Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, TA-370-502/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-28
Bylos Nr.: TA-370-502/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01107-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas: R. O.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė

Administracinė byla Nr. TA-370-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01107-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki skundo padavimo jis buvo kalinamas Šiaulių TI ir ten buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nebuvo suteiktas minimalus gyvenamasis plotas, ypač įvertinus plotą, kurį užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Sąlygos kamerose neatitiko higienos normų, nuo sienų krito tinkas, grindys išklotos slidžiomis plytelėmis. Iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Kamerose nebuvo įrengta tinkama ventiliacija, tad sklido blogas kvapas, jame nebuvo sėdimų klozetų, tik metalinė tupykla. Kameros langai seni, su tarpais, pro kuriuos pučia vėjas. Nebuvo elementarių spintelių, tad nebuvo kur susidėti drabužius, kameroje nėra džiovyklų. Minkštas inventorius pasenęs, čiužiniai ploni, gumbuoti. Nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, tad iškilus problemai tekdavo baladoti į duris. Valymo priemonių neišduodavo. Maistas nekokybiškas, prastas, į skundus dėmesio kreipiama nebuvo. Dušu buvo galima pasinaudoti tik 10 min., pasivaikščiojimai tik po 1–1,5 val. per dieną, užimtumo mažai, įsidarbinti galimybės nebuvo. Dėl tokių atsakovo veiksmų jis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota jo sveikata.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2022 m. birželio 22 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 10, 24, 92, 98, 99, 103, kuriose būdavo 1–5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,79 kv. m iki 18,9 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

3.2. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja inventoriaus buvimo sanitariniame mazge. Kamerose Nr. 10, 92, 103 unitazai sėdimi, kitose kamerose tupimi. Kvapų parametrų kameroje teisės aktai nereglamentuoja, kameros vėdinamos per langus ir papildomas angas sienose. Kiekvienoje kameroje yra langas, natūralaus apšvietimo trūkumas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo metu konstatuota, jog kameroje Nr. 10 atliktas paprastasis remontas, 2021 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo metu konstatuota, jog kameroje Nr. 92 pažeidimų nenustatyta. Skundų dėl gyvenimo sąlygų kamerose nebuvo. Kamerose Nr. 10, 92, 98, 103 buvo atlikti remontai. Į kameras yra išduodamos valymo priemonės – soda, ūkiškas muilas, bei valymo inventorius. Papildomas valymo priemones suimtieji gali įsigyti parduotuvėje.

3.3. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Užimtumo programos yra vykdomos, dalyvavimas jose yra asmenų teisė, o ne pareiga. Darbinės veiklos šiuo metu tardymo izoliatorius pasiūlyti neturi, pats pareiškėjas prašymo jį įdarbinti pateikęs nėra. Nors pareiškėjas nurodė, jog trūko spintelių, tačiau jų trūkumas kompensuojamas papildomomis lentynomis, išduodamomis dėžėmis. Duomenų, jog pareiškėjui kada nors būtų reikėję pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku, nepateikta. Džiovyklų įrengimo kamerose teisės aktai nenumato. Minkštasis inventorius atitinka reikalavimus, netinkamas yra nurašomas, jo kokybę suimtieji turi teisę patikrinti išdavimo metu ir netinkamo atsisakyti. Maistas tardymo izoliatoriuje nėra gaminamas, pagamintą maistą atveža maitinimo paslaugas teikianti įmonė. Maisto kokybė pastoviai yra tikrinama, esminių pažeidimų užfiksuota nebuvo. Pareigūnai visus skundus ir prašymus nagrinėja pagal įstatymų reikalavimus.

3.4. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista; pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą; atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5. Teismas iš atsakovo pateiktos 2022 m. birželio 22 d. pažymos Nr. 60-13828 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 10, 24, 92, 98, 99, 103 kalinamas 584 dienas, kuriose buvo 1–5 asmenys, per visą šį laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d. pareiškėjui teko nuo 3,79 kv. m iki 18,85 kv. m kameros ploto, t. y. Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl teismas sprendė, jog apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

6. Teismas, vertindamas baldų buvimą kamerose, iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ nustatė, jog baldų pertekliaus kamerose nėra. Duomenų apie spintelių buvimą nėra, įrengtos pastatomos lentynos. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Taip pat fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniai mazgai atitverti. Teismas nustatė, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,82 m iki 2,30 m aukščio. Įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti durimis ar nepermatoma užuolaida, tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Juose įrengti tupimi ar sėdimi unitazai. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stebėjimo langelį, nėra. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu galiojo HN 134:2015, kurioje reikalavimų įrengti sėdimą unitazą sanitariniame mazge nėra. Duomenų, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būsenos negalėtų naudotis tupimu unitazu, byloje nėra. Teismas pareiškėjo argumentus dėl blogo kvapo kameroje atmetė. Teismas pažymėjo, jog viso buvimo Šiaulių TI metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus bei angas sienoje.

7. Teismas iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2022 m. birželio 30 d. pažymos Nr. 61-1517 nustatė, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 16 d. pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė su skundais ar prašymais į Šiaulių TI direktorių. Biblioteka per šį laikotarpį pareiškėjas pasinaudojo 9 kartus, vieną kartą susitiko su stačiatikiu šventiku, dalyvavo keturiuose užimtumo renginiuose, iki šiol dalyvauja Laisvalaikio užimtumo programose. Darbinės veiklos suimtiesiems šiuo metu tardymo izoliatorius pasiūlyti negali. Iki 2022 m. gegužės 5 d. pareiškėjas buvo suimtojo statuse, vėliau – nuteistasis. Iš teismui pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų nustatyta, kad pareiškėjo buvimo kameros dalyvavo užimtumo programose (treniruoklių salė, teniso salė, žaidimų kambariai, sporto aikštelės). Suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, pasivaikščiojimų trukmę ir tvarką reglamentuoja Šiaulių TI direktoriaus įsakymai. Duomenų, jog šie įsakymai nebuvo vykdomi, nepateikta.

8. Teismas iš pažymų dėl atliktų remonto darbų kamerose nustatė, kad 2019 m. vasario mėn. kameroje Nr. 98 sumontuota WC pertvara, perglaistytos ir perdažytos lubos, sienos, sutvarkytas apšvietimas, perdažytos grotos, stalas, kėdės, kamerose Nr. 24, 103 tų pačių metų lapkričio mėn. sutvarkyta elektros instaliacija; 2020 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 92 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas bei elektros instaliacijos, vandentiekio, baldų remontas; 2020 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 10 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros, remontas, dalinis grindų remontas bei elektros instaliacijos, vandentiekio, baldų remontas; 2021 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 103 buvo atliekamas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas, glaistant ir tinkuojant; 2021 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 92 buvo atliekamas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas, glaistant ir tinkuojant; 2021 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 98 buvo atliekamas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas, glaistant ir tinkuojant. Į nurodytas kameras pareiškėjas buvo įkeltas po atliktų remonto darbų, kameroje Nr. 98, viso 288 dienas, pareiškėjas buvo iki pašalinant sienų ir lubų defektus.

9. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2022 m. kovo 24 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų pranešimo (skundo) patikrinimo metu, tikrinant maisto saugos, kokybės, higienos laikymo sąlygų kontrolę Šiaulių TI, pažeidimų nenustatė, išskyrus kosmetinio remonto reikalingumą maisto skirstymo patalpoje. Maitinimas Šiaulių TI tik organizuojamas, pačias maitinimo paslaugas teikia UAB „Brunera“. Dušu naudojimosi tvarka nustatyta Šiaulių TI direktoriaus įsakymais, kuriuose nustatytas ir naudojimosi dušu laikas, pats pareiškėjas pripažįsta, jog šie įsakymai buvo vykdomi.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl kamerų atitikimo higienos normoms yra visiškai abstraktūs, nekonkretizuoti, jokių skundų nei Šiaulių TI administracijai, nei Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sąlygų kamerose pateikta nebuvo, išskyrus dėl kameros Nr. 10, 92, kur buvo atlikti patikrinimai, pažeidimų nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 98, kurioje teko atlikti lubų ir sienų kosmetinius remontus, tad jo nurodytas teiginys, jog byrėjo tinkas, laikytinas įrodytu.

11. Teismas nurodė, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus yra deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo inventoriumi normos, kuriose, be kita ko, nustatyta, jog kiekvienam asmeniui turi būti įrengta spintelė, tačiau džiovyklų įrengimas kamerose nenumatytas. Atsakovas pripažįsta, jog tokių spintelių įrengta nebuvo, buvo įrengtos papildomos lentynos, tai patvirtina ir pateiktos nuotraukos, tačiau teismas konstatavo, jog dėl tokio nurodyto teisės akto pažeidimo, kai negalima naudotis individualia spintele, pareiškėjas galėjo turėti papildomų nepatogumų, o bet kokios abejonės yra traktuotinos pareiškėjo naudai.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis numato, jog asmenys turi ne mažiau kaip kartą per savaitę turėti galimybę pasinaudoti dušu, pats pareiškėjas nurodo, jog tokią galimybę turėjo, į dušą papildomai buvo nuvedama po užsiėmimo sportu, tad atsakovo atstovas veikė taip, kaip tai numato teisės aktai, todėl šis argumentas atmestas.

14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo inventoriaus, maisto kokybės, užimtumo trūkumo ir darbinės veiklos nebuvimo.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

16. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, nusprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose normų reikalavimų (spintelių trūkumas kamerose, galimai prastos higienos sąlygos dėl byrančio tinko), taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertino ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Teismas nusprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus. Teismui atmetus prašymą priteisti neturtinę žalą pinigais, netenkintas pareiškėjo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas, ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjui suteiktas antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjas sutinka su teismo nustatytais pažeidimais dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje Nr. 98 ir dėl neįrengto aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko), tačiau nesutinka su teismo išvadomis, kad jo teisė į minimalų kameros plotą, kamerų vėdinimą (ventiliaciją), tualetų įrengimą, maitinimą, naudojimąsi dušu, užimtumą, pasivaikščiojimą gryname ore pažeista nebuvo, taip pat nesutinka su atsisakymu priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

17.2. Kameros Nr. 99, kurioje buvo kalinamas nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. birželio 16 d., plotas yra 16,22 kv. m, kameroje buvo 3 asmenys, sanitarinis mazgas ir baldai užima 7 kv. m., laisvos grindų erdvės kameroje yra tik 9,22 kv. m, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto lieka tik 3,07 kv. m. Tokiame suvaržytame kameros plote judėjimas yra beveik neįmanomas, dienos metu pasidaryti didesnį laisvą kameros plotą perkeliant (sustumiant) baldus neįmanoma, kadangi jie pritvirtinti prie grindų (sienų). Įvertinus jo buvimo laikotarpį šioje kameroje ir tai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė išeiti ilgiau nei 1 val. pasivaikščioti gryname ore, yra pagrindas jo buvimą tokiomis sąlygomis vertinti kaip nepertraukiamą, reikšmingą ir sukėlusi jam fizinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, turėjusius įtakos jo sveikatos pablogėjimui. Taip pat būtina įvertinti, kad iš kameros esančio sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas (dvokas). Byloje pateiktose foto nuotraukose matosi, kad kameros Nr. 99 sanitarinio mazgo, sienų ir baldų būklė yra bloga, o jų išdėstymas tik patvirtina jo teiginius, jog judėjimas kameroje praktiškai neįmanomas. Tą patvirtina ir kitų į bylą atsakovo pateiktų kamerų fotonuotraukos.

17.3. Kameroje Nr. 98, kurioje buvo atliekamas lubų ir sienų remontas, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Šioje kameroje antisanitarinėmis sąlygomis buvo kalinami 4–5 asmenys.

17.4. Sanitariniai mazgai kamerose iki šiol yra nesutvarkyti, net tualetai atskirose kamerose yra tupimi (kamerose Nr. 24, 98, 99). Sanitarinis mazgas su tualetu yra kameros viduje. Sanitarinis mazgas, tualetas nėra aklinai atitvertas nuo kameros patalpos. Kadangi sanitarinis mazgas, tualetas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, būnant viduje esi matomas kitiems kameroje esantiems asmenims, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, todėl šiuo atveju jo teisė į privatumą buvo pažeista.

17.5. Būnant kameroje pasitaiko atvejų, kad reikia skubiai, ypač nakties metu, išsikvieti budintį pareigūną, tačiau Šiaulių TI nėra įrengtas aliarminis iškvietimas (signalizacijos mygtukas). Šis pažeidimas yra pripažintas teismo. Kalinimo laikotarpiu kamerose nebuvo ir nėra įrengta ventiliacijos sistema, kameros vėdinamos tik atidarius langą. Esant netinkamoms vėdinimo sąlygoms tokios buvimo kamerose sąlygos neatitinka higienos normų reikalavimų ir pažeidžia Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.10 papunkčio reikalavimus; HN 134:2015 16, 17 punktų reikalavimus. Kamerose nebuvo ir nėra jokių elektrinių šildytuvų ir ventiliatorių. Šiaulių TI yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, tačiau jame man sudarytos kalinimo sąlygos negali ir neturi būti tokios, kurios prilyginamos žmogaus kankinimui. Kalinimo laikotarpiu pareiškėjui, kaip suimtajam, buvo numatyta tik 1 val. pasivaikščiojimo gryname ore per parą. Įvertinus tas faktines aplinkybes, kad kamerose plotas su užstatytais baldais, sanitariniu mazgu neleidžia net minimaliai judėti, tinkamos vėdinimo sistemos nebuvimas jam sukėlė tiek fizinių, higieninių nepatogumų, tiek dvasinių išgyvenimų, depresiją, žmogiškojo orumo pažeminimą, kas neabejotinai pakenkė jo sveikatai.

17.6. Byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjo laikymo (kalinimo) sąlygų pažeidimai sudarė prielaidų jam patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, o vien pažeidimo pripažinimas nebūtų tinkama ir pakankama satisfakcijos forma.

Atsiliepimas

18. Atsakovo atstovas Šiaulių TI (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Atsakovo atstovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Be to, pareiškėjas jokių atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą nereiškė. Teisinis reguliavimas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo elgtis. Apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo patalpos atitvėrimo nuo likusios kameros ploto, dėl ko neva pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą, nebuvo nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau iš teismui į bylą pateiktų nuotraukų ir kitų duomenų akivaizdžiai matyti, kad galimybės stebėti asmenį, besinaudojantį sanitarinio mazgo patalpa, nėra; sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1.82–2,30 m aukščio sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą pilnai uždengtas durimis ar stora, nepermatoma užuolaida. Taip pat tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 p.). Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta, kada, kokiais atvejais apeliantui prireikė pasinaudoti iškvietimo mygtuku ir, kad dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų pasekmių, todėl sutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikviesti pareigūnus yra deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų jis nesikreipė, duomenų, kad jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

20. Atsakovo atstovo teigimu, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl ventiliacijos sistemos, kadangi, kaip pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, HN 134:2015 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, o teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus bei angas sienoje. Be to, kamerų atitikimą higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, o skundžiamu laikotarpiu pareiškėjo kamerose jokių nukrypimų nuo minėtų higienos normų reikalavimų užfiksuota nebuvo. Kadangi apeliantas jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, o kitos jo skunde nurodytos aplinkybės dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI nepasitvirtino, sutiktina su teismo pozicija, kad pažeistos teisės pripažinimas šiuo atveju pareiškėjui yra pakankama satisfakcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. birželio 16 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl byrančio tinko kameroje Nr. 98, spintelių trūkumų kamerose ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio ploto, tualetų įrengimo, kamerų vėdinimo, maitinimo, pasivaikščiojimo gryname ore, naudojimosi dušu, neužtikrinto užimtumo. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

26. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, turi būti atsižvelgiama į plotą skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

27. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė situaciją dėl sanitarinio mazgo patalpos atitvėrimo nuo likusios kameros ploto, šie skundo argumentai dėl neužtikrinto privatumo nebuvo nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 134 str. 6 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-268-968/2023 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimo dėl netinkamos ventiliacijos Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, ir sklindančio blogo kvapo.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), beveik visą ginčo laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 3 iki 5 asmenų), daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

31. Pareiškėjas taip pat ginčija teismo išvadas dėl pasivaikščiojimų trukmės. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas šią pareiškėjo teisę užtikrino.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad būnant kameroje pasitaiko atvejų, jog reikia skubiai, ypač nakties metu, išsikvieti budintį pareigūną, tačiau Šiaulių TI nėra įrengtas aliarminis iškvietimas (signalizacijos mygtukas). Dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo argumentai, susiję su iškvietimo mygtuko nebuvimu, yra abstraktūs, nenurodoma konkreti situacija ir būtinybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku bei dėl to kilusios pasekmės, todėl tai savaime nesukelia pagrindą neturtinei žalai kilti. Šios pozicijos laikosi ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-520/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023 ir kt.).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl maitinimo, naudojimosi dušu, neužtikrinto užimtumo, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

34. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos sąlygų neužtikrinimo (byrančio tinko kameroje Nr. 98, spintelių trūkumų ir blogo kvapo kamerose) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

35. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

36. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimų pobūdžio, nagrinėjamu atveju nenustatytos neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai dėl konstatuotų pažeidimų (byrančio tinko, spintelių trūkumų ir blogo kvapo kamerose), nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

39. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių tardymo izoliatorius pasibaigė po reorganizacijos), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasGintaras KryževičiusErnestas Spruogis