Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-23 · Administracinė byla Nr. I1-3315-394/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I1-3315-394/2024Sprendimas · 2024-05-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-86-520/2025Nutartis · 2025-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-23
Bylos Nr.
I1-3315-394/2024
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02679-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pran.), Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3315-394/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02679-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 37.2.; 37.3.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Deimantės Andrulytės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

nedalyvaujant atsakovių Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 24-33 b. l.), prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2S-2479, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 30 d. raštą Nr. 2S-2567 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 2S-2615, priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, 500 Eur dėl neįrengtų spintelių ir 50 Eur dėl negalėjimo iš sandėlio pasiimti asmeninių daiktų (skundo reikalavimai, priimti 2024 m. sausio 3 d. nutartimi).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 24 d. atsakymas Nr. 2S-2479 yra melagingas ir nepagrįstas, nes Šiaulių kalėjimo administracija, prieš įteikdama jam priklausančius laiškus ir atsakymus laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-10-02, pirmiausia nurodydavo pasirašyti, jog viską gavo, ir tik tada viskas bus perduodama. Paaiškinimai, jog pageidauja gauti raštus, kad galėtų juos sutikrinti, ar teisingai surašyta, įstaigos administracijos nedomina. Atsisakymas pasirašyti buvo traktuojamas kaip atsisakymas paimti laiškus ir atsakymus. Atsakyme nėra nurodytas joks teisės aktas, kad įstaiga turi teisę jam priklausančių laiškų neduoti, jei iš anksto neįvykdo iškeltų sąlygų pasirašyti, nors dar nieko nebuvo gavęs. Pareiškėjas nesutinka ir su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2S-2567, nes jis yra melagingas ir nepagrįstas. Atsakyme nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023-09-20 iki 2023-10-02 Šiaulių kalėjimo administracija jam neįteikė vienuolikos jo vardu gautų raštų. Atsakymas nepagrįstas, nes skundu jis kreipėsi į Seimo kontrolierių, nurodė, kad negauna raštų ir laiškų, nes įstaiga kelia sąlygas, jog jis pasirašytų, kad gavo, nors jie dar neįteikti, tai traktuoja kaip atsisakymą priimti. LKT informavo, kad jam adresuoti dokumentai įteikiami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau joks teisės aktas, kuriuo LKT grindžia savo poziciją, nėra nurodomas. Jis priimti laiškų neatsisako, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių suponuojama pozicija, kad jis atsisako priimti laiškus ir raštus.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-10-18 buvo laikomas Šiaulių kalėjime nežmoniškomis , garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl ko jam kilo neturtinė žala. Laikino laikymo patalpoje, karantino kameroje ir gyvenamojoje kameroje Nr. 90 tualetas neatskirtas nuo likusios gyvenamosios patalpos ir naudojantis sanitariniu mazgu tiek garsai, tiek nemalonus kvapas ir netinkamas matomumo ribojimas stipriai blogino jo kalinimą sukeliant nežmoniškus išgyvenimus. Buvo kalinamas su dar 4 asmenimis, iš kurių 3 buvo 49-60 metų amžiaus, ir tiek dieną, tiek naktį tualetu naudojosi itin dažnai. Dėl tokių sąlygų pablogėjo jo psichologinė būklė, jautė didelį pyktį ir bejėgiškumą. Už sukeltus didelius nepatogumus kalint nežmoniškomis bei privatumo neužtikrinančiomis sąlygomis prašo priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-10-18 Šiaulių kalėjime nebuvo užtikrintos tinkamos buities sąlygos, nes nebuvo reikalingo inventoriaus – spintelių. Įstaiga į jo reikalavimus nereagavo ir spintelių neįrengė. Tokia buitis apsunkino jo kalinimą, kadangi rūbus teko laikyti maišiukuose po lova, asmeninius daiktus (kanceliarines prekes, higienos reikmenis) – kur papuola, nes kameroje nėra tokios vietos, kur būtų galima laikyti asmeninius daiktus. Įprastai televizorių pasideda ant spintelės stalviršio, tačiau Šiaulių kalėjime televizorių tenka laikyti pririštą miegamojoje vietoje ir per arti, dėl ko pavargdavo akys ir prastėjo rega. Maišiukuose laikomi rūbai įgaudavo nemalonų kvapą. Tokios sąlygos ne tik kėlė nepatogumus, bet ir darė neigiamą įtaką jo sveikatai, dėl to prašo priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka ir su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2S-2615, nes jis yra nepagrįstas. 2023-09-19 – 2023-09-21 laikotarpiu raštišku prašymu kreipėsi į Šiaulių kalėjimą, kad galėtų pasidėti nereikalingus ir pasiimti reikalingus rūbus ir daiktus, laukė pusantro mėnesio ir nesulaukė jokio atsakymo, į sandėlį taip pat nebuvo nuvestas, kol neparašė 2023-10-19 skundo Lietuvos kalėjimų tarnybai. Į sandėlį buvo nuvestas tik 2023-11-03, t. y. praėjus daugiau kaip 20 darbo dienų, dėl ko įstaiga pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ilgą laiką sukėlė didelius nepatogumus, nes negalėjo pasiimti avalynės, o turimos sudilo padas ir teko kiemelyje vaikščioti šlapiomis kojomis, taip pat negalėjo pasiimti šiltesnių drabužių ir teko šalti. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad dėl asmeninių daiktų pasiėmimo iš sandėlio prašymo Šiaulių kalėjimo viršininkui jis neteikė, todėl atsakymo negavo. Su tokiu teiginiu nesutinka, nes į Šiaulių kalėjimą kreipėsi ir RS specialistė jam pranešė, kad prašymai užregistruoti. Dėl Pravieniškių sandėlyje esamų daiktų Šiaulių kalėjimui jis nerašė ir nesupranta, kodėl jam taip yra atrašoma. Dėl patirtų nepatogumų prašo priteisti 50 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 2 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 111-117 b. l.), kuriame nurodė, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 90 atsakovės nurodė, kad sanitarinių mazgų įrengimas Šiaulių kalėjimo kamerose atitinka Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, reikalavimus. Sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90 atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną, visų Šiaulių kalėjimo kamerose sanitariniuose mazguose yra įrengta veikianti vandens nuleidimo sistema. Higienos normos 134:2015 17 p. nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą.

Dėl kameros inventoriaus atsakovės nurodė, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis normomis. Normų 9 p. nustato, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip dviem asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip dviem asmenims, lentynoje - viena sekcija vienam asmeniui). Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Visose Šiaulių kalėjimo kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti. Taip pat, esant laisviems gultams, daiktus kameroje laikomi asmenys gali laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui įstaigos administracijos yra suteikiamos dėžės daiktų saugojimui. Pažymėjo, jog analogišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90 neįrengtos spintelės pareiškėjas taip pat kėlė administracinėje byloje Nr. I1-4186-394/2024 (proceso Nr. 3-64-3-02891-2023-3).

Dėl korespondencijos įteikimo atsakovės nurodo, kad įstaigoje laikomų asmenų vardu gautos korespondencijos įteikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems yra organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, XV skyriaus nuostatomis, taip pat vadovaujantis Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-120. Pagal Įteikimo taisyklių 11 - 13 p., nuteistojo ar suimtojo vardu gauta registruotoji pašto siunta tikrinama laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektoriaus ar kito įgalioto darbuotojo nuteistojo ar suimtojo akivaizdoje ir įteikiama adresatui, kai šis nuteistasis ar suimtasis pasirašo Gautų registruotų pašto siuntų apskaitos žurnale.

Dėl daiktų saugojimo sandėlyje atsakovės nurodo, kad nuteistųjų ir suimtųjų daiktų saugojimas Šiaulių kalėjimo sandėlyje yra organizuojamas ir vykdomas griežtai vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 53 p. reikalavimais. Minėta teisės norma nustato, jog laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai perduoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę arba atlikdami drausminę nuobaudą, bus saugiai laikomi, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suimtajam ar nuteistajam grąžinami sugrįžus į suėmimo vykdymo (bausmės atlikimo) vietą arba įgijus teisę šiuos daiktus turėti. Už laisvės atėmimo vietų įstaigai neperduotus saugoti suimtojo ar nuteistojo asmeninius daiktus laisvės atėmimo vietų įstaiga neatsako.

Dėl skundžiamų LKT raštų teisėtumo atsakovė nurodo, kad 2023 m. spalio 6 d. LKT gavo pareiškėjo skundą, reg. Nr. 2G-2376, dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai vilkinant pareiškėjui adresuoto Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. SN-22-3020 įteikimą. Skundžiamu 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2S-2479 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ LKT išaiškino pareiškėjui, jog patikrinus elektroninę dokumentų valdymo sistemą, nustatyta, jog minėtas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo raštas Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo užregistruotas 2023 m. rugsėjo 22 d. ir tą pačią dieną vykdymui perduotas Šiaulių kalėjimo atsakingai darbuotojai, kuri 2023 m. rugsėjo 26 d. dokumento pastabose nurodė: „Pareiškėjas atsisakė pimti atsakymą. Dokumentas grąžinamas rengėjui“ (citatos kalba netaisyta). Savo 2023 m. spalio 24 d. rašte Nr. 2S-2479 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ LKT pažymėjo, jog neturi pagrindo laikyti Šiaulių kalėjimo darbuotojų pateikiamą informaciją apie atsisakymą priimti atsakymą neteisinga ir neatitinkančia tikrovės. Taip pat LKT savo 2023 m. spalio 24 d. rašte Nr. 2S-2479 atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai pastarasis atsisako priimti tiek kalėjimo viršininko, tiek LKT teikiamus atsakymus, o pareiškėjui adresuoti dokumentai jam įteikiami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog nežymi rašybos klaida (t. y., „pimti“ vietoj „priimti“), nėra reikšminga skundo išnagrinėjimui.

2023 m. spalio 3 d. raštu Nr. 4D-2023/1-987/3D-2014 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga persiuntė LKT nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. skundą (reg. Nr. P-1883) dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neįteikiant pareiškėjui jo gaunamų raštų ir laiškų nuo pat pareiškėjo atvykimo tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių kalėjimą. Pareiškėjo skundžiamu 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2S-2567 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ LKT informavo pareiškėją, kad patikrinus tam tikrą dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, jog pastarajam laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. nebuvo įteikta vienuolika raštų. Pareiškėjui buvo išaiškinta kad jam adresuoti dokumentai įteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, o atsisakius priimti laišką, visi adresatui skirti fiziniai dokumentai bei uždari laiškai yra grąžinami siuntėjui. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jo teiginys, kad nėra tikras, kad parašu patvirtinus laiško gavimą, šis laiškas pareiškėjui gali būti neįteiktas, yra nepagrįstas, o skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai (darbuotojai) sąmoningai vengtų pareiškėjui jam adresuotus laiškus.

2023 m. spalio 25 d. LKT gavo pareiškėjo skundą, reg. Nr. 2525, dėl asmeninių daiktų pasiėmimo ir pasidėjimo į sandėlį bei negauto atsakymo. Skundžiamu 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2S-2615 pareiškėjas buvo informuotas, jog prašymo Šiaulių kalėjimo viršininkui dėl asmeninių daiktų pasidėjimo į sandėlį (pasiėmimo iš sandėlio) pastarasis neteikė, todėl ir negavo Šiaulių kalėjimo administracijos atitinkamo atsakymo. Pareiškėjui taip pat buvo išsamiai išaiškinta Vidaus tvarkos taisyklių reglamentuojama nuteistųjų ir suimtųjų daiktų saugojimo tvarka. Rašte taip pat pažymima, jog LKT neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų perdavęs savo daiktus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo darbuotojams, o Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sandėliuose pareiškėjo asmeninių daiktų nėra.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad pareiškėjo skundžiami LKT 2023 m. spalio 24 d. raštas Nr. 2S-2479, 2023 m. spalio 30 d. raštas Nr. 2S-2567 bei 2023 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 2S-2615 apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, juose yra pateikiamas Šiaulių kalėjimo administracijos bei pareigūnų veiksmų įvertinimas, išaiškinamos tam tikrų teisės aktų nuostatos, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam E. V. nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui raštai nesukelia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 24 d. rašto Nr. 2S-2479, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 30 d. rašto Nr. 2S-2567 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 2S-2615 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 3550 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-10-18 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas kameroje, kurioje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo aprūpintas spintele asmeniniams daiktams susidėti, negalėjo pasiimti daiktų iš Šiaulių kalėjimo sandėlio.

Iš byloje esančios 2024-01-17 pažymos Nr. SV-24-1433 (1 t., 122-123 b. l.), matyti, kad pareiškėjas E. V. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2023-09-18 iki 2023-11-03, viso 47 dienas, gyvenamojoje kameroje Nr. 90 (plotas 19,95 kv. m), kurioje tuo laikotarpiu buvo laikomi 4-5 asmenys.

Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos raštų teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą su skundu (1 t., 161-162 b. l.), kuriame nurodė, kad nuo 2023-09-18 Šiaulių kalėjime negauna jokių atsakymų iš teismų, Kalėjimų tarnybos, Pravieniškių kalėjimo ir kitų įstaigų, nes Šiaulių kalėjimas jam jų neduoda, reikalauja pirmiausiai pasirašyti, jog raštus gavo, ir tik tada raštai jam bus atiduodami. Su tokia tvarka nesutinka, nes atnešantys pareigūnai neprisistato, o pasirašius, jog raštus gavo, nėra garantuotas, jog jie jam bus įteikti. Šiaulių kalėjimas pasisavina dešimtis jo raštų, eina apskundimo terminai, o jis negali susipažinti, ką jam siunčia kitos įstaigos. Prašo ištirti tokius Šiaulių kalėjimo veiksmus.

Šis pareiškėjo skundas buvo persiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri pareiškėjui atsakė 2023-10-30 raštu Nr. 2S-2567 (skundžiamas aktas, 1 t., 162-166 b. l.). Rašte Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad išnagrinėjusi skundą ir dokumentinę medžiagą, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2023-09-20 iki 2023-10-02 pareiškėjui nebuvo įteikta vienuolika gautų raštų, informavo, jog pareiškėjui adresuoti dokumentai įteikiami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, atsisakius priimti laiškus, visi pareiškėjui adresuoti fiziniai dokumentai ir uždari laiškai yra grąžinami siuntėjui. Pareiškėjo teiginys, kad parašu patvirtinus laiško gavimą jis nebus įteiktas, nepagrįstas. Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Šiaulių kalėjime pareigūnai ir darbuotojai sąmoningai vengtų įteikti jam adresuotus laiškus. Atsisakydamas nustatyta tvarka priimti korespondenciją pareiškėjas savo veiksmais susikuria situaciją, dėl kurios parranda teisę susipažinti su jam adresuotais laiškais ir laiku pateikti skundus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos Šiaulių kalėjimo darbuotojų veiksmais.

2023 m. spalio 4 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, skunde nurodė, kad 2023 m. spalio 3 d. gavo atsakymą iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, atsakymas registruotas 2023-09-22, atsakymo reikia laukti vos ne dvi savaites. Mano, kad tokia vilkinimo tvarka pažeidžia teisės aktus ir jo teises. Pageidauja, kad Kalėjimų tarnyba ištirtų, kas vyksta su Šiaulių kalėjimu, kad laiku negauna atsakymų ir jam adresuotų laiškų (1 t., 170-172 b. l.)

Lietuvos kalėjimų tarnyba į šį pareiškėjo skundą atsakė 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2S-2479 (1 t., 173-175 b. l., skundžiamas raštas), kuriame nurodė, kad skunde minimas atsakymas Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo užregistruotas 2023-09-22 ir tą pačią dieną vykdymui perduotas Šiaulių kalėjimo darbuotojai. 2023 m. rugsėjo 26 d. dokumento pastabose darbuotoja nurodė „Pareiškėjas atsisakė pimti atsakymą, dokumentas grąžintas rengėjui“ (pastaboje padaryta gramatinė klaida, turėjo būti nurodyta „priimti“). LKT neturi pagrindo manyti, kad Šiaulių kalėjimo darbuotojų pateikiama informacija apie atsisakymą priimti atsakymą neatitinka tikrovės, pažymėjo, jog pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas atsisako priimti jam adresuotus dokumentus. Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Šiaulių kalėjime pareigūnai ir darbuotojai sąmoningai vilkintų pareiškėjui adresuotų raštų įteikimą, todėl skundas nepagrįstas.

2023 m. spalio 19 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, skunde nurodė, kad 2023-09-21 teikė prašymą suteikti galimybę padėti daiktus į sandėlį ir paimti jam reikalingus, bet praėjo mėnuo ir niekas nereaguoja į jo prašymą, atsakymo negauna. Ar Šiaulių kalėjimas neturi teikti atsakymų? (1 t., 176-177 b. l.).

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2S-2615 (1 t., 178-180 b. l., skundžiamas aktas) atsakė pareiškėjui, kad išnagrinėjusi jo skundą ir su skundu susijusią medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas 2023-09-21 kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką su prašymu pasidėti / pasiimti daiktus iš sandėlio ir gavo atsakymą, kad išvykdamas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą savo asmeninius daiktus pasiėmė su savimi, todėl dėl daiktų turėtų kreiptis į Šiaulių kalėjimą, Šiaulių kalėjimo duomenimis prašymo dėl daiktų pasiėmimo / pasidėjimo pareiškėjas neteikė, todėl atsakymo negavo. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sandėliuose nėra skunde minimų pareiškėjo asmeninių daiktų, todėl skundas nepagrįstas.

Suimtojo ar nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, kurių 113-115 punktuose nurodyta, kad suimtojo ar nuteistojo vardu gautus laiškus šiam suimtajam ar nuteistajam įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Suimtajam ar nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti suimtajam ar nuteistajam. Suimtojo ar nuteistojo, kuris yra perkeltas į kitą suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo dienos persiunčiami į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, į kurią perkeltas suimtasis ar nuteistasis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2005 m. birželio 7 d. įsakymu patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo tvarką. Pagal šias taisykles, laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektorius nuteistųjų ir suimtųjų vardu gautus laiškus kiekvieną darbo dieną nustatytu laiku paima iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo, paėmęs nuteistųjų ir suimtųjų vardu gautus laiškus, įsitikina, kad laisvės atėmimo vietoje yra nuteistasis ar suimtasis, kurio vardu gautas laiškas, ir pažymi vokus įstaigos spaudu „Gauta (konkreti data)“ (3, 4 punktai). Laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektorius ar kitas įgaliotas darbuotojas laiško suimtajam ar kameroje laikomam nuteistajam įteikimo procedūrą atlieka pakvietęs suimtąjį ar nuteistąjį prieiti vieną prie kameros durų langelio, jei nėra galimybės suimtąjį ar nuteistąjį išvesti į šiam darbui atlikti skirtą specialią patalpą, kurioje nebūtų kitų asmenų (11 p.). Laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektorius ar kitas įgaliotas darbuotojas nuteistojo ar suimtojo akivaizdoje atplėšia jo vardu adresuotą voką ir, neskaitydamas ir necenzūruodamas laiško turinio, šį voką patikrina. Įsitikinęs, kad voke nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems ir suimtiesiems draudžiama turėti, ant šio voko deda specialų spaudą „Įteikta (konkreti data)“ ir įteikia jį adresatui (12 p.). Nuteistojo ar suimtojo vardu gauta registruotoji pašto siunta tikrinama šių taisyklių 11 ar 12 punktuose nustatyta tvarka ir įteikiama, kai šis nuteistasis ar suimtasis pasirašo Gautų registruotųjų pašto siuntų apskaitos žurnale (13 p.).

Taigi išanalizuoti teisės aktai numato, kad registruotos pašto siuntos nuteistiems asmenims įteikiamos tik po to, kai šie pasirašo tam tikrame žurnale. Kalėjimų tarnyba skundžiamuose 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. spalio 30 d. raštuose pareiškėjui nurodė, kad jam adresuoti dokumentai įteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsisakius juos paimti visi jam adresuoti dokumentai ir uždari laiškai grąžinami siuntėjui. Pareiškėjas nesutinka su tokia teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji yra galiojanti ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai privalo jos laikytis, o naikinti nurodytus Kalėjimų tarnybos raštus nėra teisinio pagrindo, nes jais atsakyta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, paaiškinta gautų laiškų įteikimo tvarka, ir tokių raštų panaikinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels. Nors skundžiamuose raštuose nenurodyti konkretūs teisės aktai, kurie reglamentuoja suimtojo ar nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimą, tačiau tai nesudaro pagrindo šiuos raštus naikinti, nes tai tik informacinio pobūdžio raštai.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas 2023-09-21 parašė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja pasiimti iš sandėlio domino ir padėti virdulį bei kitus atliekamus daiktus (1 t., 153 b. l.). Šį savo prašymą pareiškėjas adresavo Pravieniškių 1-ajam kalėjimui. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas L. N. 2023-09-27 raštu Nr. SN-22-3069 pareiškėjui atsakė, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, asmeninius daiktus išsivežė su savimi į Šiaulių kalėjimą, todėl dėl daiktų pasiėmimo ar padėjimo į sandėlį turėtų kreiptis į Šiaulių kalėjimo administraciją (1 t., 155 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šį 2023-09-21 prašymą jis rašė Šiaulių kalėjimui, tik iš įpročio nurodė ne tą adresatą.

Kadangi pareiškėjas prašymą adresavo Pravieniškių 1-ajam kalėjimui, šis jo prašymas pagrįstai buvo persiųstas spręsti pagal adresą, ir jam laiku ir tinkamai buvo atsakyta, o Šiaulių kalėjimas atsakyti pareiškėjui į jo prašymą, adresuotą kitam subjektui, neturėjo nei teisės, nei pareigos.

Lietuvos kalėjimų tarnyba skundžiamu 2023 m. lapkričio 7 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jis dėl asmeninių daiktų paėmimo / pasidėjimo kreipėsi į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, o Šiaulių kalėjimui tokio prašymo neteikė, todėl ir negavo atsakymo. Šiuo raštu nėra išspręstas pareiškėjo prašymas iš esmės, raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo (1 t., 178-180 b. l.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-90-502/2024 kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).

Kadangi pareiškėjo skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio, juose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamų raštų panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti jam 3550 Eur neturtinę žalą: 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, 500 Eur dėl neįrengtų spintelių ir 50 Eur dėl negalėjimo iš sandėlio pasiimti asmeninių daiktų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, kad laikino laikymo patalpoje, karantino kameroje ir gyvenamojoje kameroje Nr. 90 tualetas neatskirtas nuo likusios gyvenamosios patalpos ir naudojantis sanitariniu mazgu tiek garsai, tiek nemalonus kvapas ir netinkamas matomumo ribojimas stipriai blogino jo kalinimą sukeliant nežmoniškus išgyvenimus.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90 yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną, visų Šiaulių kalėjimo kamerose sanitariniuose mazguose yra įrengta veikianti vandens nuleidimo sistema.

Į bylą pateiktos ir kameros fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitarinis mazgas kameroje atitvertas sienelėmis, įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas durimis, įrengtas klozetas su vandens nuleidimo bakeliu (1 t., 143-146 b. l.).

Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).

Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, kameroje pareiškėjas buvo ne vienas (buvo laikomi 4-5 asmenys – 1 t., 122-123 b. l.), darytina išvada, kad kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir laikino laikymo patalpoje bei karantino kameroje. Iš pažymos apie E. V. kalinimą kamerose (1 t., 122-123 b. l.) matosi, kad atvykęs į Šiaulių kalėjimą 2023-09-18 jis buvo patalpintas į kamerą TLK-4. Atsakovė nepateikė duomenų, kaip įrengti sanitariniai mazgai laikino sulaikymo patalpose, tačiau Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 12 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji į laikino sulaikymo kameras gali būti uždaromi ne ilgiau kaip 4 valandoms, kol bus atlikta jų krata ir medicininė apžiūra. Pareiškėjas į laikino sulaikymo kamerą buvo patalpintas tik vieną kartą, todėl sąlygos laikino sulaikymo kameroje, tuo pačiu ir sanitarinio mazgo įrengimas, negalėjo sukelti pareiškėjui tokių neigiamų išgyvenimų, kuriuos galima būtų traktuoti kaip neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-10-18 Šiaulių kalėjime nebuvo užtikrintos tinkamos buities sąlygos, nes nebuvo reikalingo inventoriaus – spintelių.

Kamerų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis, tame tarpe ir spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengta pakaba kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti, taip pat, esant laisviems gultams, daiktus kameroje laikomi asmenys gali laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kiekvienam asmeniui įstaigos administracijos yra suteikiamos dėžės daiktų saugojimui.

Iš teismui pateiktų kameros fotonuotraukų (102-105 b. l.) matosi, kad spintelių kameroje nėra, tik pastatoma lentyna, ir lentyna po stalu.

Atsakovė nurodo, kad analogišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90 neįrengtos spintelės pareiškėjas taip pat kėlė administracinėje byloje Nr. I1-4186-394/2024 (proceso Nr. 3-64-3-02891-2023-3).

Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti jam 903 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-11-28 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir dėl kameroje Nr. 90 neįrengtos spintelės asmeniniams daiktams susidėti. 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu teismas konstatavo, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 90 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, o atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neįrengtos spintelės tuo pačiu laikotarpiu yra įvertintas ir išspręstas išnagrinėtoje administracinėje byloje ir šioje byloje nesprendžiamas.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 50 Eur neturtinės žalos dėl patirtų nepatogumų, nes negalėjo į Šiaulių kalėjimo sandėlį pasidėti asmeninių daiktų ir pasiimti ten esančių rūbų bei avalynės.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjas 2023-09-21 parašė prašymą Pravieniškių 1-ajam kalėjimui, kuriame nurodė, kad pageidauja pasiimti iš sandėlio domino ir padėti virdulį bei kitus atliekamus daiktus (1 t., 153 b. l.), į šį jo prašymą atsakė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023-09-27 raštu Nr. SN-22-3069, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, asmeninius daiktus išsivežė su savimi į Šiaulių kalėjimą. Į bylą pateikta Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma (1 t., 124-125 b. l.), kurioje nurodyta, kad patikrinus Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registrą, nustatyta, kad nuteistasis E. V. 2023-09-21 prašymą pasiimti / padėti daiktus į sandėlį pateikė Pravieniškių kalėjimui, o Šiaulių kalėjimo viršininkui jokio prašymo, kad būtų nuvestas į sandėlį pasiimti daiktų, nepadavė.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 53-24 punktai numato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai perduoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę arba atlikdami drausminę nuobaudą, bus saugiai laikomi, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suimtajam ar nuteistajam grąžinami sugrįžus į suėmimo vykdymo (bausmės atlikimo) vietą arba įgijus teisę šiuos daiktus turėti. Per laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą laiką laikinai iš vienos suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitą išvykusiam suimtajam ar nuteistajam negrįžus į tą pačią suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, jo asmeniniai daiktai persiunčiami į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, kurioje tuo metu yra suimtasis ar nuteistasis. Jei tokio laikino išvykimo laikotarpiu baigiasi suimtojo suėmimo ar nuteistojo bausmės atlikimo terminas arba suimtasis ar nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo asmeniniai daiktai toliau saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kol juos pasiims suimtasis ar nuteistasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei per vieną mėnesį šie daiktai neatsiimami, jie sunaikinami.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad dėl pareiškėjo asmeninių daiktų paėmimo / išdavimo iš sandėlio neteisėtų Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų / neveikimo nėra. Pareiškėjas pats netinkamai adresavo prašymą išduoti / padėti asmeninius daiktus, jam buvo atsakyta ir nurodyta, kur jo daiktai yra, Šiaulių kalėjimui jis naujo prašymo neparašė, todėl negalėjo tikėtis, kad daiktai bus išduoti / padėti. Be to, prašyme Pravieniškių kalėjimui jis nurodė, kad nori „pasiimti iš sandėlio domino ir padėti virdulį bei kitus atliekamus daiktus“, o skunde teismui nurodo, kad negalėjo pasiimti avalynės ir šiltesnių drabužių, nors tokio prašymo nei Pravieniškių, nei Šiaulių kalėjimui nerašė, todėl pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl negalėjimo pasidėti / pasiimti daiktų netenkinamas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-10-18 buvo laikomas kameroje, kurioje nuolat jautė iš sanitarinio mazgo sklindantį nemalonų kvapą, tokioje patalpoje turėjo valgyti ir miegoti, visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2024 m. kovo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. TA-9-492/2024, Nr. TA-49-1188/ 2024), kur pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą, ir paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, sprendžia, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos raštų panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė