- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- eAS-90-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09810-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) 2023 m. lapkričio 28 d. atsakymą Nr. S-40727 (1.4 E) (toliau – ir Atsakymas); 2) įpareigoti Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 31 d. prašymą dėl duomenų patikslinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 17 ir 23 straipsniais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamu Atsakymu atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, gali veikti išimtinai tik jam suteiktų įgaliojimų ribose, Registrų centras savo iniciatyva pakeisti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų apie viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Hermio Europa“ dalininko teisių perleidimo datą neturi teisinio pagrindo, todėl duomenys apie VšĮ „Hermio Europa“ dalininko teisių perleidimo datą gali būti pakeičiamos Viešųjų įstaigų įstatymo ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka.
Teismas vertino, kad Atsakymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, kadangi Registrų centras tik detalizavo pareiškėjui Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkymo nuostatas. Taigi, Atsakymas savo esme yra informacinio pobūdžio ir toks aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Šalies argumentai
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl institucijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti išnagrinėti jo 2023 m. spalio 31 d. prašymą dėl duomenų patikslinimo. Tačiau skunde nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuo aspektu kreipėsi į atsakovą, o pastarasis atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, priešingai, iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas ginčija Atsakymą į teiktą prašymą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad Registrų centras pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nepakankamai, neatskleidė, kaip pareiškėjas turi elgtis, norėdamas patikslinti juridinio asmens duomenis. Atsakyme nurodytas duomenų tikslinimo būdas yra neįgyvendinamas, kadangi pareiškėjas šiuo metu nėra juridinio asmens dalyvis. Tokiu būdu užkertamas duomenų tikslinimas, ir šie klaidingi duomenys lieka viešame registre.
Be to, teismas neteisingai konstatavo, kad Atsakymas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Neteisingais duomenimis, esančiais viešame registre, remiasi visos valstybinės įstaigos ir teisminės institucijos, šių duomenų pareiškėjas negali paneigti, kol jie yra įrašyti viešame registre. Tai pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas vadovavosi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir skundė viešojo administravimo subjekto sprendimą. Todėl pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas, o klausimas, ar Atsakymas sukelia teisines pasekmes, turi būti vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.
Pareiškėjo manymu, šiuo atveju gali būti sprendžiama dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231, atitikimo aukštesnės galios teisės aktams tyrimo inicijavimo, kadangi šie nuostatai galimai riboja asmenų, buvusių Juridinių asmenų dalyviais, duomenų tikslinimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. kreipėsi į Registrų centrą, nurodydamas, kad yra VšĮ „Hermio europa“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. spalio 7 d. per JADIS pateikė įstaigos teisių perleidimo duomenis, tačiau dėl rašytinės ar programinės klaidos buvo neteisingai nurodyta teisių perleidimo data. Todėl pareiškėjas prašė ištaisyti šią klaidą – pakeisti neteisingą teisių perleidimo datą. Pakeitus teisių perleidimo duomenis, pareiškėjas prašė atsiųsti išrašą su atnaujinta informacija. Jeigu atsakovas atsisakytų įvykdyti prašymą, pareiškėjas prašė atsisakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.
Registrų centras, įvertinęs minėtą pareiškėjo prašymą, skundžiamu Atsakymu išdėstė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei nurodė, kad Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, gali veikti išimtinai tik jam suteiktų įgaliojimų ribose, Registrų centras savo iniciatyva pakeisti JADIS duomenų apie VšĮ „Hermio Europa“ dalininko teisių perleidimo datą neturi teisinio pagrindo, todėl duomenys apie VšĮ „Hermio Europa“ dalininko teisių perleidimo datą gali būti pakeičiamos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir JADIS nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjui išaiškinta, kad JADIS tvarkytojas nevertina pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų teisėtumo. Duomenys taisomi mutatis mutandis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 (toliau – ir JADIS nuostatai) 27 punkte nustatyta tvarka. JADIS nuostatų 27 punktas nustato, kad paaiškėjus, jog JADIS tvarkytojui pateikti klaidingi duomenys, JADIS 11.1 papunktyje nurodyti duomenų teikėjai gali kreiptis į JADIS tvarkytoją, pateikdamas motyvuotą prašymą anuliuoti pateiktą(-us) dalyvių sąrašą(-us). Pareiškėjui taip pat nurodyta informacija apie prašymą anuliuoti pateiktą dalyvių sąrašą ir jo pateikimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teismui skundžiamas Atsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, todėl skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, o Atsakymas sukelia teisines pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).
Taip pat pažymėtina, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Atsakymas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jis nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą (Registrų centrą), siekdamas gauti administracinę paslaugą (ištaisyti klaidą registre). Registrų centras, nurodęs aktualų teisinį reguliavimą, iš esmės, atsisakė įvykdyti pareiškėjo reikalavimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi atsakymą, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas aktas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 31 d. prašymą negali būti administracinės bylos dalyku. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą Atsakymą ir dėl šio reikalavimo pagrįstumo turi būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl minėti pirmosios instancijos teismo argumentai vertintini kritiškai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. O. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.