematė, taip pat nematė jokių asmens ar automobilio dokumentų, to žmogaus striukės kišenių nekraustė. Ryte pasikvietė G. R. , kažkur važinėjosi taksi automobiliu, po to grįžo namo, o netrukus atvyko policija ir juos visus tris sulaikė. Kad būtų sakęs G. R. , jog reikia sunaikinti drabužius, kuriuos vilkėjo nakties metu, neprisimena. Pats savo drabužių nenaikino. Nusikaltimą padarė vienas, o visi kiti atėjo jau po konflikto su nukentėjusiuoju (t. 6, b.l. 128-132, 134-137). Taigi, iš pirmiau aptartų nuteistųjų Da. K. , G. R. , taip pat nuteistojo D. K. parodymų matyti, kad visi trys nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis K. S. , dalyvavo tik D. K. , kuris, siekdamas pagrobti nukentėjusiojo K. S. turtą, pastarąjį sumušė, sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Tačiau nuteistųjų Da. K. , G. R. ir D. K. parodymai apie tai, kas vyko po nukentėjusiojo sužalojimo, kai D. K. kvietimu į įvykio vietą atėjo G. R. ir Da. K. , viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl šiais jų parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams bylos duomenims ir šiais duomenimis nustatytoms įvykio aplinkybėms.
Nukentėjusysis K. S. parodė, kad įvykio metu be to, kad nuo jo vairuojamo automobilio BMW X 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimti trys ratai, taip pat buvo pavogta auksinė grandinėlė, laikrodis, vyriška odinė rankinė, kurioje buvo piniginė ir 7500 Lt grynųjų pinigų, jo asmens dokumentai, automobilio dokumentai ir trys banko mokėjimo kortelės (t. 15, b.l. 132-136). Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino buvusi nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja O. S. (t. 15, b.l. 139-142). Tai, kad nukentėjusysis K. S. įvykio naktį su savimi turėjo vyrišką rankinę ir apystorę auksinę grandinėlę, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino ir liudytoja D. M. , pas kurią prieš įvykį nukentėjusysis svečiavosi (t. 15, b.l. 149-150). Iš liudytojų, policijos pareigūnų, V. L. ir M. P. parodymų, bei įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad šiems pareigūnams 2009-04-24, apie 02.50 val., pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, buvo rastas K. S. automobilis be dešinės pusės galinio, kairės pusės priekinio ir galinio ratų. Vieną automobilio ratą pareigūnai aptiko maždaug už 5 metrų nuo automobilio, einant link elektros skydinės, kitus du – už 20-25 metrų nuo automobilio, prie elektros skydinės. Be to, prie nukentėjusiojo automobilio buvo rastos besimėtančios metalinės monetos, taip pat kartotinės dėžės su medikamentais, viena iš kurių buvo tuščia, piniginės įdėklai. Ant automobilio sėdynės buvo priberta daug smulkių monetų, parduotuvės čekių. Nei nukentėjusiojo rankinės, kurioje buvo piniginė, grynieji pinigai, banko mokėjimo kortelės bei asmens ir automobilio dokumentai, nei auksinės grandinėlės ar laikrodžio įvykio vietoje nerasta (t. 1, b.l. 20-22, 25-53, 103-110, t. 2, b.l. 107-108, t. 15, b.l. 142-143). Taigi, iš pirmiau aptartų faktinių duomenų matyti, kad įvykio metu buvo nuimti nukentėjusiojo K. S. automobilio ratai, pagrobtas kitas nukentėjusiajam priklausantis turtas – auksinė grandinėlė, laikrodis, vyriška rankinė su pinigine ir grynaisiais pinigais, banko mokėjimo kortelėmis, nukentėjusiojo asmens dokumentais ir automobilio registracijos dokumentais. Taip pat akivaizdu, kad įvykio metu, siekiant surasti vertingų daiktų, buvo apieškotas automobilio salonas, ne kur kitur, o įvykio vietoje, siekiant to paties tikslo, buvo apžiūrėta ir nukentėjusiajam priklausanti rankinė, ką patvirtina tiek šalia automobilio rastos besimėtančios medikamentų dėžutės, kurias, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis vežė tvarkingai sudėjęs automobilio bagažinėje, tiek ant automobilio priekinės keleivio sėdynės bei šalia automobilio besimėtančios smulkios metalinės monetos, pirkimo čekiai, piniginės įdėklai. Nors nuteistieji G. R. ir Da. K. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jie šių nukentėjusiojo daiktų pagrobime nedalyvavo, tačiau, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu D. K. patvirtino, kad nuo nukentėjusiojo automobilio nuimtus ratus link elektros skydinės nešė ne tik jo brolis D. K. , bet ir nuteistasis G. R. , taip pat prisipažino, jog ir pats vieną automobilio ratą nešė prie kieme esančios elektros skydinės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Da. K. aiškino, kad neprisimena, kas konkrečiai nešė automobilio ratus, taip pat, kad ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, tačiau negalėjo pateikti jokių tai logiškai paaiškinančių argumentų, išskyrus tai, kad tuo metu buvo suimtas. Be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti šio nuteistojo parodymai atitinka jau minėtas įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes, kad nuo nukentėjusiojo automobilio buvo nuimti trys ratai, du iš kurių buvo aptikti 25 m atstumu nuo automobilio, prie elektros skydinės, o vienas – šiek tiek arčiau, einant ta pačia kryptimi, taip pat liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (teisme liudytojas J. R. , kaip kaltinamojo G. R. tėvas, atsisakė duoti parodymus, todėl teisme buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b.l. 197), kad įvykio naktį, praėjus maždaug 20 minučių po to, kai D. K. kvietimu jo sūnus G. R. išėjo iš namų, jis taip pat išėjo į lauką, nes pasidarė neramu, kodėl šis negrįžta. Kieme kartu su D. K. išlaisvino sūnų G. R. , nes pastarojo koją buvo prispaudęs automobilis BMW X5, taip pat matė kaip D. K. ir jo brolis Da. K. , paėmę po vieną šio automobilio ratą, nešė juos link elektros skydinės, kaip Da. K. , atsidaręs automobilio BMW galines keleivio pusės dureles, buvo įlindęs į automobilio saloną ir ten rausėsi, taip pat kaip D. K. perdavė Da. K. vyrišką rankinę. Nors šis liudytojas aiškino, kad jo sūnus G. R. jokio turto įvykio metu nevogė, tačiau tuo pačiu paaiškino supratęs, kad D. K. jo sūnų bei savo brolį Da. K. pasikvietė norėdamas įgyvendinti savo sumanymą pagrobti svetimą turtą (t. 2, b.l. 193-196, t. 3, b.l. 47-48). Šie pirmiau aptarti vienas kitą papildantys faktiniai duomenys, o taip pat ir ta aplinkybė, kad G. R. pasvirusio automobilio buvo prispaustas būtent prie vairuotojo durelių, kurios buvo atidarytos, ir kur pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo rasti besimėtantys iš automobilio salono bei iš nukentėjusiojo rankinės iškraustyti daiktai, leido apygardos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad G. R. ir Da. K. , D. K. kvietimu atėję į įvykio vietą ir pamatę, kad pastarasis, sumušęs automobilio BMW savininką, grobia jo turtą, šiems nusikalstamiems veiksmams ne tik kad neprieštaravo, bet priešingai, prie D. K. daromos nusikalstamos veikos aktyviai prisijungė – nešė paslėpti automobilio ratus, kraustė nukentėjusiojo daiktus. Visiems trims nuteistiesiems prieštaringai aiškinant įvykio aplinkybes ir neigiant nukentėjusiojo turto, dokumentų bei banko mokėjimo kortelių pagrobimą šiuo konkrečiu atveju nepavyko nustatyti, kuris iš nuteistųjų kokį konkretų K. S. turtą užvaldė, tačiau, įvertinus pirmiau aptartus byloje surinktus faktinius duomenis, nekyla abejonių, kad tiek G. R. , tiek Da. K. matė vienas kito, taip pat ir D. K. atliekamus veiksmus ir suvokė, kad dalyvauja ne tik bendrai daromame nukentėjusiojo K. S. automobilio ratų, bet ir kito jo turto, dokumentų bei banko mokėjimo kortelių pagrobime, ir norėjo taip veikti, taigi, veikdami kartu su D. K. , padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasti šių dviejų nuteistųjų pirštų antspaudai ar kiti pėdsakai, kaip ir tai, kad atlikus kratas jų namuose nebuvo rasti iš nukentėjusiojo pavogti daiktai, šios išvados, esant pirmiau aptartų aplinkybių visetui, niekaip nepaneigia, juolab, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog po nusikaltimų padarymo visi trys nuteistieji ne tik tarėsi, kokius parodymus, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, duoti, bet ir ėmėsi priemonių įkalčiams sunaikinti.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis K. S. pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, nes, nukentėjusiojo nuomone, įvykio metu, siekdami užvaldyti turtą, fizinį smurtą jo atžvilgiu panaudojo ir sunkiai sutrikdė sveikatą ne tik D. K. , bet ir Da. K. bei G. R. , kurie veikė iš anksto susitarę, bendrininkų grupe, atitinkamai visi trys padarė nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (t. 13, b.l. 72). Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas, gavęs šį prašymą, neįvykdė BPK 256 straipsnio reikalavimų ir šio prašymo niekaip neišsprendė. Byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad nukentėjusiajam K. S. bylos nagrinėjimo teisme pradžioje pateikus pirmiau paminėtą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, bylą nagrinėjantis teisėjas nutarė BPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus įgyvendinti įrodymų tyrimo pabaigoje (t. 13, b.l. 72, t. 15, b.l. 126-127), tačiau to taip ir nepadarė. Šis pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Visgi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo K. S. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo yra nepagrįstas, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės faktiniais bylos duomenimis nepasitvirtino. Kaip jau minėta, visi trys nuteistieji viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jokio išankstinio susitarimo įvykdyti nusikaltimą nukentėjusiojo K. S. , kurio jie anksčiau nematė ir nepažinojo, atžvilgiu nebuvo, konflikte, kurio metu buvo sužalotas K. S. , dalyvavo tik D. K. , kuris, siekdamas pagrobti nukentėjusiojo turtą, pastarąjį sumušė, sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, apie šiuos D. K. veiksmus G. R. ir Da. K. sužinojo jau po šio konflikto, kai D. K. kvietimu atėjo į įvykio vietą. Jokie bylos duomenys šių nuoseklių nuteistųjų parodymų nepaneigia. Bylos duomenimis nenustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju prieš įvykdant nusikalstamas veikas būtų atlikti kokie nors paruošiamieji veiksmai, kaip kad teigia nukentėjusysis K. S. . Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nekyla abejonių, kad D. K. iš pradžių vienas sumanė pagrobti nukentėjusiojo automobilio ratus bei pradėjo šį nusikalstamą sumanymą realizuoti, ir tik vėliau, po nukentėjusiojo sužalojimo, į pagalbą pasikvietė G. R. ir Da. K. , juolab, kad perkleti nuo visureigio nuimtus ratus iš vienos vietos į kitą nėra taip sudėtinga, nes jų nebūtina nešti. Be to, D. K. visiškai logiškai paaiškino, jog nusprendęs pavogti kieme pastebėto automobilio ratus, iš netoliese stovėjusio savo motinos automobilio pasiėmė universalų automobilinį raktą, kurį ir panaudojo atsukdamas ratus. Būtent toks universalus raktas buvo rastas apžiūrint įvykio vietą (t. 1, b.l. 20-22, 46). Nukentėjusysis akcentuoja tai, kad kiekviename rate buvo po specialų varžtą, kuriam atsukti reikalingas specialus raktas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad D. K. , sumaniusiam pavogti automobilio ratus, ši aplinkybė iš anksto buvo žinoma. Be to, tiek paties nukentėjusiojo parodymai, tiek ir jo pateiktas UAB „Krasta auto Vilnius“ raštas (t. 15, b.l. 93) patvirtina, kad nesant specialaus minėtiems automobilio rato varžtams skirto rakto, juos galima atsukti ir mechaniškai pažeidus, kas šiuo atveju neabejotinai ir buvo padaryta. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad D. K. ne vienerius metus kultivavo boksą, taigi, nekyla abejonių ir dėl šio nuteistojo galimybių suduoti itin stiprius smūgius ir tokiu būdu stipriai sužaloti kitą asmenį, juolab, kad įvykio naktį pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kuris, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dažnai išprovokuodavo jo agresiją. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde teigia, kad visi byloje nustatyti, jo atžvilgiu atlikti veiksmai – sužalojimas ir turto pagrobimas buvo daromi vienu metu, kelių minučių laikotarpiu, tačiau tai prieštarauja faktiniams bylos duomenims, iš kurių matyti, kad K. S. buvo sužalotas po to, kai susiskambinęs su techninės priežiūros tarnyba išlipo iš automobilio dar kartą pasižiūrėti automobilio ratų, o tai galėjo būti maždaug 1.40 val., tuo tarpu liudytoja V. V. triukšmą, kurį kieme sukėlė nuteistieji G. R. , D. K. , Da. K. , grobdami nukentėjusiojo turtą, bei aiškindamiesi su G. R. tėvu J. R. , išgirdo ir policijos pareigūnus iškvietė tik apie 2.46 val., taigi, praėjus maždaug valandai laiko nuo to momento, kai buvo sužalotas nukentėjusysis. Visos kitos nukentėjusiojo K. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – buvo apieškotas automobilio salonas, bandoma jį padegti, automobilio dalimi buvo prispausta G. R. koja, liudytoja V. V. girdėjo nuteistųjų balsus, kaip jau minėta, patvirtina būtent tai, kad G. R. ir Da. K. D. K. kvietimu ir siūlymu prisijungė prie jo jau daromos nusikalstamos veikos, tačiau vertinti tai, kaip duomenis, patvirtinančius šių dviejų nuteistųjų kaltę tyčia dėl savanaudiškų paskatų sutrikdžius nukentėjusiojo K. S. sveikatą ir jo turtą užvaldžius plėšimo būdu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab tokio pagrindo nesudaro nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad G. R. ir Da. K. kartu su D. K. buvo padarę ir kitų nusikalstamų veikų ar bendravo prieš šį įvykį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad G. R. ir Da. K. atsakomybės už tyčinį sunkų K. S. sveikatos sutrikdymą ir atitinkamai turto pagrobimą plėšimo būdu klausimas ne kartą buvo sprendžiamas ir ikiteisminio tyrimo metu. Pastariesiems buvo pareikšti įtarimai dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau, nesurinkus pakankamai jų kaltę patvirtinančių duomenų, ikiteisminis tyrimas šioje dalyje jų atžvilgiu buvo nutrauktas, o vėliau atmestas nukentėjusiojo K. S. atstovės prašymas dėl G. R. ir Da. K. atsakomybės už minėtas nusikalstamas veikas.
Dėl nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas taip pat išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą dėl D. K. ir Da. K. kaltės plėšimo būdu užvaldžius nukentėjusiajam P. M. priklausantį turtą, jo vardu išduotus dokumentus bei banko mokėjimo kortelę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų D. K. ir D. K. apeliaciniuose skunduose.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad naktį iš 2009 m. balandžio 10 d. į 11 d. P. M. buvo sumuštas, jam padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, nesunkiai sutrikdyta jo psichikos sveikata ir pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo Ž. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad 2009-04-11 ryte, išėjęs iš „Amatininkų užeigos“ į lauką parūkyti, pamatė gatvele nuo Stiklių restorano ateinantį vaikiną, kuris buvo kruvinas, o jo kostiumas – labai purvinas. Paklausus vaikino, kas jam atsitiko, pastarasis paaiškino, kad buvo apiplėštas. Tuomet Ž. B. nuėjo į „Amatininkų užeigą“ ir paprašė barmeno iškviesti greitąją pagalbą. Kadangi jokio konkretaus atsakymo neišgirdo, pats iš savo telefono paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir operatoriui paaiškino, kad prie „Amatininkų užeigos“ yra sumuštas žmogus. Palaukė, kol atvyko medikai ir išvažiavo į namus (t. 3, b.l. 84, t. 15, b.l. 165). Liudytojų R. K. (R. K. ) ir A. S. , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad 2009-04-11 ryte, apie 6 val., patruliuodami iš budėtojo gavo pranešimą, jog prie „Amatininkų užeigos“ laukia sumuštas vaikinas. Nuvykę į nurodytą vietą pamatė aukšto ūgio vaikiną. Pastarasis buvo be striukės, nors tuo metu dar buvo šalta, jo veidas buvo žemėtas ir suteptas jau apdžiūvusiu krauju, o kostiumas – labai purvinas. Vaikinas prisistatė esąs P. M. , gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad buvo sumuštas ir apvogtas. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, vaikinas buvo išvežtas apžiūrai į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (t. 3, b.l. 85, 86, t. 15, b.l. 143-144, 146). Bendrojo pagalbos centro ir VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties bei VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos Universitetinės ligoninės pateikti duomenys, kad 2009-04-11 06.11 val. buvo gauti du pranešimai apie sumuštą vaikiną, esantį prie „Amatininkų užeigos“, kuris 2009-04-11 06.47 val. buvo pristatytas apžiūrai į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos Universitetinę ligoninę (t. 3, b.l. 78, 79, 81-83, 92-93). Specialisto išvada Nr. G 1456/10(01), kurioje konstatuota, kad įvykio metu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nukentėjusiajam P. M. buvo padaryta: muštinės žaizdelės galvoje ir nosies kaulų lūžis, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b.l. 59-61). Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-183/2010, kuriame konstatuota, kad nukentėjusiajam P. M. dėl jo atžvilgiu naktį iš 2009-04-10 į 2009-04-11 įvykdytos nusikalstamos veikos buvo laikinai sutrikdyta psichikos sveikata, tai nesiekė lėtino psichikos sutrikimo lygio, P. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 11, b.l. 166-170). Šie duomenys atitinka nukentėjusiojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009-04-10 vakare jam norint pateikti į vieną Vilniuje, Trakų gatvėje esantį klubą, priėjo du nepažįstami vaikinai ir pasiūlė eiti kartu su jais pasilinksminti į vakarėlį privačiame bute. Kadangi buvo neblaivus, nesusimąstė, kodėl pakvietė būtent jį, ir sutiko. Vaikinai jį vedė Trakų gatve tolyn, po to parodė, kad reikia pasukti į kažkokį kiemą. Vos jam pasukus į jų nurodytą arką, pajuto smūgį į viršugalvį ir nukrito ant žemės, po ko vaikinai ėmė jį gulintį spardyti, iškraustė kišenes, pagrobė jo tamsiai rudos spalvos odinę striukę, nuplėšė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę ir UAB „“EG“ (duomenys pakeisti) darbuotojo pažymėjimą, taip pat pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3310, USB atmintinę „Acer“. Iš kelnių kišenės pagrobė odinę pinginę, kurioje buvo apie 250 Lt grynųjų pinigų, banko mokėjimo kortelė, VŠĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokinio pažymėjimas, jaunųjų policininkų būrio „Atžala“ pažymėjimas, iš marškinių kišenės pagrobė jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Viską pagrobę ir dar spyrę vieną kartą į galvą, vaikinai nubėgo. Vienas iš vaikinų buvo apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, o kitas – žemesnis, abu vaikinai vilkėjo tamsius drabužius, buvo tamsių plaukų ir tamsiai rudų akių, ir pasiūlė (t. 3, b.l. 49-50).
Iš byloje esančio 2009-04-29 kratos protokolo matyti, kad praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio, atlikus kratą D. K. ir D. K. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta: P. M. Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Jaunųjų policininkų būrio „Atžala“ pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „EG“ (duomenys pakeisti) darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir VŠĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. dokumentai, kurie pasak nukentėjusiojo, buvo pagrobti naktį iš 2009-04-10 į 2009-04-11 jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu (t. 2, b.l. 166-167). Nors Da. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, neigdamas kaltę dėl P. M. atžvilgiu įvykdyto plėšimo, aiškino, kad įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, nukentėjusiojo P. M. dokumentų niekuomet nematė, o D. K. – kad nukentėjusiojo P. M. vardu išduotus dokumentus jis prieš kurį laiką iki suėmimo rado besimėtančius ant šaligatvio Žirmūnų mikrorajone, prie parduotuvės „Hyper Rimi“, juos pasiėmė ir parsinešė į namus, tačiau toks jų aiškinimas prieštarauja byloje esančiuose 2010-01-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotiems duomenims, kad nukentėjusysis P. M. iš jam pateiktų fotonuotraukų pagal veido bruožus ir akių išraišką atpažino D. K. , kaip vaikiną, kuris buvo jo ūgio, t.y. apie 190 cm, ir kuris 2009-04-10 vakare, Trakų gatvėje, Vilniuje, jį sumušė kartu su kitu vaikinu bei pagrobė jam priklausančius daiktus, pinigus ir dokumentus. Taip pat nukentėjusysis P. M. iš jam pateiktų fotonuotraukų pagal veido bruožus, tamsias išraiškingas akis atpažino Da. K. , kaip vaikiną, kuris buvo žemesnis, o ne aukštesnio nei 190 cm ūgio, kaip kad nurodoma šio nuteistojo apeliaciniame skunde, ir kuris kartu su aukštesniu vaikinu 2009-04-10 Trakų gatvėje, Vilniuje, pasiūlė jam eiti į privatų vakarėlį, o vėliau jį sumušė ir pagrobė jam priklausančius daiktus bei pinigus (t. 3, b.l. 94-96, 97-99). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. K. ir Da. K. ginčija pirmiau minėtuose asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotų duomenų patikimumą, teigdami, kad P. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, užpultas tamsiu paros metu, o tai kelia abejonių, ar jis galėjo įsiminti anksčiau jam nematytų asmenų veido bruožus, akių spalvą. Be to, apeliantai teigia, kad asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nebuvo pagrindo taikyti BPK 192 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutikti su šiais apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo. Apeliaciniuose skunduose teisingai pažymėta, kad nukentėjusysis P. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pastarasis, duodamas parodymus apie sužalojimo aplinkybes, išsamiai ir nuosekliai išdėstė įvykių seką, apibūdino jį užpuolusius vaikinus. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu. Iš pirmiau paminėto teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertai, atlikę P. M. psichikos būklės bei psichologinį vertinimą, taip pat sugretinę jo paaiškinimus atliekamo tyrimo metu su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, konstatavo, kad pastarasis gerai atsimena įvykio aplinkybes ir nenustatė jokių nukentėjusiojo pažintinės veiklos ypatumų, kurie trukdytų šiam teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Be to, nukentėjusysis P. M. paaiškino, kad jį apiplėšusius vaikinus sutiko Trakų gatvėje, prie įėjimo į klubą, kur buvo geras apšvietimas, todėl gerai įsidėmėjo jų veidus. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų procesinių veiksmų metu gautų duomenų patikimumu nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusysis P. M. prieš atliekant asmens parodymo atpažinti veiksmus buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė jį užpuolusius asmenis, taip pat požymius, pagal kuriuos jis galėtų tuos asmenis atpažinti, kaip to reikalauja BPK 191 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, šios apklausos metu nukentėjusysis paaiškino, kad po sužalojimo jis labai ilgai gydėsi, iki šiol jaučia liekamojo pobūdžio reiškinius, todėl atsisakė atpažinti užpuolikus gyvai, bet nurodė, kad tai galėtų padaryti iš fotonuotraukų. Pirmiau minėti asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolai patvirtina, kad D. K. ir Da. K. nuotraukos nukentėjusiajam P. M. buvo pateiktos kartu su kitų trijų tos pačios lyties asmenų, pagal išvaizdą panašių į juos, nuotraukomis, nukentėjusysis P. M. paaiškino, pagal kokius požymius jis atpažino nuteistąjį D. K. ir Da. K. , todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju asmenų atpažinimas iš nuotraukų buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teisingai nurodo, kad nukentėjusysis P. M. nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tai lėmė objektyvios priežastys. Apygardos teismas ėmėsi priemonių, siekdamas užtikrinti nukentėjusiojo P. M. dalyvavimą teisiamajame posėdyje, pastarasis ne kartą buvo kviečiamas į teismo posėdžius, tačiau, taip pat kaip ir į apeliacinės instancijos teismo posėdžius, neatvyko, motyvuodamas prasta sveikatos būkle ir pateikė tai patvirtinančią medicininę pažymą bei dokumentus, patvirtinančius, kad šiuo metu jis yra netekęs net 60 procentų darbingumo (t. 13, b.l. 99-100, 131-134, 136). Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam P. M. buvo sutrikdyta ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata, leido teismui nukentėjusiojo P. M. nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis pripažinti svarbiomis ir byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui neturi savarankiškos įrodomosios galios. Kita vertus, pagal teismų praktiką tai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Taigi, šiuo atveju, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo P. M. parodymus, apygardos teismas baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė.
Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai J. Š. ir V. Š. , o ikiteisminio tyrimo metu – ir liudytoja A. K. (teisiamojo posėdžio metu, kaip kaltinamųjų motina, parodymus duoti atsisakė) nurodė, kad 2009-04-10 iš pradžių Žirmūnų mikrorajone esančiame pliaže, vėliau – A. K. namuose šventė J. Š. gimtadienį, kartu su jais buvo J. Š. draugė E. T. bei Lenkijos Respublikoje gyvenanti L. F. , o taip pat nuteistieji D. K. bei Da. K. , kurie apie 23 val. grįžo į namus ir visą naktį niekur nebuvo išėję. Tačiau liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad ji kartu su J. Š. ir šios sutuoktiniu bei Lenkijos Respublikoje gyvenančia J. Š. drauge buvo pliaže, esančiame Žirmūnų mikrorajone, ne 2009-04-10, bet 2009-04-19, po išvakarėse kavinėje atšvęsto J. Š. gimtadienio. Taip pat liudytoja E. T. paaiškino, kad nei A. K. , nei jos vaikų tą dieną pliaže nematė, jokio kito atvejo, kuomet ji kartu su šia kompanija būtų buvusi pliaže, įskaitant ir 2009-04-10, nėra buvę, o su A. K. apskritai niekada jokių švenčių nėra šventusi (t. 2, b.l. 147, t. 15, b.l. 164). Taigi, įvertinęs šiuos liudytojos E. T. parodymus, taip pat pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei tas aplinkybes, kad liudytoja A. K. yra nuteistųjų motina, o J. Š. bei V. Š. – K. šeimos draugai, apygardos teismas pastarųjų liudytojų parodymus, kad P. M. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu abu nuteistieji buvo kartu su jais, pagrįstai įvertino kritiškai, kaip siekimą padėti pastariesiems išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Juolab, kad tokias aplinkybes šie liudytojai nurodė praėjus daugiau kaip metams laiko nuo įvykio, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šių liudytojų parodymų patikimumo.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. K. ir D. K. 2009 m., laikotarpiu nuo balandžio 10 d. 23 val. iki balandžio 11 d. 6 val., namo kieme, esančiame prie Trakų g., Vilniuje, būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti P. M. priklausantį turtą, panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta fizinė sveikata bei nesunkiai sutrikdyta psichikos sveikata, ir tokiu būdu pagrobė P. M. priklausantį turtą, banko mokėjimo kortelę bei jo vardu išduotus dokumentus.
Apygardos teismas D. K. ir Da. K. nusikalstamus veiksmus plėšimo būdu pagrobiant P. M. banko mokėjimo kortelę bei nukentėjusiojo vardu išduotus dokumentus teisingai kvalifikavo atitinkamai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, ir BK 302 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už fizinio asmens dokumento pagrobimą (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad D. K. dėl P. M. vardu išduotų dokumentų pagrobimo pripažįstamas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo ištaisyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi (t. 16, b.l. 69). Tačiau D. K. ir Da. K. nusikalstamus veiksmus, kuriais pastarieji užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą – striukę, piniginę, grynuosius pinigus ir kitus daiktus, panaudodami jo atžvilgiu fizinį smurtą ir nesunkiai sutrikdydami sveikatą, nepagrįstai įvertino kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, idealią sutaptį. Teismų praktikoje kaltininko veiksmai kaip plėšimo ir tyčinio sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ideali sutaptis kvalifikuojama tik tais atvejais, kai plėšimo metu nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes plėšimo nusikaltimo sudėtis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2011, 2K-325/2013, K-552/2013 ir kt.). Tuo tarpu tais atvejais, kai plėšimo metu, siekiant užvaldyti turtą, panaudojamas fizinis smurtas ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 180 straipsnį, kadangi plėšimo nusikaltimo sudėtis visas šias pasekmes apima (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2009, 2K-357/2010, 2K-566/2011, 2K-403/2012, 2K-74/2013, 2K-623/2013). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju D. K. ir Da. K. nusikalstamų veiksmų plėšimo metu nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo P. M. sveikatą kvalifikavimas ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, yra perteklinis, todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), nuteistųjų D. K. ir Da. K. nusikalstami veiksmai iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 180 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus D. K. ir Da. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 1 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, jiems skiriama nauja bausmė.
BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
D. K. ir Da. K. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė kaip bendravykdytojai. Nuteistųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam P. M. buvo padarytas nežymus fizinės sveikatos sutrikdymas, taip pat nesunkiai sutrikdyta jo psichikos sveikata. Pirmosios instancijos teismui pateikti su nukentėjusiojo sveikatos būkle bei darbingumo praradimu susiję dokumentai (t. 13, b.l. 100, 131-133) patvirtina, jog P. M. jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų pasekmes jaučia iki šiol, o tai rodo didesnį šių nusikalstamų veikų pavojingumą. Be to, nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala iki šiol neatlyginta. Bylos duomenimis, D. K. praeityje jau buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei (t. 6, b.l. 161, 163, t. 15, b.l. 56-59), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 6, b.l. 157-160), skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už eilę kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat nusikaltimą žmogaus sveikatai, kas neigiamai jį charakterizuoja, be to, nusikalstamų veikų padarymo metu ir vėliau jis niekur nedirbo. Teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, turi mažametį vaiką, kita vertus, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Da. K. praeityje taip pat buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei (t. 9, b.l. 70-71, 74-85, t. 15, b.l. 63-66), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 9, b.l. 61-69), skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ir už kitų nusikalstamų veikų padarymą, kas neigiamai jį charakterizuoja. Nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, tačiau paleistas iš suėmimo įsidarbino, UAB „A“ (duomenys pakeisti), kurioje dirba nuo 2013-10-18, direktoriaus charakterizuojamas gerai (t. 9, b.l. 91, t. 15, b.l. 92 ), turi mažametę dukrą (t. 15, b.l. 91). Nėra šių nuteistųjų atsakomybę dėl pirmiau išvardintų nusikalstamų veikų lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskiriant D. K. ir Da. K. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes apibūdinančius duomenis, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, laisvės atėmimo bausmių dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.
Dėl nuteistiesiems Da. K. ir G. R. už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių.
Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Da. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo K. S. atžvilgiu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau tokios savo išvados visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Da. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nei nuteistasis Da. K. , nei kiti su juo įvykio metu bendravę asmenys, t.y. nuteistieji D. K. ir G. R. , taip pat liudytojas J. R. tokių aplinkybių, kad Da. K. tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nenurodė. Da. K. paaiškino tik tiek, kad 2009-04-23 ryte išėjo iš namų ir sugrįžo apie 2 val. nakties, tuo metu kai jam paskambino brolis D. K. ir pasakė išeiti į lauką, ruošėsi eiti miegoti. Nuteistieji D. K. , G. R. ir liudytojas J. R. aiškino, kad patys 2009 m. balandžio 23 d., dar prieš įvykį, vartojo alkoholį nemažais kiekiais, todėl įvykio metu buvo apsvaigę. Taip pat jie paaiškino, kad kažkurį laiką 2009-04-23 su jais vienoje kompanijoje buvo ir Da. K. , tačiau kokį kiekį alkoholio pastarasis suvartojo ir ar iš viso jį vartojo, nenurodė. 2009-04-24 12.21 val. Da. K. buvo patikrintas alkotesteriu, tikrinimo rezultatas – 0,00‰ (t. 85, b.l. 164). Kitų duomenų, kurie patvirtintų Da. K. apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, iš nuosprendžio šalinama Da. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad jis nukentėjusiojo K. S. turtą, dokumentus ir banko mokėjimo kortelę pagrobė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo pačiu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pašalinus Da. K. atsakomybę sunkiančią aplinkybę, švelninti jam už minėtas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nesiekiančias BK 178 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, nėra teisinio pagrindo. Tokios bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam G. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas) paskirtų bausmių yra teisėta ir pagrįsta. G. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs iš viso septyniolika nusikalstamų veikų, jo įvykdytas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo K. S. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, G. R. praeityje jau buvo nusikaltęs (t. 8, b.l. 80-81, 84-87, 88-91, t. 15, b.l. 60-62), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 8, b.l. 55-79), nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo. Kita vertus, po nusikalstamų veikų padarymo jis sukūrė šeimą, augina mažametę dukrą, įsidarbino UAB „V“ (duomenys pakeisti) montuotoju (t. 15, b.l. 85-88), apeliacinės instancijos teismui pateikė darbo sutartį, patvirtinančią, kad šiuo metu dirba UAB „SB“ (duomenys pakeisti) santechniku, montuotoju, suvirintoju, taip pat, kad 2013 metais įgijo vidurinį išsilavinimą Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje. Nėra šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir D. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu G. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo įvykdžius vagystes iš vilkikų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, būdamas suimtas už K. S. atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas, G. R. parašė nuoširdžius prisipažinimus bei davė parodymus apie laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. kartu su kitais nuteistaisiais šioje byloje M. G. , J. Č. , D. K. ir E. P. padarytas vagystes iš vilkikų, nurodė pavogtų daiktų, kurie tuo metu dar nebuvo realizuoti, laikymo vietas (t. 7, 183-185, 193-195, 196-200, t. 8, b.l. 1-15, 17-21). Iš esmės šių G. R. parodymų dėka buvo nustatyti visi padarytų nusikalstamų veikų bendrininkai, jiems pareikšti įtarimai, taip pat rasti kai kurie pavogti daiktai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. R. taip pat prisipažino įvykdęs visas jam inkriminuojamas vagystes, padarytas laikotarpiu nuo 2008 metų kovo 6 d. iki 2009 m. balandžio 6 d., ką nuosprendyje pažymėjo ir apygardos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad G. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje: 2008-03-07 televizorių „Elenberg“ vagystę; 2008-03-14 kondicionierių „Fujitsu“ vagystę; 2008-03-19 vaikiškų vėžimėlių vagystę; 2008-03-27 kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystę; 2008-04-28 statybinių medžiagų vagystę; 2008-07-25 autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystę; 2008-08-14 BEKO buitinės technikos vagystę; 2008-10-06 kompiuterinės technikos vagystę; 2008-10-08 žaidimų vagystę; 2008-11-29 skalbimo miltelių vagystę; 2009-04-07 avalynės vagystę; taip pat nusikalstamas veikas, numatytas 187 straipsnio 1 dalyje: 2008-03-19 UAB „I“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimą; 2008-10-06 UAB „P“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimą; 2009-04-07 Baltarusijos bendrovės „G“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimą, tuo padėdamas išaiškinti šias veikas bei jose dalyvavusius asmenis, ir pripažinti tai jo atsakomybę dėl šių veikų lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei šiuo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, daro išvadą, kad G. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-07 televizorių „Elenberg“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-14 kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-19 vaikiškų vėžimėlių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-27 kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-04-28 statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-07-25 autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-14 BEKO buitinės technikos vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-06 kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2009-04-07 avalynės vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (2008-03-19 UAB „I“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2008-10-06 UAB „P“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2009-04-07 Baltarusijos bendrovės „G“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti švelninamos.
Dėl nukentėjusiajam K. S. padarytos neturtinės žalos.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu, 2009-07-26, nukentėjusysis K. S. pareiškė 500 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo sunkiai ir nebepataisomai sužalota sveikata. Dėl smegenų pažeidimo negali matyti kaire akimi, išgyveno ir išgyvena didžiulį emocinį sukrėtimą bei skausmą. Labai išgyvena dėl sužalotos sveikatos, ilgo bei komplikuoto gydimosi, negali ir negalės pilnavertiškai jaustis ir gyventi. Dėl patirtų sužalojimų ir gydymo eigos, operacijos teko išgyventi daug skausmo, patyrė nemažai streso ir emocinės įtampos. Nervinė įtampa tęsiasi iki šiol – sutriko miegas, padidėjo jautrumas, nervingumas, nuolat svaigsta galva, vargina neatstatomi organinės kilmės smegenų, kraujotakos sutrikimai, haliucinacijos, sutriko atmintis orientacija, vargina nuolatinis nesaugumo, izoliuotumo jausmas, priverstas vartoti raminamuosius, nuskausminamuosius vaistus. Patirtų traumų padariniai sukelia daug nepatogumų buityje, viešajame ir privačiame gyvenime, nes negali grįžti į darbą, jau trys mėnesiai kaip yra nedarbingas, vienas negali būti namuose, negali vairuoti automobilio, be artimųjų pagalbos neturi galimybių nuvykti net pas medikus. Dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų ir besitęsiančio gydymo negali pilnavertiškai gyventi, normaliai jaustis psichologiškai ir fiziškai. Besitęsianti prasta savijauta, besikartojantys skausmai, komplikuotas gijimas sukelia papildomą nerimą dėl galimybių ateityje savarankiškai, pilnavertiškai gyventi, užsiimti savo darbine ar bet kokia kita veikla (t. 1, b.l. 141-143). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė pareikštą ieškinį ir paaiškino, kad dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo patyrė didžiulį stresą ir fizinį skausmą. Septynias paras išbuvo komoje, nieko nejautė, po to teko ilgai gydytis, vartoti raminamuosius vaistus, antidepresantus. Iš pradžių buvo labai ryškus atminties praradimas, vėliau po truputį pradėjo atsistatyti. Šiuo metu jaučiasi geriau, gydosi tik ambulatoriškai, taip pat vyksta į Rusiją, specialią psichoneurologijos kliniką, tačiau galvos kraujotaka nėra pilnai atsistačiusi, kartais svaigsta galva, susijaudinus prasideda galvos skausmai. Jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, nebegali dirbti ankstesnio darbo, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas, negerų pokyčių įvyko ir jo šeimoje (t. 15, b.l. 132-136). Apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo K. S. pareikštą civilinį ieškinį, jį tenkino iš dalies ir iš D. K. priteisė 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis K. S. su tokiu sprendimu nesutinka ir prašo dėl patirto sužalojimo solidariai iš nuteistųjų D. K. , Da. K. ir G. R. priteisti 80000 L, kas atitinka 23170 eurų, neturtinės žalos atlyginimą. Šis nukentėjusiojo prašymas tenkinamas iš dalies. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Da. K. ir G. R. įvykio metu kokiais nors veiksmais būtų prisidėję prie tyčinio sunkaus K. S. sveikatos sutrikdymo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl šių nuteistųjų civilinės atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo K. S. apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas, nustatydamas D. K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino byloje nustatytas ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, todėl priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmens sveikatos sužalojimo atveju esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan., o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ar lemiamu kriterijumi (kasacinės nutartys Nr. 2K-325/2010, 2K-282/2014 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė nutartis Nr. 2K-470/2006, 2K-171/2008).
Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam K. S. buvo padarytos muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke, kaktos kairėje pusėje, kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai veide, kairės pusės smilkinkaulio-momenkaulio bei kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas su kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu, kraujosruvos su nubrozdinimais rankose ir kojose, kairiųjų VI-VII šonkaulių komplikuoti lūžiai, kurie visumoje dėl kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų sužalojimų K. S. iš karto po įvykio sunkios būklės buvo pristatytas į VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur buvo operuotas ir gydomas nuo 2009-04-24 iki 2009-05-18. Išrašant iš ligoninės nukentėjusiojo būklė buvo pagerėjusi, jis tapo sąmoningas, judino visas galūnes, galėjo apsitarnauti, tačiau buvo konstatuotas grubus atminties sutrikimas, paskirtas reabilitacinis gydymas (t. 1, b.l. 129-131, 151). Be to, po byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis K. S. gydėsi pas psichiatrus, jam buvo konstatuotas potrauminis sindromas ir organinė depresija, vėliau, t.y. 2009-09-21, konstatuoti psichikos sutrikimai – potrauminis sindromas, organinis nuotaikos sutrikimas (t. 13, b.l. 166-169). Dėl pirmiau išvardintų sveikatos sutrikimų nukentėjusysis iki 2009-09-09 buvo nedarbingas, laikotarpiu nuo 2009-09-09- iki 2010-09-08 jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas, laikotarpiais nuo 2010-09-09 iki 2011-09-08 ir nuo 2011-09-05 iki 2012-09-04 – 40 procentų darbingumas, o laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2015-09-01 – 35 procentų darbingumas (t. 1, b.l. 132, 133, 194, t. 13. b.l. 177-178, t. 15, b.l. 106). Iš aptartų faktinių duomenų, K. S. civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, jo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu ir kitos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis, būdamas keturiasdešimties metų amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, iki įvykio aktyviai užsiėmęs verslu, vadovavęs uždarajai akcinei bendrovei, buvo taip sužalotas, kad neteko didelės dalies darbingumo, kuris per daugiau nei penkerius metus, praėjusius po įvykio, taip ir neatsistatė. Akivaizdu, kad dėl tokių iš esmės neatstatomų padarinių, kuriuos sukėlė tyčiniai D. K. veiksmai, K. S. patyrė ne tik didelį ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat ypatingus dvasinius išgyvenimus dėl iš esmės pakitusios gyvenimo kokybės, turėtų galimybių praradimo, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nukentėjusiojo K. S. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos suma – 500000 Lt yra aiškiai per didelė, ką iš esmes pripažino ir pats nukentėjusysis, sumažindamas prašomą priteisti neturtinę žalą iki 80000 Lt. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, priteisdamas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, apygardos teismas nepakankamai įvertino tyčiniais D. K. veiksmais sukeltus sunkius padarinius ir nukentėjusiojo patirtų praradimų įtaką tolesniam gyvenimui bei darbinei veiklai. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala mažinama atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Iš tiesų, bylos duomenimis, D. K. turtinė padėtis nėra gera. Kaip jau minėta, pastarasis nuolatinio darbo neturi ir negauna pastovių pajamų (teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba pagal verslo liudijimą, bet tai patvirtinančių duomenų nepateikė), gyvena su savo tėvais, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį ar kitą vertingą turtą byloje nėra. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas nepakankamai įvertino tai, kad D. K. yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, taigi, turi visas galimybes dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį bei atlyginti padarytą žalą. Juolab, kad kaip jau minėta, sveikatos sutrikdymo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti priteisiant neturtinę žalą, bei vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam K. S. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas), padidinant neturtinės žalos atlyginimą iki 63500 Lt, kas atitinka 18391 eurą. Toks žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-09-17 sprendimu buvo nuspręsta išmokėti K. S. 6500 Lt kompensaciją už patirtą neturtinę žalą (t. 1, b.l. 192-193), o taip pat, kad nukentėjusysis 80000 Lt dydžio neturtinę žalą sieja ir su prašymu baudžiamojon atsakomybėn už sukeltas pasekmes patraukti kitus du nuteistuosius šioje byloje – Da. K. ir G. R. , nors tam nėra jokio pagrindo, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, taip pat D. K. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo tyčinę kaltę, yra realus atlyginti.
Apeliaciniame skunde K. S. nurodo, kad dėl pašlijusios sveikatos jis prarado ir savo šeimą, tačiau toks nukentėjusiojo argumentas nėra pagrįstas, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, taip pat buvusios nukentėjusiojo sutuoktinės O. S. parodymų teisme, jų šeima iširo dėl kitų aplinkybių. Nukentėjusiojo patirti nepatogumai ir emociniai išgyvenimai, susiję su teisminiu procesu, nėra nusikaltimu padaryta neturtinė žala, todėl teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgia.
Nukentėjusysis K. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo solidariai iš nuteistųjų D. K. , D. K. ir G. R. priteisti 20000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl turto bei dokumentų pagrobimo, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek pareikšdamas civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis įrodinėjo ir prašė priteisti tik dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtą neturtinę žalą, jokių aplinkybių, susijusių su dėl turto praradimo patirta neturtine žala nenurodė ir neprašė tokios neturtinės žalos priteisti. Taigi, apygardos teismas, nagrinėdamas K. S. pareikštą civilinį ieškinį, visiškai pagrįstai sprendė tik šiam nukentėjusiajam dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo svarstyti tokios žalos atlyginimo klausimo, kadangi šiuo atveju nukentėjusysis tik apeliaciniame skunde suformulavo papildomą faktinį ieškinio pagrindą, tuo tarpu BPK 112 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Dėl proceso išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 21 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22) TPA-210, kuriuo prašoma iš nuteistojo Da. K. išieškoti valstybės naudai 246,08 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam apeliacinės instancijos teisme advokatės Annos Grinevič suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat teismui buvo pateiktas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, patvirtinantis pablogėjusią nukentėjusiojo K. S. sveikatos būklę, dėl ko pastarasis negalėjo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bei nukentėjusiojo prašymas išlaidas – 4,34 euro šio medicininio dokumento gavimui pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti solidariai iš nuteistųjų D. K. , Da. K. ir G. R. .
BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, įstatymas numato galimybę išieškoti iš nuteistojo į valstybės biudžetą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip kad yra šiuo atveju (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, ši nuostata nėra imperatyvi, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, ar ne. Be to, įstatymų leidėjas akcentuoja tai, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl tokių proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo, turi atsižvelgti į pastarojo turtinę padėtį, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu ir neturinčiam pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, užtikrinti galimybę gauti teisinę pagalbą nemokamai (BPK 44 straipsnio 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014), taip pat, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis Da. K. dirba UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau turi mažametį vaiką, be to, skundžiamu nuosprendžiu iš šio nuteistojo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam P. M. bei turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam K. S. . Gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu teismo (BPK 51 straipsnio 2 dalis, 322 straipsnio 1 dalis), be to, šioje byloje buvo paduotas ne tik nuteistojo Da. K. , bet ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinis skundas Da. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kuris šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą nėra pagrindo.
Nukentėjusiojo K. S. prašymas pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas išlaidas medicinos dokumentų išrašui, patvirtinančiam, kad dėl sveikatos būklės jis negali dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į kurį buvo kviečiamas teismo šaukimu, tenkinamas, šias išlaidas išieškant solidariai iš nuteistųjų D. K. , Da. K. ir G. R. .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti:
D. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo P. M. epizodas) paskirtomis bausmėmis, taip pat su pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-13 BEKO buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-25 kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (UAB „P“ (duomenys pakeisti) turto sunaikinimas) paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pašalinti iš nuosprendžio Da. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo K. S. epizodas) jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Da. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu Da. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo P. M. epizodas) paskirtomis bausmėmis, taip pat su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas) paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pripažinti G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kvalifikuotų vagysčių iš vilkikų (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl kvalifikuotų vagysčių iš vilkikų, sugadinant svetimą turtą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir padėjo jas bei jose dalyvavusius asmenis išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
G. R. : pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-07 televizorių „Elenberg“ vagystė), paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-14 kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-19 vaikiškų vėžimėlių vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-27 kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-04-28 statybinių medžiagų vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-07-25 autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-14 BEKO buitinės technikos vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-06 kompiuterinės technikos vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2009-04-07 avalynės vagystė), paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintam kaltu BK 187 straipsnio 1 dalį (2008-03-19 UAB „I“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2008-10-06 UAB „P“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams; pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2009-04-07 Baltarusijos bendrovės „G“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. R. pagal pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-07 televizorių „Elenberg“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-14 kondicionierių „Fujitsu“ vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-19 vaikiškų vėžimėlių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-03-27 kondicionierių reguliavimo prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-04-28 statybinių medžiagų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-07-25 autodetalių ir elektros instaliacijos prietaisų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-14 BEKO buitinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-06 kompiuterinės technikos vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-10-08 žaidimų vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2008-11-29 skalbimo miltelių vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (2009-04-07 avalynės vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (2008-03-19 UAB „I“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2008-10-06 UAB „P“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (2009-04-07 Baltarusijos bendrovės „G“ (duomenys pakeisti) tento sugadinimas), paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo K. S. epizodas) paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. K. nukentėjusiojo K. S. naudai priteistą 50000 Lt, kas atitinka 14481 eurą, neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 18391 euro.
Papildomai iš D. K. , Da. K. ir G. R. nukentėjusiojo K. S. naudai priteisti 4,34 euro išlaidų medicininiams dokumentams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.