- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- TA-268-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02557-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI; po reorganizacijos nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas nuo 6,31 kv. m iki 21 kv. m kamerose po 5 ar daugiau asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai bei sanitarinis mazgas. Be to, Šiaulių TI gyvenamosiose ir karantino kamerose, kratos, laikino sulaikymo patalpose, pasivaikščiojimo kiemeliuose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Jis turėjo tik 1 val. pasivaikščiojimą kiemelyje, be to, nei viename kiemelyje nebuvo įrengti suoliukai, o nutekėjimo vamzdžiai tiesiogiai susieti su kanalizacija, todėl buvo atvejų, kai kiemeliuose negalėjo būti dėl iš vamzdžių sklindančios smarvės. Be to, kiemeliuose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, kuris kenkia sveikatai. Kamerose iki 2021 m. nebuvo ventiliacijos, buvo vėdinama tik per langą, todėl kamerose buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 12°C iki 16°C, o vasarą karšta – iki 35°C, kameros buvo neremontuotos, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai, tinkas nuo sienų ir lubų buvo atsilupęs. Karantino ir kratos patalpose žiemos metu buvo šalta. Kamerose tualetai atviri ir niekuo neatitverti, tupimi, o jo koja yra sužalota ir visiškai nesilanksto, todėl gamtinius reikalus atlikdavo kentėdamas. Taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas maistas, jis buvo neskanus, per maža jo energetinė vertė.
2.2. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, tapo konfliktiškas, užsidaręs, t. y. jis patyrė neturtiną žalą, kurią įvertino 10 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:
3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. vienas arba dar su 1–5 asmenimis. Jam visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
3.2. Be to, kamerose Nr. 9, 13, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 60, 64, 89, 91, 105 įrengti sėdimi klozetai, o tupimi tualetai – kamerose Nr. 22, 24, 26, 46, 62 ir 106. Taigi, daugelyje kamerų yra sėdimi klozetai, o tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
3.3. Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl mechaninės oro ventiliacijos, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu.
3.4. Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos reikalavimuose nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kameros yra nuolat prižiūrimos ir pagal galimybes atnaujinamos.
3.5. Neprieštaraujant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatoms, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 val. pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems. Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 val. pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o nuteistiesiems nustatyta pasivaikščiojimo trukmė remiantis BVK 73–75 straipsniais. Nuo 2019 m. birželio 1 d. nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Nuo 2019 m. birželio 1 d. rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių TI direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149. Šiaulių TI direktorius 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-179 panaikintas 2019 m. gegužės 21 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-138, tačiau nuostata dėl nerūkančiųjų skatinimo perkelta į pastarojo įsakymo 1.3 punktą.
3.6. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan. Nors kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose.
3.7. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji), įskaitant ir pareiškėją, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir t. t. pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
3.8. Pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesiejo su būtent jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas pagalbos mygtuko nebuvimą abstrakčiai siejo ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, taigi šie pareiškėjo motyvai / reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba.
3.9. Režiminio korpuso trumpalaikio laikymo kamerose (TLK) įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas užuolaida. Be to, asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Taip pat nurodo, kad TLK, kurios yra administraciniame pastate, yra vienvietės (5 kameros) arba daugiavietės (6 kameros). Kamerose, kurios daugiavietės, įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti iš trijų pusių, o kamerose, kurios vienvietės, sanitarinių mazgų nėra. Asmenys tiek iš vienviečių, tiek iš daugiaviečių kamerų pagal prašymą nuvedami į atskirą tualetą, taigi, kamerose esantys tualetai iš esmės nenaudojami. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. 60-29844 matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas režiminiame korpuse esančiose TLK-4 ir TLK-5. Aktualiu laikotarpiu minėtos TLK bei kratų patalpos nebuvo tikrintos, kadangi skundų dėl jų negauta. Tai leidžia teigti, kad pažeidimų nebuvo.
3.10. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, o tiekiamas pagal sudarytas maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Šiaulių TI darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas. Iš patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su maitinimo organizavimu, maisto kokybe nenustatyta. Šiaulių TI imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių TI direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui – kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją. 2020 m. spalio 12 d. minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios, 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių TI direktorius įsakymu Nr. 1-318 sudaryta naujos sudėties komisija. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Nors pareiškėjas 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl galimai netinkamo maitinimo, jo skundų argumentai nepasitvirtino (Resocializacijos skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. 61-3637 ir jos priedų duomenys).
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, bet reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad 1 018 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat teismas pažymėjo, jog kamerose Nr. 105, 16, 62, 60, 19, 28, 29, 26, 17, 22, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m, o kamerose Nr. 64, 13, 106, 91, 25, 9, 24, 46, 89, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
6. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl ventiliacijos ir natūralaus apšvietimo neužtikrinimo, nurodydamas, kad Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Įvertinęs patikrinimo aktus, teismas nustatė, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechnaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta. Taip pat ir iš kitų patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Nurodytos aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas, nurodydamas, jog Šiaulių TI kamerose ventiliacijos nebuvo iki 2021 m. ir kameros buvo vėdinamos per langą. Kitus pareiškėjo argumentus teismas laikė deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad kameros suremontuotos, švarios, šviesios, tvarkingos, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė tinkama, kameros be pelėsio, dažai, tinkas nuo sienų ir lubų nėra atsilupę ir nekrenta, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose teismas atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau teismas nustatė, kad kameroje Nr. 64 dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuojama Higienos normoje HN 134:2015, joje taip pat buvo techniškai netvarkingas vienas šviestuvas, o kameroje Nr. 91 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, o apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi (nedega vienas iš keturių šviestuvo lempų). Kadangi Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai kameroje Nr. 64 pašalinti po pareiškėjo buvimo šioje kameroje, o kada buvo pašalinti pažeidimai kameroje Nr. 91 atsakovo atstovas nepateikė, todėl šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo naudai.
7. Vertindamas sąlygas trumpalaikio laikymo patalpose teismas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o kratos patalpas nėra jos priskiriamos, todėl ir teisės aktai jų įrengimo, taip pat oro temperatūros nereglamentuoja. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, būdavo patalpintas į TLK-4 arba TLK-5, kur asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. Iš pateiktų TLK-4 ir TLK-5 fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje ar kairėje) įėjimo durų atžvilgiu, patalpoje priešais įėjimą į sanitarinį mazgą yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis, patalpos švarios, šviesios (yra langas, dega dieninės šviesos lempos), tvarkingos, yra suolai atsisėsti, stalas. Be to, asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-4 ir TLK-5 patalpose. Pareiškėjo argumentą dėl šaltų trumpalaikio laikymo patalpų teismas laikė deklaratyviais ir nekonkrečiais, todėl atmetė juos kaip nepagrįstus.
8. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė argumentų dėl privatumo pažeidimo gyvenamosiose kamerose, tačiau administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose matyti, jog nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 62, įėjimas į sanitarinį mazgą yra atitvertas durimis) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis arba siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių TI sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgęs į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, teismas sprendė, jog buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo argumentą, kad kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) tupiami, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą.
9. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo teismas nurodė, kad kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Šiaulių TI šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, situacijų aprašymai nukreipti į tai, kas būtų, jeigu būtų. Skunde pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau jam nebūtų pavykę to padaryti.
10. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pasivaikščiojimų trukmės teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentą dėl neįrengtų suoliukų, atmetė kaip nepagrįstą. Nuo 2019 m. birželio 1 d. rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka SVĮ, o nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) – 2 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių TI direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1-179 ,,Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.3 papunktį, nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1 val. pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Tačiau rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodė pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždraudė vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Juo labiau, pareiškėjas iš Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo nekildina neturtinės žalos. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, veiksnių (slidžios dangos), galinčių nulemti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta, o tikrintų pasivaikščiojimo kiemelių patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Juo labiau, iš Šiaulių TI 2020 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad Šiaulių TI per 2019 m. buvo remontuojami pasivaikščiojimo kiemeliai (Nr. 5, 16, 17 – dalinis remontas: grindų duobių ir sienų prie grindų betonavimas; kiemeliai Nr. 21, Nr. 20 – kosmetinis remontas: atliktas durų slenksčio betonavimas prie kiemelio durų). Apžvelgęs duomenis iš patikrinimų aktų, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nemalonaus kvapo. Pagal LVAT praktiką asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai. Kad asbesto gaminiai būtų ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, t. y. būtų vykdomi tokie darbai, nenurodė ir pareiškėjas. Todėl teismas sprendė, kad šiferinių stogų danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma ir asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai. Be to, asmens sveikatos istorijos nuoraše nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti asbesto dulkių sukeltos ligos ir kad jam buvo diagnozuotos tokios ligos.
11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
12. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl maisto kokybės teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš pridėtų patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su maitinimo organizavimu, maisto kokybe nenustatyta. Nors ir buvo nustatyta tokių trūkumų kaip vietomis atsilupę ar pajuodę sienų ir lubų dažai, tačiau konstatuota, kad patalpų ir inventoriaus higiena iš esmės tinkama, o nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai. Taigi patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvius teiginius dėl tiekiamo maisto, kuris nebuvo koloringas ir skanus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas rašytinių įrodymų nėra.
13. Susipažinęs su asmens sveikatos istorija, teismas nenustatė, jog dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
14. Įvertinęs tai, jog kameroje Nr. 64 buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 14 ir 12 punktų pažeidimai (pareiškėjas kameroje Nr. 64 buvo 53 dienas, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. vasario 4 d.) bei kameroje Nr. 91 nustatyti Higienos normos HN 134:2015 39 ir 12 punkto pažeidimų (pareiškėjas kameroje Nr. 91 buvo 10 dienų (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.) teismas nurodė, jog nenustačius kitų pažeidimų, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
III.
15. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, priėmė šališką ir skubotą sprendimą. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi Šiaulių TI pateikta medžiaga, kuri neatitinka realybės.
16.2. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. jis buvo laikomas ankštose kamerose, kuriose gyvenamąjį plotą dar labiau mažino jose esantys baldai. Nors kamerų plotai buvo nuo 15.88 kv. m iki 22,34 kv. m, tačiau jis niekada nekalėjo vienas. Vadovaujantis teisės aktais, 3,6 kv. m norma turėtų būti taikoma išskaičiavus kameroje esančius baldus. Kameros ploto trūkumas laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu. Dėl per mažai įrengtų kėdžių prie stalo, jam tekdavo valdyti atšalusį maistą, o dėl per trumpo gulto nuolat neišsimiegodavo.
16.3. Kamera Nr. 64, kurioje ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, tuo metu dar nebuvo suremontuota, joje gultai buvo seno tipo, o visa kamera buvo pasidengusi pelėsiu.
16.4. Pareiškėjas dėl kojos traumos negalėjo visiškai pritūpti, todėl jam pritūpti ant tupimo sanitarinio mazgo buvo labai sunku, jis jautė fizinius skausmus.
16.5. Pareiškėjui buvo paskirtas gydymas nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, tačiau atvykus į Šiaulių TI, šis gydymas nebuvo tęsiamas, todėl jam teko kankintis net 9 paras.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo:
17.1. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri, kiek galima teisingiau, kompensuotų neturtinėms vertybėms padarytą žalą, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
17.2. Teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mąstą, trukmę, intensyvumą ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punkto pažeidimus kameroje Nr. 64 ir 12 punkto pažeidimus kameroje Nr. 91. Kitų pažeidimų, įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta.
Atsiliepimas
17.3. Teisės aktuose nėra nurodyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m) atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas bei sanitarinio mazgo plotas. Į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas.
17.4. Teismui teikiamos kamerų nuotraukos nėra darytos tiksliai tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo tose kamerose, tačiau jos leidžia suprasti bendrą kamerų būklę, baldų išdėstymą ir pan.
Šalies argumentai
17.5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs pretenzijų dėl galbūt per trumpos lovos.
17.6. Pareiškėjo vertinimu, teismas tinkamai neįvertino jam teikto gydymo kokybės, tačiau jis, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pareigos nagrinėti pareiškėjo skundo teiginių dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
17.7. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas buvo šališkas (vertino tik atsakovo nurodomas aplinkybes), bet apeliaciniame skunde nenurodomi jokie konkretūs argumentai, kuriais būtų grindžiamas teismo šališkumas. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Be to, pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimų kameroje Nr. 64 bei Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimų kameroje Nr. 91 ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio ploto, per trumpo gulto, tupimo tualeto bei nesuteikto tinkamo gydymo.
21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pasisakydama dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, pareiškėjui vienam arba su dar 1–5 asmenimis teko nuo 3,67 iki 6,36 kv. m. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šiais duomenimis ir daro išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Juolab, kad pareiškėjas nepateikė apeliaciniame skunde argumentų susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų neteisingumu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su tuo, kad teismas, skaičiuodamas gyvenamojo ploto normą, nepagrįstai neišskaičiavo iš jo sanitarinių mazgų ir baldų užimamą plotą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tokio pobūdžio bylose formuoja analogišką praktiką (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo argumentai su baldų ir įrenginių plotų užimamo ploto išskaičiavimu yra atmetami kaip nepagrįsti.
23. LVAT praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6 p., 9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020). Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021).
24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad jam dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su tuo, kad negali naudotis tupimu tualetu, Šiaulių TI administracijai neteikė.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams: Higienos normos HN 134:2015 12, 14 ir 39 punktų pažeidimai (mažesnis dirbtinis apšvietimas, vienas šviestuvas techniškai netvarkingas, ant patalpų sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis, nėra įrengtos mechaninės vėdinimo ar kondicionavimo sistemos). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos ir buities sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto higienos reikalavimų pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys yra pakankami reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.
28. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl per trumpo gulto, kurios nebuvo tinkamai nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos ir dėl jų nepasisakoma.
29. Pareiškėjas apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos (buvo paskirtas gydymas nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, tačiau atvykus į Šiaulių TI, šis gydymas nebuvo tęsiamas, todėl jam teko kankintis net 9 paras), tačiau pareiškėjo argumentai, kurie yra siejami su jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI, nėra šios bylos dalykas. Šioje byloje pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagrįstai nenagrinėti, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.