- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- I1-4186-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02891-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Deimantės Andrulytės ir Žano Kubecko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (23-27 b. l.), kurį patikslino (61-66 b. l.), prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2S-2653 ir priteisti jam 903,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose nurodė, jog atvykęs į Šiaulių kalėjimą kreipėsi į administraciją, kad jam paskirtoje kameroje Nr. 90 įrengtų veidrodį, spintelę ir iškvietimo sistemą, tačiau Šiaulių kalėjimas prašomo inventoriaus neįrengė, atsakymo nepateikė. Praėjus daugiau kaip 20 darbo dienų, 2023 m. spalio 20 d. skundu Nr. 2G-2507 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, reikalaudamas nedelsiant įrengti prašomą inventorių. Kalėjimų tarnyba nurodė, jog įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą reikalingas kapitalinis remontas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu motyvu, nes įrengti primityvią lemputę koridoriuje, kuri būtų įjungiama mygtuku iš kameros pusės, kad pareigūnas matytų, jog yra kviečiamas, tikrai nereikia kapitalinio remonto. Tokiu būdu iškvietimo moduliai yra įrengti Vilniaus ir Alytaus kalėjimuose, taip pat ir Pravieniškių PN. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu kiekvienas administracinis sprendimas turi būti pagrįstas teisės aktais, aiškus ir išsamus. Iš atsakymo dėl iškvietimo sistemos neaišku, iš kur atsakymą rengęs asmuo gavo informacijos apie reikalingų darbų apimtį rengiant iškvietimo sistemą, ar jis turi pakankamai patirties ir žinių. Jeigu atsakymas parengtas nekompetentingo asmens, akivaizdu, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas nesutinka su atsakymo teiginiu, kad kalėjime laikomi asmenys visada gali operatyviai išsikviesti pareigūnus, nes jų iškviesti nėra kaip, pareigūnai lokalizuojasi kitoje pastato pusėje, todėl jų prisikviesti nėra įmanoma, dėl to kyla nepatogumai atliekant bausmę. Iš atsakymo sunku suprasti, apie kokias lentynas kalbama, daiktų ar maisto susidėjimui, aprūpinimo normose yra aiškiai nustatyta, kad turi būti spintelės ir nėra nurodyta jokių lentynų ar dėžių vietoj spintelių. Nėra jokios lentynos televizoriui padėti. Pareiškėjas nurodo, kad jo niekas neklausė, ar jis sutinka, kad spintelės būtų kompensuojamos lentynomis (5 žmonėms 10 siaurų, mažų lentynėlių), kurios yra per aukštos ir į jas neįmanoma susidėti visų turimų daiktų, ar dėžėmis. Dėžės yra nefunkcionalios, neturi dangčių ir nesaugo nuo dulkių. Pagal aprūpinimo normas veidrodis turi būti kameroje, ne tik tualete. Mano, kad neįvykdžiusi jo reikalavimų įstaiga nepagrįstai ir neteisėtai pablogino jo kalinimo sąlygas ir buitį, sukėlė nepatogumus ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Šiaulių kalėjime yra maitinamas reikalavimų neatitinkančiu maistu. Neapsikentęs dėl gaunamos šaltos sriubos kreipėsi į LR SAM. Atlikęs patikrinimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas patvirtino, jog tiekiamas maistas neatitinka higienos normos HN 15:2005 reikalavimų.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (127-129 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (66 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (127 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (19-30 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Anot pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. jis buvo laikomas Šiaulių kalėjimo kameroje 90, kurios įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimus (nebuvo spintelės daiktams padėti, veidrodžio, nebuvo įrengta pareigūno iškvietimo sistema). Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 36 p., įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau - Normos). Normų 9 p. nustato, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip dviem asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip dviem asmenims, lentynoje - viena sekcija vienam asmeniui). Pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 yra veidrodis, įmontuotas į sanitarinio mazgo sieną virš kriauklės. Visose kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti. Taip pat, esant laisviems gultams, daiktus kameroje laikomi asmenys gali laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktų saugojimui.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminis korpusas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 19 str. 2 d. 1 p., viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 p., kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 p. reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. Vadovaujantis NKPAĮ 19 str. 2 d. 1 p. bei atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis, tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjime maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems nėra gaminamas. Pagal 2022 m. liepos 1 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį pagamintą maistą į įstaigą termosuose atveža maisto teikimo paslaugas teikianti įmonė UAB „CNC catering“, veikianti jungtinės veiklos partnerių UAB „CNC catering“ ir VšĮ „Bruneros“ vardu. Maitinimo teikimo paslauga teikiama kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką. Tiek UAB „CNC catering“, tiek VšĮ „Bruneros“ yra savarankiški, LKT nepavaldūs juridiniai asmenys. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena. Maitinimo paslaugą teikianti įmonė įpareigota maistą gaminti vadovaujantis galiojančiomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447. Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. kompetentingos institucijos nebuvo nustačiusios fakto, jog Šiaulių kalėjime nuteistiesiems bei suimtiesiems tiekiamas maistas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo skundžiamas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 2S-2653 buvo priimtas objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimas yra argumentuotas ir motyvuotas, priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškus, kad būtų suprantamas, sprendime yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.
Atsakovė mano, kad 2023 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2S-2653 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas LKT struktūrinių padalinių veiksmų įvertinimas, išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigos gyvenamųjų kamerų įrengimą, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam E. V. nėra, atitinkamai, raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame rašte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Teismas sprendžia ginčus dėl teisės (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 4 str.), o nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, pastarajam yra suteikiama informacija ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovavosi LKT darbuotojai aukščiau aprašytose situacijose. ABTĮ 17 str. 1 d. pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į nustatytą sąrašą nepatenka reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 2S-2653 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 903 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023-09-18 iki 2023-11-28 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Iš byloje esančios 2024-01-17 pažymos Nr. SV-24-1433 (86-87 b. l.), matyti, kad pareiškėjas E. V. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2023-09-18 iki 2023-11-03, viso 47 dienas, gyvenamojoje kameroje Nr. 90 (plotas 19,95 kv. m), kurioje tuo laikotarpiu buvo laikomi 4-5 asmenys.
Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 2S-2653 teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją su prašymu atnešti spintelę, pakabinti veidrodį ir įrengti iškvietimo sistemą, šis jo prašymas buvo įtrauktas į pažymą „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo“, reg. Nr. RV-24-3289 (131 b. l.).
2023 m. spalio 19 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (užregistruotas 2023-10-20, Nr. 2G-2507), skunde nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 20-21 d. kreipėsi į Šiaulių kalėjimą su prašymu įrengti kameroje Nr. 90 veidrodį, spintelę ir iškvietimo sistemą, yra praėję 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, tačiau įstaiga nei vieno iš prašomo inventoriaus neįrengė, todėl vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie LR TM įsakymo Nr. V-245 9.3 ir 9.10 punktais ir įsakymo Nr. V-389 12.11 punktu, reikalauja įpareigoti Šiaulių kalėjimą nedelsiant įrengti jo prašomą inventorių (122 b. l.).
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2S-2653 (skundžiamas aktas) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjui atsakė, kad išnagrinėjusi skundą ir pateiktą dokumentinę medžiagą - Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus specialisto 2023-09-21 pažymą Nr. RV-24-3289 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų ir skundų priėmimo“, nustatė, jog pareiškėjas 2023-09-21 kreipėsi į Šiaulių kalėjimo darbuotojus, prašydamas atnešti ir pakabinti veidrodį, spintelę ir įrengti iškvietimo sistemą, prašymas buvo įrašytas į nurodytą pažymą ir pagal kompetenciją pateiktas vykdymui LKT Turto valdymo skyriui. Turto valdymo skyriaus darbuotojai, gavę pažymą nustatė, kad kameroje Nr. 90 veidrodis yra sanitarinio mazgo dalyje virš kriauklės, o prašymai atnešti spintelę ir įrengti iškvietimo sistemą buvo neįvykdyti.
Lietuvos kalėjimų tarnyba skundžiamame rašte taip pat informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 papunktyje numatyta, jog kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms (kalėjimams) taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Tiesiant laidus sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose, o tai jau rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai. 2026 m. planuojama pastatyti naują laisvės atėmimo vietą Šiauliuose. Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, asmenys, esant skubiam poreikiui, gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus.
Lietuvos kalėjimų tarnyba skundžiamame rašte atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Šiaulių kalėjimo kamerose daiktų ir maisto susidėjimui įrengtos lentynos, kurių vietų skaičius viršija Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, be to, pareiškėjui yra išduotos plastikinės dėžės, kurios prilyginamos normose numatytoms spintelėms, nes jos galimai sumažintų kameros erdvę. Spintelių nebuvimas kompensuotas lentynomis ir dėžėmis. Kameroje Nr. 90 yra vienas veidrodis, įrengtas sanitarinio mazgo dalyje virš kriauklės.
Lietuvos kalėjimų tarnyba, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą dokumentinę medžiagą ir nurodytas aplinkybes, skundžiamu raštu konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina, jog administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Teisėjų kolegijos nuomone, Kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2S-2653, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pareiškėjas neprašė suteikti jam informaciją, kokiais teisės aktais vadovaujantis kalėjimuose įrengiama pareigūnų iškvietimo sistema ir kameros aprūpinamos privalomu inventoriumi ir kodėl Šiaulių kalėjime to negalima padaryti; pareiškėjas prašė įpareigoti Šiaulių kalėjimo administraciją aprūpinti jį teisės aktuose numatytu inventoriumi, o skundžiamu raštu faktiškai atsisakyta tai padaryti, t. y. šis raštas pareiškėjui sukelia tam tikras teisines pasekmes. Kalėjimų tarnyba šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos atsakymas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato privalomą minimalų baldų kiekį tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, Taisyklių 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (galioja nuo 2023-01-01, toliau - Taisyklės), IV skyriaus „Suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimas arba atskiras laikymas, jų rakinimas gyvenamosiose patalpose (kamerose)“ nuostatos numato, kad suimtieji suėmimo vykdymo vietoje rakinami kamerose, o nuteistieji bausmės atlikimo vietoje – gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose, be kita ko, ir laikantis šių reikalavimo, kad kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnus.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 90 yra veidrodis, įmontuotas į sanitarinio mazgo sieną virš kriauklės, be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktų saugojimui. Tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose, o rekonstrukcija ir kapitalinis remontas Šiaulių kalėjimo pastate negalimi.
Iš teismui pateiktų kameros Nr. 90 fotonuotraukų (65-68 b. l.) matosi, kad kameroje yra viena pastatoma lentyna, spintelių asmeniniams daiktams susidėti nėra, nedidelis veidrodis pakabintas kameros sanitariniame mazge virš kriauklės.
Įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą bei skundžiamo rašto turinį, teisėjų kolegija laiko, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba į pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Šiaulių kalėjimą įrengti prašomą ir teisės aktuose numatytą inventorių atsakė abstrakčiai, neargumentavo, kodėl būtent pareiškėjo laikymo kameroje negalima įrengti pareigūno iškvietimo sistemos (mygtuko), nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja kamerų aprūpinimą privalomu inventoriumi bei priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimo būtinumą, tačiau neteisingai juos aiškino ir taikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.) laikosi pozicijos, kad teisės aktai numato aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą Šiaulių kalėjime (Šiaulių TI), tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaiko ir nepateikia įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Kalėjimų tarnyba skundžiamame rašte nurodė, kad Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti, taigi tuo pačiu pripažįsta, kad iškvietimo sistema pagal teisės aktų reikalavimus turi būti įrengta. Kalėjimų tarnyba skundžiamame rašte vadovaujasi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, pagal kurias kameroje turi būti spintelė asmeniniams daiktams susidėti (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), tačiau pareiškėjui nurodo, kad jam yra išduotos plastikinės dėžės, nors normos nenumato, kad spintelė gali būti pakeičiama plastikine dėže, ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Šiaulių kalėjimą išduoti jam normose numatytą spintelę netenkina, nurodo, kad skundas nepagrįstas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad kameroje turi būti veidrodis, nėra nurodyta, kurioje kameros vietoje veidrodis ir kokio dydžio jis turi būti, todėl rašte pagrįstai konstatuota, kad veidrodis kameroje yra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Kalėjimų tarnybos 2023-11-09 raštas Nr. 2S-2653 dalyje dėl atsisakymo įpareigoti Šiaulių kalėjimą aprūpinti pareiškėją privalomu inventoriumi (spintele) bei įrengti iškvietimo mygtuką, naikintinas kaip nepagrįstas. Panaikinus šią rašto dalį, atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 19 d. skundo dalį dėl spintelės išdavimo ir iškvietimo mygtuko įrengimo.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti jam 903 Eur neturtinę žalą: po 303 Eur už neįvykdytus reikalavimus įrengti spintelę, veidrodį ir iškvietimo sistemą bei 600 Eur dėl neužtikrintos maisto kokybės.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, kamerų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis, tame tarpe ir spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), veidrodis (1 vnt.).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 yra veidrodis, įmontuotas į sanitarinio mazgo sieną virš kriauklės, visose kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti, taip pat, esant laisviems gultams, daiktus kameroje laikomi asmenys gali laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktų saugojimui. Iš teismui pateiktų kameros fotonuotraukų (102-105 b. l.) matosi, kad kameroje spintelių nėra, veidrodis įmontuotas ant sienos kameros sanitariniame mazge.
Taigi, kaip jau buvo konstatuota aukščiau ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 90 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Veidrodis kameroje yra, teisės aktai nenumato, kurioje kameros vietoje jis turi būti pakabintas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl veidrodžio atmestinos kaip nepagrįstos.
Atsakovei nepateikus įrodymų, kad iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, laikytina, jog teisės aktai numatė iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginys nesusietas su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjui kilo neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių kalėjime yra maitinamas reikalavimų neatitinkančiu maistu.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo laisvės atėmimo vietose organizavimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444. Taisyklių 312-322 punktai numato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20-30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems negaminamas, pagamintą maistą į įstaigą termosuose atveža maisto teikimo paslaugas teikianti įmonė UAB „CNC catering“. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.
Pareiškėjas į bylą pateikė skundo, kurį jis rašė 2023-10-27 LR sveikatos apsaugos ministerijai dėl Šiaulių kalėjime gaunamo maisto, kopiją ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento atsakymą į šį skundą (12-14 b. l.), kuriame nurodyta, kad skundas pasitvirtino, patikrinimo metu pamatavus atvežtų patiekalų temperatūrą, nustatyta kad jautienos širdžių guliašas, paukštienos kukuliai buvo atvežti 56°C temperatūros. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo maitinamas, pažeidžiant maitinimo organizavimo tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pažeista kamerų aprūpinimo baldais ir maitinimo tvarka) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas nagrinėjamu atveju teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas 47 dienas), atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų tarnybos 2023-11-09 raštą Nr. 2S-2653 dalyje dėl atsisakymo įpareigoti Šiaulių kalėjimą aprūpinti pareiškėją privalomu inventoriumi (spintele) bei įrengti iškvietimo mygtuką.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.