Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. T. skirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. T. skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi, skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 (dešimties) MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct)) bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas E. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 9.25 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12.48 val., t. y. 2 (dvi) paros, bei bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, pakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr.XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. T. pripažinta recidyviste;

E. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas E. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. 9.25 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12.45 val., t. y. 2 (dvi) paros ir nustatyta laikyti jį atlikus 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, E. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. M. pripažintas recidyvistu;

T. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. T. skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, T. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), T. T. pripažintas recidyvistu;

D. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir D. T. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 3, 5, 6, 8, 9, 10 punktais, D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), nebendrauti su nukentėjusiuoju D. N., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas D. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. 1.04 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12.52 val., t. y. 2 (dvi) paros ir nustatyta laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, D. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), D. T. pripažintas recidyvistu;

išspręsti kardomųjų priemonių, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Nuteistųjų E. M., T. T., D. T. ar dėl jų apeliacinių skundų byloje negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. T. nuteista už tai, kad veikdama kartu su E. M., T. T. ir D. T. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 00.17 val., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu asmeninio konflikto metu, matant ir girdint aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu: D. T. sudavė aštuonis smūgius kumščiais nukentėjusiajam E. V. į pakaušį, veidą, pilvo sritį bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; E. M. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; T. T. sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; E. T. išeidama iš išankstinio susitarimo su D. T., E. M. ir T. T. ribų sumušti nukentėjusįjį E. V. dūrė šešis kartus peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje E. T., D. T., E. M. ir T. T. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, D. T., E. M. ir T. T. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą galvoje, o E. T. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą, kraujo ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, penkias krūtinės ląstos durtines – pjautines žaizdas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 23 d. nuosprendį dalyje dėl jai paskirtos bausmės ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus įpareigojimus dirbti, gydytis priklausomybės ligas, atlyginti valstybės patirtą žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymu.

2.1. Nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę padariusi nusikalstamas veikas, t. y. 2024 m. rugpjūčio 10 d., po vidurnakčio (duomenys neskelbtini) pažeidusi viešąją tvarką bei dūrusi kelis kartus peiliu nukentėjusiajam E. V. į įvairias kūno vietas ir tokias savo veiksmais padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teigia, kad išgertuvių metu neblaivus nukentėjusysis E. V. užgauliojo ją ir jai neblaiviai tokie nukentėjusiojo veiksmai sukėlė pyktį. Ji nesusivaldė lauke, kai tarp jos brolio D. T. ir nukentėjusiojo įvyko muštynės, tuomet rankoje turėtu peiliu ji kelis kartus dūrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kad šis liautųsi mušęs jos brolį D. T.. Tvirtina neturėjusi jokio išankstinio tikslo sužaloti E. V., po įvykio jo atsiprašė, sutinka sumokėti su jo gydymu susijusias išlaidas.

2.2. Apeliantės nuomone, realiai atliktina laisvės atėmimo bausmė jai skirta nepagrįstai, nes ji turi du mažamečius vaikus, nori juos auklėti ir prižiūrėti, kad neprarastų tarpusavio emocinio ryšio. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu ji pripažino turinti priklausomybę alkoholiui, pradeda gydytis šią priklausomybę, girtumas turėjo įtakos tokiems neadekvatiems jos veiksmams. Mano, kad bausmių tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios E. T. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. T. neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl E. T. kaltės, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas ir paskirdamas bausmes bei subendrintą bausmę, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliantė prašo atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajai skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 67 straipsnių nuostatas, nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, o nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo pagrįstai.

8. Šioje baudžiamojoje byloje E. T. nuteista už tai, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, bei vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui, be kita ko, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pastebėtina, kad BK 135 straipsnis patenka į XVIII skyriuje numatytą šio straipsnio išimtį, už kuriuos teismas bausmės vykdymo atidėjimo netaiko net ir iš dalies. Tačiau tokia išimtis numatyta BK 75 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis, asmeniui, be kita ko, nuteistam laisvės atėmimu už sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi, nuteistosios apeliacinio skundo prašymas svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies aspektu.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Tuo tarpu padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinamas, atsižvelgiant į jo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Taigi teismas, spręsdamas klausimą tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas, ar asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis teismų praktikoje jau suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018). Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025).

10. BK 75 straipsnio kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. T. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė tiek į nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias, tiek į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent: ji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis), kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis); nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai bei pažeidžiant viešąją tvarką; teista (t.3, b. l. 87–109); administracine tvarka bausta, skirtų baudų nesumokėjusi (t. 3, b. l. 110–114); nedirbanti (t. 3, b. l. 81); taip pat į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); į nustatytas tris jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė ir bendrininkų grupėje (veika, numatyta BK 284 straipsnyje) bei apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, tai, kad E. T. teisiama šeštą kartą, jai anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo, už vieną iš jos padarytų nusikalstamų veikų yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti E. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustačius prokuroro siūlomą bausmės trukmę.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta ir aplinkybių, mažinančių E. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. T. nusikalto būdama teista keturis kartus, šiuo metu teista šešis kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių dauguma atvejų – keturis kartus nuteista už nusikaltimus žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ). Šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas apeliantė padarė teistumui neišnykus, taip pat neatlikusi ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtos bausmės; ankstesniais teismų sprendimais jai skirtos švelnesnės bausmės (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas) savo tikslo – sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes E. T. nusikalstamas veikas darė ir toliau – po šioje byloje nustatytų nusikaltimų ji padarė dar du, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos nuteista vėlesniais teismų sprendimais. Šie duomenys tik patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad E. T. nėra linkusi vadovautis visuomenės ir įstatymo nustatytomis normomis, o jos padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Priešingų išvadų daryti neleidžia ir E. T. padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės – kilus konfliktui išgertuvių metu E. T., išeidama iš išankstinio susitarimo su D. T., E. M. ir T. T. ribų sumušti nukentėjusįjį E. V., būtent ji dūrė šešis kartus peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje ji taip pat demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks smurtinis elgesys, kai peiliu ne kartą ir ne du duriama į gyvybei pavojingą vietą – krūtinę neabejotinai padidina tokios nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą. Pastebėtina ir tai, kad E. T. išgertuvių metu peilio griebiasi nebe pirmą kartą, nes ir ankstesniais teismų sprendimais (LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu) ji dukart nuteista pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad peiliu grasino nužudyti savo sugyventinį. Ir pastaraisiais dviem teismų sprendimais E. T. nuteista už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytus išgertuvių metu arba būnant neblaiviai. Administracine tvarka E. T. per pastaruosius trejus metus taip pat ne kartą bausta už viešosios tvarkos pažeidimus būnant neblaiviai, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi, toks smurtinis elgesys, nepaisant viešosios tvarkos ir rimties, o taip pat griebiantis peilio, E. T. yra būdingas, savo nusikalstamo elgesio ji nekeičia, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantė padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengusi laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

13. Teismo išvadų nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad apeliantė nori gydytis priklausomybę alkoholiui, o taip pat auklėti ir prižiūrėti du savo mažamečius vaikus, kad neprarastų tarpusavio emocinio ryšio. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio, reglamentuojančio arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, be kita ko, privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ir bausmės atlikimo vietoje nuteistajai bus užtikrinamas jai reikalingas gydymas nuo priklausomybės ligų. Dėl nuteistosios noro dalyvauti savo mažamečių vaikų gyvenime, teisėjų kolegija pastebi, kad LITEKO duomenimis, E. T. teismų sprendimais (Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir 2024 m. birželio 27 d.) civilinėse bylose neterminuotai apribota jos kaip motinos valdžia visų jos vaikų atžvilgiu (V. T., gim. (duomenys neskelbtini), D. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini)), kuriems nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta su paskirtais globėjais, o iš E. T. priteistas išlaikymas jos vaikams. Šių duomenų pagrindu apeliantės teiginiai apie norą gydytis priklausomybės ligas, išlaikyti emocinį ryšį su savo mažamečiais vaikais, nepateikus jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, laikytini deklaratyviais, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

14. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad E. T. yra linkusi nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti E. T. BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai E. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistosios pavojingumui, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

15. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. sausio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl 214,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą E. T. pagal 2025 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. KTS-2025-07617 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

16. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį (nutartį), priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

17. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios E. T. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi nuteistajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas – advokatė Naina Lanzbergienė. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi nuteistosios finansinę padėtį (nedirba, duomenų apie nuteistosios gerą finansinę padėtį byloje nėra, į pastaruoju nuosprendžiu nuteistajai paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. T. nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 214,58 Eur dydžio sumai už E. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.