Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.1.2.11; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. spalio 23 d.

kaltinamųjų gynėjams advokatams Zojai Kastėnienei, Violetai Savickienei, Modestui Švažui, Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenanti – (duomenys neskelbtini), teista 5 kartus: paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme ir nesumokėta baudos bausme ir skirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir 10 MGL (346,60 Eur) dydžio baudos bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas tenkintas, E. T., Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir sumažinta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi buvo subendrinta su 2024 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme ir nesumokėta baudos bausme, paskyrus galutinę subendrintą aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir 10 MGL 376,6 Eur baudos bausmę bei įpareigojimus: buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) pagal nustatytą laiką (nuo 22.00 val. iki 6.00 valandos) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis šešių mėnesių laikotarpiui; draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas pakeista 90 parų arešto bausme ir 10 MGL 376,6 Eur baudos bausme, baudos bausmė palikta vykdyti ją priėmusio 2024 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagrindu, arešto bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenantis – (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus: paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. M. paskirta arešto bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pakeičiant ją į areštą ir E. M. paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenantis – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu T. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenantis – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 8, 9 ir 10 punktais, D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiuoju D. N., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 75 straipsnio 8 dalimi, D. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamieji E. T., E. M., T. T. ir D. T. kaltinami tuo, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 00:17 val., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu E. T., D. T., E. M., T. T. asmeninio konflikto metu, matant ir girdint aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu: D. T. sudavė aštuonis smūgius kumščiais nukentėjusiajam E. V. į pakaušį, veidą, pilvo sritį bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; E. M. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; T. T. sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; E. T. išeidama iš išankstinio susitarimo su D. T., E. M. ir T. T. ribų sumušti nukentėjusįjį E. V. dūrė šešis kartus peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje E. T., D. T., E. M. ir T. T. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, D. T., E. M. ir T. T. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą galvoje, o E. T. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą, kraujo ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, penkias krūtinės ląstos durtines – pjautines žaizdas.

2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. T. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad ją su buvusiu sugyventiniu M. pasikvietė pusseserė V. į (duomenys neskelbtini), jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), susitiko su broliu D. T. ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. Ten vyko išgertuvės, buvo E., ji, V., D. ir E. Išgertuvių metu sugalvojo, kad važiuos pas mamą į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten toliau vyko išgertuvės. Atvyko pareigūnai dėl triukšmo, paskui E. pradėjo konfliktuoti su V.. E. V. nebeleido gerti, nes ji buvo nėščia. Tuomet jie visi išėjo į lauką ir vyko konfliktai. Išeinant čiupo stalinį peiliuką ir įsidėjo į kišenę. Visi ten išgėrinėjo ir pradėjo kilti konfliktai. Iš pradžių E. ją pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti, tuomet E. su D. pradėjo žodžiais konfliktuoti. Po to V. norėjo dar išgerti, bet E. jai neleido, kad ji yra nėščia ir prasidėjo. Paskui per žodinį konfliktą išėjo į lauką, nes ėjo pas T. T. toliau baliavoti, kad mamai nepridaryti problemų. Išeinant į lauką ji čiupo peiliuką ir įsidėjį į kišenę. Po to lauke vyko konfliktai ir per konfliktą ji sužalojo. Viduje buvo tik žodinis konfliktas, visi išėjo į lauką. Pirmas turbūt išėjo E., po to V., ar brolis D., ji pačiam gale išėjo. Visi žadėjo eiti pas T. T. ir baigti išgertuves. Po pirmo policijos pareigūnų apsilankymo, kaimynė paskambino mamai ir mama sakė, kad palikti jiems butą laisvą ir išeiti iš ten, kad nepridarytų kažko. Ji nenorėjo, kad jie ten būtų. Peilį paėmė nuo virtuvinio stalo. Jie nesitarė eiti į lauką ir sumušti, nežinau, kodėl pasiėmė peilį. Tuo metu buvo neblaivi, buvo smarkiai apsvaigusi, buvo daug išgėrę. Lauke pradėjo konfliktuoti, prasidėjo žodiniai konfliktai, priėjo link namo ir paskui kilo muštynės. Konfliktas vyko tik kambaryje, einant konfliktas nevyko. Konfliktui nurimus išėjo į lauką, po to kieme kilo muštynės tarp E., D., T. ir E. Kas pradėjo muštynes nepamena, bet žino, kad kilo muštynės. Pamatė, kad smaugia brolį ir E. dūrė. Galėjo būti, kad buvo šeši dūriai, dėl neblaivumo nepamena. Peilį išmetė kieme, tik vietos nepamena. Gailisi, nukentėjusiųjų abiejų atsiprašė. Blaivi taip nepasielgtų. Turi problemų dėl alkoholio, lankosi pas psichologus. Nori į dalyvauti Minesotos programoje. V. yra jos pusseserė, su ja susitaikė, su E. V. – bendrauja, nėra piktuoju. Konflikto lauke pabaigos nepamena. Jie ėjo pas T. T. ir ji pasakė, kad turbūt kažką blogo padarė, padūrė žmogų, jie sakė „negali būti, turbūt juokauji“. Parodė kruvinas rankas, jie nei vienas nepatikėjo, kad taip galėjo nutikti. Policija buvo atvykusi, bet jų ten jau nebebuvo. Nukentėjusysis liko su V. toje vietoje. Konfliktas kilo namo teritorijoje. Nepamena, ar kaimynai reagavo, nežino kas iškvietė policiją. Nepamena, ar ji prašė kitų asmenų padėti broliui, neprašė. Bandė brolį atitraukti, spyrė nukentėjusiajam kai brolį smaugė, kad jis nutrauktų smaugimą. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka. Pasidarys sutartį, kad galėtų įmokas mokėti dalimis. Jos mėnesio pajamos 309 eurų gaunama pašalpa. Ieškosi darbo, bet laukia kol pasibaigs teismas, nes būnant laisvėj galimybė bus įsidarbinti. Buvo teista už viešosios tvarkos pažeidimus, gal ir už grasinimus. Įtakos jos tokiems veiksmams turėjo alkoholis, blaivi jokios veikos nebuvo padariusi. Svetimų žmonių nematė be jų kompanijos. Niekas nesakė, kad eikite iš kiemo, baikite triukšmauti, ten buvo tamsu, prie namo nėra apšvietimo. Nukentėjusysis labai kabinėjosi žodžiais, keletą kartų ją necenzūriniais žodžiais pavadino ir prie V. kabinėjosi labai. Ji ankščiau su juo yra bendravusi. Nežino, kas išprovokavo konfliktą, turbūt alkoholis. Lauke kilo tas pats žodinis konfliktas, einant pas T. T.. E. ėjo pirmas, toliau nuo jų ir jis ant D. „nu „gaidy“, ateik čia“ ir visaip kitaip, vėl gavosi žodinis konfliktas ir kilo muštynės. Prieš pradedant smaugti jos brolį muštynės dar nevyko. Tik kai jis užsimojo D., ji nepamena, kuris kurį čiupo. Ji peiliu dūrė paskutinė. Gal ir buvo vartojamas smurtas, nes buvo tamsu. Galėjo sutrenkti ir D. ir E, T.. Visi vienas per kitą, buvo triukšmas, tamsu, galėjo sutrenkti. Nukentėjusiajam dūrė gulinčiam. Kas buvo konflikto iniciatorius, negali pasakyti, visi dėl alkoholio kiekio koliojosi ir nukentėjusysis, ir jie.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad pakvietė juos į svečius į (duomenys neskelbtini). Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), susitiko su D., tuomet nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten vyko vakarėlis, po to vyko į (duomenys neskelbtini), ten vyko vakarėlis. Paskui prasidėjo žodiniai konfliktai, atvyko pareigūnai, sakė, kad jei dar triukšmaus, juos areštuos ir išveš. Tuomet, kad nekiltų problemų, nusprendė eiti pas T. T.. Po to prasidėjo muštynės. E. su D. susikibo, jis bėgo D. padėti. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, žinojo, kad jis yra E. pusseserės vyras. E. įžeidinėjo E. T., D. sakė „negražu sakyti ant sesers tokius žodžius“. Buvo žodinis konfliktas. Jie visi į jį sureagavo. Name buvo tik žodinis konfliktas. Po pareigūnų atvykimo, pasakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo ir nusprendė eiti į lauką ir eiti pas T. T.. Visi kartu nusprendė eiti pas T. T.. Jie nesitarė sumušti E., norėjo ramiai pabūti, toliau pratęsti vakarėlį. Einant gatve vėl prasidėjo žodinis konfliktas. E. D. pavadino „gaidys, ateik čia“. E. pradėjo smaugti D., tada jis priėjo persivertė E. ant kelio ir sudavė jam vieną smūgį į veidą. Gal visų smūgių nepamena dėl girtumo. Pripažįsta visas aplinkybes nurodytas kaltinime. Jis čiupo už kaklo E. ir parvertė ant žemės. Tuomet galėjo jam suduoti smūgius rankomis, kojomis. Tamsu buvo, apšvietimo nebuvo, visi buvo krūvoje. Kas kokius veiksmus atliko prieš E., neišskirs, nematė. Nematė, kad E. T. dūrė peiliu. Nematė, kad ji turėjo peilį. Sužinojo apie peilį paėjus toliau, apie tai pasakė E. T.. Ji pasakė, kad peiliu sužalojo žmogų, bet jie nepatikėjo. Gailisi dėl padarytos veikos. Su nukentėjusiuoju bendravo, atsiprašė, sakė, kad atlygins žalą. Po konflikto nuėjo pas T. T., bet išgerti nespėjo atvyko pareigūnai. Nukentėjusysis po konflikto liko su V., jie išėjo. Nežinau kas iškvietė policiją. Konfliktas vyko kelias minutes, tiksliai nepasakys. Buvo gana triukšminga, aplink namai. Jis nukentėjusįjį sugriebė už kaklo, kad pervestų, kad nusiramintų. Jis pradėjo D. smaugti, jis norėjo padėti draugui. Padėti draugui nelabai pavyko, nesitikėjo tokios pabaigos. Visi ėjo grupelėje, vieni keliais žingsniai priekyje, gale. Iš pradžių žodinis konfliktas „D., gaidy“, jis „nevadink manęs taip“, jie susikibo ir jis puolė padėti. E. T. ėjo kartu. E. T. kruvinas rankas matė, bet kraujo nebuvo daug. Jai kelėnas kruvinas buvo, galvojo, kad nuo kelėno. Nematė kur ji išmetė peilį. Visi buvo šoko būsenoje, kad įvyko nusikaltimas.

4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Konfliktas prasidėjo nuėjus nuo jų mamos namų. Namuose tik žodžiais konfliktavo. Konfliktas vyko jau einant link jo namų. Visi vienas ant kito, tu toks ir toks necenzūriniais žodžiais ir įsikarščiavo iki muštynių. Jis sudavė keletą smūgių kumščiu į šoną, į krūtinę. Viskas vyko staiga ir visi kartu, kas kokius veiksmus atliko, jis atskirų veiksmų neišskirs. Nematė, kaip E. T. dūrė peiliu. Nematė, kad ji lauke turėjo peilį. Toliau nuėjus nuo nukentėjusiųjų sužinojo, kad E. T. dūrė peiliu. Kas pasakė, kad E. T. dūrė peiliu, nepamena, kažkas iš jų. Labai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų. Buvo stipriai apsvaigęs, gal galėjo ir spirti. Jie ėjo iš paskos, susikibo, net nežino kas nuo ko pradėjo. Jam Daumantas didesnis draugas, jo sūnaus klasiokas buvęs, jis gavosi skriaudžiamas, gavosi kaip pagalba jam. Nepamenqa, gal nepaleido D., viskas greitai nepasibaigė. Su nukentėjusiuoju pabendrauja per Messenger, yra drauguose ir susirašo, yra tekę Vokietijoje dirbti. Su V. susitinka mažai, pabendrauja kai atvyksta į (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad konfliktas atrodo truko akimirką, neilgai. Jie skubėjo, kad neatvyktų pareigūnai. Sakė, kad pas jį tuščias namas, turi dar alkoholio. Įvykus konfliktui daug negalvojo, puolė, bandė skirti. Paskui namie E. T. kruvinas rankas matė, leido nusiplauti. Gavosi, kad puolė į smurtą, ne tik išgelbėjo. Pradžioje vieni ant kitų žodžiavosi. Jis ant D., paskui jie prisidėjo. Jis užkliuvo, gal todėl, kad sesę gynė ir kažką griežčiau pasakė. Konflikto pradžios nematė, kas ir kur pirma susikibo, gal buvo atsilikęs. Galėjo būti, kad sudavė du smūgius ir spyrė, dėl neblaivumo nepamena. Jis buvo atsisėdęs, paskui V. priėjo prie nukentėjusiojo, jie nežinojo, kad persmeigtas. Nelabai girdėjo, kad kažką sakė V.. Gal kažką sakė, kad sužalojo, bet nepamena. Traukėsi, nes ėjo toliau švęsti. Einant įsikalbėjo, ji pasakė „prismeigiau“. Iš pradžių niekas nekreipė dėmesio. Visi girdėjo, kad ji tai pasakė, ji buvo persigandusi. Nežino, kas iškvietė policiją. Galėjo būti po vidurnakčio. Jis sužalojo žmogų. Jis atliko chuliganizmą, pripažįstu.

5. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gėrė pas draugus, paskambino sesė ir sakė „važiuojame į (duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo E., ji nenorėjo viena ten važiuoti, sakė, kad gali kartu. Pasisamdė automobilį, juos paėmė nuo stoties. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten pradėjo išgėrinėti. Tuomet susipažino su E., jis jį mažą buvo matęs, o jis jį pirmą kartą pamatė. Išgėrinėjo ir jis sugalvojo į (duomenys neskelbtini) važiuoti. Kadangi buvo išgėręs, sakė mašiną pasamdys ir išvyko į (duomenys neskelbtini) pas jo mamą į namus. Išgėrė normaliai, Viktorija nuėjo pamiegoti, atsikėlusi norėjo dar išgerti. E. V. sakė negerti, nes ji laukiasi, negali. Jis sakė „kur buvai nuo pradžių kai ji pradėjo gerti“, įsikišo sesė, jis ją kažkaip negražiai pavadino. Jis supyko ant jo. Paskui atvyko pareigūnai, sakė nurimti, be triukšmo, nes jau buvo vėlu. Jis pasakė, kad visi eina gerti pas T.. Jie išėjo. E. T. paskutinė liko, jis pirmas, E., T.. Einant vieni ėjo iš priekio, jam E. pasakė „gaidys“ ar kažką tokio, jis supyko ir jie susikibo vienas prieš kitą. Pradėjo ristis. Pamena, kad jį smaugė, kiek jam pasakojo, bet tiksliai nepamena, buvau daug išgėręs. Įpūtė 1,78 promilės. Kai E. atitraukė E., jis vėl puolė E. talžyti, nes supyko, kokią teisę jis jį turi smaugti, nuo to vėl kilo konfliktas. Po to visus atitraukė, nes žmogus guli, nebedaužė ir išeinant iš kiemo, paėjus toliau 50 metrų, E. T. pasakė, kad padūrė žmogų. Jie sakė „ką čia juokauji, gal tik taip pasirodė“. Parodė rankas, buvo kraujo lašiukai. Ji buvo kelėną „prasivariusi“ jį gelbėdama, sakė, kad gal nuo kelėno. Paskui nuėjus pas T., paskambino pareigūnai, paklausė kur yra, tuomet pasakė, kad buvo padurtas žmogus ir jį sulaikė, išvežė. Sudavė tikrai daug smūgių, nesuskaičiuos, gali būti kaip nurodyta kaltinime. Įvykio metu buvo smarkiai neblaivus, buvo nestabilus. Name konfliktavo žodžiais. Sakė „mano namai, nuimk gazą“. Paskui išėjo ir viskas prasidėjo. Išeinant į lauką, jokių ketinimų sumušti žmogų nebuvo, viskas įvyko ekspromtu. Jie ėjo priekyje jų, jie gale. E. pasakė „ką tu gaidy“, bet kuris kuriam pirmas smogė nepamena. Jis priėjo prie E., jie susikibo, bet kas kuriam pirmas smūgiavo, nepamena. Jam neskaudėjo, buvo girtas. Jį kai pervertė, atbėgo E., kad patraukti, po to jis vėl puolė, nes suėmė pyktis. Kieme su E. stumdantis E. T. nematė, tik T. T. matė, E. atbėgo ginti. Peilio pas E. T. nematė, išėjo pirmas, sakė jai „duris užrakink“. Einant pas T. T. ji sakė, kad padūrė žmogų. Sakė „negali būti“. Žiaurūs veiksmai, labai gailisi. Bendrauja su nukentėjusiaisiais, palaiko gerus santykius, susirašo. Sakė, kad gali atlyginti žalą po biškį kiek paprašys, nes buvo skausmas žmogui. Buvo teistas už asmens nesunkų sužalojimą, teistas du kartus. Paskutinį kartą 2025 m., po šio nusikaltimo naujų įvykių nėra. Laisvės atėmimu nebuvo teistas. Ikiteisminio tyrimo metu dirbo, pradėjo važinėtis į Vilnių, bet mažos algos, nepragyveno ir išėjo iš darbo prieš mėnesį. Stengsis nebegerti, visi nusikaltimai išgėrus. Jis per mėnesį vieną, du kartus išgeria. Kai nori, gali negerti.

6. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai bei prokuroras.

7. Kaltinamųjų E. T., E. M., T. T. ir D. T. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik jų pačių prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

7.1. nukentėjusiojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su žmona V. V.. 2024 m. rugpjūčio 9 d. po pietų jo žmona kalbėjosi telefonu su savo pussesere E. T., kvietė ją atvykti į svečius. Tą pačią dieną, vakare apie 18-19 val., E. T. atvyko pas juos ne viena, o su savo sugyventiniu, kurio vardo ir pavardės nežino, bei savo broliu D. T.. Šie atvyko jau neblaivūs. Atsivežė alkoholio, t. y. du butelius degtinės „Bajorų“, 0,5 l talpos, 40 laipsnių stiprumo, bei šampano vieną butelį, pavadinimo nežino. Jis kartu su žmona V. bei atvykusiais asmenimis jų namuose gėrė šį alkoholį, bei savo turėtą alkoholį. Turėjo du „Valstybinės“ degtinės butelius, 0,5 l talpos, 40 laipsnių stiprumo, bei alaus tris butelius po 1 l talpos, „Utenos“. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Vyrai gėrė degtinę ir alų, o moterys šampaną. Jų namuose geriant alkoholį, jokio konflikto tarp buvusių asmenų nebuvo. Kai atvyko pas juos E. T. su sugyventiniu ir D., jam išėjus iš kambario į lauką, nugirdo, kaip D. su E. T. sugyventiniu kalbėjo apie jį, sakė, kad jį reikia „išnaudoti“. Kai jį pamatė, apie tai nebekalbėjo ir jis neklausė nieko. Suprato, kad dėl pinigų, nes buvo neseniai grįžęs iš užsienio. Tačiau jie prašė jo nupirkti, tik alaus. Apie 21 val., begeriant alkoholį, E. T. ir D. pasiūlė vykti visiems į (duomenys neskelbtini) pas juos, baigti gerti alkoholį ir švęsti E. T. sugyventinio gimtadienį. Jie su V. sutiko. D. kažkam pasiskambino ir atvyko vyras su Audi A4 automobiliu, vardo ir pavardės nežino, visus juos, t. y. jį, V., D., E. ir jos sugyventinį iš jų namų vežė į (duomenys neskelbtini), pas D. ir E.. Buvo mūrinis namas, su balkonu. Kam šis namas priklauso, nežino. Įėjus pro duris, ten buvo didelis kambarys, salionas, kur ir vartojo ten atsivežtą likusį neišgertą alkoholį. Sėdėjo ant kampo priekyje, šalia jo žmona, iš dešinės D., tolia E. ir jos sugyventinis. Gėrė alkoholį. Po kokių 15 min. į kambarį atėjo dar du jam nepažįstami asmenys, vyriškiai. Kaip vėliau paaiškėjo, kad vienas iš jų vardu T., o kito vardo ir pavardės nežino. Šie prisijungė prie jų, vartojo alkoholį. Atėjo šie jau neblaivūs. Alkoholio neatsinešė. Begeriant buvo išėjęs ne kartą į balkoną parūkyti. Po to, galėjo būti jau po 23 val., E. pradėjo ginčytis su savo sugyventiniu bei broliu D.. Dėl ko jie ginčijosi nežino, nesuprato. E. šūkavo, buvo ši gerokai neblaivi. Į jų konfliktą nesikišo. Po kiek laiko atvyko į šiuos namus pareigūnai, kurie sakė, kad gautas pranešimas dėl triukšmo. Liepė visiems apsiraminti. Pareigūnai sakė jam ir žmonai eiti į kitą kambarį, bendravo su E. ir D.. Pareigūnams išvykus toliau visi baliavojo, vartojo alkoholį. Žmona nebevartojo, nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Jis pasiėmė alaus skardinę ir išėjo į balkoną atsigėrė alaus, grįžo prie stalo. Atėjo ir jo žmona V.. E. T. pradėjo kalbėti apie savo mirusius giminaičius, buvo ant stalo padėta kažkokia nuotrauka mirusio asmens. E. paprašė, kad ši paimtų šią nuotrauką ir pasidėtų kitur, nes jam nepatiko, nes neseniai palaidojo savo mamą. E. supyko iš karto ant jo, pasiėmė peilį, ar tai nuo stalo, nepastebėjo iš kur, ir šiuo peiliu puolė jį, atsistojo ant sofos kampo ir puolė lik jo, stovinčio prie sienos, arčiau išėjimo durų. E. šoko nuo kampo ant grindų link jo, peilį laikydama rankoje iškėlus. Norėjo jam durti. Kur taikėsi nežino. E. sugyventinis ir D. ją sulaikė, atėmė peilį. E. jo nesužalojo to momentu. Pastebėjo, kad peilis buvo plačia geležte, apie 5 cm pločio, smailėjantis, šviesiai ruda rankena. Prieš tai jo nepastebėjo, kad būtų ant stalo. Kas iš jos atėmė ir kur padėjo peilį, nematė. Jis su žmona iškarto išėjo į kiemą, norėjo važiuoti namo, nes suprato, kad jau visi neblaivūs, bręsta konfliktas. Išėjo su žmona į kiemą, ėjo į gatvę, norėjo skambintis, kad juos parvežtų. Kiek tuo momentu buvo valandų, nežino, galėjo būti jau po 24 val. Paėjus iš kiemo, toliau gatve apie kokius 2-5 metrus, pastebėjo, kad lik jų atbėga iš namo kiemo D., T., E. sugyventinis, kurie pribėgo prie jo ir iš karto pradėjo jį mušti. D. pirmas jam sudavė kumščiu tris ar keturis kartus į pakaušį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino, tačiau nemažiau tris ar keturis. Dėl suduotų smūgių, juto skausmą. E. sugyventinis ir T. kumščiu taip pat jam smūgiavo į galvą, pataikė ir į veidą, tuo pačiu visi trys, t. y. D., T., E. sugyventinis jį spardė. Spyrė į įvairias kūno vietas, t. y. į abi kojas, šonus, nugarą, krūtinę. Nori pasakyti, kad nežino kiek smūgių kumščiu sudavė jam E. sugyventinis ir T. ir kiek kartų visi jam įspyrė, nežino, neskaičiavo. Jam šie asmenys kojomis ir kumščiu smūgiavo ištisai, sudavė ir spyrė stovinčiam. Jis pats niekam nesudavė smūgių, bandė gintis nuo jų traukdamasis. Šie asmenys buvo jam iš priekio. Kai smūgiavo kumščiais ir kojomis, jis nugriuvęs nebuvo. Dėl ko šie jį mušė, nieko nesakė ir jis nesuprato. Kai šie asmenys jį mušė, vienu metu pajuto, kad jam darosi silpna, pradėjo svaigti galva, kažkiek laiko buvo praradęs sąmonę. Kažkiek pamena, kad susmuko žmonai į glėbį, ji jį sulaikė. Ar jį toliau kas mušė, nematė, nes prarado sąmonę. Žmona jam sakė po įvykio, kad jį perdūrė peiliu E. ir jis susmuko, o šie trys asmenys, D., E. sugyventinis ir T. toliau jį gulintį gatvėje ant žemės spardė ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis to jau nebejuto, nebematė. Jis pats nesuprato, kad jam kas įdūrė peiliu. Kai šie asmenys jį mušė, E. T. nematė. Galėjo ir nepastebėti jos. Gatvėje buvo tamsu, dirbtinė šviesa nedegė. Jam dūrė iš nugaros. Kai jį mušė D., E. sugyventinis ir T., jų rankose jokių daiktų nepastebėjo. Iš jų niekas peiliu prieš jį nesimosikavo. Atgavo sąmonę, kai atvyko greitoji pagalba, jis tuo metu gulėjo ant gatvės, šalia jo buvo žmona V.. Kai jį mušė, matė jo žmona. Kitų pašalinių nepastebėjo. Kur buvo T. draugas, kuris buvo atėjęs su juo kartu, nežino, jo įvykio vietoje nematė. Kai jį šie asmenys mušė, žmona šaukė, kad nemuštų. Ji smūgių niekam nesudavė. Jis, kiek pamena, kai jį spardė šie asmenys, vienu metu švietėsi savo telefonu į juos, kad jo nematytų, kad juos apakinti. Pats su savimi turėjo tik telefoną, žiebtuvėlį ir kišenėje savo laikrodį rankinį, galėjo turėti ir piniginę. Jis jokio šautuvo su savimi neturėjo ir jo aplamai neturi. Jis niekam negrasino, kad šaus. Įvykio metu dėvėjo džinsinius šortus, pilkos spalvos, ant viršaus buvo užsimovęs sportines kelnes, juodos spalvos, „Adidas“ firmos, dėvėjo juodos spalvos džemperį su gaubtuvu „Adidas“ firmos dėvėjo marškinėlius, nepamena kaip jie atrodė, mūvėjo „Puma“ firmos sportinius batus, pilkos spalvos. D. buvo apsirengęs sportiškai, mūvėjo juodos spalvos kelnes, pilkos juodos spalvos džemperį, mūvėjo sportinius batus. E. sugyventinis buvo su šortais, spalvos nežino tiksliai, gal raudonos, taip pat mūvėjo raudonos juodos spalvos sportinius batus. E. T. mūvėjo plėšytus džinsus, mėlynos spalvos, su sportiniais batais, lygtais šviesius, marškinėliai šviesūs, turėjo ilgą juodos spalvos liemenę. T. dėvėjo juodos spalvos sportines kelnes, sportinius batus, spalvos nepamena. Buvo jis iki pusės plikas, be marškinėlių. Jis pats nežino dėl ko šie asmenys jį sužalojo, jis jokio konflikto nepradėjo, nesukėlė, niekam smūgių nesudavė. Mano, kad dėl tos mirusio asmens nuotraukos, kurią prašė patraukti nuo stalo. E. dar sakė, kad „kas čia tokio, kad tavo mama nudvėsė“, jis jai atsakė, kad „kaip tu kalbi“. Dėl šio įvykio jam yra keturios ar penkios durtinės žaizdos nugaros srityje kairėje pusėje. Kiek tiksliai durtinių žaizdų nežino, neklausė gydytojo, tačiau keturios ar penkios. Gydytojai sakė, kad jam perdurtas plautis, kairėje. Pakaušyje yra gužas. Ties dešine akimi, matyti mėlynė, kraujosruva. Nubrozdinta dešinės rankos alkūnė, ties dilbiu yra įbrėžimai, mėlynė, ant kairės rankos nykščio yra kraujosruva. Ant kojų sužalojimų nėra. Ant dešinio šono yra nubrozdinimas. Kai jį mušė, skausmą vertina iš 10 balų sistemos, 10 balų. Pasak žmonos, ji matė, kad iš E. atėmė jos sugyventinis peilį ir šį peilį metė. Kur numetė, žmona neminėjo. Koks buvo peilis, žmona nieko nesakė. Bet žmona tiksliai sakė, kad kaip E. peiliu dūrė jam į nugarą. Kai atgavo sąmonę, buvo greitoji, o asmenų, kurie jį mušė, nebuvo. Dėl šio įvykio patyrė skausmą, sužalojimus. Prašo mane pripažinti nukentėjusiuoju. Dėl šio įvykio reikš civilinį ieškinį. Prašo įstatymų tvarka nubausti kaltus asmenis kurie jį sužalojo. Įvykio metu dengėsi galvą rankomis, pataikė jam smūgius ir į rankas, ties dilbiais. Įvykio metu buvo neblaivus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs, tačiau įvykio aplinkybes pamena iki to momento, kai prarado sąmonę. Jo rūbai buvo kruvini, juos paėmė pareigūnai. Papildomos apklausos metu parodė, kad tuo metu, kai E. puolė jį peiliu kambaryje, nepamena, kad ji būtų ką nors tuo momentu sakiusi. Mano, kad jeigu E. nebūtų sulaikęs jos sugyventinis ir brolis, tai ji būtų tikrai jam dūrusi, nes tikrai agresyviai puolė. Taip pat nori pasakyti, kad iki tol, kol jam pasidarė silpna, jau būnant lauke ir jis susmuko, jis visą laiką stovėjo. Kas ką darė po to, kai susmuko, jau negirdėjo ir nematė, nes jam iškart pasidarė labai negera, tik juto, kad jį apglėbė, ar tai užgulė buvusi žmona V.. Po įvykio su juo niekas iš sužalojusių asmenų nebandė susisiekti. Tik V. sakė, kad jai per ,,Messenger“ rašė E. ir siūlė tartis, klausė, kiek pinigų norės. Kiek žino, V. tyrėjai šią žinutę pateikė pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo. Mano, kad jį sužalojo peiliu būtent E., nes ji kambaryje jį jau puolė su peiliu, o dabar dar ir rašė V. su klausimu, kiek norės pinigų dėl padarytos žalos. Gali patikinti, kad įvykio metu jis nei peilio, nei jokio šautuvo neturėjo ir tikrai niekam nesakė, kad šaus ir juolab nieko niekuo nesužalojo, niekam neįpjovė. Aš rankose turėjo tik telefoną ir žiebtuvėlį. Jokio peilio iš kambario neišsinešė ir neturėjo. Įvykio metu, jis niekam jokių smūgių nesudavė (3 t., b. l. 121-124, 127-130, 135-137, 140-143, 146-148);

7.2. nukentėjusiosios V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad gyvena kartu su savo buvusiu vyru E. V.. 2024 m. rugpjūčio 9 d. telefonu per „messenger“ bendravo su savo pussesere E. T., ši norėjo pas ją atvykti į kaimą susitikti, pasibūti. Ji neprieštaravo. Vakare, apie 20 val., E. T. atvyko su savo sugyventiniu E. ir broliu (tai yra mano pusbrolis) D. T.. Juos atvežė T. T. sūnus A. T.. Šie atvyko neblaivūs, tačiau nestipriai. Atsivežė alkoholio, t.y. šampano du butelius „Bosca“, lygtais 8 laipsnių stiprumo, du butelis „Bajorų“ 0,5 l talpos degtinės, 40 laipsnių stiprumo. Alkoholį gėrė jų namuose. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Gėrė visi, ji su E. gėrė šampaną, vyrai degtinę. Geriant alkoholį jokio konflikto nebuvo. Po to D. pasiūlė vykti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir ten toliau pasibūti. Ten ankščiau yra gyvenę jos seneliai. Sutiko su vyru E. vykti kartu. D. draugas juos visus nuvežė. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko apie 22.30 val. Atvykus į šį namą, įėjus pro duris yra salionas, perskirtas pastatoma spinta, kur jie visi toliau ir baliavojo prie stalo, sėdėdami ant kampo. Jiems atvykus jau šiame name buvo T. T., sėdėjo kambaryje ant kampo. Jis buvo vienas. Iš pradžių jokių konfliktų nebuvo, toliau visi vartojo alkoholį. Aš apie 23.30 val., nuėjo už spintos į lovą atsigulti. Visi kiti buvo prie stalo. Apie 24 val. išgirdo, kad prie stalo bręsta konfliktas, t.y. E. pasakė, kad palaidojo savo tėtį, o mano vyras E. pasakė, kad palaidojo savo mamą. Nežino dėl ko, tačiau E. pradėjo įžeidinėti E. mirusią mamą, sakydama, kad ji „kurva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. E. pasakė: „kodėl tu taip sakai, kodėl įžeidinėji“. Pradėjo dėl to ginčytis. Ji atsikėlė ir nuėjo prie jų, matė, kaip E. stovėjo prie durų išėjimo iš kambario, ir šalia buvo D. ir T., šie ginčijosi. D. kumščiu bandė suduoti E., tačiau jam nepavyko, nes E. rankomis atstūmė nuo savęs. Tačiau E. T. kuri buvo prie stalo, paėmė peilį ir puolė E., norėjo jam įdurti. E. T. šaukė „tave padursiu“. E. peilį laikė iškėlusi į viršų ir bėgo link E., tačiau ją sulaikė D. su jos sugyventiniu. Iš kur paėmė peilį E. T., nematė. Peilis buvo su rudos spalvos medine rankena, smailėjančia geležte, neperlenkiamas. To peilio ant stalo prieš tai nebuvo. Kas atėmė peilį, nematė, kur jį padėjo nematė. Tuo metu E. niekas nesužalojo. Ji iš karto išėjo kartu su E. į kiemą važiuoti namo, ėjo link gatvės. Tik išėjus iš kiemo, juos pasivijo D., T. ir E. sugyventinis. D. pirmas puolė E., suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą. Ar dar sudavė smūgius, nematė, galėjo ir nepastebėti buvo tamsu, gatvėje nedegė šviesos. E. po smūgio nenugriuvo. Po to bandė išvengti smūgių, bėgiojo po gatvę. Visi trys asmenys, t. y. D., E. sugyventinis ir T. smūgiavo kumščiais E., bei bandė įspirti. Kiek kartų galėjo suduoti kumščiais ar įspirti E., nežino. Bandė raminti stodama į tarpą, šaukė ir prašė liautis muštis. Šie smūgiavo kumščiais ir spyrė E. nuolatos į įvairias kūno vietas. E. bandė išvengti smūgių, traukėsi nuo jų, kiek ir kas pataikė jam, negali pasakyti, geriau atsakytų E.. Viskas vyko gatvėje. Po to matė, kaip E. prie namo tvoros iš kiemo pusės, suklupo, griuvo ant dešinio šono, šie trys asmenys D., T., E. sugyventinis puolė spardyti E.. Nepasakys kiek ir kas įspyrė ir į kurias kūno vietas, po to ji užgulė savo kūnu E., šie liovėsi spardyti. Jai neįspyrė. Pamatė, kad E. silpsta, praranda sąmonę, kraujuoja jam nugaros srityje. Tuo metu pamatė, kaip prie įvažiavimo į kiemą, už 5 m atstumu nuo jos, E. T. padavė kažką savo sugyventiniui. Ką padavę, tiksliai nematė. Suprato, kad peilį, nes iš nugaros E. kraujavo, be to prieš tai puolė E. T. su peiliu būnant dar name. E. sugyventinis pasakė: „ką tu padarei“. Matė, kaip E. sugyventinis ranka kažką metė į šoną. Link kur tiksliai nepasakys, buvo tamsu, aplink namai, ar ten kiemas ar krūmai buvo, nepasakys. E. buvo susmukęs ant dešinio šono, ji atsisėdo ant žemės ir ant savo kelių jų pasiguldė, savo megztiniu užspaudė nugarą, kad nebėgtų kraujas ir iš karto skambino 112, prašė greitosios. D. pasakė: „ką padarėte“, D. atsakė: „man pochui“. Visi nuėjo, kiek suprato link Kelmės miesto. Kuriuo momentu gatvėje atsirado E. T., nepastebėjo. Prie E. T. arti nebuvo priėjusi. Megztinis, kuriuo užspaudė E. žaizdą, buvo vyšninės spalvos, jai iki kelių ilgio, neužtraukiamas. Šis megztinis buvo kruvinas. Matėsi, kad E. stipriai bėga kraujas nugaros srityje. Pati išsikruvino, buvo kruvini ir rūbai. Nori pasakyti, kad ji to fakto, kad E. T. durtų peiliu E., nematė, tik matė, kad kažką perdavė savo sugyventiniui. Nori pasakyti, kad ji E. T. pastebėjo tuo momentu, kai ši perdavė kažką savo sugyventiniui. Kuris dūrė, nežino, nepastebėjo, mano kad E. T.. Pati nenukentėjo. Pašalinių kitų asmenų nubuvo. Kiek jai žinoma E. T. teista už panašų nusikaltimą. Ar E. kam nors gindamasis sudavė, nežino, nepastebėjo. E. įvykio metu mūvėjo juodos spalvos džemperį su gaubtuvu, juodos spalvos kelnes, po apačia dėvėjo džinsinius šortus, pilkos spalvos avėjo batus, nepamenu pilkos ar juodos spalvos marškinėlius. Kelmės ligoninėje jai padavė apatinį trikotažą, kelnes, batus, šortus, juos turi namuose, (pateiks pareigūnams), marškinėlius ir džemperį turi Šiaulių ligoninė. Kai kieme prie tvoros susmuko E., prie jo iš nugaros buvo D., T. ir E. sugyventinis, E. T. nepastebėjo. Papildomos apklausos metu parodė, kad nematė to fakto, kaip buvo įdurta peiliu į nugarą jos buvusiam vyrui E. V., tik matė, kaip E. daiktą, panašų į peilį, perdavė savo draugui E. M. ir jis paėmęs tą daiktą E. sušuko: ,,Ką tu padarei?“. Mano, kad tas daiktas, kurį E. perdavė savo sugyventiniui galėjo būti peilis, nes jis buvo gana ilgas, atrodė lyg buvo ir rankena. Gali pasakyti, kad jos buvęs vyras susmuko iškart po to, kai E. perdavė tą daiktą panašų į peilį savo sugyventiniui. Ji tada iškart užgulė E., kad jo niekas nebemuštų, o jie visi ėmė bėgti, tai ji pakėlusi galvą matė, kaip E. T. kažką perdavė savo sugyventiniui. Nematė kraujo, nes buvo tamsu. Iki tol, kol E. susmuko, jis visą laiką stovėjo. Ji, kadangi viskas vyko labai greitai, neužfiksavo to momento, kada E. T. galėjo durti E., bet ji visą laiką buvo ten prie E. ir bėgiojo aplink. Šiai dienai yra tikra, kad E. perdūrė peiliu būtent E. T., nes ji jai neseniai, t. y. 2024 m. rugpjūčio 20 d., į susirašinėjimų ir pokalbių programėlę ,,Messenger“ prašė žinutę su tekstu: ,,Labas norėjau paklausti ar jau jūs buvote pas tireja ir ar esate su vyru pasitarė ką toliau darysite ir kiek norėsite už padarytą žalą pinigų“. Turiu šio susirašinėjimo nuotrauką ir pageidauju, kad ji būtų pridėta prie šios jos apklausos. Ji E. nieko į tą žinutę neatrašė. Daugiau nei E., nei kas nors kitas su ja nebandė susisiekti. Kadangi viskas įvykio metu vyko labai greitai, negali nurodyti, kiek kuris tiksliai smūgių jos buvusiam vyrui sudavė. Papildomos apklausos metu parodė, kad įvykis, kurio metu buvo sužalotas jos dabartinis sugyventinis E. V. jai sukėlė didelį stresą, baimę ir išgąstį. Po įvykio dar ilgą laiką naktimis sapnuodavo tai kas nutiko, negalėjo ramiai miegoti ir iki šiol dar būna, kai neužmiega. Nors jai jokie smūgiai suduoti nebuvo, tačiau tai, kad matė, kaip viešoje vietoje buvo mušamas E., jai sukėlė baimę ir išgąsti, bijojo dėl E. gyvybės, todėl dėl įvykio jaučiasi nukentėjusi. Turtinė žala jai nepadaryta, tačiau neturtinę žalą tikrai patyrė. Nori pasakyti, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš, tačiau jį pareikš teisme iki įrodymų tyrimo pradžios (2 t., b. l. 86-90, 93-96, 3 t., b. l. 99-102, 105-108);

7.3. liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad matė ir girdėjo konfliktą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) su žmona R. M.. 2024 m. rugpjūčio 9 d. vakare buvo namuose su žmona, vėliau nuėjo miegoti. Jau po 24 val., būdamas namuose išgirdo triukšmą gatvėje. Girdėjosi keiksmai, kaip ir suprato grasinimai, tiksliai ką sakė negali įvardinti, aiškiai nesuprato, tačiau suprato, kad kažkas gatvėje konfliktuoja. Girdėjosi daugiau moterų balsai, bet buvo ir vyrų. Kiek asmenų buvo gatvėje, tiksliai negali įvardinti. Kelios minutės po 24 val., paskambino 112 ir pranešė, kad gatvėje (duomenys neskelbtini) keletas asmenų rėkauja, triukšmauja. Pro langą pažiūrėjęs matė, kad vienas vyriškis rankomis judina jo namo vartus. Buvo tamsus paros metas, nedegė dirbtinės šviesos, negali šio vyriškio apibūdinti. Kitų asmenų nepastebėjo. Kol pakalbėjo telefonu su bendruoju pagalbos centru, šis asmuo nuo tvoros pasišalino. Jo namo vartai buvo uždaryti, užsklęsti, namo kieme pašalinių asmenų nebuvo. Į kiemą išėjo po to kai atvyko pareigūnai. Pareigūnai po jo skambučio atvyko po 5 min., sustojo greta (duomenys neskelbtini) namu. Iki atvykstant pareigūnams toliau gatvėje girdėjosi triukšmas. Pareigūnams atvykus, nuo automobilio šviesų buvo matyti, kad ties (duomenys neskelbtini) namu, gatvėje ant žemės sėdi mergina, šalia guli vyriškis, kuriam laikė galvą. Daugiau kitų asmenų nepastebėjo. Netrukus atvyko greitoji, išsivežė gulintį gatvėje vyriškį. Išėjo į kiemą, dar matė, kad medikai nurengė iki pusės vyriškį, kuris gulėjo ant gatvėje ant žemės, buvo matyti, kad vyriškio nugara kruvina. Šalia buvo mergina, kitų asmenų nepastebėjo. Nematė kuria kryptimi kiti asmenys pasišalino. Kas šį vyriškį sužalojo nematė. Savo kieme, gatvėje jokių daiktų, t. y. peilių, šautuvų ir kt., nepastebėjo. Matė, kad (duomenys neskelbtini) kieme, prie pat ūkinio pastato buvo sudaužytas šampano butelis, šio namo kieme prie ūkinio pastato buvo matyti kraujo dėmių, bei kur vyriškis gatvėje gulėjo ant žemės taip pat matėsi kraujo. Šio sužaloto vyriškio nei merginos nepažįsta (1 t., b. l. 174-177);

7.4. liudytojos V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad matė ir girdėjo konfliktą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, pirmas aukštas priklauso jai, o antras aukštas priklausė S. S., kuris nuo 2024 m. sausio mėn. miręs, tačiau gyvena jo dukra J. S. su savo sūnumi D. T.. Įėjimai į namą yra atskiri. Ji eina nuo gatvės pusės, o šie iš kiemo pusės. 2024 m. rugpjūčio 9 d., kiek jai žinoma, J. S. buvo išvykusi pas savo dukrą M. T. į (duomenys neskelbtini) m. D. T. dieną namuose nepastebėjo. Vakare buvo namuose. Apie 22.30 val., būdama namuose išgirdo triukšmą kieme. Girdėjo keiksmažodžius, kažkas šūkavo. Po kelių minučių išėjo į kiemą, matė, kieme ant suoliuko sėdėjo mergina šviesiais plaukais, šalia jos rūkė du vyriškiai, jai nepažįstami, šie kalbėjosi, keikėsi. Ji pasakė: „kodėl vaikai keliate triukšmą prisigėrę“. Vienas iš vyriškių, atsiprašinėjo. Klausė iš kur atvykę. Vienas iš vyriškių atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Kiek name buvo asmenų, nežino. Lauke jau buvo tamsu, matė tik lauke tris. Apie 24 val., būdama savo namuose, girdėjo triukšmą antrame aukšte, šūkavo, girdėjosi moters šaukimas, kuri rėkė tiesiog, tiesiog isterinis šaukimas. Ji pagalvojo gal jai ką nors daro, prieš ją smurtauja. Mergina šaukė, paleisti ar praleisti. Tokio kaip grumtynių ar smūgių, negirdėjo. Girdėjosi bildesys grindų. Ji dar pradarė duris vedančias į laiptinę, laiptais iš antro aukšto į pirmą bėgo vyriškis, tamsių plaukų, nepamena kaip jis buvo apsirengęs, daugiau išskirtinių požymių jo nepamena, paklausė jo: „pasipjausit prisigėrę“, šis atsakė: „kad taip ir bus“. Vyriškis rankose nieko neturėjo, mano tik cigaretę. Dar pasakė, kad kvies policiją jei nenurims. Šio vyriškio nepažįsta, ankščiau nėra mačiusi. Jo niekas nesivijo, šis išėjo į lauką. Daugiau nematė, kad kas paskui jį išeitų. Šis vyriškis nebuvo sužalotas. Grįžo atgal į savo kambarį. Po to šiek tiek aprimo. Netrukus po kokių 5-10 min., galėjo būti apie 00.10 val., pro langą pastebėjo, kad gatvėje ties jų namu, visi išėjo, matė telefonais keli švietėsi, labai keikėsi. Ar ten buvo koks konfliktas, tikrai negali pasakyti, bet keikėsi, šūkavo. Kiek asmenų buvo gatvėje, negali pasakyti, buvo tamsus paros metas, nedegė dirbtinės šviesos gatvėje. Girdėjo vyriškio balsą, kuris šaukė: „E.“. Kaip suprato buvo D. sesuo. Jos tą vakarą nematė. Gatvėje pabuvo šie asmenys neilgai, iki kokių 5 min. ir nuėjo į dešinę pusę gatve. Ar gatvėje buvo kokios muštynės, nežino, negali pasakyti, buvo tamsu. Ar buvo koks konfliktas, nežino. Tik labai keikėsi. Daugiau nieko nematė. Ryte iš kaimynų girdėjo, kad buvo muštynės gatvėje, kažkas kažką padūrė. Detalių nežino. Jų namo kieme, gatvėje, name, kraujo nepastebėjo, peilių ir šautuvų ar kitų daiktų nematė, nebuvo (1 t., b. l. 183-186);

7.5. liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 9 d. vakare buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Jau po 24 val., tai buvo 2024 m. rugpjūčio 10 d., galėjo būti apie 00.00-00.30 val., tame tarpe, išgirdo triukšmą gatvėje. Nuėjo pro langą pažiūrėti. Gatvėje buvo tamsu, nedegė šviesos. Gatvėje buvo matyti, kad ties (duomenys neskelbtini) namu, keli asmenys švietėsi gatvėje telefonu. Tos šviesos blaškėsi po visą gatvę. Matėsi, kad asmenys lakstė. Kiek telefonais apsišvietė, suprato, kad buvo kokie 4-5 asmenys. Matėsi, kad šie asmenys konfliktavo, mušėsi. Kiek matė, tai mušė vieną asmenį, tai yra vyrą, o moteris jį gynė. Suprato iš garso, ši moteris šaukė, kad nelystų prie jos vyro. Kiek telefonais apšvietė, tiek matė, kad šį vyrą mušė kokie trys vyriškiai, matė, kad jam spyrė keletą kartų, kiek tiksliai kartų, tikrai nepasakys. Šis vyriškis matėsi, kad atsitraukdavo, kartais jam ir nepataikydavo. Matėsi, kad vyriškiai jam bandė suduoti ir kumščiais, ar jam pataikė, nežino. Kiek kartų ir kas spyrė ir sudavė kumščiais tikrai nepasakys, nes buvo tamsu ir visi vietoje nestovėjo, tik matė kiek apsišvietė telefonais. Kaip suprato iš triukšmo, t. y. garsų, kad buvo dar viena moteris. Ši buvo būryje asmenų, tačiau jos nematė, tik girdėjo iš balso. Ar ši kita moteris mušė vyriškį, nepastebėjo. Girdėjo, kaip kelis kartus gatvėje vyriškis šaukė: „išsitrauksiu tuoj pistoletą“, pakartojo tai kelis kartus. Kitas vyriškis atsakė: „ką tu išsitrauksi“, su patyčios tonu. Tačiau šių asmenų būryje jokio šautuvo nepastebėjo, kad kas laikytų rankose. Jokių šūvių nebuvo. Negirdėjo, kad šauktų: „nušausiu, ar šausiu“, tik girdėjo, kad: „išsitrauksiu pistoletą“ Šis šių asmenų konfliktas, t. y. muštynės persikėlė gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) namo. Šie asmenys toliau perėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Tuomet jų nebematė. Girdėjosi moters balsas, kad „neikit į kiemą“. Nepasakys kuri moteris šaukė, ar ta kuri gynė vyriškį ar kita. Netrukus iki minutės laiko perėjo šie asmenys (duomenys neskelbtini) namo kieme prie garažo, tuomet jau matė juos pro langą, matė, kad vyriškis jau guli kieme ant žemės, arčiau garažo, o šie lygtais trys asmenys jį spardė ir prisilenkę kumščiais mušė. Kaip šis vyriškis buvo pargriautas, ar pagriuvęs pats, to fakto nematė. Mušė šį asmenį tikrai ne vienas, o visi vyriškiai. Girdėjosi šauksmai: „duok, duok“. Gulintis vyriškis šaukė: „nu palaukit, atsiimsit. Nu E. tu atsiimsi“. Ar šalia gulinčio asmens buvo ta kita moteris, tiksliai pasakyti negali, galėjo ir jos nepastebėti. Tačiau kieme iš garsų girdėjosi, kad buvo dvi moterys. Girdėjosi garsai „dunksėjimo“, tai garsas nuo smūgio į kūną. Moteris kuri gynė vyrą, šaukė: „nelyskit“. Ką ši moteris, kuri gynė vyrą darė kieme, negali pasakyti, nes buvo greiti asmenų judesiai, nuolatos neapšviesta vieta. Ar bandė atitraukti šiuos asmenis nuo gulinčio vyro, nepastebėjo. Kieme prie garažo konfliktas vyko, t. y. muštynės, iki kokių poros minučių laiko. Kokioje padėtyje gulėjo asmuo ant žemės, ar ant šono, ar ant nugaros ar priekiu, negali pasakyti. Po to asmenys atsitraukė nuo gulinčio asmens, išėjo iš kiemo, o tas gulintis asmuo gana greitai atsistojo ir išėjo iš kiemo į gatvę, ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Dar šie asmenys žodžiais sukonfliktavo, muštynių šioje vietoje nematė, nes užstojo namo kampas. Girdėjo, kaip vyriškis pradėjo priėjęs ties (duomenys neskelbtini) namu dejuoti, o moteris kaip suprato skambino greitajai pagalbai. Vyras sakė: „greičiau, greičiau“. Moteris bandė aiškinti kur atvažiuoti, aiškino, kad sužeista į nugarą. Moteris atvedė vyrą ties (duomenys neskelbtini) namu, ties vartais, atsisėdo ant bordiūro, laikė vyrą. Netrukus atvyko policija, po to greitoji. Tik atvykus policijos pareigūnams, išgirdo pokštelėjimą, toks garsas, kaip sprogtų lemputė. Po to kai greitoji išvyko su nukentėjusiuoju ir mergina, policija vaikščiojo po gatvę, išėjo į gatvę prie jų ir pasakė, kad dalis konflikto vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apžiūrint kiemą (duomenys neskelbtini) namo kartu su pareigūnais, matė, kad prie ūkinio pastato sudužęs šampano butelis, tai supratau, kad tai pokštelėjo, sprogo šampano butelis. Kad kas iš asmenų rankose laikytų peilį, šautuvą ar kokį kitą daiktą, nepastebėjo. Kai išėjo į kiemą, gatvę, nepastebėjo jokių peilių ar šautuvų. Asmenų dalyvavusių konflikte apibūdinti negali detaliai, nes neįsidėmėjo jų požymių, aprangos, buvo tamsu. Jo namo kieme yra vaizdo kamera. Ši pradeda filmuoti sureagavus į judesį. Jis pats peržiūrėjo vaizdo įrašus, tačiau kai vyko muštynės, kamera nefilmavo, be to ne jo kieme vyko konfliktas. Kai greitoji atvyko, matė, kaip šiam vyriškiui tvarkė žaizdas nugaroje. Kuriuo momentu buvo sužalota šiam vyriškiui nugara, nežino. Kad kas durtų šiam su peiliu, to fakto nematė (1 t., b. l. 189-192);

7.6. 2024 m. rugpjūčio 10 d. – 2024 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 2024 m. rugpjūčio 15 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra kiemas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas juodos spalvos džemperis ir geltonos spalvos marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, ant šaligatvio trinkelių, asfalto rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kiti tyrimui reikšmingi pėdsakai. Apžiūrėjus įvykio vietoje rastus ir paimtus rūbus, džemperį ir marškinėlius, ant jų taip pat rasti daugybiniai, galimai peiliu padaryti, pažeidimai: pažeidimai džemperio priekinėje dalyje, kišenės dešinėje; pažeidimai džemperio galinėje dalyje, iš viso dešimt pėdsakų kurie, išsidėstę ant kairės rankovės apatinės dalies, juosmens atraito, nugaros kairėje-vidurinėje dalyje, dešinėje pusės viršutinėje dalyje ir dešinės pusės rankovės viršutinėje dalyje; pažeidimai marškinėlių priekinės dalies apačioje; pažeidimai marškinėlių galinėje dalyje, iš viso aštuoni pėdsakai, kurie išsidėstę kairėje pusėje, vidurinėje dalyje ir ant dešinės rankovės (1 t., b. l. 69-86, 121-132);

7.7. 2024 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasti ir paimti peiliai, kurie galėjo būti nusikaltimo įrankiai (1 t., b. l. 87-120);

7.8. 2024 m. spalio 4 d. specialisto išvada Nr. G 1094/2024(04), iš kurios matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam E. V. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės kiaurymine durtine – pjautinė žaizda, kraujo ir oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, penkios krūtinės ląstos durtinės – pjautinės žaizdos, galvos poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti ne mažiau septyniais trauminiais poveikiais: galvos poodine kraujosruva galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus; krūtinės durtinės – pjautinės žaizdos padarytos mažiausiai 6 tiesioginiais trauminiais poveikiais aštriu duriančių – pjaunančių savybių daiktu, galimai peiliu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiksliai neaprašytos sužalojimų vietos, nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas, todėl pateikiama sužalojimų schema yra netiksli. E. V. nustatyti krūtinės sužalojimai galėjo būti padaryti įtariamosios E. T. apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis. E. V. nustatytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiųjų E. V., V. V. bei įtariamųjų D. T., T. T., E. M. apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis. E. V. dėl kiauryminės krūtinės ląstos durtinės-pjautinės žaizdos su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sužalojimai sutrikdymu (1 t., b. l. 148-152);

7.9. 2024 m. spalio 29 d. policijos pažyma Nr. ROIK 0124000495683, iš kurios matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d., 23:06 val. policijai paskambino moteris, kuri pranešė apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstančias muštynes. Policijai atvykus nurodytu adresu rasti D. T., E. T., V. V. (1 t., b. l. 46-48);

7.10. 2024 m. spalio 29 d. policijos pažyma Nr. ROIK 0124000495683, iš kurios matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., 00:15 val. policijai paskambino vyras, kuris pranešė apie asmenis, kurie garsiai šūkauja bei stumdosi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-51);

7.11. 2024 m. gruodžio 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, iš kurių matyti, kad vykdant įtariamųjų E. T., D. T., E. M., T. T. telefoninių pokalbių kontrolę fiksuoti įtariamųjų pokalbiai, kurie patvirtina, jog įtariamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei duodami parodymus tarėsi dėl parodymų turinio, derino savo parodymus (2 t., b. l. 111-125, 137-140, 152-155);

7.12. 2024 m. lapkričio 11 d. poėmio protokolu, 2024 m. lapkričio 12 d. specialisto išvada, 2024 m. lapkričio 19 d. / 2024 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad įtariamojo E. M. mobilaus ryšio telefone buvo rastas jo ir E. T. susirašinėjimas. 2024 m. lapkričio 3 d. E. M. prisipažįsta, kad matė kaip E. T. subadė peiliu žmogų (žinutės Nr. 415). 2024 m. lapkričio 5 d. E. T. rašė E. M., kad duos parodymus ir nebeslėps to, ką padarė E. M., „jei visi sėsim, tai visi“ (žinutės Nr. 645) (2 t., b. l. 183-188, 192-195, 3 t., b. l. 1-72, t. 5, b. l. 50-53).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

2. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

3. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

4. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

5. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamųjų prisipažinimus, nuosprendžio 7.1 – 7.12 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog E. M., T. T., D. T. kaltė visiškai įrodyta, o jų padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, E. T. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį nes jie viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu asmeninio konflikto metu, matant ir girdint aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu: D. T. sudavė aštuonis smūgius kumščiais nukentėjusiajam E. V. į pakaušį, veidą, pilvo sritį bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; E. M. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; T. T. sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę bei spyrė keturis kartus jam į krūtinę, šonus, nugarą, kojas; E. T. išeidama iš išankstinio susitarimo su D. T., E. M. ir T. T. ribų sumušti nukentėjusįjį E. V. dūrė šešis kartus peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, D. T., E. M. ir T. T. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą galvoje, o E. T. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą, kraujo ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, penkias krūtinės ląstos durtines – pjautines žaizdas.

6. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Vadovaujantis BK 54 straipsniu skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimai. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą.

11. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenis pripažindamas recidyvistais vertina baudžiamojoje byloje esančius nuteistuosius E. T., E. M., T. T. ir D. T. charakterizuojančius duomenis, jų praeityje padarytas tyčines nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad nuteistieji, naują nusikalstamą veiką, E. T. nusikalstamas veikas padarė, turėdami neišnykusius teistumus, ne pirmą kartą yra teisiami už tyčinių nusikaltimų padarymą, visi kaltinamieji ne kartą bausti administracine tvarka, todėl nuteistiesiems E. T., E. M., T. T., D. T. jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie naują nusikalstamą veiką, o E. T. naujas nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Kaltinamosios E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė, bendrininkų grupėje (veika numatyta BK 284 straipsnyje), apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

13. Kaltinamosios E. T. gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė pripažinti jo ginamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamosios elgesiui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

14. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021, 2K-55-387/2023 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023).

15. Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tiek tarp jos, tiek tarp jos brolio D. T. bei nukentėjusiojo E. V. vyko žodinis konfliktas. Kaltinamoji nurodė, kad nežino, kas buvo šio konflikto iniciatorius, teigė, kad dėl visko kaltas alkoholis. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais kaltinamosios duotais parodymais, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent nukentėjusiojo elgesys išprovokavo tokią kaltinamosios reakciją, kad ji naudojo smurtą bei peilį nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas kaltinamosios gynėjo advokato Algirdo Zakraso teiginį, kad nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos kaltinamosios E. T. elgesiui vertina tik kaip gynybinę poziciją, nes šį teiginį paneigia tiek byloje esanti rašytinė medžiaga, tiek visų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. Teismas vertina, kad tarp kaltinamosios E. T. ir nukentėjusiojo E. V. bei jos brolio D. T. vyko žodinis konfliktas į kurį vėliau įsitraukė visi likusieji kaltinamieji, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtino, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors kaltinamąją provokuojančius veiksmus, kas galėjo išprovokuoti kaltinamosios tokią reakciją. Priešingai nei teigia kaltinamosios gynėjas, nukentėjusysis E. V. ir jo sutuoktinė V. V. pasišalino iš konflikto vietos ir vengė tolesnio bendravimo.

16. Kaltinamoji E. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis), kita įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis). Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai bei pažeidžiant viešąją tvarką. Kaltinamoji yra teista (3 t., b. l. 87-109), administracine tvarka bausta, jai skirtų baudų nėra sumokėjusi (3 t., b. l. 110-114), yra nedirbanti (3 t., b. l. 81).

17. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji teisiama šeštą kartą, jai anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, už vieną iš kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti E. T. skyrus už kiekvieną nusikalstamą veiką įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę.

18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme (už BK 135 straipsnio 1 dalies nusikalstamą veiką) apimant švelnesnę bausmę (už BK 284 straipsnyje numatytą veiką) ir skirtina subendrinta bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi skirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) baudos bausmė.

20. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios E. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 09:25 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12:48 val., t. y. dvi paros (3 t., b. l. 162-164, 167-168), bei bausmės laikas atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuris pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi.

21. Kaltinamajai E. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

22. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

23. Kaltinamasis E. M. padarė vieną nusikalstamą veiką įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas pažeidžiant viešąją tvarką. Kaltinamasis yra teistas (4 t., b. l. 107-120, 125-164), administracine tvarka baustas, jam skirtų baudų nėra sumokėjęs (4 t., b. l. 165-170), yra nedirbantis (4 t., b. l. 102).

24. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas devintą kartą, jam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti E. M. skyrus už nusikalstamą veiką įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę.

25. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

26. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.).

27. E. M. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas laisvės atėmimo bausme už vieną nesunkų nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti E. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. M. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus E. M. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

28. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 6 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali asmeniui paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, todėl kaltinamajam E. M. skirtina 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, kas, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teismui E. M. skyrus 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą jis įpareigotinas šią įmoką sumokėti per 1 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

29. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 09:25 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12:45 val., t. y. dvi paros (5 t., b. l. 12-17).

30. Kaltinamajam E. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

31. Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

32. Kaltinamasis T. T. padarė vieną nusikalstamą veiką įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas pažeidžiant viešąją tvarką. Kaltinamasis yra teistas (5 t., b. l. 67-71, 76-92), administracine tvarka baustas vieną kartą, jam skirtą baudą yra sumokėjęs (5 t., b. l. 93), yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 59-60, 6 t., b. l. 140).

33. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiama trečią kartą, jam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti T. T. skyrus už nusikalstamą veiką įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę.

34. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

35. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.).

36. T. T. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas laisvės atėmimo bausme už vieną nesunkų nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti T. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. T. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus T. T. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

37. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 6 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali asmeniui paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, todėl kaltinamajam T. T. skirtina 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, kas, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teismui T. T. skyrus 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą jis įpareigotinas šią įmoką sumokėti per 1 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

38. Kaltinamajam T. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

39. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

40. Kaltinamasis D. T. padarė vieną nusikalstamą veiką įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas pažeidžiant viešąją tvarką. Kaltinamasis yra teistas (4 t., b. l. 7-8, 12-17), administracine tvarka baustas, jam skirtų baudų nėra sumokėjęs (4 t., b. l. 18-21), šiuo metu nedirbantis, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 6).

41. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, jam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti D. T. skyrus už nusikalstamą veiką įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę.

42. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant prie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirtina D. T. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

44. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.).

45. D. T. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas laisvės atėmimo bausme už vieną nesunkų nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. T. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 2 metams 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), nebendrauti su nukentėjusiuoju D. N., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 3, 5, 6, 8, 9, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus D. T. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

46. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 6 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali asmeniui paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, todėl kaltinamajam D. T. skirtina 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, kas, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teismui D. T. skyrus 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą jis įpareigotinas šią įmoką sumokėti per 1 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

47. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo D. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 01:04 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12:52 val., t. y. dvi paros (4 t., b. l. 63-6472-73).

48. Kaltinamajam D. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

49. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis 597,92ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

50. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir VLK) šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 736,35 Eur už nukentėjusiojo E. V. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaiga sumokėjo 736,35 Eur. Nukentėjusiajam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDFV biudžeto lėšų (6 t., b. l. 2–3). Iš 2024 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1094/2024(04) matyti, kad E. V. padaryti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda, kraujo ir oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, penkios krūtinės ląstos durtinė-pjautinės žaizdos, galvos poodinė kraujosruva. Krūtinės durtinė-pjautinės žaizdos padarytos mažiausiai 6 tiesioginiais trauminiais poveikiais aštriu duriančių-pjaunančių savybių daiktu, galimai peiliu. Galvos poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus (1 t., b. l. 148-151). Iš teismui pateikto VLK civilinio ieškinio bei prie jo pritdėto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam E. V. gydymo paslaugos buvo suteiktos būtent dėl kaltinamosios E. T. jam padarytų sužalojimų, t. y. pneumotoraksas – kai būklė nesudėtinga.

51. Kaltinamoji E. T. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažino visiškai. Žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš E. T. priteistina Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kurios teises ir pareigas perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 736,35 Eur žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

52. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli asmenys, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Proceso išlaidomis be kita ko laikomos išlaidos patirtos dėl specialisto atlikto tyrimo, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai).

53. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-asis skyrius 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė specialisto išvadą. Atliekant šį tyrimą buvo reikalinga pateikti visą mobilaus ryšio telefone „Samsung Galaxy J7 (2016)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), esančią informaciją, kurią galima nuskaityti naudojant specializuotą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato programinę įrangą. Dėl atlikto tyrimo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 155,50 Eur išlaidas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, 2024 m. lapkričio 12 d. dėl atlikto specialisto tyrimo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato – 155,50 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos solidariai iš kaltinamųjų E. T., E. M., T. T., D. T..

54. 2025 m. birželio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai E. T. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamosios E. T. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Algirdas Zakrasas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. T. sudaro 429,17 Eur.

55. 2025 m. birželio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. M. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo E. M. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Modestas Švažas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. M. sudaro 364,58 Eur.

56. 2025 m. spalio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. T. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo T. T. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Zoja Kastėnienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos T. T. sudaro 608,33 Eur.

57. 2025 m. rugsėjo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. T. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo D. T. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Violeta Savickienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos D. T. sudaro 597,92 Eur.

58. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

59. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

60. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais (nagrinėjant bylą teisme kai kaltinamasis yra suimtas, bei yra įtariamųjų ar kaltinamųjų interesų konfliktas jei bent vienas turi gynėją), E. T. parinko gynėją advokatą Algirdą Zakrasą, E. M. parinko gynėją advokatą Modestą Švažą, T. T. parinko gynėją advokatę Zoją Kastėnienę, D. T. parinko gynėją advokatę Violetą Savickienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamųjų gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. T., E. M., T. T. ir D. T. nepriteistinos.

61. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. LIETUVOS POLICIJA T03075, 1 vnt., prisegtas prie baudžiamosios bylos 5-ojo tomo bylos viršelio paskutinio lapo, USB laikmena su nukopijuota informacija iš įtariamojo E. M. mobilaus telefono, 1 vnt., CD-R diskai su pokalbių kontrolės įrašais, 3 vnt., DVD-R diskas su įtariamojo D. T. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, 1 vnt., DVD-R diskas su nukentėjusiųjų V. V. ir E. V. parodymų patikrinimo vietoje įrašais, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos. Daiktai, saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate: išlankstomas peilis, peilis juodu kotu, peilis rudu kotu, kieme, ant asfalto dangos, rastos šampano butelio stiklo šukės su galimais rankų ir (a) biologiniais pėdsakais, kieme, ant asfalto dangos, rastas žiebtuvėlis su galimais rankų pėdsakais, kieme, ant asfalto dangos, rasta medienos dalis, malka, su biologinės kilmės pėdsakais, kieme, nuo ant asfalto dangos, paimta galimai kraujo dėmių, Nr. 3, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, kieme, nuo ant asfalto dangos, paimta galimai kraujo dėmės, Nr. 2, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, kieme, nuo asfalto ant dangos, paimta galimai kraujo dėmės, Nr. 1, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, mėlynos spalvos žiebtuvėlis su galimais rankų pėdsakais, gatvėje rastos cigaretės, gatvėje, ant asfalto, rasta cigarečių pakuotė su galimais rankų pėdsakais; marškinėliai su atidalinimo ir galimais biologiniais pėdsakais, džemperis su atidalinimo ir galimais biologiniais pėdsakais, popierius su galimais biologiniais pėdsakais, biologinis pėdsakas, nuoplova (1 t., b. l. 133-138) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. T. 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti E. T. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi skirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo ir 10 (dešimties) MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct)) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamosios E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 09:25 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12:48 val., t. y. 2 (dvi) paras, bei bausmės laiką atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuris pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. WIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. T. pripažinti recidyviste.

Kaltinamajai E. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti E. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 09:25 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12:45 val., t. y. 2 (dvi) paros ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės atėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. WIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. M. pripažinti recidyvistu.

Kaltinamajam E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti T. T. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi skirti T. T. baudžiamojo poveikio priemonę 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. WIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), T. T. pripažinti recidyvistu.

Kaltinamajam T. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti D. T. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant prie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirti D. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 3, 5, 6, 8, 9, 10 punktais D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, bei įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 01:04 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12:52 val., t. y. 2 (dvi) paros ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės atėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. WIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), D. T. pripažinti recidyvistu.

Kaltinamajam D. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų E. T., E. M., T. T. ir D. T. nepriteisti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus 155,50 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 50 ct) proceso išlaidas priteisti solidariai iš E. T., E. M., T. T., D. T..

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš E. T. 736,35 Eur (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 35 ct) žalą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką Nr. LIETUVOS POLICIJA T03075, 1 vnt., prisegtą prie baudžiamosios bylos 5-ojo tomo bylos viršelio paskutinio lapo, USB laikmeną su nukopijuota informacija iš įtariamojo E. M. mobilaus telefono, 1 vnt., CD-R diskus su pokalbių kontrolės įrašais, 3 vnt., DVD-R diską su įtariamojo D. T. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, 1 vnt., DVD-R diską su nukentėjusiųjų V. V. ir E. V. parodymų patikrinimo vietoje įrašais, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos,

- daiktus, saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate: išlankstomą peilį, peilį juodu kotu, peilį rudu kotu, kieme, ant asfalto dangos, rastas šampano butelio stiklo šukes su galimais rankų ir (a) biologiniais pėdsakais, kieme, ant asfalto dangos, rastą žiebtuvėlį su galimais rankų pėdsakais, kieme, ant asfalto dangos, rastą medienos dalį, malką, su biologinės kilmės pėdsakais, kieme, nuo ant asfalto dangos, paimtą galimai kraujo dėmę, Nr. 3, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, kieme, nuo ant asfalto dangos, paimtą galimai kraujo dėmę, Nr. 2, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, kieme, nuo asfalto ant dangos, paimtą galimai kraujo dėmę, Nr. 1, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, mėlynos spalvos žiebtuvėlį su galimais rankų pėdsakais, gatvėje rastas cigaretes, gatvėje, ant asfalto, rastą cigarečių pakuotę su galimais rankų pėdsakais; marškinėlius su atidalinimo ir galimais biologiniais pėdsakais, džemperį su atidalinimo ir galimais biologiniais pėdsakais, popierių su galimais biologiniais pėdsakais, biologinį pėdsaką, nuoplovą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso 30 straipsniu nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas. Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.