Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano duomenys“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – J. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

9. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina tokias faktines aplinkybes:

9.1. 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovai ir atsakovė sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis 1), kurios pagrindu ieškovai suteikė atsakovei 17 000 Eur dydžio paskolą, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti iki 2020 m. kovo 26 d.. Sutarties 1 1.5 punkte įtvirtinta, kad ši Sutartis laikoma pinigų priėmimo-perdavimo aktu, patvirtinančiu, kad sutarties pasirašymo dieną ieškovai atsakovei perdavė visą paskolos sumą (17 000 Eur) ir nuo to momento atsakovei kyla pareiga grąžinti paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis.

9.2. 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovai ir atsakovė sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis 2) (toliau kartu – Sutartys), kurios pagrindu ieškovai suteikė atsakovei 13 000 Eur dydžio paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. sausio 26 d. Sutarties 2 1.5 punkte įtvirtinta analogiška sąlyga kaip ir Sutartyje 1.

Dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

10. Nagrinėju atveju ieškovai kreipėsi į teismą ne dėl skolos priteisimo, bet dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo - prašydami konstatuoti niekinio sandorio faktą Sutarčių atžvilgiu bei taikyti restituciją – priteisti ieškovams iš atsakovės 30 000 Eur. Įvertinęs šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovų pasirinktas gynybos būdas yra tinkamas.

11. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Tačiau CK 1.74 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma: daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį; kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

13. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 6.871 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

14. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

15. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

16. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 178 straipsniai).

17. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų (ir dėl to nėra ginčo), kad Sutartys buvo sudarytos laikantis privalomos notarinės formos. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, ieškovų ieškinio reikalavimas konstatuoti niekinių sandorių faktą Sutarčių atžvilgiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovams 30 000 Eur – yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

18. Konkrečiu atveju, nors atsakovės teigimu, ieškovų prašomi pripažinti niekiniais sandoriai iš esmės buvo sudaryti kito asmens naudai, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, yra pagrindas išvadai, kad Sutartys buvo sudarytos tik tarp ginčo šalių ir jomis nebuvo sprendžiami kitų asmenų (ieškovų ir trečiojo asmens J. J.) teisiniai santykiai. Kiti atsakovės teikiami paaiškinimai ir duomenys (lizingo sutartis) nepaneigia ieškinio pagrįstumo. Atsakovė nurodė, kad paskolos suma turėtų būti mažesnė, tačiau nepateikė jokių savo skaičiavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta atsakovės argumentus ir laiko ieškinį įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 675 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, jog ieškinys patenkintas, ieškovams iš atsakovės priteisiamas 675 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 17,92 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Konstatuoti, kad tarp ieškovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano duomenys“ (j. a. k. 300730529) 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytos paskolos sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento.

Taikyti restituciją – priteisti ieškovams A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano duomenys“ (j. a. k. 300730529) 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų).

Priteisti ieškovams A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano duomenys“ (j. a. k. 300730529), 5 (penkių) proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (30 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano duomenys“ (j. a. k. 300730529) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.