- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-458-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04951-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo V. T. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „Š.“, padalyti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei transporto priemonę V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sumokant jas iki einamojo mėnesio 10 d., išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja: 1) kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas dukrą iš vaikų darželio arba vaiko gyvenamosios vietos iki 20.00 val., pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės šeštadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, iki 20 val., ir pristatydamas dukrą atgal į jos gyvenamąją vietą; 3) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitės sekmadienį nuo 10.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, iki 14.00 val., pristatydamas dukrą atgal jos gyvenamąją vietą; 4) kiekvienais poriniais metais per šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas, per Tėvo dieną ir vaiko tėvo gimtadienį, informuojant apie tai ieškovę prieš savaitę ir suderinus pasimatymo laiką, dukters gimtadienius – 2019 m. su ieškove, 2020 m. su atsakovu ir t.t., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos pradžioje šalys sutarė gerai, tačiau (duomenys neskelbtini) gimus dukrai A. Š. atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu pasikeitė, atsakovas panoro laisvės, 2017 m. pradžioje paliko šeimą ir apsigyveno atskirai. Nuo šio laikotarpio šalys nebeveda bendro šeiminio gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių. Ieškovė nurodė, kad atsakovui trūko pagarbos, lojalumo ir pakantumo ieškovės atžvilgiu, jis savo noru paliko ir nesirūpina šeima, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pažymėjo, kad santuokos metu šalys įgijo 7 000,00 Eur vertės transporto priemonę „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, dėl sveikatos būklės nepilnametei dukrai reikalinga pastovi priežiūra, ją reikia dažnai vežti pas gydytojus, į reabilitaciją bei įvairias procedūras, dėl to ieškovė negali dirbti ir neturi lėšų piniginei kompensacijai sumokėti, ir dėl to atsakovui piniginė kompensacija nepriteistina.
1.2. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi duktė nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi. Atsakovas dukrą aplanko retkarčiais, kadangi jam dėl darbo tenka išvykti į užsienį. Nurodė, kad ji nedraudžia ir nekliudo atsakovui matytis su dukra, todėl prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad duktė turi įgimtą širdies ydą – prieširdžių pertvaros defektą, padidėjusį kraujo spaudimą, nuolatos lankosi pas neurologą, ortopedą, dėl specifinių judesių raidos sutrikimo negali iki galo priminti pėdos, todėl gali vaikščioti tik pirštų galiukais, yra alergiška įvairiems produktams, jai nustatytas atopinis dermatitas, dėl nustatytos hemangiomos bei bambos išvaržos ir kt. periodiškai lankosi pas vaikų chirurgą. Pažymėjo, kad dėl dukters sveikatos būklės ji negali nuolatos dirbti pilnos darbo dienos. Ieškovė kartu su dukra gyvena pas ieškovės tėvus, todėl jai nereikia mokėti nuomos mokesčio, tačiau ieškovė prisideda prie būsto išlaikymo išlaidų. Dukrai tenka pirkti rūbus, avalynę, rūpintis jos laisvalaikiu, tai sudaro papildomas išlaidas. Be to, dukra greitai pradės lankyti mokyklą, todėl šios išlaidos ateityje didės. Nurodė, kad nepilnametė dukra dažnai serga, todėl tenka lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, vitaminus ir kt. gydymo priemones. Atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur per mėnesį, tačiau šių piniginių lėšų dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti nepakanka.
2. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „Š.“, atsakovui – „T.“, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 10 360,00 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovui 5 180,00 Eur piniginę kompensaciją, nustatyti nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas, būdamas Lietuvos Respublikoje, turi teisę bendrauti su vaiku: 1) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos arba vaiko motinos gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. pristatydamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą; 2) kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos su nakvyne ir sekmadienį iki 12.00 val. pristatydamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą; 3) kas antrą vaiko gimtadienį poriniais metais, kas antrus metus per šv. Kalėdas, šv. Velykas ir Naujuosius metus neporiniais metais, kiekvienais metais per Tėvo dieną ir vaiko tėvo gimtadienį; 4) atsakovas turi teisę pasiimti vaiką atostogoms iki 7 dienų iš anksto tai suderinęs su ieškove; 5) kitu laiku su vaiku bendrauja ieškovė, kuri be tėvo sutikimo neturi teisės vaiko išsivežti į užsienį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovas laikytinas kaltu dėl santuokos nutraukimo, kadangi 2017 m. pradžioje paliko šeimą, tačiau šie teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Nesutarimai tarp šalių buvo nuo santuokos sudarymo pradžios, tarp jų vykdavo dažni buitiniai konfliktai. Ieškovė, kaip moteris, šeimoje neatliko esminių pareigų, t. y. atsakovui grįžus iš reiso į Lietuvą negamindavo maisto, netvarkydavo buities, netenkindavo seksualinių poreikių, nepagarbiai bendraudavo su atsakovu, vartodavo necenzūrinius žodžius, buvo nepagrįstai pavydi, todėl 2017 m. pradžioje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ieškovė liko gyventi su savo tėvais, o atsakovas gyveno ieškovei su tėvais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau ieškovė netrukus pareikalavo atsakovą išsikelti iš minėto buto. Dėl šios priežasties atsakovas nuo 2017 m. pradžios persikėlė gyventi atskirai į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas nuolat išlaikė ieškovę ir nepilnametę dukterį. Nurodė, kad dukters išlaikymui jis skirdavo po 250,00 Eur kas mėnesį. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas visą laiką išlaikė šeimą, mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Sutinka, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi duktė nuolat gyvena su ieškove ir tai labiausiai atitiks vaiko interesus. Pažymi, kad nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu nepilnamečiam vaikui po 500,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vaikui reikalingas tokio dydžio išlaikymas. Be to, ieškovė yra darbinga, baigė anglų kalbos filologiją Klaipėdos universitete bei teisės magistro studijas M. R. universitete, duktė lanko darželį, todėl laikytina, kad ieškovė turi galimybes užsiimti darbine veikla, tačiau darbo neieško. Nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principus ir vaiko interesus. Atsakovo darbo pobūdis lemia tai, kad jis šešias savaites būna išvykęs iš Lietuvos, o kitas šešias savaites praleidžia Lietuvoje, todėl su dukra gali bendrauti mažesne apimtimi. Dėl šios priežasties turi būti nustatyta atsakovo nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Sutiko, kad po santuokos nutraukimo automobilis „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau nurodė, kad automobilio vertė yra 10 360,00 Eur. Tokiu būdu jam iš ieškovės turi būti priteista 5 180,00 Eur kompensacija už ieškovei atitenkantį turtą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į jos pareikšto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ji atliko sutuoktinės pareigas, rūpinosi ne tik nuolat sergančia dukra, bet ir sutuoktiniu, gamindavo maistą, rūpinosi buitimi. Atsakovas, grįžęs iš jūros, norėjo laisvo gyvenimo, išeidavo iš namų ir grįždavo paryčiais arba iš viso negrįždavo, o ieškovė nerimaudavo dėl sutuoktinio, skambindavo draugams, jo tėvams, siekdama išsiaiškinti, ar atsakovui kas nors nenutiko. Atsakovas neskyrė jokio dėmesio šeimai, nepadėdavo prižiūrėti dukros, nežaisdavo, neidavo su ja pasivaikščioti, o jei retkarčiais ir išeidavo, tai pasivaikščiojimas su dukra trukdavo iki 10 min., ir tuoj palikdavo dukrą ieškovei ar jos tėvams, o pats išvykdavo. Ieškovė nevarė atsakovo iš jos tėvų namų, kuriuose jie gyveno kartu, tačiau pats atsakovas, norėdamas laisvės, paliko šeimą ir išėjo gyventi į asmeninės nuosavybės teise turimą butą, kuris santuokos metu buvo iš esmės suremontuotas iš bendrų santuokinių lėšų. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog išlaidos nepilnametės dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti sudaro 500,00 Eur per mėnesį, yra nepagrįsti. Dėl dukters sveikatos būklės jai reikalingos papildomos išlaidos gydymui. Be to, dėl dažnų susirgimų dukra negali nuolatos lankyti darželio, o ieškovė neturi galimybės nuolatos dirbti. Pažymėjo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 10 d., t. y. 10 dienų, ji patyrė 104,47 Eur išlaidų dukters gydymui. Ieškovė taip pat moka po 60,00 Eur kas mėnesį už dukters darželį, sumokėjo 160,00 Eur už 4 mėn. priešmokyklinius užsiėmimus, skirtus parengti dukrą mokyklai, taip pat patyrė išlaidas dukters masažams, rūbams, avalynei. Nurodė, kad ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka labiausiai atitinka dukters interesus. Šalių dukra yra 4 metų amžiaus, dėl sveikatos sutrikimų jai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jos išvykimas iš gyvenamosios vietos su nakvyne gali neigiamai atsiliepti vaiko sveikatai, psichinei būklei bei interesams. Dukrą reikia prižiūrėti taip, kad ji nesusirgtų sloga, neperšaltų, kadangi, priešingu atveju, tai gali turėti neigiamos įtakos vaiko širdies veiklai. Dukra negali vartoti kai kurių maisto produktų, kadangi dėl netinkamos mitybos jai gali atsinaujinti atopinis dermatitas. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga nustatyti, kad atsakovas dukrą gali pasiimti nakčiai tik jai sulaukus 9 metų amžiaus, kai dukra paaugs ir, tikėtina, sustiprės jos sveikata .
4. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad institucija sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, ieškinyje prašomu priteisti išlaikymu nepilnamečiam vaikui po 500,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir tokios bendravimo tvarkos, kurią siūlo ieškovė, nustatymu. Paaiškino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės reikalingos papildomos išlaidos vaiko išlaikymui ir atsakovo nurodoma 500,00 Eur per mėnesį suma neužtikrins vaiko būtinųjų poreikių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas dažnai serga, todėl, akivaizdu, kad ieškovės galimybės dirbti yra ribotos. Nagrinėjamu atveju atsakovo požiūris į vaiko sveikatos būklę ir jo priežiūrą yra atsainus, atsakovas neturi pakankamai įgūdžių pasirūpinti nepilnamete dukra, nesidomi jos specialiaisiais poreikiais, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nenumatant nakvynių. Nepilnamečiam vaikui paaugus, t. y. sulaukus 9 metų amžiaus, galėtų būti nustatoma bendravimo tvarka su nakvynėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Nutraukta santuoka tarp ieškovės A. Š. ir atsakovo V. T. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliktos pavardės ieškovei „Š.“, atsakovui „T.“; ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteista 3 850,00 Eur kompensacija atsakovui už didesnę dalį ieškovei tenkančio turto; nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove; priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas. Nustatyta atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka:
- atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ketvirtadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė sulauks septynerių metų amžiaus atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20.00 val.;
- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė sulauks septynerių metų amžiaus atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;
- nepilnamečiam vaikui sulaukus septynerių metų amžiaus atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;
- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.);
- kiekvienais neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė sulauks septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val.;
- nepilnamečiam vaikui sulaukus septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas) su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val.;
- kiekvienais poriniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);
- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus – nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.;
- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė sulauks septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus – nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki gruodžio 31 d. 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos sausio 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 20.00 val.;
- nepilnamečiam vaikui sulaukus septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus – nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;
- kiekvienais neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Velykų antrąją dieną;
- kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- kiekvienais poriniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną;
- kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia nepilnamečio vaiko gimimo dieną (balandžio 7 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia nepilnamečio vaiko gimimo dieną (balandžio 7 d.);
- ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia savo gimimo dieną (kovo 30 d.) ir Motinos dieną;
- atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia savo gimimo dieną (balandžio 16 d.) ir Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas nepilnamečio vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove;
- nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja du kartus po vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove.
Teismo motyvai:
5.1. Nustatė, kad abi šalys nedėjo didelių pastangų, kad šeima vėl gyventų kartu, nesvarstė visų įmanomų galimybių, intensyviai neieškojo sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažino, kad šalys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl atmestas ieškovės bei atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl kitos šalies kaltės ir santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5.2. Nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonė „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nedalus, ginčo dėl šio turto padalijimo nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
5.3. Nustatė, kad transporto priemonės „V. T.“ kaina Autoplius.lt ir Skelbiu.lt svyruoja nuo 6 700,00 Eur iki 8 700,00 Eur. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės kaina Vokietijoje sudaro 10 360,00 Eur. UAB „Autosigma“ duomenimis, transporto priemonės rinkos vertė sudaro 8 540,00 Eur. Vertindamas nurodytus duomenimis, teismas pažymėjo, jog VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nustatyta transporto priemonės „V. T.“ vertė atspindi šios transporto priemonės vertę užsienio valstybėje – Vokietijoje, o ne Lietuvoje, todėl, teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina tikslios turto vertės. Be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent jo pardavimo metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustato parduodamo turto realią kainą. Būtent interneto svetainėse Autoplius.lt ir Skelbiu.lt yra pateikiami skelbimai apie faktiškai parduodamas transporto priemones, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šiuose skelbimuose pateiktos kainos atspindi pirkėjų konkurenciją ir atitinka parduodamo turto realią kainą. Be to, Autoplius.lt ir Skelbiu.lt pateiktos transporto priemonės vertės iš esmės atitinka UAB „Autosigma“ nustatytą turto vertę. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pripažino, kad ginčo šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra lygi Autoplius.lt ir Skelbiu.lt nurodytos didžiausios ir mažiausios kainos vidurkiui, t. y. 7 700,00 Eur. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteista 3 850,00 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią ½ dalį kilnojamojo turto.
5.4. Nurodė, kad nepilnametė yra ketverių metų amžiaus, ji faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
5.5. Nustatė, kad šalių keturmetei dukrai yra diagnozuoti šie sveikatos sutrikimai: atopinis dermatitas, specifinis judesių raidos sutrikimas, toliaregystė, nedidelis prieširdžių pertvaros defektas. Dėl sveikatos sutrikimų nepilnametei reikalinga speciali priežiūra, gydymas, mityba ir kt. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija sutinka su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymu. Paaiškino, kad atsakovas neturi pakankamai įgūdžių pasirūpinti nepilnamete dukra, nesidomi jos specialiaisiais poreikiais, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nenumatant nakvynių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, specialius poreikius, tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m., t. y. beveik trejus metus, visą šį laikotarpį nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi vaiko kasdienine priežiūra, į tai, jog atsakovo atstovas patvirtino, kad būtent ieškovei yra geriausiai žinoma vaiko sveikatos būklė ir su ja susiję vaiko poreikiai, tačiau atsakovas yra likęs dėti pastangas išmokti užtikrinti tinkamą dukters sveikatos priežiūrą, teismas vertino, jog yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvienos bendravimo dienos vakare vaiką grąžintų į jo gyvenamąją vietą, ir tik vėliau tokią, pagal kurią vaikas su atsakovu liktų per naktį. Tokiu būdu vaikui būtu sukurtas saugumo jausmas, didesnis pasitikėjimas tėvu, būtų sudarytos sąlygos atsakovui palaipsniui įgyti reikiamus įgūdžius dukters priežiūrai užtikrinti.
5.6. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, akivaizdu, kad jam esant išvykus iš Lietuvos, atsakovo galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra ribotos, todėl siekiant užtikrinti galimybę atsakovui maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, palaikyti jų tarpusavio ryšį, tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ne vieną darbo dieną, kaip nurodyta ieškinyje, o kelias darbo dienas.
5.7. Pažymėjo, kad nors ieškovė ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, pagal kurią vaikas su atsakovu liktų per naktį, kai nepilnametė sulauks devynerių metų amžiaus, tačiau, teismo vertinimu, šis laikotarpis yra pernelyg ilgas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad minėtą bendravimo tvarką tikslinga nustatyti nepilnametei sulaukus septynerių metų amžiaus, kadangi tikėtina, jog minėtu laikotarpiu ji pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, bus labiau savarankiška, atsakovas bus įgijęs reikiamų įgūdžių dukters priežiūrai užtikrinti.
5.8. Nurodė, kad atsakovas prašė nustatyti, jog ieškovė neturi teisės vaiko išsivežti į užsienį be jo sutikimo. Teismas pažymėjo, jog CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas atmestas.
5.9. Vertindamas priteistino išlaikymo dydį teismas pažymėjo, jog remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė turi sveikatos sutrikimų: jai diagnozuotas atopinis dermatitas, specifinis judesių raidos sutrikimas, toliaregystė, nedidelis prieširdžių pertvaros defektas. Dėl sveikatos sutrikimų vaikas turi naudoti specialius tepalus, emolientus, laikytis tinkamo mitybos režimo, avėti specialią avalynę. Ieškovė pateikė teismui išlaidų apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 1 085,00 Eur: komunalinėms paslaugoms – 40,00 Eur, darželiui – 60,00 Eur, užsiėmimams / būreliams – 60,00 Eur, vaistams – 40,00 Eur, konsultacijoms, tyrimams, procedūroms – 100,00 Eur, spec. kosmetikai – 35,00 Eur, buitinei chemijai – 25,00 Eur, drabužiams – 100,00 Eur, žiemos aprangai – 40,00 Eur, avalynei – 100,00 Eur, maistui – 250,00 Eur, pramogoms – 30,00 Eur, kanceliarinėms prekėms ir knygoms – 40,00 Eur, gimtadieniui – 35,00 Eur, kitoms išlaidoms – 50,00 Eur, transportui – 80,00 Eur.
5.10. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, kad dukters poreikiams patenkinti pakanka iš viso 500,00 Eur per mėnesį, t. y. jis turėtų teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur per mėnesį, tačiau iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas iš esmės visuomet nepilnametei dukrai teikė didesnį nei 250,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t. y. 2018 m. sausio mėn. – 250,00 Eur, 2018 m. vasario mėn. – 400,00 Eur, iš kurių dalis skirta vaiko gydymo procedūroms, 2018 m. kovo mėn. – 680,00 Eur, iš kurių 60,00 Eur už roges, 70,00 Eur už avalynę, 300,00 Eur už vaiko gimtadienį, 2018 m. balandžio mėn. – 380,00 Eur, iš kurių 130,00 Eur už rūbus, 2018 m. gegužės mėn. – 320,00 Eur, iš kurių 70,00 Eur už vaiko dviratį, 2018 m. birželio mėn. – 390,00 Eur, iš kurių 140,00 Eur už chirurgą ir rūbus, 2018 m. liepos mėn. – 250,00 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 250,00 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 600,00 Eur, iš kurių dalis už rūbus, darželį, vaiko kėdutę, 2018 m. spalio mėn. – 610,00 Eur, iš kurių dalis už inhaliatorių, reabilitaciją, tapybos užsiėmimus, 2018 m. lapkričio mėn. – 450,00 Eur, iš kurių dalis už darželį, rūbus, 2018 m. gruodžio mėn. – 510,00 Eur, iš kurių 130,00 Eur už gydytojo paslaugas, 2019 m. sausio mėn. – 380,00 Eur, iš kurių 130,00 Eur už darželį ir vaistus, 2019 m. vasario mėn. – 470,00 Eur, iš kurių 220,00 Eur už mokyklą, 2019 m. kovo mėn. – 550,00 Eur, iš kurių 300,00 Eur už vaiko gimtadienį, 2019 m. balandžio mėn. – 350,00 Eur, iš kurių 100,00 Eur už vaiko gimtadienį, 2019 m. gegužės mėn. – 370,00 Eur, iš kurių 120,00 Eur už darželį ir rūbus, 2019 m. birželio mėn. – 505,00 Eur, iš kurių 255,00 Eur už vaistus ir gydytojo konsultaciją, 2019 m. liepos mėn. – 310,00 Eur, iš kurių 60,00 Eur už avalynę, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 500,00 Eur, iš kurių 250,00 Eur už rūbus ir lovą. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas sutinka apmokėti dalį ateityje atsirasiančių išlaidų už nepilnamečio vaiko gydymą, nesudaro pakankamo pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydį.
5.11. Pažymėjo, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vis dėlto išlaidos, skiriamos nepilnamečio vaiko užsiėmimams, laisvalaikiui bei pramogoms, turi būti derinamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dukrai būdingi dažni susirgimai, dėl kurių ji negali nuosekliai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir turi būti slaugoma namuose. Remiantis Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nepilnametė A. Š. ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė vidutiniškai 6 dienas per mėnesį. Taigi, nors atsižvelgiant į ieškovės amžių, sveikatos būklę, turimą aukštąjį išsilavinimą, ji gali dirbti bei gauti stabilias pajamas, tačiau akivaizdu, kad dėl šalių nepilnamečio vaiko sveikatos būklės ieškovės galimybė dirbti yra apribota. Teismas taip pat pažymėjo, jog įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog šalys yra susitarusios, jog būtent ieškovė rūpinsis nepilnamečio vaiko kasdienine priežiūra. Atsakovas šiuo atveju nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su juo ir tokiu būdu įgyti prievolės rūpintis kasdienine vaiko priežiūra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Todėl atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė 400,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas V. T. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir išlaikymo dydžio pakeisti, o dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo motyvai:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso dipozityvumo ir rungtyniškumo principus, nepaisant abiejų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl dalijamo turto vertės, įskaitant pačios ieškovės pateiktus duomenis dėl automobilio rinkos vertės, konstatavo šio dalijamo turto vertę esant dar mažesnę, nei bylos eigoje nurodė pačios ginčo šalys, ir pagal tokią savo paties nustatytą automobilio vertę priteisė atsakovui piniginę kompensaciją. Teismas neturėjo teisės ir pareigos būti aktyvus renkant įrodymus, nagrinėjamu atveju dalytino ginčo turto (Automobilio) vertę, todėl ir kompensacijos atsakovui dydį nustatė pažeisdamas bendras įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, grindžiamas rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.
6.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 400 Eur dydžiu išlaikymu nepilnamečiam vaikui, kadangi teismas pažeisdamas teisinį reglamentavimą nenustatė vaiko poreikių apimties, nekritiškai ir neįdėmiai vertino ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikius ir ieškovės patiriamas išlaidas ir visą nepilnametės dukters išlaikymo naštą praktiškai perkėlė atsakovui, ieškovę nuo pareigos išlaikyti dukterį atleisdamas.
6.3. Nurodo, kad vienokie ar kitokie vaiko sveikatos sutrikimai patys savaime nereiškia, jog iš skyriumi gyvenančio tėvo priteistinas išlaikymas turi būti dvigubinamas ar pan. Kiekvienu atveju teismas turi pareigą aiškintis ir nustatyti, kokias konkrečiai papildomas išlaidas sukelia vienokie ar kitokie vaiko sveikatos sutrikimai, kokią reikšmę šios aplinkybės turi išlaikymo naštos paskirstymui tarp vaiko tėvų ir pan. Akivaizdu, jog šios bylos atveju tokios analizės teismas neatliko, sprendime pasitenkindamas tik vaiko sveikatos sutrikimų fakto konstatavimu. Bylos duomenys nepatvirtina, jog bendra suma, reikalinga šiems sveikatos poreikiams kiekvieną mėnesį, yra 175 Eur.
6.4. Nurodo, kad kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus, jog 4 metų amžiaus vaiko poreikiams rūbams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga 240 Eur. Nesutiktina, jog 4 metų vaiko papildomiems ugdymo ir laisvalaikio poreikiams per mėnesi yra reikalinga 215 Eur. Ta aplinkybė, jog savo dukters poreikių tenkinimui atsakovas skirdavo iki 400 Eur per mėnesį, šiuos pinigus vaiko tėvų abipusiu susitarimu pervesdamas savo sutuoktinei, nereiškia, jog ir po santuokos su ieškove nutraukimo atsakovas toliau turi už ieškovę vykdyti jos pareigą išlaikyti savo vaiką.
6.5. Nurodo, kad atsakovo prašomas nustatyti iš jo priteistino išlaikymo dydis – 250 Eur per mėnesį – yra gerokai didesnis, negu yra reikalingas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, kurių būtinumo nereikia net įrodinėti.
6.6. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja savo padėtimi, spekuliuoja ir dangstosi dukters sveikatos būkle, siekdama nedirbti ir visą vaiko išlaikymo finansinę naštą siekdama permesti atsakovui. Ieškovės į bylą pateikti duomenys niekaip nepatvirtina, jog vaiko sveikatos būklė yra tokia sunki ir kritiška, kad ieškovė apskritai negalėtų dirbti. Bylos duomenimis nebuvo paneigta, jog ieškovė negalėtų dirbti bent dalį dienos, vaiko ligos atveju, kai duktė negali lankyti darželio, negalėtų pasitelkti į pagalbą artimuosius (ieškovė pabrėžė gyvenanti su tėvais, kurie jai padeda ir išlaiko), ar pasitelkiant kitus asmenis (kaip pvz., auklę) ir pan. Teismas nurodė sprendime ieškovės pateiktą pažymą iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ apie šalių dukters lankytas dienas, tačiau nori atkreipti dėmesį, jog minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kad darželio vaikas nelankė būtent dėl ligos, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Į bylą nebuvo pateikta medicininių duomenų, jog nurodytais laikotarpiais vaikas sirgo ir darželio nelankė dėl ligos, todėl šios aplinkybės ieškovės liko neįrodytos, ir teismas neturėjo pagrindo tokiomis aplinkybėmis spręsti dėl ribotų ieškovės galimybių dirbti.
6.7. Nurodo, kad į šalių dukters išlaikymui skiriamą sumą taip pat turėtų būti įtraukiami ir išmokų vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokami pinigai, nes ieškovė neabejotinai šias išmokas, kaip ir visi atitinkamo amžiaus vaikus auginantys tėvai, gauna.
6.8. Nurodo, kad nustatyta jo bendravimo su dukra savaitgaliais tvarka yra nelogiška, prieštaraujanti vaiko interesams, tiek vaikui, tiek tėvui nepatogi. Vaiko tampymas visą tėvui tenkantį savaitgalį išbalansuos vaiką, sukels jam nepatogumų ir įtampą, kol galiausiai vaikas apskritai nebenorės važiuoti pas tėtį savaitgaliais, kad nereiktų anksti keltis, vėl susirinkti daiktus, žaislus ir vėl važiuoti pirmyn atgal ir pan. Tokia situacija net trejiems metams į ateitį užprogramuoja, jog savaitgaliais vaikas ir tėtis niekaip neturės galimybių susiplanuoti kokios nors įdomesnės, įvairesnės veiklos, išvykų iš miesto ir pan., nes atsakovas privalės šeštadienio vakare būtinai parvežti dukrą miegoti pas ieškovę.
6.9. Nurodo, kad, atsižvelgiant į nepagrįstus pirmosios instancijos teismo motyvus, atsakovas yra priverstas pateikti papildomus įrodymus, kurie atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo (duomenys apie paskutinių mėnesių atsakovo darbo užmokestį), taip pat kurių pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo dėl paties teismo sprendimo nepagrįstumo („Sodros“ darbo užmokesčio skaičiuoklė), ir prašo juos priimti ir vertinti kartu su teikiamu apeliaciniu skundu.
Atsiliepimas
7. Ieškovė A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nurodo, kad skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
7.1. Nurodo, kad atsakovas pageidauja vadovautis tik UAB „Autosigma“ įvertinimu, ir skundžia sprendimą vien dėl to, kad būtų jam priteista didesnė 420,00 Eur piniginė kompensacija, kai jo gaunamos pajamos septynis kartus viršija šią piniginę kompensaciją, tačiau visiškai nenori atsižvelgti į kitus byloje surinktus įrodymus, į ieškovės turtinę padėtį, į savo dukros sveikatos būklę, kad ieškovė daug metų nuo dukros gimimo nedirba ne dėl nenoro dirbti ar tingėjimo, o dėl to, jog dukra nuolatos serga ir jai tenka didelė našta dėl jos sveikatos susigrąžinimo ir tolimesnės sveikatos išsaugojimo.
7.2. Nurodo, kad apeliantas, akcentuodamas pavienes aplinkybes ir siekdamas sau papildomai 420 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, ignoruodamas įvykių ir aplinkybių visumą, iš esmės siekia savanaudiško tikslo, kad būtų įvertintos kitaip reikšmingos faktinės aplinkybės, palankios atsakovui, nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą.
7.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, todėl apelianto teiginys, jog sprendimas yra nemotyvuotas ar nenustatyti vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, yra ydingas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų atsakovui sprendimą, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas ar nepagrįstas.
7.4. Nurodo, kad atsakovo argumentas, jog dukros išlaikymui užtenka 500 Eur ir išlaikymo naštą ieškovė perkėlė atsakovui, yra klaidingas ir nepagrįstas. Rašytiniai įrodymai įrodo, jog vien tik už 2018 m. spalio mėn. 10 dienų ieškovė jau patyrė realias išlaidas, t. y. dukros gydymui ir vaistams – 104,47 Eur; kiekvieną mėnesį moka 60 Eur už darželį ir papildomai sumokėjo 160 Eur už 4 mėn. priešmokyklinius užsiėmimus, kad tinkamai paruošti dukrą mokyklai; pirko papildomus masažus dukrai, pirko 2 poras rudeninių batelių, rūbus (pėdkelnes, pašiltintas kelnes, 2 megztinius, apatinius rūbus, šiltas pižamas), kurių bendra suma sudaro virš 300 Eur. Be to, ieškovė kartu su dukra privalo prisidėti ir prie komunalinių mokesčių. Be šių paminėtų išlaidų, ieškovė privalo kasdien pirkti įvairius maisto produktus dukros maitinimui, o maistas turi būti kitoks, nes dukra yra alergiška ir negali visko valgyti. Šios paminėtos išlaidos yra tik dalis išlaidų, kurias patiria ieškovė kas mėnesį dukros išlaikymui, todėl atsakovo nurodoma 500,00 Eur suma jokiu būdu nepakankama jų sergančios dukros išlaikymui, o reikalinga žymiai didesnė, ir ši suma realiai sudaro apie 1 000 Eur.
7.5. Nesutinka su tuo, jog skunde nurodoma, jog jų dukros širdies būklė yra gera, be veiklos sutrikimų, gydymo nereikia, mergaitė ne nuolat, o dažnai vaikšto ant pirštų galų, eisena normali, dinamikoje – būklė gerėja. Taip yra siekiama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nes kai kurie teiginiai yra išimti iš ligos išrašų konteksto ir neatspindi realios vaiko būklės. Teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad mergaitė nuolatos serga įvairiomis peršalimo ligomis, jautrios nervų sistemos, ausų uždegimais, kurie dažnai atsiranda kaip pasekmė iš persirgtų peršalimo ligų, todėl šias ligas reikia ypač tinkamai išgydyti. Pažymėtina, kad dukrą ypač reikia saugoti, kad nesusirgtų bronchitu ar plaučių uždegimu, nes tai gali išprovokuoti širdies defektų atsivėrimą, tai įrodo ir pateikti rašytiniai įrodymai.
7.6. Pažymi, kad ieškovė dalį daiktų perka turguje ar internetu iš kitų mamų, kad būtų pigiau, ir perkami rūbai nėra prabangūs, todėl čekių negali pateikti, tačiau tai nereiškia, jog ji neturi išlaidų, nes atsakovas puikiai žino rūbų ir batų kainas, kurie reikalingi dukrai, nes jau buvo nupirkęs dukrai žieminius batus ir jų kaina buvo 80 Eur, o 2019 m. dukrai nupirko taipogi žieminius batus, kurių kaina buvo 120 Eur.
7.7. Nurodo, kad atsakovo pasirinkta pozicija teikti vaikui minimalų išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį įrodo tik tai, jog jam nerūpi sergančios dukros poreikiai, o tik jo paties asmeniniai interesai ir ambicijos. Pažymėtina, jog pagal LRV 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 669 minimali mėnesinė alga nuo š. m. sausio 1 d. sudaro 607 Eur, todėl atsakovo argumentas, jog vaiko išlaikymui sutinka mokėti 250,00 Eur, prieštarauja ir paminėtam teisės aktui, nes minimalus vaiko išlaikymas siekia 300,00 Eur.
7.8. Nurodo, kad argumentas, jog ginčijamu sprendimu atsakovas ir toliau už ieškovę vykdys pareigą išlaikyti vaiką, yra absoliučiai klaidingas, nes ieškovė taipogi finansiškai prisideda prie dukros išlaikymo, tačiau šį išlaikymą skiria jos tėvai, nes sprendimu priteista išlaikymo suma nepatenkins sergančios dukros poreikių. Nurodo, kad pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, o išlaikymo dydis turi užtikrinti šiuos poreikius, kad būtų galima sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią savo pareigą ieškovė vykdo tinkamai ir nesudaro pagrindo atsakovui teigti, jog finansinės atsakomybės našta būtent perkelta atsakovui.
7.9. Nurodo, kad apeliantas skunde nepagrindė, kokiu būdu ieškovė gali dangstytis vaiko liga, kai dukros ligas akivaizdžiai patvirtinta gydytojų išvados ir gydytojai rekomenduoja nuolat tęsti reabilitacinį gydymą dėl esamų susirgimų, o sirgimo laikotarpius įrodo darželio nelankymo faktas bei nuolatiniai vizitai pas gydytojus ir t. t.
7.10. Nurodo, kad ieškovei būtų žymiai naudingiau dirbti, nes gautų pastoviais pajamas ir nereikėtų jos tėvams išlaikyti ieškovę bei anūkę, bet susidariusios aplinkybės nulemia priešingai ir ieškovė yra priversta slaugyti bei gydyti nuolatos sergančią dukrą. Apeliantas skunde nurodo, jog pagal LR išmokų vaikams įstatymą ieškovė gauna vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, tačiau pažymėtina, jog pagal šio įstatymo nuostatas ieškovei yra kas mėnesį mokama tik po 50 Eur ir šios gaunamos pajamos nėra žymios, kaip teigiama skunde, nes gaunama suma gali padengti tik vieno vizito pas gydytoją kainą, nes vaikui nuolatos sergant ieškovė negali patekti pas nemokamus gydytojus ir yra priversta kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kuriuose apsilankymas yra mokamas ir jų kaina yra 50 Eur. Pažymėtina, jog šios vienkartinės sumos gavimas nekeičia bylos esmės, nes šioje byloje pagal faktines bylos aplinkybes nepilnametei dukrai reikalingos žymiai didesnės išlaikymo išlaidos, nei sveikam vaikui, tačiau vaiko tėvas to nenori suprasti.
7.11. Nurodo, kad susitikęs su dukra atsakovas tiesiogiai su ja nenori bendrauti, neina kartu pasivaikščioti, nežaidžia, nes dukra būna jo namuose ir bendravimo našta yra perkeliama šeimos nariams. Susitikimo metu atsakovas neskiria jokio dėmesio dukros bendravimui, jos pasaulėžiūrai, neskaito jokių knygučių, o įjungia televizorių ir visą bendravimo laiką dukra žiūri tik animacinius filmukus. Vaiko tėvas nėra pasiruošęs tinkamai bendrauti su dukra ir tam neturi įgūdžių ir nedaro jokių pastangų šiuo klausimu dėl bendravimo su dukra. Pažymi, kad atsakovas paliko šeimą vaikui esant 1 m. ir 9 mėnesių, nesirūpino ja, niekada nėjo pasivaikščioti su dukra, nepadėjo auginti bei prižiūrėti, nevežiodavo pas gydytojus, o susitikimų metu bendraudavo ne su dukra, o kalbėdavo telefonu. Tėvų bendravimas su vaiku turi būti pagrįstas meile, dėmesiu vaikui ir tiesioginiu bendravimu su vaiku, to šioje byloje atsakovas nesiekia, nes bendravimas su vaiku pagrįstas grasinimu, šaukimu, ir tai esmingai pažeidžia vaiko teises ir interesus.
7.12. Nurodo, kad atsakovas bendravimo su vaiku metu negamina jokio maisto, nes atsisako gaminti, kadangi laikosi dietos ir nežino bei nenori pirkti jokių produktų, kuriuos valgo dukra, todėl visada prašo ieškovės, jog ji pamaitintų vaiką, dėl to paliekant su nakvyne ar ilgesnį laikotarpį atsakovas nesugebės jos tinkamai prižiūrėti. Be to, dukra nuolat serga, todėl tam turi būti suformuoti įgūdžiai dėl jos priežiūros, nes serganti dukra reikalauja mamos, kad ji būtų šalia, ir taip užsitikrina savo saugumą.
7.13. Papildomai pateikia rašytinius įrodymus ir nurodo, kad jie turi svarbią reikšmę išsamiam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, t. y. atsakovo paruoštus procesinius dokumentus dėl taikaus ginčo išsprendimo, kurie įrodo tikruosius atsakovo ketinimus dėl maksimalaus bendravimo su dukra, dėl darželio nelankymo skunde nurodytu 2018 m. spalio mėn. laikotarpiu. Kiti papildomi įrodymai taipogi įrodo, jog dukros sveikatos būklė šiai dienai nėra pagerėjusi, ji nuolatos serga ir ieškovė ją vežioja pas įvairius specialistus, kur dalis jų paslaugų yra mokamos, tai patvirtina vaiko poreikių išlaidų dydį. Ieškovė dėl vaiko ligos nedirba, todėl nuolatinį jai ir dukrai išlaikymą teikia jos tėvai, pervesdami pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą arba duodami grynaisiais pinigais. Dalį šių įrodymų teismui ieškovė pateikti anksčiau teismui negalėjo, nes jie yra išduoti po teismo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis ir kompensacija už priteistą didesnės vertės kilnojamąjį turtą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus. Nurodo, jog atsižvelgiant į nepagrįstus pirmosios instancijos teismo motyvus, įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo – duomenys apie paskutinių mėnesių atsakovo darbo užmokestį, „Sodros“ darbo užmokesčio skaičiuoklė, ir prašo juos priimti ir vertinti kartu su teikiamu apeliaciniu skundu.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė naujų įrodymų – atsakovo paruoštus procesinius dokumentus dėl taikaus ginčo išsprendimo, kurie įrodo tikruosius atsakovo ketinimus dėl maksimalaus bendravimo su dukra, dėl darželio nelankymo apeliaciniame skunde nurodytu 2018 m. spalio mėn. laikotarpiu. Kitus papildomus įrodymus dėl dukros sveikatos būklės, kurie įrodo, jog dukros sveikatos būklė šią dieną nėra pagerėjusi, ji nuolatos serga ir ieškovė ją vežioja pas įvairius specialistus, kur dalis jų paslaugų yra mokamos, tai patvirtina vaiko poreikių išlaidų dydį. Nurodo, kad dalį šių įrodymų teismui ieškovė pateikti anksčiau negalėjo, nes jie yra išduoti po teismo sprendimo priėmimo.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek apeliantas, tiek ieškovė, teikdami naujus įrodymus, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kadangi apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus apie savo darbo užmokestį už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius iki bylos išsprendimo iš esmės, taip pat ir „Sodros“ darbo užmokesčio skaičiuoklę, taip pat kaip ir ieškovė galėjo pateikti didžiąją dalį savo įrodymų, teikiamų kartu su atsiliepimu), arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Apelianto argumentai, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi šalys visuomet turi numatyti riziką, kad priimtas sprendimas gali būti jiems nepalankus ir todėl iki bylos išsprendimo iš esmės privalo įrodyti savo teiginius ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, kitu atveju, nepasinaudoję galimybe laiku teikti turimus įrodymus, turi susitaikyti su galimomis neigiamomis pasekmėmis. Proceso šalių elgesys, kai po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo yra teikiami nauji įrodymai, ypač tokie, kurie egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip nesąžiningas siekis piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylos nagrinėjimą bei pažeidžia proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti tiek apelianto, tiek ieškovės pateiktus naujus įrodymus, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertintini.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė A. Š.. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės A. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 2 987,84 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį.
Dėl piniginės kompensacijos už padalijamą turtą
18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso dipozityvumo ir rungtyniškumo principus, nepaisant abiejų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl dalijamo turto vertės, įskaitant pačios ieškovės pateiktus duomenis dėl automobilio rinkos vertės, konstatavo šio dalijamo turto vertę esant dar mažesnę, nei bylos eigoje nurodė pačios ginčo šalys, ir pagal tokią savo paties nustatytą automobilio vertę priteisė atsakovui piniginę kompensaciją. Teismas neturėjo teisės ir pareigos būti aktyvus renkant įrodymus, nagrinėjamu atveju dalytino ginčo turto (automobilio) vertę, todėl ir kompensacijos atsakovui dydį nustatė pažeisdamas bendras įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, grindžiamas rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesinius dokumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. posėdžio garso įrašą, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
20. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyta santuokos metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė prašė šią transporto priemonę priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nes ši transporto priemonė reikalinga jai dėl vaiko, kadangi dukrą nuolat reikia vežioti pas įvarius gydytojus, į gydymo procedūras, reabilitaciją, šildymus, masažus, kineziterapiją, darželį ir kt. Atsakovas su ieškovės prašymu sutiko, tačiau prašė priteisti iš ieškovės 5 180 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį turtą. Ieškovė priešingai, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir nepriteisti iš jos jokios piniginės kompensacijos atsakovui, nes nuo gimimo dėl silpnos dukros sveikatos būklės ji dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės dirbti ir todėl neturi pajamų sumokėti piniginę kompensaciją. Ją ir jos dukrą nuo gimimo padeda visiškai išlaikyti jos tėvai. Pirmosios instancijos teismas priteisė automobilį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nustatė, kad automobilio vertė 7 700 Eur, ir priteisė iš ieškovės atsakovui 3 850 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
21. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 4 270 Eur piniginę kompensaciją pagal UAB „Autosigma“ nustatytą turto vertę – 8 540 Eur, kadangi pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, šioje byloje buvo aktyvus ir pažeisdamas bendras įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai priteisė iš ieškovės tik 3 850 Eur piniginę kompensaciją.
22. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę šalims teikti įrodymus dėl ginčo transporto priemonės vertės, jos būklės ir kiekvienas iš jų, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, teikė savo surinktus įrodymus dėl transporto priemonės vertės. Remiantis bylos duomenimis ir išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, jog faktiškai reali transporto priemonės vertė negali būti didesnė nei 7 000 Eur, nes automobilio būklė nėra gera, jos rida yra virš 230 000 km, nuolatos genda, reikalingas nuolatinis ir didelių kaštų reikalaujantis remontas. Šiuos teiginius patvirtina ir UAB „Eoltas“ sąskaita už remontą ir šalių tarpusavio susirašinėjimas (dėl automobilio remonto). Pažymėtina, kad ieškovė teismui pateikė ne tik UAB „Autosigma“ transporto priemonės įvertinimą (automobilis įvertintas 8 540 Eur suma), bet ir realias siūlomas pardavėjų kainas iš interneto svetainės Autoplius.lt ir Skelbiu.lt, kad įrodytų, jog ginčo transporto priemonės kaina sudaro 7000,00 Eur, o ne 10 360,00 Eur, kaip teigė atsakovas. Taigi apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva rinko įrodymus apie automobilių kainas iš interneto svetainės Autoplius.lt ir Skelbiu.lt, ir nustatė dalytino turto vertę mažesnę, nei bylos eigoje nurodė ginčo šalys, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes šiuos įrodymus pateikė ieškovė ir dalytino turto vertę ieškinyje nurodė dar mažesnę nei sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas.
24. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo UAB „Autosigma“ pateikto įvertinimo (8 540 Eur sumai), pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino ir ieškovės pateiktus Autoplius.lt ir Skelbiu.lt pardavėjų pasiūlymus bei atsakovo VšĮ „Emprekis“ duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis, jog vidutinė transporto priemonės kaina Vokietijoje sudaro 10 360,00 Eur, nes šioje pažymoje nustatyta transporto priemonės „V. T.“ vertė atspindi šios transporto priemonės vertę užsienio valstybėje – Vokietijoje, o ne Lietuvoje, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie duomenys nepatvirtina tikslios turto vertės. Vertindamas UAB „Autosigma“ duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent jo pardavimo metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustato parduodamo turto realią kainą. Pagal Autoplius.lt ir Skelbiu.lt pardavėjų pateiktus pasiūlymus transporto priemonės kaina svyruoja nuo 6 700,00 Eur iki 8 700,00 Eur, būtent interneto svetainėse Autoplius.lt ir Skelbiu.lt yra pateikiami skelbimai apie faktiškai parduodamas transporto priemones, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad šiuose skelbimuose pateiktos kainos atspindi pirkėjų konkurenciją ir atitinka parduodamo turto realią kainą. Be to, Autoplius.lt ir Skelbiu.lt pateiktos transporto priemonės vertės iš esmės atitinka UAB „Autosigma“ nustatytą turto vertę.
25. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, galiojančios dalijamo turto rinkos kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra lygi Autoplius.lt ir Skelbiu.lt nurodytos didžiausios ir mažiausios kainos vidurkiui, t. y. 7 700,00 Eur, ir todėl pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė 3 850,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią ½ dalį kilnojamojo turto.
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 400 Eur dydžio išlaikymu nepilnamečiam vaikui, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeisdamas teisinį reglamentavimą nenustatė vaiko poreikių apimties, nekritiškai ir neįdėmiai vertino ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikius ir ieškovės patiriamas išlaidas ir visą nepilnametės dukters išlaikymo naštą praktiškai perkėlė atsakovui, ieškovę nuo pareigos išlaikyti dukterį atleisdamas.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
29. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas gaunamas pajamas, turtą išlaikyti būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą vaiko išlaikymui skiriamą sumą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje išskirtinis dėmesys skiriamas šalių mažametės dukters sveikatos būklei ir dėl jos specialių poreikių kylantiems kaštams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatinėjama, kodėl reikalingas ieškovės nurodytas išlaikymo dydis ir įvertinti vaiko specialūs poreikiai – reikalinga nuolatinė reabilitacija, masažai, šildymai, nuolatos perkami vaistai, vyksta dažni vizitai pas gydytojus.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad 400 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai priteisiamas atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų. Rašytinė bylos medžiaga įrodo, jog nepilnametė dukra nuo gimimo turi įgimtą širdies ydą – prieširdžių pertvaros defektą, padidėjęs kraujo spaudimas, nuolatos lankosi pas neurologą, ortopedą dėl specifinių judesių raidos sutrikimo, nes gali vaikščioti tik pirštų galiukais, negali iki galo priminti pėdos, negali darželyje visko valgyti, nes yra alergiška įvairiems produktams, nustatytas atopinis dermatitas, periodiškai lankosi pas vaikų chirurgą dėl nustatytos hemangiomos, bambos išvaržos ir kt. turimų susirgimų.
32. Ieškovė pateikė išlaidų dukros išlaikymui skaičiavimo lentelę, kurioje detaliai yra aptartos būtinosios išlaidos, ir jų suma mėnesiui sudaro 1 085 Eur. Apeliantas nesutinka, jog pagal šį skaičiavimą 4 metų amžiaus vaiko poreikiams rūbams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga 240 Eur, tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad esant tokiai vaiko sveikatos būklei (atopiniam dermatitui) akivaizdu, kad vaikui perkami tik būtini ir tinkantys (esant tokiai diagnozei) rūbai, t. y. ne sintetiniai rūbai, o medvilniniai ar tokie, kurie vaikui nesukelia alergijos, o dėl specifinio judesių raidos sutrikimo avalynė turi būti ortopedinė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta suma vaiko rūbams ir avalynei nelaikytina nepagrįsta, tai patvirtina ir paties atsakovo sąskaitos išrašas, kai batams yra pervedamos 80 Eur, 120 Eur sumos. Taip pat sutiktina ir su ieškovės teiginiais, kad vaikui dėl alergijos yra reikalingas specialus maistas, o kūnas turi būti tepamas specialiais atopinei odai skirtais tepalais, be to, reikalingi ir specialūs skalbikliai, muilai ir prausikliai, o visa tai reikalauja didelių išlaidų.
33. Remiantis byloje esančiais kasos pajamų orderio kvitas už 2018 m. spalio mėn. matyti, jog ieškovė vien tik už dukros gydomuosius masažus vaiko raidos centre sumokėjo 51,80 Eur. Iš pridėto apelianto sąskaitos išrašo matyti, jog 2018 m. spalio mėn. atsakovas pervedė ieškovei 320 Eur, t. y. 250 Eur išlaikymui ir 70 Eur už inhaliatorių, 210 Eur už vaiko reabilitaciją ir tapybos mokslus, 80 Eur už „Ecco“ žieminius batus, todėl bendra suma sudaro 661,80 Eur, tačiau ši suma nevertintina kaip galutinė, nes vaikui, be to, reikalingas maistas, yra mokama už darželį kas mėnesį po 60 Eur, kūnas tepamas specialiais atopiniai odai skirtais tepalais, reikalingi kokybiški, nesintetiniai rūbai ir t. t. Iš paminėto atsakovo sąskaitos išrašo taipogi matyti, jog vien 2018 m. gruodžio mėnesį už vaistus atsakovas sumokėjo 130,00 Eur, 2019 m. birželio mėn. už vaistus sumokėjo 155 Eur, o tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog per mėnesį vaistams pakanka po 19 Eur.
34. Apeliantas nurodo, jog jų dukros širdies būklė yra gera, be veiklos sutrikimų, gydymo nereikia, mergaitė ne nuolat, o dažnai vaikšto ant pirštų galų, eisena normali, dinamikoje – būklė gerėja. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su ieškovės pozicija ir byloje esančiai įrodymais, kad mažametei dukrai nuo gimimo yra konstatuotas I–II laipsnio sistolinis širdies ūžesys, stebima dėl PPD ir padidėjusio kraujospūdžio, dėl to ją nuolatos stebi pediatrai, kardiologai, nefrologai. Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukros sveikata gerėja tik ieškovės nuolatinėmis pastangomis, tačiau jokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog vaikui nereikalingas tolimesnis gydymas ar ji pasveiko. Šalių dukrai nuo mažens yra konstatuotas specifinis judesių raidos sutrikimas, nuo 1 m. mergaitė pradėjo vaikščioti pasistiebusi, judesiai per čiurną riboti, pėda krypsta į medialinę pusę, todėl dukrai yra skiriama nuolatinė reabilitacija, jai taikoma kineziterapija, logoterapija, psichologo žaidimų terapija, masažai, todėl atlikus šias procedūras medicinos išraše nurodoma, jog būklė gerėja, tačiau šios procedūros turi būti nuolatos tęsiamos norint ateityje pasiekti, kad dukra galėtų normaliai vaikščioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad šalių nepilnametė dukra yra sveika ar jos būklė pagerėjusi, laikytini klaidinančiais, pasiremiant tik iš ligos išrašo konteksto pasirinktais, tikrosios būklės neatspindinčiais teiginiais. Byloje pateikti įrodymai apie nuolatinius vizitus pas gydytojus, specialistus, procedūrų ir reabilitacijos taikymas patvirtina, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, tačiau nuolatinių procedūrų ir gydymo taikymas padeda vaiko sveikatos būklei pagerėti, tačiau teigti, jog sutrikimai visai išnyko ir vaikas sveikas, pagrindo nėra.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog išklausius teismo posėdžio garso įrašą, matyti, kad net posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, jog tokia nepilnametės dukros sveikatos būklė yra išskirtinis ir neeilinis atvejis, kai vaikui reikia žymiai daugiau lėšų jo išlaikymui, nes vaikui reikalingas ypatingas maistas, tinkama apranga, ortopedinė avalynė, turi būti užtikrinti vaiko poreikiai sveikatai.
36. Teisminėje praktikoje pažymima, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
37. Pažymėtina, kad, remiantis bylos duomenimis, atsakovo sąskaitos išrašais, atsakovas pagal finansinę padėtį yra pajėgus teikti 400 Eur išlaikymą dukrai, kadangi ankstesniais laikotarpiais 2016–2017 m. pervesdavo po 500 Eur per mėnesį dukros išlaikymui, vėliau 2018–2019 m. skirtingas sumas pagal poreikį, tačiau beveik visuomet didesnį nei atsakovo prašomą nustatyti 250 Eur išlaikymą. Nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro beveik 3 000 Eur, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turimus įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo interesai dėl nustatyto 400 Eur dydžio išlaikymo yra pažeidžiami.
38. Nors apeliantas nurodo, kad jo prašomas nustatyti priteistino išlaikymo dydis – 250 Eur per mėnesį, yra gerokai didesnis, negu yra reikalingas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, kurių būtinumo nereikia net įrodinėti, teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių ir vien tik būtinųjų poreikių patenkinimas šiuo atveju neužtikrins nepilnamečio vaiko interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nesivadovavo minimalios mėnesinės algos dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi.
39. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, apelianto siūlomas kiek didesnės nei minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas – 250 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. – MMA – 607 Eur) negali būti vertinamas kaip pakankamas, nes tai akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus ir specialiuosius poreikius.
40. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visą šalių nepilnametės dukters išlaikymo naštą perkėlė atsakovui, kadangi ieškovei gyvenant kartu su dukra ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
41. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė tik dangstosi vaiko liga siekdama nedirbti, tačiau tokius argumentus paneigia gydytojų išvados ir jų rekomendacijos nuolatos tęsti reabilitacinį gydymą dėl esamų susirgimų, o sirgimo laikotarpius įrodo darželio nelankymo faktas (darželio pažyma) bei nuolatiniai vizitai pas gydytojus . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė aplinkybes dėl ieškovės nedarbo ir ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametei dukrai būdingi dažni susirgimai, dėl kurių ji negali nuosekliai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir turi būti slaugoma namuose, tai įrodo Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nepilnametė dukra ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė vidutiniškai 6 dienas per mėnesį. Nors ieškovė pagal amžių, sveikatos būklę, turimą išsilavinimą gali dirbti bei gauti stabilias pajamas, tačiau akivaizdu, jog dėl dukros sveikatos būklės ieškovės galimybė dirbti yra apribota. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai patvirtina, jog ieškovė negali dirbti dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, t. y. dukros ligos, o ne dėl nenoro dirbti ar siekio perkelti vaiko išlaikymo naštą atsakovui.
42. Apeliantas skunde nurodo, jog nėra duomenų, kad Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje būtų nurodyta, jog vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos. Toks argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, kadangi byloje surinkta pakankamai medicininių dokumentų, įrodančių nuolatinius vizitus pas gydytojus ir vaiko ligas. Be to, pažymėtina, kad visose ugdymo įstaigose (iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nelankomumas turėjo būti pateisinamas tik gydytojų pažymomis, priešingu atveju ugdytiniai yra pašalinami iš ugdymo įstaigos auklėtinių sąrašų.
43. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje priteisiant vaikui išlaikymą buvo tinkamai įvertinta šalių turtinė padėtis ir jų gaunamos pajamos. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis būtų įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
44. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šioje byloje akivaizdu, kad dėl dukros silpnos sveikatos ieškovė negali nuolatos dirbti, o apeliantas turi galimybę dirbti ir jo gaunamos pajamos yra pakankamos, kad galėtų teikti 400 Eur išlaikymą dukrai, todėl esant šioms nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas privalo prisidėti prie dukros išlaikymo didesne dalimi.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai atsižvelgė į vaiko poreikius, ginčijamas sprendimas yra pakankamai argumentuotas, išsamiai ir nuodugniai ištirtos ir įvertinos visos bylos aplinkybės, atsižvelgta į abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl jį keisti ar mažinti priteistą vaikui išlaikymą iki 250 Eur nėra pagrindo, kadangi tai pažeistų šalių nepilnametės dukros teises ir interesus.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
46. Apeliantas nurodo, kad nustatyta jo bendravimo su dukra savaitgaliais tvarka yra nelogiška, prieštaraujanti vaiko interesams, tiek vaikui, tiek tėvui nepatogi. Vaiko tampymas visą tėvui tenkantį savaitgalį išbalansuos vaiką, sukels jam nepatogumų ir įtampą, kol galiausiai vaikas apskritai nebenorės važiuoti pas tėtį savaitgaliais, kad nereiktų anksti keltis, vėl susirinkti daiktus, žaislus ir vėl važiuoti pirmyn atgal ir pan. Tokia situacija net trejiems metams į ateitį užprogramuoja, jog savaitgaliais vaikas ir tėtis niekaip neturės galimybių susiplanuoti kokios nors įdomesnės, įvairesnės veiklos, išvykų iš miesto ir pan., nes atsakovas privalės šeštadienio vakare būtinai parvežti dukrą miegoti pas ieškovę.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje abi šalys reiškė reikalavimus nustatyti bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylos šalių pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, padarė išvadą, kad vaiko gerai tiek sveikatos, tiek psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina yra ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su kai kuriomis išlygomis, kurių prašė atsakovas. Pažymėtina, kad šalių mažametei dukrai šiuo metu yra ypač svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas, tačiau numatyti visų bendravimo atvejų ir situacijų nustatant bendravimo tvarką yra neįmanoma. Todėl tėvams svarbiausi turi būti jų vaiko interesai, ir todėl tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus, turi vengti konfliktinių situacijų ir ieškoti kompromisų.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas ginčijamo sprendimo nustatytas bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, negali sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamai nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Iš skundo argumentų darytina išvada, kad apeliantas siekia ne maksimalaus bendravimo, o komforto ir patogumų sau, nes pasiėmus nepilnametę dukrą savaitgaliui su nakvyne, nereikės jos šeštadienį parvežti namo, o sekmadienį vėl pasiimti bei grąžinti.
49. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, todėl nustatant vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
50. Apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, jog vaiko pasilikimas pas tėvą nakvoti savaitgaliais būtų žalingas šalių dukrai. Tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vaiko nakvynės pas apeliantą išsamiai aiškinosi posėdžio metu ir netgi išvadą teikiančios institucijos atstovė teismui nurodė, jog esant šiuo metu tokiai dukros sveikatos būklei tikslinga atsakovui vaiką per naktį palikti, kai vaikas sulauks 9 metų, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į apelianto interesus nustatė 7 metų amžių ribą, kadangi minėtu laikotarpiu šalių dukra pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, bus labiau savarankiška ir, tikėtina, gal stabilizuosis jos sveikatos būklė, o atsakovas bus įgijęs reikiamų įgūdžių dukters priežiūrai užtikrinti. Nagrinėjau atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į apelianto interesus, bet ir nepilnametės dukros. Kadangi bylos medžiaga įrodo, jog vaikas serga atopiniu dermatitu, yra alergiškas, todėl jam turi būti ruošiamas atskiras maistas, netoleruotino alergeno patekimas į organizmą gali sužadinti ūmią ligos eigą. Taip pat turi specifinį judesių raidos sutrikimą, toliaregystę, nedidelį prieširdžių pertvaros defektą. Atsižvelgiant į nustatytas šalių dukters sveikatos problemos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl šių sveikatos sutrikimų vaikas turi specialių poreikių ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, gydymas ir mityba. Taip pat įvertinus išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, kad apeliantas neturi pakankamai įgūdžių pasirūpinti nepilnamete dukra, nesidomi jos specialiaisiais poreikiais, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m., t. y. beveik trejus metus, ir visą šį laikotarpį nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi vaiko kasdienine priežiūra, į tai, jog atsakovo atstovas patvirtino, kad būtent ieškovei yra geriausiai žinoma vaiko sveikatos būklė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai numatė tokią apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią iki 7 metų nėra numatyta nakvynių.
51. Apeliantas nurodo, jog jis pageidauja maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija tokį argumentą vertina kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas būtent atsižvelgęs į specifinį apelianto darbo pobūdį (6 savaitės užsienyje, 6 savaitės Lietuvoje), ir tai, kad jo galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra ribotos, todėl siekiant užtikrinti galimybę atsakovui maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, palaikyti jų tarpusavio ryšį, nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ne vieną darbo dieną per savaitę, kaip prašė ieškovė, o kelias darbo dienas, kaip ir siekė apeliantas.
52. Apeliantas nurodo, kad jis teisme nebuvo išklausytas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jo interesams atstovavo profesionalus advokatas ir jis turėjo teisę pasisakyti dėl bendravimo tvarkos, tai ir padarė. Be to, pažymėtina, kad teismui nebuvo pareikštas apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo jam išvykus, todėl darytina išvada, jog apeliantas pats nepageidavo atidėti teismo posėdžio, o jo interesams tinkamai atstovavo profesionalus advokatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesuvaržė atsakovo procesinių teisių, kadangi CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę teikti bylai reikšmingus paaiškinimus tiesiogiai ar per atstovą, todėl apeliantas ir pasinaudojo šia teise per savo atstovą. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apelianto nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir tai negali lemti kitokio šios bylos ginčo teisinio įvertinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra maksimaliai užtikrinanti atsakovo teisę bendrauti su vaiku, atitinka vaiko interesus, režimą, yra aiški, konkreti, užkertanti kelią dviprasmybėms ir ateityje galintiems kilti ginčams, tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus nustatyta pagrįsta ir teisinga dalytino kilnojamojo turto vertė, o priteistas išlaikymas vaikui yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų finansinėms galimybėms. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
55. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. sausio 8 d. sąskaita Nr. 20-0001 ir 2020 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 919207. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistina ieškovei 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.