Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo V. T. (V. T.) patikslintą priešieškinį ieškovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2008-05-30 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1031. (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė A. Š., 2015-04-14 gimimo įraše tėvai nurodyti – A. Š. ir V. T.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės A. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 2 987,84 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

9. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10. Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes santuokos metu jis nesirūpino šeima, neskirdavo laiko šeimai, o 2017 m. pradžioje paliko šeimą ir išsikėlė gyventi atskirai. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent ji šeimoje neatliko esminių pareigų, pareikalavo atsakovą išsikelti iš buto, kuriame gyveno šeima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno daugiau nei vienuolika metų. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nuo 2017 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, t. y. sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebeveda daugiau nei dvejus metus laiko. Įvertinus byloje esančius duomenis bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šalys visuomet pasižymėjo skirtingu būdu, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairūs nesutarimai. Vis dėlto, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad didesni šalių nesutarimai prasidėjo 2017 metais, t. y. šalims dar nenusprendus galutinai nutraukti santuokos. Iki nurodyto laikotarpio ginčo šalys, nors ir kartais konfliktuodamos, gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad šalys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl atmestinas ieškovės bei atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl kitos šalies kaltės ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

13. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – „Š.“, atsakovui – jo pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

14. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

17. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

18. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d .nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

19. Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas - transporto priemonė „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nedalus, ginčo dėl šio turto padalijimo, nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

20. Tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos už transporto priemonės „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimą. Teismas pažymi, jog nors ieškovė prašo nepriteisti atsakovui kompensacijos už jai tenkantį turtą, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pasiūlė ieškovei minėtą transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o pastarasis sumokėtų ieškovei kompensaciją už jam tenkantį turtą, ir tokiu būdu ieškovė išvengtų prievolės mokėti kompensaciją atsakovui bei įgytų piniginių lėšų naujai transporto priemonei įsigyti, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko.

21. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonė reikalinga nuvežti šalių nepilnametį vaiką pas gydytojus, į gydymo procedūras, darželį ir kt., taip pat nesudaro pagrindo atmesti atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Visų pirma, šie nepilnamečio vaiko poreikiai įvertinti minėtą transporto priemonę nuosavybės teise priteisiant būtent ieškovei. Antra, po santuokos nutraukimo transporto priemonė „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteista ieškovei, o ne šalių nepilnamečiam vaikui. Taigi, būtent ieškovė įgyja teisę šią transporto priemonė valdyti, naudotis bei disponuoti ja savo nuožiūra. Trečia, ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlymu nurodytą turtą asmeninės nuosavybės teise palikti jam, sumokant ieškovei kompensaciją, kurią ieškovė galėtų panaudoti kitai transporto priemonei įsigyti, taip užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, t.y. ieškovei esminę reikšmę turėjo būtent transporto priemonės „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas. Ketvirta, nepilnamečio vaiko poreikių, susijusių su transporto išlaidomis, tenkinimas taip pat vertintinas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

23. Atsižvelgus į Sprendimo 20, 21, 22 punktuose nurodytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteistina 3 850,00 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią ½ dalį kilnojamojo turto.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

25. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. CK 3.174 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Taigi, vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti, todėl turi būti įvertintas vaiko amžius ir jo brandumas.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ketverių metų amžiaus, ji faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

27. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, jog visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Lygios tėvo pareigos savo vaikams yra numatyta ir CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ketverių metų amžiaus, jai diagnozuoti sveiktos sutrikimai: atopinis dermatitas, specifinis judesių raidos sutrikimas, toliaregystė, nedidelis prieširdžių pertvaros defektas. Dėl sveikatos sutrikimų nepilnametei A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), reikalinga speciali priežiūra, gydymas, mityba ir kt. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija sutinka su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymu. Paaiškino, kad atsakovas neturi pakankamai įgūdžių pasirūpinti nepilnamete dukra, nesidomi jos specialiaisiais poreikiais, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nenumatant nakvynių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, specialius poreikius, tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m., t.y. beveik trejus metus, visą šį laikotarpį nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi vaiko kasdienine priežiūra, į tai, jog atsakovo atstovas patvirtino, kad būtent ieškovei yra geriausiai žinoma vaiko sveikatos būklė ir su ja susiję vaiko poreikiai, tačiau atsakovas yra likęs dėti pastangas išmokti užtikrinti tinką dukters sveikatos priežiūrą, teismas vertina, jog yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvienos bendravimo dienos vakare vaiką grąžintų į jo gyvenamąją vietą, ir tik vėliau tokią, pagal kurią vaikas su atsakovu liktų per naktį. Tokiu būdu, vaikui būtu sukurtas saugumo jausmas, didesnis pasitikėjimas tėvu, būtų sudarytos sąlygos atsakovui palaipsniui įgyti reikiamus įgūdžius dukters priežiūrai užtikrinti.

30. Vis dėlto, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, akivaizdu, kad jam esant išvykus iš Lietuvos, atsakovo galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra ribotos, todėl siekiant užtikrinti galimybę atsakovui maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, palaikyti jų tarpusavio ryšį, tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ne vieną darbo dieną, kaip nurodyta ieškinyje, o kelias darbo dienas.

31. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, pagal kurią vaikas su atsakovu liktų per naktį, kai nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks devynerių metų amžiaus, tačiau teismo vertinimu šis laikotarpis yra pernelyg ilgas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad minėtą bendravimo tvarką tikslinga nustatyti nepilnametei A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus septynerių metų amžiaus, kadangi tikėtina, jog minėtu laikotarpiu ji pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, bus labiau savarankiška, atsakovas bus įgijęs reikiamų įgūdžių dukters priežiūrai užtikrinti.

32. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina tokia bendravimo tvarka:

- atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ketvirtadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks septynerių metų amžiaus atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20.00 val.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks septynerių metų amžiaus atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus septynerių metų amžiaus atsakovas nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.);

- kiekvienais neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais, atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais, atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val.;

- kiekvienais poriniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Naujuosius metus - nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus - nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos sausio 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais, atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus - nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų antrąją dieną;

- kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- kiekvienais poriniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų pirmąją dieną;

- kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną (balandžio 7 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną (balandžio 7 d.);

- ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia savo gimimo dieną (kovo 30 d.) ir Motinos dieną;

- atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia savo gimimo dieną (balandžio 16 d.) ir Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas nepilnamečio vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja du kartus po vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove.

33. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, jog ieškovė neturi teisės vaiko išsivežti į užsienį be jo sutikimo. Teismas pažymi, jog CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.

34. Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas atmestinas.

35. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

37. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Vertindamas priteistino išlaikymo dydį teismas pažymi, jog byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turi sveikatos sutrikimų: jai diagnozuotas atopinis dermatitas, specifinis judesių raidos sutrikimas, toliaregystė, nedidelis prieširdžių pertvaros defektas. Dėl sveikatos sutrikimų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turi naudoti specialius tepalus, emolientus, laikytis tinkamo mitybos rėžimo, avėti specialią avalynę ir kt.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami gydomieji masažai (po 7,40 Eur), už dukters gydymosi priemones ieškovė 2019 m. birželio mėn. patyrė 71,77 Eur išlaidų, 2019 m. spalio mėn. – 54,50 Eur išlaidų, už dukters gydymo procedūras 2019 m. spalio mėn. ieškovė patyrė 50,00 Eur išlaidų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė taip pat patiria 58,50 Eur išlaidų per mėnesį už dukters darželį, nepilnametis vaikas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lanko vaikų ugdymo studiją „Vunderkindai“, vieno užsiėmimo kaina – 20,00 Eur, vieno mėnesio abonemento kaina (10 užsiėmimų) – 150,00 Eur.

42. Teismas taip pat pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti pakanka iš viso 500,00 Eur per mėnesį, t. y. jis turėtų teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur per mėnesį, tačiau iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas iš esmės visuomet nepilnametei dukrai teikė didesnį nei 250,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t.y. 2018 m. sausio mėn. – 250,00 Eur, 2018 m. vasario mėn. – 400,00 Eur, iš kurių dalis skirta vaiko gydymo procedūroms, 2018 m. kovo mėn. – 680,00 Eur, iš kurių 60,00 Eur už roges, 70,00 Eur už avalynę, 300,00 Eur už vaiko gimtadienį, 2018 m. balandžio mėn. – 380,00 Eur, iš kurių 130,00 Eur už rūbus, 2018 m. gegužės mėn. – 320,00 Eur, iš kurių 70,00 Eur už vaiko dviratį, 2018 m. birželio mėn. – 390,00 Eur, iš kurių 140,00 Eur už chirurgą ir rūbus, 2018 m. liepos mėn. – 250,00 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 250,00 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 600,00 Eur, iš kurių dalis už rūbus, darželį, vaiko kėdutę, 2018 m. spalio mėn. – 610,00 Eur, iš kurių dalis už inhaliatorių, reabilitaciją, tapybos užsiėmimus, 2018 m. lapkričio mėn. – 450,00 Eur, iš kurių dalis už darželį, rūbus, 2018 m. gruodžio mėn. – 510,00 Eur, iš kurių 130,00 Eur gydytojo paslaugas, 2019 m. sausio mėn. - 380,00 Eur, iš kurių 130,00 Eur už darželį ir vaistus, 2019 m. vasario mėn. - 470,00 Eur, iš kurių 220,00 Eur už mokyklą, 2019 m. kovo mėn. - 550,00 Eur, iš kurių 300,00 Eur už vaiko gimtadienį, 2019 m. balandžio mėn. - 350,00 Eur, iš kurių 100,00 Eur už vaiko gimtadienį, 2019 m. gegužės mėn. – 370,00 Eur, iš kurių 120,00 Eur už darželį ir rūbus, 2019 m. birželio mėn. – 505,00 Eur, iš kurių 255,00 Eur už vaistus ir gydytojo konsultaciją, 2019 m. liepos mėn. – 310,00 Eur, iš kurių 60,00 Eur už avalynę, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 500,00 Eur, iš kurių 250,00 Eur už rūbus ir lovą.

43. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas neginčija, jog dukrai gali būti reikalingos papildomos išlaidos, susijusios su jos sveikatos priežiūra, ir kilus tokiam poreikiui atsakovas sutinka jas apmokėti. Teismas pažymi, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turi būti įvertinti visi nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai, įskaitant išlaidas už sveikatos priežiūrą. Išlaikymo priteisimo tikslas yra užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, užkirsti kelią ateityje kilti ginčui tarp šalių dėl šių išlaidų atlyginimo, tokiu būdu užtikrinant vaiko poreikių patenkinimą. Taigi, aplinkybė, jog atsakovas sutinka apmokėti dalį ateityje atsirasiančių išlaidų už nepilnamečio vaiko gydymą nesudaro pakankamo pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydį.

44. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Ieškovės noras patenkinti dukters norus, kurie nėra būtini vaiko vystymuisi ir dėl kurių ieškovė patiria papildomas išlaidas dukters išlaikymui, yra suprantamas ir galimas, tačiau negali būti priežastis konstatuoti didesnius vaiko poreikius ir atitinkamai iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei dukrai objektyviai reikalinga. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog dukters gimtadieniui reikia 35,00 Eur per mėn. (420,00 Eur per metus), kitoms išlaidoms (draugų gimtadieniai, iškylos ir kt.) reikia 50,00 Eur per mėnesį (600,00 Eur per metus). Teismas pažymi, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vis dėlto, išlaidos, skiriamos nepilnamečio vaiko užsiėmimams, laisvalaikiui bei pramogoms, turi būti derinamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį.

46. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė niekur nedirba. Teismo posėdžio metu atsakovas atstovas patvirtino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 2 987,84 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį.

47. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ir ieškovė, ir atsakovas, yra sveiki ir darbingi, kas sudaro jiems prielaidas dirbti bei gauti stabilias pajamas.

48. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju spendžiant klausimą dėl šalių galimybės prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, svarbu atsižvelgti į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai reikalinga papildoma priežiūra. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametei A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būdingi dažni susirgimai, dėl kurių ji negali nuosekliai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir turi būti slaugoma namuose. (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-05-31 nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanke vidutiniškai 6 dienas per mėnesį. Taigi, nors atsižvelgiant į ieškovės amžių, sveikatos būklę, turimą aukštąjį išsilavinimą, ji gali dirbti bei gauti stabilias pajamas, tačiau, akivaizdu, kad dėl šalių nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, ieškovės galimybė dirbti yra apribota. Teismas taip pat pažymi, jog įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog šalys yra susitarusios, jog būtent ieškovė rūpinsis nepilnamečio vaiko kasdienine priežiūra. Atsakovas šiuo atveju nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su juo ir tokiu būdu įgyti prievolės rūpintis kasdienine vaiko priežiūra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi.

49. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, šalių turtinę padėtį ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 400,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-01) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

50. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

51. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-09-13 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 974,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 154,00 Eur žyminio mokestis, 700,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 120,00 Eur už turto vertinimą. Patenkinus 70 proc. ieškinio reikalavimų ir 50 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 584,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (974,00 Eur x 60 proc.).

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 176,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 176,00 Eur žyminio mokestis, 1 000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 70 proc. ieškinio reikalavimų ir 50 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 470,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 176,00 Eur x 40 proc.).

54. Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 114,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (584,40 Eur - 470,40 Eur).

55. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 108,00 Eur (400,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

56. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 70 proc. ieškinio reikalavimų ir 50 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 4,12 Eur (10,30 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 6,18 Eur (10,30 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1031), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Š. palikti jos pavardę – Š., atsakovui V. T. (V. T.) palikti jo pavardę – T..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Ieškovei A. Š. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „VW TIGUAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės A. Š. 3 850,00 Eur kompensaciją atsakovui V. T. (V. T.) už didesnę dalį jai tenkančio turto.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. Š..

Nustatyti atsakovo V. T. (V. T.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

- atsakovas V. T. (V. T.) nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- atsakovas V. T. (V. T.) nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ketvirtadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulauks septynerių metų amžiaus atsakovas V. T. (V. T.) nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20.00 val.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulauks septynerių metų amžiaus atsakovas V. T. (V. T.) nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulaukus septynerių metų amžiaus atsakovas V. T. (V. T.) nepilnametį vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.);

- kiekvienais neporiniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulauks septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulaukus septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val.;

- kiekvienais poriniais metais ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Naujuosius metus - nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.;

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulauks septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus - nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki gruodžio 31 d. 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos sausio 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) sulaukus septynerių metų amžiaus, kiekvienais poriniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku praleidžia Naujuosius metus - nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Šv. Velykų antrąją dieną;

- kiekvienais poriniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- kiekvienais poriniais metais ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Velykų pirmąją dieną;

- kiekvienais poriniais metais atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo dieną (balandžio 7 d.), pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- kiekvienais neporiniais metais ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną (balandžio 7 d.);

- ieškovė A. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia savo gimimo dieną (kovo 30 d.) ir Motinos dieną;

- atsakovas V. T. (V. T.) su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia savo gimimo dieną (balandžio 16 d.) ir Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas V. T. (V. T.) nepilnamečio vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove;

- nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas V. T. (V. T.) nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja du kartus po vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove.

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. Š. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T.) 114,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Š..

Priteisti iš ieškovės A. Š. į valstybės biudžetą 4,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T.) į valstybės biudžetą 108,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.