- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2-12559-359/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00411-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti iki santuokinę pavardę Č., atsakovui M.; santuokos metu įgytą, atsakovo D. M. vardu įregistruotą transporto priemonę VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui D. M., ieškovei priteisiant 2.100,00 Eur kompensaciją; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja ieškovės D. M. ir atsakovo D. M. nuosavybe; priteisti ieškovei D. M. 11 165,00 Eur piniginę kompensaciją už 2/3 santuokoje įgyto nekilnojamojo turto; visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal su UAB „Mogo LT“ sudarytą 2017 m. balandžio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui D. M.; priteisti iš atsakovo D. M. 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti išlaikymą neįgaliam nuo vaikystės pilnamečiam sūnui N. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po ½ dalį Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo teismo sprendimo priėmimo iki N. M. gyvos galvos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė:
1.1. Su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje jiems gimė trys sūnūs – D. M., M. M. ir N. M., kurie visi jau yra pilnamečiai. N. yra neįgalus, netektas darbingumas sudaro 80%, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o ieškovė paskirta globėja, todėl sūnus N. visuomet gyveno su ieškovu ir atsakove, o šiuo metu – su ieškove. Iki santuokos sudarymo ieškovė jau buvo pagimdžiusi dukrą G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriai atsakovas davė savo pavardę, tačiau atsakovas nėra biologinis G. M. tėvas. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad atsakovas 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje paliko šeimą ir persikėlė gyventi pas kitą moterį. Grįžęs į namus, 2018 m. sausio 2 d. atsakovas pareiškė, kad nori laisvės ir kartu su ieškove negyvens, o joks susitaikymas nėra galimas. Šiuo metu atsakovas gyvena pas E. I., būtent dėl kurios paliko bendrus su ieškove namus (šios moters gyvenamosios vietos adresas ieškovei nėra žinomas, todėl ieškinyje nurodomas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, t. y. atsakovo motinos namų adresas). Atsakovo elgesys pasikeitė dar 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet jis pradėjo slėpti telefoną, nebendrauti. Tuo metu ieškovė dar nesuprato pasikeitusio atsakovo elgesio priežasčių, tačiau, kaip paaiškėjo 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, priežastimi buvo kita moteris ir atsakovo neištikimybė. 2018 m. vasario 4 d. ši minėta moteris – E. I., skambino ir rašė žinutę ieškovei, klausdama, ką ieškovė gali papasakoti apie atsakovą. 2018 m. vasario 15 d. ši moteris savo Facebook paskyroje įkėlė nuotrauką, kurioje matyti atsakovas. Taigi atsakovo santykiai su kita moterimi yra vieši ir atsakovas savo neištikimybės neslepia. Negana to, ieškovei tapo žinomas atsakovo ir E. I. 2018 m. sausio 18 d. susirašinėjimas Facebook socialiniame tinkle, iš kurio aišku, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi rūpinasi ne šeima, o kita moterimi. Antra, atsakovas visą santuokinį gyvenimą dažnai ir nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėręs tapdavo agresyvus, smurtaudavo, o neretai savo veiksmais keldavo pavojų ne tik ieškovės, bet ir vaikų gyvybei bei sveikatai. Ieškovė visą santuokinį gyvenimą kentėjo atsakovo smurtą, tačiau jokioms institucijoms nesiskundė, policijos pareigūnų nekviesdavo, kadangi bijojo netekti vaikų arba būti pripažinta netinkama neįgalaus sūnaus N. globėja. Atsakovas žinojo šias ieškovės baimes, todėl tokia situacija naudojosi ir net nesistengė keisti savo elgesio ir valdyti agresijos, smurto ir neadekvataus elgesio priepuolių. Negana to, atsakovo smurto priepuolių aukomis ne kartą yra tapę tiek jo paties giminaičiai, tiek ir kaimynai. Atsakovas bendruose su ieškove namuose išdaužė daiktus, langus, pečių, sulaužė duris, išgręžė durų spynas, išsinešė įvairus daiktus (pvz. mikrobangų krosnelę), ir ieškovės visai šeimai paruoštų daržovių atsargas. Atsakovas kartais grįždamas namo suniokojo vienintelį šeimos turimą gyvenamąjį būstą, o išdaužęs pečių paliko ieškovę ir neįgalų sūnų N. gyventi nešildomose patalpos ir dėl šios priežasties ieškovė neturėjo kitos išeities kaip tik 2017 m. gruodžio pab. išsikraustyti gyventi pas dukrą G. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prieš keletą dienų buvo grįžusi į namus pasiimti kai kurių jai būtinų daiktų, tačiau atsakovas ją apkaltino vagyste ir surašė pareiškimą policijai. Negana to, ant stalo buvo paliktas kryžius su šalia degančia žvake Ieškovės manymu, atsakovas siekia ją įbauginti, siekia emociškai sužlugdyti, kad ji nekeltų jokių reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ir kartu užgyvento turto dalybų.
1.2. Atsakovas santuokos metu įgijo ir savo vardu įregistravo transporto priemonę VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra įgijusi teisės vairuoti, jos vardu jokios transporto priemonės nėra įregistruotos. Automobilis buvo įgytas 2017 m. balandžio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Mogo LT“, pagrindu. Pagal sudarytą sutartį įmokos už transporto priemonę turi būti mokamos iki 2018 m. birželio 1 d. Nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimus už šį automobilį iš savo banko sąskaitos atlikdavo ieškovė, atsakovas pats jokių įmokų nemokėjo, nes nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo bedarbis ir neturėjo pajamų. Kai atsakovas išėjo iš namų, ieškovė įmokų mokėjimą nutraukė, kadangi atsakovas ne tik paliko šeimą, tačiau ir pasiėmė automobilį VW Phaeton, kurį naudoja išimtinai savo asmeninėms reikmėms. Kadangi atsakovas po to, kai paliko šeimą, automobilį naudoja tik savo asmeniniams poreikiams, o ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo, po santuokos nutraukimo teismo prašo šį automobilį palikti atsakovui, tačiau ieškovei priteisti ½ šio automobilio vertės, t. y. 2.100,00 Eur.
1.3. Atsakovas D. M. pagal 2016 m. gegužės 23 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 25 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgijęs gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo, 1992 m., ieškovė su atsakovu už turimus investicinius čekius (apie 60.000 investicinių čekių), taip pat padedami ieškovės ir atsakovo tėvų įsigijo apleistą kultūros namų pastatą. Šis įgytas pastatas buvo įregistruotas atsakovo motinos A. R. V. vardu, tačiau pastatą toliau tvarkėsi ir jame gyveno ieškovė, atsakovas ir jų vaikai. Dalis įsigyto kultūros namų pastato buvo nugriauta ir pertvarkyta į gyvenamąjį namą, pakeista statinio paskirtis. Vėliau buvo tvarkomas kiemas, o 2014 metais įsigyta ir valstybinė žemė, ant kurios stovi pastatas, tačiau kaip ir gyvenamasis namas buvo įregistruota atsakovo motinos A. R. V. vardu. Įsigytame žemės sklype, šalia gyvenamojo namo, šalys pasistatė ir dar du papildomus, 55 ir 60 kv. m. statinius. Nepaisant to, kad visas minėtas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas atsakovo motinos vardu, tačiau ieškovė su atsakovo iš savo bendrų šeimos pajamų, taip pat imdami daugybę paskolų bei finansiškai padedami dukros G., apleistą kultūros namų pastatą pertvarkė į gyvenamąjį namą, kuriame visuomet kartu su vaikais visą laiką ir gyveno. Namo pertvarkymui ir įrengimui, šalys buvo gavusios kreditus. 2010-2017 m. laikotarpiu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas buvo remiami dukros G. M. Per šį nurodytą laikotarpį G. į tėvų banko sąskaitas pervedė 3 643,06 Eur, kita dalis pinigų (apie 4.000,00 Eur) buvo duota grynaisiais pinigais. Nors gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įregistruoti atsakovo motinos A. R. V. vardu, kuri visą šį turtą 2016 m. gegužės 23 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 25 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido savo sūnui, atsakovui D. M., tačiau tokia teisinė turto registracija neatitinka faktinės situacijos bei tikrojo tikslo. Ieškovė lygiai taip pat kaip ir atsakovas prisidėjo prie šio įgyto turto pertvarkymo ir rekonstrukcijos į gyvenamąjį būstą. Atsakovo motina R. V. pati šio statinio nerekonstravo, darbų neorganizavo, savo lėšomis prie statinio rekonstrukcijos neprisidėjo, niekada šiame pastate niekada negyveno.
1.4. Ieškovė prašo pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat spręstinas klausimas dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymime, kad ieškovė nuolat slaugo ir prižiūri neįgalų sūnų N., kuriam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o netektas darbingumas sudaro 80%. 2017 m. birželio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017 ieškovė buvo paskirta sūnaus N. globėja bei turto administratore, o 2017 m. liepos 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu iki 2037-09-22 ieškovei suteiktas asmens, slaugančio neįgalų asmenį, draudžiamo socialiniu draudimu valstybės lėšomis, statusas. Dėl nuolatinės slaugos poreikio ir būtinybės nuolat būti su sūnumi ir jį prižiūrėti, ieškovė neturi galimybių dirbti, o ši ne nuo pačios ieškovės priklausanti aplinkybė, turi esminę reikšmę ieškovės turtinei padėčiai. Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kadangi dėl teisinių žinių neturėjimo ir pernelyg didelio patiklumo, besąlygiškai pasikliovė savo sutuoktiniu, kuris dabar ne tik ją paliko dėl kitos moters, tačiau taip pat tapo vieninteliu viso šeimos kartu užgyvento turto savininku. Vienintelės ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu yra už neįgalų sūnų gaunama pašalpa, per mėnesį sudaranti 504,00 Eur. Taigi akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, kadangi už gaunamus pinigus ji privalo tinkamai pasirūpinti neįgaliu sūnumi bei pačia savimi. Taip pat, atsakovas bendruose su ieškove namuose išdaužė daiktus, langus, pečių, sulaužė duris, išgręžė durų spynas, išsinešė įvairus daiktus (pvz. mikrobangų krosnelę), ir ieškovės visai šeimai paruoštų daržovių atsargas. Atsakovas kartkartėmis grįždamas suniokojo vienintelį šeimos turimą gyvenamąjį būstą, o išdaužęs pečių paliko ieškovę ir neįgalų sūnų N. gyventi nešildomose patalpose. Dėl šios priežasties ieškovė ne tik neturėjo kitos išeities kaip tik išsikraustyti gyventi pas dukrą G., tačiau į tokius suniokotus namus net nebegali grįžti gyventi. Jeigu teismas pripažins gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl negalimumo gyventi suniokotame šeimos būste ir pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ieškovė prašo priteisti jai piniginę kompensaciją už 2/3 santuokoje įgyto turto. Vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašuose nurodytomis gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo vertėmis, bendra turto vertė sudaro 16.748,00 Eur, todėl ieškovei priteistinos kompensacijos vertė sudaro 11.165,00 Eur sumą.
1.5. Šio ieškinio pateikimo metu dar nebuvo galutinai atsiskaityta tik už automobilį VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo įgytas atsakovui su UAB „Mogo LT“ sudarius 2017 m. balandžio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą sutartį įmokos už transporto priemonę turi būti mokamos iki 2018 m. birželio 1 d. Įmokas už šį automobilį iki 2017 m. gruodžio 28 d. atlikdavo ieškovė, kadangi atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo bedarbis ir neturėjo pajamų. Kai atsakovas išėjo iš namų, ieškovė įmokų mokėjimą nutraukė, kadangi atsakovas ne tik paliko šeimą, tačiau ir pasiėmė automobilį VW Phaeton, kurį naudoja išimtinai savo asmeninėms reikmėms. Kadangi ieškovė po santuokos nutraukimo transporto priemonę prašo palikti atsakovui, įsiskolinimą už šią transporto priemonę po santuokos nutraukimo prašo pripažinti asmenine atsakovo D. M. prievole. Jei nėra žinoma ar atsakovas mokėjo įmokas už automobilį nuo 2018 m. sausio mėn.Kreditorius apie teikiamą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra informuotas, išsiunčiant jam pranešimą.
1.6. N. M. turi sunkią psichinę negalią, serga epilepsija, sunkiai vaikšto ir nekalba. N. M. darbingumo atgavimas nėra įmanomas, todėl išlaikymas jam turės būti teikiamas visą jo gyvenimą. Be to, išlaikymas yra skiriamas kasdieniniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad neįgalus vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas gyventi, už jo sveikatos būklę, jo poreikių tenkinimą, todėl net jeigu atsakovas ir teigtų neturintis pajamų bei galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, vaiko poreikiai dėl to nukentėti negali.
1.7. Ieškovė nurodė, kad didelę santuokinio gyvenimo dalį kentėjo atsakovo agresiją ir smurtą, buvo žeminama, įžeidinėjama. Atsakovas išgėręs visiškai nebesivaldydavo, todėl ne kartą ieškovei su vaikais teko bėgti iš namų, baiminantis dėl savo gyvybių. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo elgesio ieškovė daugelį metų kentėjo fizinį skausmą, buvo žeminama, įžeidinėjama, atsakovas yra neištikimas, visiškai nesirūpina neįgaliu sūnumi ir jo priežiūrą paliko vien tik ieškovei, paliko šeimą be gyvenamojo būsto, ieškovė mano, kad yra visos sąlygos neturtinei žalai priteisti, kurią ieškovė vertina 5.000,00 Eur suma.
Atsiliepimas
1.8. Ieškovė pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas meluoja teigdamas, jog būdamas ramaus būdo siekė išsaugoti šeimą ir gyveno dėl vaikų. Atsakovas niekuomet nebuvo ramaus būdo, mėgdavo išgerti, o išgėręs tapdavo agresyvus, smurtaudavo tiek prieš ieškovę, tiek ir prieš vaikus. Atsakovo smurto priepuolių aukomis ne kartą yra tapę netgi jo paties giminaičiai bei kaimynai. Atsakovas niekuomet nebuvo viešai žeminamas ar negerbiamas, jo atžvilgiu niekada nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Šventės, apie kurią atsakovas rašo savo priešieškinyje, metu būtent atsakovas padaugino alkoholio, eilinį sykį jam kilo agresijos priepuolis, ko pasėkoje ieškovė ir jos dukra G. siekė atsakovą nuraminti. Atsakovo elgesys buvo toks neadekvatus, kad jis spyrė savo dukrai G. į pilvą, o ją ginti įsikišo ir jos sutuoktinis. Atsakovas nesupranta savo elgesio, nesugeba jo adekvačiai įvertinti, o šeimos bandymą jį suvaldyti ir nuraminti aiškina kaip nepagarbą, žeminimą bei fizinį smurtą. Atsakovas išsigalvoja visiškai nebūtus dalykus, niekas iš šeimos narių savo pačių geriamo šulinio vandens neteršė, be to, kartu su priešieškiniu nepateikė jokių įrodymų nei apie atliktą tyrimą, nei apie jo rezultatus. Atsakovas klaidina teismą, jog 2018 m. sausio 2 d. ieškovė jį išvijo iš namų. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovas 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje paliko šeimą ir persikėlė gyventi pas kitą moterį. Grįžęs į namus, 2018 m. sausio 2 d. atsakovas pareiškė, kad nori laisvės ir kartu su ieškove negyvens, o joks susitaikymas nėra galimas. Taigi ne ieškovė išvijo atsakovą, o jis pats pareiškė, kad šeimą palieka. Iš ieškovės ir atsakovo imtų paskolų, taip pat kartu su dukros G. B. finansine pagalba kultūros namų pastatas buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą, šalia pastatyti kiti mažesni statiniai. Namo pertvarkymas buvo daromas bendromis sutuoktinių lėšomis, bendru darbu, todėl ieškovė teisėtai siekia savo užgyvento turto dalies. Ieškovė apie atsakovo draugę E. I. ir jų artimus santykius yra pateikusi konkrečius įrodymus. Jų sdūnus N. M. nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto nominalo, negali savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, todėl atsakovo teiginiai, jog sūnus gali nueiti apsipirkti, yra absoliučiai neteisingi. Jeigu atsakovas teigia nejaučiantis iš vaikų pagarbos ar lojalumo, tai tokį vaikų elgesį galėjo nulemti tik paties atsakovo netinkamas elgesys ir bendravimas su vaikais, jo smurtavimas, girtavimas ir pan. Ieškovė ne tik tvarkiusi šeimos buitį bei prižiūrėjo neįgalų sūnų, bet ir dirbo kituose darbuose ką įrodo teismui pateikti įrodymai apie ieškovės darbovietes ir gautas pajamas. Atsakovo tėvai, nors jų vardu ir buvo įregistruotas pastatas, jo niekada neremontavo, nerekonstravo ir jokiais pinigais prie ieškovo ir atsakovo buities pagerinimo neprisidėjo. Viskas buvo daroma tik iš ieškovės ir atsakovo uždirbtų pinigų tikslu statinį pertvarkyti į gyvenamąjį namą, kuriame vis šeima visą laiką ir gyveno. Nors atsakovas prie priešieškinio pridėjo porą jo mamos vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir lizingo sutartį 687,55 Lt sumai, tai niekaip neįrodo, kad įsigytas prekes A. R. V. panaudojo ieškovės ir atsakovo, o ne savo namo remontui. Be to, už vos keletą tūkstančių litų apleisto kultūros namų pastato pertvarkymas į gyvenamąjį namą, neįmanomas, todėl ne ieškovė kėsinasi į svetimą turtą, o būtent atsakovas meluodamas siekia išsaugoti jam vienam motinos padovanotą, tačiau kartu su ieškove užgyventą, turtą. Dukra G. mokėsi valstybės finansuojamoje studijų vietoje, todėl už mokslą niekuomet nemokėjo. Pragyvenimo išlaidoms buvo pasiėmusi iš banko paskolą, vėliau susirado darbą. Iš savo gaunamų pinigų ji ne tik išlaikydavo save, tačiau paremdavo ir savo tėvus, nuolat siųsdama jiems pinigų. Vestuvės buvo surengtos taip pat iš asmeninių pačios G. ir jos vyro pinigų. Nors atsakovas teigia šias aplinkybes įrodinėsiantis pridėtais sąskaitų išrašais, tačiau juose nėra jokių G. mokslams ar vestuvėms darytų mokėjimo pavedimų, priešingai, matomos dar iki vestuvių G. atsakovui pervedamos nemažos sumos, todėl atsakovo teiginiai apie paskolą vestuvėms ir mokslams yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo reikalavimas priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais, neva jis yra žeminamas ir psichologiškai paveiktas. Pats atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, susirado kitą moterį ir yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl jokia neturtinė žala jam nebuvo padaryta.
1.9. Teismo posėdžio metu, ieškovė ir jos atstovas nurodė, jog atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja dviem aspektais – žiaurus elgesys bei atsakovo neištikimybės faktais. Ieškovė pateikia „Facebook“ susirašinėjimą tarp atsakovo ir E. I., kuriame matomas meilus bendravimas, kuris vyko faktinės santuokos metu. Iš šio susirašinėjimo metu matosi meilūs žodžiai, kurių vedęs vyras turėtų nevartoti, kalbama apie meilę, todėl šis susirašinėjimas patvirtina atsakovo neištikimybę. Atsakovas prieš ieškovę smurtavo ir tai paliudijo jų pilnamečiai vaikai. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovo žiaurų elgesį. 1992 m. buvo privatizuoti kultūros namai ir buvo rekonstruoti į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Statyba ir remontai buvo daryti šalių ir jų vaikų, minėtame objekte niekada nebuvo atsakovo tėvų, o ypač atsakovo motinos indėlio statant minėtus objektus. Į bylą pateikti paskolų dokumentai ir statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai ir visos šios statybinės medžiagos buvo naudotos objekto statybai. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog pasirinkta atkuriamoji objekto vertė, o ne rinkos, todėl, jog šalys pačios sudėjo pinigus šiam objektui sukurti, o ne nusipirko jį už rinkos vertę. Su ieškove lieka gyventi šalių neįgalus sūnus, atsakovas prieš ją vartojo smurtą, gadino bendrą šalių užgyventą turtą, todėl atsakovo elgesys parodo, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Automobilis VW Phaeton yra pirktas atsakovo naudojimui, todėl jis turėtų likti atsakovui, tačiau ieškovei turi būti priteista kompensacija. Automobilio kaina buvo 4 200 Eur, todėl prašoma priteisti kompensacija sudaro 2 100 Eur, kadangi automobilis pirktas imant paskolą ir mokant ją iš šeimos lėšų. Ieškovė patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą, kadangi ieškovei buvo neištikimas, jai labai skaudu matyti situaciją, kai jos sutuoktinis rašo meilias žinutes kitai moteriai, matyti situaciją, kada naujoji atsakovo moteris rašo „Facebook“ ieškovei klausimus apie jos vyrą, kaip jį apibūdintų. Ieškovė patyrė atsakovo smurtą, tai įrodo pateikiama fotonuotrauka. Todėl buvo patirti dideli dvasiniai išgyvenimai. Šalių neįgaliam vaikui N. M. reikalinga nuolatinė priežiūra. Byloje pateikta vaiko poreikių finansinė išraiška, todėl ieškovė mano, jog tėvas turėtų prisidėti prie išlaikymo. Mokama šalpos neįgalumo pensija skirta N. M., slaugos pensija yra mokama motinai, kadangi ji negali dirbti. Todėl nėra pagrindo skaičiuoti, jog N. M. vienas gauna virš 500 Eur. Atsakovas yra darbingas, todėl ieškovė reikalauja, kad iš atsakovo būtų priteista ½ dalį Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.
II. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. M. ir D. M., nutraukti dėl ieškovės kaltės; nutraukiant santuoką šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš D. M. pilnamečiui neįgaliam sūnui N. M. išlaikymą (paramą), mokant periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki gyvos galvos; pripažinti turtą – automobilį VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.; pripažinti prievolę UAB „Mogo LT“, asmenine atsakovo prievole priteisiant ją vykdyti asmeninėmis atsakovo lėšomis; priteisti iš atsakovės visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
1.1. Atsakovas priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prieš santuokos sudarymą su ieškove, ji buvo kiek kitokio būdo, tačiau palaipsniui išryškėjo ieškovės ūmus charakteris, jos savanaudiškos paskatos, tad faktiškai nuo santuokos pradžios darnos ir sėkmingo šeimyninio gyvenimo nebuvo dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė nuolatos keldavo konfliktus, liguistai pavydėdavo atsakovo, nuteikinėjo vaikus, siekė sau naudos, nors atsakovas, būdamas ramaus būdo, siekė išsaugoti šeimą, gyveno dėl vaikų. Tai, kad atsakovas suteikė savo pavardę ieškovės dukrai G., gim. (duomenys neskelbtini), jau rodo, kad jo požiūris į šeimą buvo atsakingas, nes norėjo, kad visi vaikai turėtų vienodas pavardes, kad nekiltų nesklandumų ir negerovių patiems vaikams. Atsakovas faktiškai neišskyrė šeimoje nei vieno vaiko, visus mylėjo vienodai. Atsakovui nesuprantamas ieškovės elgesys, nes ji pati sukėlusi eilinius konfliktus, kuomet ieškovui teko dėl ieškovės elgesio kreiptis į policiją, viešai buvo jo atžvilgiu pokylyje demonstruojama nepagarba ir pažeminimas, noras gyventi svetima sąskaita ir ne pagal pajamas (tai patvirtina ieškovės reiškiami reikalavimai), tad faktiškai nuo 2017m. rugsėjo bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl ieškovės kaltės. Minimu laikotarpiu buvo net keli atvejai, kuomet atsakovas patyrė smurtinius veiksmus: kartu būnant šventėje, visų žmonių akivaizdoje tiek ieškovė, tiek jos dukra G. pradėjo atsakovo atžvilgiu vartoti fizinį smurtą; kaimynai matė kuomet sūnūs D. ir M. M. buvo atsidarę šulinio dangtį ir kažką pylė į vandenį. To pasėkoje atsakovas atliko vandens tyrimą ir buvo rasta kalio permanganato. 2017 m. rugsėjo mėnesyje atsakovas išsikėlė dviem savaitėm pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi kilo reali grėsmė jo sveikatos būklei, tačiau vėl grįžo ir bandė išsaugoti šeimą. 2018m. sausio 2d. ieškovė išvijo atsakovą iš namų ir išvijo nuomininką iš ūkio pastato, kurį atsakovas išnuomojo kaimynui darbinei veiklai, nors turtas niekada jokiomis teisėmis ieškovei nepriklausė, tad atsakovas tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką. Rengiant procesinius dokumentus, pasigedo visos eilės dokumentų, kuriuos išvykdama iš namų išsivežė pati ieškovė ir jais disponuoja šiai dienai. Gavus ieškovės procesinius dokumentus, atsakovas liko šokiruotas jos nesąžiningumu, siekiu pasisavinti svetimą turtą, prie kurio įsigijimo, renovavimo niekada neprisidėjo. Tai, kad atsakovo tėvai leido gera valia atsakovo šeimai gyventi jų turte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas nėra užgyventas kartu su ieškove ir niekada prie šio turto pagerinimo ieškovė neprisidėjo. Teikdama kredito sutartis, ieškovė nuslepia reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu siekia nepagrįstos turtinės naudos. Atsakovas aiškina neturėjęs jokių nesantuokinių ryšių, o su ieškovės minima E. I. atsakovą saisto tik draugiški santykiai, nes yra užaugę kartu vienoje vietovėje, palaiko ryšius ir bendrauja. Duotuoju atveju, ieškovė jo manymu, tokiu būdu skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama prisiteisti neturtinę žalą, t.y. pasipelnymo tikslu, nes gyvendama atsakovo ir jo šeimos narių sąskaita, įprato prie tokio gyvenimo būdo. Nuo santuokos sudarymo, ieškovė dirbo tik 9 metus, todėl visą laiką buvo atsakovo išlaikoma tiek ji, tiek vaikai, tad neteisėtai reikalaujant iš atsakovo pinigų, ieškovė siekia užsitikrinti bent minimalų pragyvenimą, kad nereikėtų dirbti. Net ir nuolatinis neįgalaus sūnaus N. M. naudojimas kaip įrankiu siekti naudos, atsakovui nesuprantamas, nes sūnus, nors ir yra neįgalus, tačiau jo judėjimas neapribotas, jis naudojasi kompiuteriu, važinėja dviračiu, eina apsipirkti, tad ieškovė turi visas galimybes dirbti ir gauti pajamų. Ieškovė norėjo gyventi plačiai, nors pati negalėjo savęs realizuoti, nesiekė prisidėti prie šeimos biudžeto ir vis siekia prisidengti neįgalaus sūnaus liga. Atsakovas teiks teismui duomenis pagrįsti šiems teiginiams. Priešingai, atsakovas nuolatos stengėsi dirbti, trūkstant lėšų buities pagerinimui, dirbo papildomai, kūrė verslą, kūrė šeimos gerovę ir siekė šeimai užtikrinti tvirtą ateitį, tačiau jo pastangos taip ir liko neįvertintos. Prie šeimos išlaikymo prisidėdavo atsakovo šeimos nariai, nes vien namų suteikimas gyventi, jau sumažino šalių rūpestį. Šiai dienai ieškovė siekia bet kokia kaina įgyvendinti savo tikslus, nors prieš santuoką pati nieko neturėjo, o kas užgyventa santuokoje, tai tik ieškovo ir jo tėvų pastangų indėlis.
1.2. Atsakovas nurodo, jog turtas - automobilis VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo įsigytas šalių, visada priklausė atsakovo motinai A. R. V. ir jos sutuoktiniui J. V., po kurio mirties (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjo atsakovo motina A. R. V. ir sesuo R. V.. Pastarosios atsakovui 2016m. birželio 3d. visą turtą padovanojo atsakovui, bet ne šeimai (teiksime dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimus ir kt.), tad ieškovė, reikalaudama priteisti jai piniginę kompensaciją, prašydama šį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turėtų ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, dovanojimo sandorius ir kt. Kol šie sandoriai ir teisiniai (juridiniai faktai) nenuginčyti, ieškovė neturi teisės dalintis svetimą turtą, prie kurio įsigijimo, sukūrimo ji neprisidėjo. Santuokos metu bendrosios junginės nuosavybės teisėmis nesame įsigiję jokio nekilnojamojo turto, o ieškovė pretenduoja į svetimą turtą, į kurį jokių teisių neįgijo. Anot ieškovės, mes turtą įsigijome investiciniais čekiais, žemę net mokėdami pinigus, iš esmės turtą vis gerinome, tačiau jokie pagerinimo darbai, kainos, medžiagos, kurios buvo panaudotos darbams atlikti nenurodyti, taip pat neaišku, kokius ieškovė tikina atlikusi darbus, kiek investavusi, nes to tiesiog nebuvo. Tiek žemės sklypą, tiek namą įsigijo mano tėvai, jie statė, jie tvarkė gerovę ir investavo savo lėšas, todėl turtas nėra, nebuvo ir negali būti pripažintas bendra jungtinė nuosavybe. Šiuo reikalavimu, turėdama drąsos sakyti netiesą bei teikdama teismui vieną sąskaitą, ieškovė kėsinasi į svetimą turtą. Visas turtas, kurį įtraukė ieškovė į dalintino turto masę yra pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe.
1.3. Atsakovas nurodė, jog ieškovė teigia, kad bendra nekilnojamojo turto vertė yra 16 748 EUR. Kaip pagrindą nurodo pačios pateiktą VĮ Registrų centras pažymėjimą. Akivaizdu, kad ieškovė klaidina teismą, nes bendra turto vertė pagal šį išrašą yra 9567 EUR. Atkuriamoji vertė yra 16 748 EUR. Tad atkuriamoji ir vidutinė rinkos vertė yra visiškai skirtingi dalykai. Atkuriamoji vertė pažodžiui reikštų „Suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti, pastatyti (įrengti) ar įsigyti“, bet jokiu būdu ne rinkos vertę. Ieškovės dukra G. mums jokiais savo pinigais nepadėjo pragyventi, bet buvome paėmę paskolą jos vestuvėms bei mokslams ir buvome susitarę, kad ji mums dalimis pinigus grąžins, kas ir buvo padaryta (šias aplinkybes įrodinėsiu sąskaitų išrašais ir liudytojų parodymais).
1.4. Atsakovas nurodo, jog sutiktų sūnui mokėti paramą, bet ne išlaikymą, kadangi jo gaunamos pajamos kaip nurodo pati ieškovė yra nedidelės. Kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, jo pašalpa yra 504 Eur. Ieškovė reikalaudama iš manęs priteisti ½ LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki gyvos galvos N. M., remiasi samprotavimais, nepateikia skaičiuotės apie vaiko turimas išlaidas, nepateikė nei vieno įrodymo, o gyvenant santuokoje man žinomi vaiko poreikiai. Juolab, kad jau su ieškove kildavo konfliktų, kad ji vaikui skirtas lėšas naudoja ne pagal paskirtį, tad sutikčiau vaikui kas mėnesį mokėti paramą po 50 Eur. Įstatyme įtvirtinta, kad parama pilnamečiui vaikui, kuris yra neįgalus, gali būti priteista parama ne išlaikymas kaip tai vertina ieškovė.
1.5. Atsakovas nurodo, jog tęstinis ieškovės psichologinio smurto naudojimas prieš jį, kuris, lėmė atsakovo emocinį skausmą ir pažeminimą (nekaltai kaltinamas, žeminamas, vos neprarado sveikatos kuomet į šulinį ieškovės paliepimu mūsų suaugę vaikai pylė kalio permanganatą ir kt.). Atsakovas palūžęs, o ieškovė ir toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus, žemina atsakovą ir savo procesiniuose dokumentuose. Ieškovė nuolatos elgdavosi netinkamai, engė atsakovą, neprisidėjo moraliai, elgdavosi nesupratingai, nuolatos viską nuo manęs slėpdavo, perdėtu pavydu kėlė konfliktines situacijas, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą. Piktnaudžiaudama atsakovo pasitikėjimu, siekė tik turtinės naudos. Šiai dienai net ir siekia užvaldyti jai niekada nepriklausiusį turtą, kuris sąžiningai uždirbtas ir įgytas mano mamos ir patėvio. Atsižvelgiant į visą patirtą skausmą psichologine prasme, atsakovas jaučiuosi nepelnytai nuskriaustas, pažemintas. Tai sunkiai įvertinama pinigais. Dėl to atsakovui ieškovės veiksmais yra padaryta moralinė žala, kuri sunkiai būtų įvertinama pinigais, atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus. Atsakovo manymu iš ieškovės turėtų būtų priteista 3000 Eur moralinė (neturtinė) žala.
1.6. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su santuokos nutraukimo dėl jo kaltės nesutinka. Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi prieš atsakovą buvo smurtaujama. Smurtavo tiek ieškovė, tiek vaikai. Nei atsakovas, nei vaikai nedalyvavo statant (renovuojant) gyvenamąjį namą. Namas buvo pastatytas iš tų pačių medžiagų, kurios buvo gautos nugriovus kultūros namus. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti neturtinę žalą, kadangi tai nėra pagrįsta dokumentais. Atsakovas nurodė, jog kartu nebegyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kuomet jį išvijo ieškovė su vaikais. Atsakovas nurodė, jog galėtų iš dalies teikti išlaikymą neįgaliam sūnui po 50 Eur. Ieškovė namus paliko savo valia.
III. Trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimai
3. Trečiasis asmuo UAB „Mogo LT“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
1.1. Liudytojas M. M. parengiamojo posėdžio metu parodė, jog nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gruodžio 28 d. D. M. ir D. M. ilgai pertvarkė nupirktus kultūros namus į gyvenamąjį namą, statė ir renovavo namus savo jėgomis ir lėšomis. Remonto ir statybos darbus dirbo jo tėvai ir vaikai. Darbai dar iki galo iki šiol nėra baigti. Visa šeima gyvena tuose namuose. Paneigė, jog statybos darbus atliko jo seneliai, D. M. tėvai. Tėvai imdavo paskolas, skolindavosi pinigų, pirkdavo statybinės medžiagas. Atsakovo motina – A. R. V. prie statybų niekada neprisidėjo. 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovas grįžo girtas pradėjo muštis, kitą dieną išvažiavo ir negrįžo. Paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį sukūrė „Facebook“ paskyrą atsakovui. 2018 m. sausio mėnesį savo telefone prisijungus prie atsakovo paskyros pamatė atsakovo susirašinėjimą su kita moterimi, meilaus pobūdžio žinutėmis. Atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę, ieškovė tik gindavosi. Smurtaudavo beveik kas pusmetį, nevengdavo vartoti alkoholį. Santykiai su atsakovo tėvais nebuvo geriausi. Gyvenamosios patalpos buvo sutvarkytos prieš 5-6 metus.
3.2. Liudytojas D. M. parengiamojo posėdžio metu parodė, jog visada iki 18 metų gyveno (duomenys neskelbtini) nuolat vyko statybos. Buvo pastatyta malkinė, namas, svečių namelis. Anksčiau buvo kultūros namai, kurie buvo padalinti per pusę ir buvo likusi tik viena mūrinė siena iš kurios pastatytas gyvenamasis namas. Darbus atliko tėvas su mama ir vaikai. Namus padėjo statyti giminės iš ieškovės pusės. 2017 m. pabaigoje šeimoje prasidėjo nesutarimai – kvietimai policijos, ieškovės mušimai. Žinojo, jog atsakovas bendravo su kita moterimi.
3.3. Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu ir 2018 m. birželio 6 d. notaro patvirtintais liudytojo parodymais parodė, jog ieškovė yra jos mama, visada galvojo, jog atsakovas yra jos tėvas, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, jog atsakovas nėra jos tėvas. Liudytoja kartu su bylos šalimis gyveno (duomenys neskelbtini). Parodė, jog kultūros namus, šalių vaikai kartu su ieškovu ir atsakove pastatė savo rankomis. Liudytoja parodė, jog baigusi mokyklą įstojo į kolegiją valstybės finansuojamą vietą. Studijų metu atsakovas jos neišlaikė. Parodė, jog atsakovas jos vestuvėms pinigų neskyrė. Liudytoja parodė, jog teikia piniginę paramą ieškovei. Atsakovas paskutiniu metu pinigų neskyrė. Atsakovas smurtavo ne tik prieš ieškovę, tačiau ir prieš savo vaikus. Patvirtino, jog notaro patvirtinti 2018 m. birželio 6 d. liudytojo parodymai, yra teisingi. Parodė, jog ji ir ieškovė prieš atsakovą fizinio smurto nenaudojo, priešingai atsakovas yra spyręs jai į pilvą. Pinigai kuriuos siųsdavo šalims, nebuvo skola. Ieškovė anksčiau dirbdavo, dabar nedirba, nes prižiūrį neįgalų sūnų. Anksčiau pasitaikydavo, jog atsakovas išgėręs laužydavo daiktus.
3.4. Liudytojas V. M. parodė, jog jis yra atsakovo brolis. Parodė, jog atsakovas nesutardavo su ieškove ir vaikais. 1992 metais įsigijus kultūros namus po penkių metų pradėjo esminius namo pakeitimus. 1997 metais pradėtos tvarkyti sienos, sumūrytas kaminas. Parodė, jog padėdavo tvarkyti minėtą namą. Vėliau buvo pakeista dalis stogo dangos, kurios remontą finansavo atsakovo motina iš savo gaunamų pajamų. Ieškovė skatindavo atsakovo motiną, jog minėtas būstas būtų perrašytas jai ir atsakovui. Ieškovė paskutiniu metu niekur nedirbo. Šalių namuose lankydavosi du kartus į mėnesį. Parodė, jog į pusmetį kartą prisidėjo remonto darbais prie namo rekonstrukcijos. Nematė kas pirko statybines medžiagas rekonstrukcijai, tačiau iš atsakovo motinos pasakojimų žino, jog statybines medžiagas pirko atsakovo motina. Lankėsi name po to, kai ieškovė išsikėlė iš namų. Name nebuvo namų apyvokos daiktų. Nebuvo drabužių spintos, dujinės, šaldytuvo, virtuvės komplekto. Kaimynų vaikas pasakojo, jog padėjo iškraustyti daiktus. Namas buvo apgadintas, instaliacija buvo išlupta, laidai. Negali pasakyti, kas tai galėjo padaryti. Namas nebuvo perstatytas. Santuokos metu šalys buvo įsigiję automobilį, ar buvo santuokos metu buvo įgyta kitų daiktų – pasakyti negali. Parodė, jog atsakovas pasakojo, jog jis mokėjo už paimtą paskolą automobiliui įsigyti. Neteko girdėti, jog G. B. teikė paramą šalims pragyvenimui. Neteko matyti, jog atsakovas smurtautų prieš savo vaikus ar nepagarbiai su jais kalbėtų. Parodė, jog atsakovas su E. I. šiuo metu gyvena kartu.
3.5. Liudytojas D. Z. parodė, jog pažįsta šalis, buvo jų kaimynu. Nėra girdėjęs, jog atsakovas smurtautu prieš ieškovę ir jos vaikus. Ieškovė prašė jo perkraustyti visus namo baldus. Perkraustyme dalyvavo vaikai. Iš namų buvo išvežta beveik viskas – virtuvės spinteles, lovą, sekciją, visus baldus. Atsakovas apie perkraustymą nieko nežinojo. Neteko girdėti ar matyti, jog vaikai būtų išvejami iš namų. Atsakovo santykiai su sūnumi N. buvo geri. Šalių sūnaus N. einančio į parduotuvę vieno nematė. Prieš penkis metus šalys keitė stogą, daugiau jokių renovacijos darbų nėra matęs.
3.6. Liudytoja E. I., atsakovas pažįstamas, ieškovės nepažįsta. Su ieškove buvo bendrauta telefonu, 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, kadangi ieškovė prašė palikti jos vyrą ramybėje, kaltino jog ji turėjo lytinių santykių su ieškovės vyru. 2018 m. gegužės mėnesį apsigyveno ginčo name. Atsakovas liudytojos žiniomis negeria. Teko girdėti iš kaimynų, jog ieškovė nebuvo nebendraujanti, o atsakovas bendraujantis. Parodė, jog TV laidoje užfiksuotas pasakojimas yra netiesa, kadangi buvo pajuokauta. Parodė, jog SMS žinutėse rašydama atsakovui, jog jį mylį, pajuokavo. Šiuo metu gyvena su atsakovu.
3.7. Liudytojas K. N., parodė, jog yra šalių kaimynas. Šalis pažįsta apie penkis metus. Prieš 3-4 metus, atsakovo motina prašė padėti remontuoti namą. Tvarkyta namo išorė, pasikeitusi namo išorė, apkaltas lentelėmis, remontuotas stogas. Viduje buvo sutvarkytos sienos. Remontuoti padėjo atsakovo brolis ir kiti asmenys kurių nepažįsta. Šalių vaikai prie namo statymo nedirbo. Į savaitę 2-3 kartus, pusę metų padėjo statyti namą. Remontas iki galo nebaigtas, nebaigti stogo darbai. Metai laiko niekas neremontuoja. Atsakovo motina gyveno prie Žiežmarių, tačiau atvažiuodavo ir paprašydavo padėti prie namo darbų. Nei ieškovas nei atsakovas jo padėti neprašė. Šalys gyveno skurdžiai, patys negalėjo tvarkytis namo. Liudytojo žiniomis vaikai nedirbo. Ieškovė priekaištaudavo atsakovui. Nėra matęs, jog atsakovas smurtautų prieš ieškovę. Vaikai niekada nesiskundė dėl smurto namuose. Niekada nėra matęs atsakovo girto. Policija buvo atvykusi 4-5 kartus, policiją kviesdavo ieškovė. E. I. pirmą kartą matė, jai apsigyvenus ginčo name, ji ten gyveno viena. Šiuo metu ginčo name gyvena E. I. ir atsakovas, kokie jų santykiai pasakyti negali. Anksčiau yra matęs šalių vaiką N. vaikščiojantį, važinėjantį dviračiu. Ieškovei išsikėlus visi daiktai buvo išvežti. Matė naujų nupirktų daiktų. Atsakovas sakė, jog jis nupirko tuos daiktus. Parodė, jog ieškovė išprovokuodavo konfliktus su atsakovu. Nėra matęs, jog atsakovas smurtautu prieš ieškovę. Yra matęs, kad ieškovė prieš pusantrų metų smurtavo prieš atsakovą. Nuomoja iš atsakovo dirbtuves nuo 2018 m. sausio mėnesio. Mėnesiui už dirbtuvių nuomą mokėjo po 500 Eur.
3.8. Liudytoja A. R. V., parodė, jog yra atsakovo motina. Parodė, jog kartu su šalimis negyveno. Atsakovas negirtaudavo. Nematė, jog atsakovas smurtautu prieš ieškovę, niekada nematė ieškovės sumuštos. Pas atsakovą būdavo labai retai. Parodė, jog su savo vyru nupirko kultūros namus. Namai buvo iš esmės perstatyti. Statybos darbams buvo stabdomi žmonės, kuriems ji su savo vyru mokėjo pinigus, pirko statybines medžiagas. Šalių vaikai negalėjo atlikti statybos darbų, nes buvo maži. Remontas prasidėjo, kai šalių vaikams buvo 4-5 metai. Ieškovė gyveno iš atsakovo pinigų. Šalių vaikas N. vaikščioti gali. Atsakovas sakė, jog neįgalus vaikas gauna apie 500 Eur išmoką. Šalių kaimynas pasakojo, jog padėjo ieškovei išsivežti užgyventą turtą. Parodė, jog atsakovas šiuo metu gyvena kartu. Blogų atsiliepimų apie atsakovą iš kaimynų negirdėjo. Šių metų vasarą trumpai buvo apsigyvenusi su atsakovu ginčo namuose. Po vyro mirties, ieškovė dėl liudytojos paveldėtos, ginčo namo dalies, pretenzijų nereiškė. Parodė, jog K. N. nuomavo dirbtuves adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras prieš dešimt metų prašė K. N. padėti atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių klausimų.
4. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimas dėl kaltės yra galimas tik teismui pripažinus, jog santuoka yra iširusi. Santuokos iširimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su keliomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pirma, šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių. Antra, santuokos iširimo faktą pripažino šalys teismine tvarka pareikšdamos reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalių (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra iširusi.
5. Pripažindamas santuoką iširusia ir ją nutraukdamas teismas įvardija santuokos iširimo priežastis. Keliant klausimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.
6. Ieškovė ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Vadovaujantis rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras reikšmingas aplinkybes nurodanti šalis privalo įrodyti jas egzistavus (CPK 178 straipsnis). Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą.
7. Ieškovė, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, akcentavo ieškovo neištikimybę ir žiaurų elgesį su ja. Ieškovė įrodinėdama atsakovo kaltę pateikė atsakovo susirašinėjimus su kita moterimi – E. I.. Iš minėtų žinučių turinio matyti, jog atsakovas prisipažino mylintis ją, rašė meilaus pobūdžio žinutes mažybiniais žodžiais – iš minėtų žinučių turinio matyti, kad atsakovas palaiko artimus ryšius su kita moterimi. Taip pat, į bylą pateiktas vaizdo įrašas iš televizijos laidos „TV Pagalba“, kuriame matyti, jog E. I. pasakoja, jog su atsakovu susipažino 2017 m. gruodžio 23 d. šis jai pasiūlė kartu apsigyventi ir jiedu kartu apsigyveno pas atsakovo mamą, vėliau apsigyveno atsakovo namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas neigė, jog jį ir E. I. siejo artimi ryšiai. Nurodė, jog juos sieja tik draugiški santykiai. Nors byloje apklausta E. I. parodė, jog juos siejo tik draugiški santykiai ir žinučių turinys bei televizijos laidas buvo pokštas, teismas nesivadovauja šiais parodymais, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina neištikimybės faktą. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai pilnamečiai šalių vaikai M. M., D. M., G. B. patvirtino, kad atsakovas D. M. būdamas neblaivus smurtaudavo prieš ieškovę, ne kartą yra tekę dėl atsakovo smurto išeiti iš namų, kviesti policiją.
8. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi prieš atsakovą buvo smurtaujama. Šias aplinkybes įrodinėjo liudininkų parodymais, jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog prieš atsakovą buvo vartojamas fizinis smurtas nepateikė. Liudytojas K. N. apklaustas parodė, jog yra neva matęs, jog ieškovė smurtavo prieš atsakovą. Teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai, šio liudytojo parodymai yra visiškai neinformatyvūs, abstraktūs, jis negalėjo nurodyti, kad tai galėjo būti, šis asmuo negyvena šalia ieškovės, lankėsi ten retai. Šiais parodymais teismas nesiremia. Kadangi atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės smurto prieš atsakovą faktą ar kitų duomenų, kad dėl kokio nors netinkamo ieškovės elgesio santuoka iširo, teismas daro išvadą, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės atmestinas.
9. Teismas laiko, kad labiau tikėtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl jo smurto prieš ieškove bei kuris būdamas santuokoje palaikė artimus ryšius su kita moterimi (E. I.), tą televizijos laidai pasakojo ir pati moteris, todėl buvo neištikimas. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir į tai, kad šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, teismas daro išvadą, kad šeima iširo galutinai. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.
10. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – Č., atsakovui M. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovei palikti pavardę – M., atsakovui M. Vadovaujantis LR CK 3.69 strapsinio 1 dalimi sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Iš išdėstyto seka, kad ieškovė pageidauja susigrąžinti ikisantuokinę pavardę – Č., todėl toks jos reikalavimas tenkintinas.
11. Taip pat, banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančias ir faktiškai kiekvieno iš sutuoktinių valdomas pinigines lėšas paliekamos tos šalies asmenine nuosavybė, kieno vardu yra įgytos. Atsakovas nepareiškė nuomonės dėl šio ieškovės reikalavimo, todėl jis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
12. Taip pat, neįrodytas priešieškinio reikalavimas, nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu., t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Priešingai, liudytojų parodymai bei kitos byloje nustatytos aplinkybes patvirtina, jog ieškovė su atsakovu kartu gyveno iki 2017 m. gruodžio 28 d. Ieškovė iki pat 2018 metų pradžios iš savo asmeninės sąskaitos dengė atsakovo prisiimtus įsipareigojimus UAB „Mogo LT“, taip pat nustatyta, jog nors atsakovas ir buvo išėjęs iš namų 2017 m. rugpjūtį, tačiau vėliau į juos grįžo ir vedė santuokinį gyvenimą kartu su ieškove.
Dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe.
13. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).
15. Byloje nustatyta, jog atsakovas D. M. pagal 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgijęs gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Byloje atsakovo pateikiamas aukciono protokolas, taip pat ieškovės pateikiamas VĮ Registrų centro išrašas su istorija patvirtina, jog atsakovo motina 1992 m. gegužės 2 d. A. R. V. kartu su savo vyru J. V. įsigijo (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – statiniai), esančius (duomenys neskelbtini) Iš to paties, VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog 2015 m .liepos 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. įgijo 3/8 dalis minėtų statinių, A. R. V. papildomai 1/8 dalį. Kaip jau minėta aukščiau 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2916 ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2985, atsakovas įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius. Byloje parodymus davę liudytojai – šalių vaikai, kurie visą vaikystę gyveno ginčo statinyje, M. M., D. M. ir G. B. parodė, jog jie kartu su ieškovu ir atsakove rekonstravo statinį savo rankomis, kartu dirbo ir prisidėjo iš esmės pagerino pastatus. Ieškovė taip pat, į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašus: 2007 m. balandžio 25 d. – 2012 m. rugsėjo 24 d. AB „Swedbank“ banko išrašą, iš kurio matyti, jog buvo grąžinama UAB „Ūkio banko lizingo“ paskola už išperkamąją nuomą, 2012 m. spalio 29 d. – 2015 m. gruodžio 21 d. AB „Swedbank“ išrašą, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola UAB „4finance“, 2013 m. kovo 16 d. – 2015 m. rugpjūčio 21 d. AB „Swedbank: išrašą, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola UAB „MCB Finance“, 2015 m. rugsėjo 26 d. – 2015 m., gruodžio 21 d. AB „Swedbank“ išrašą, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola UAB „IPF Digital Lietuva“ ir 2014 m. balandžio 21 d. – 2017 m. gegužės 22 d. AB „Swedbank“ išrašą, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola Bigbank AS filialui. Taip pat, ieškovė pateikia AB „Lytagra“ 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SF-NR Nr. 304163, iš kurios matyti, jog už 400 Eur buvo įsigyti 73,92 kv. m., trapeciniai profiliai, kurie skirti stogui dengti.
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nors pastatas buvo įregistruotas atsakovo motinos A. R. V. vardu, tačiau jį pastatė, jame gyveno ir tvarkėsi bylos šalys – ieškovė su atsakove ir jų vaikai. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų – M. M., D. M. ir G. B. parodymai. Nors minėti ieškovės pateikiami sąskaitų išrašai nėra detalus ir nėra aišku, kam buvo panaudotos paimtos paskolos, tačiau ieškovės ir šalių vaikų tvirtinimu didesnė dalis lėšų buvo išleista pastato rekonstrukcijai. Kadangi ieškovė neturėjo kitos gyvenamosios vietos, pateikta 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija SF-NR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog už 400 Eur buvo įsigyti 73,92 kv. m., trapeciniai profiliai, stogo rekonstrukcijai, tikėtina, jog minėtos medžiagos buvo panaudotos statinių esančių (duomenys neskelbtini) kaime rekonstrukcijai. Pateikti rašytiniai įrodymai ir šių liudytojų parodymai rodo, jog statinys nors ir buvo registruotas atsakovo motinos A. R. V. vardu, tačiau realiai priklausė bylos šalims, ir jų vaikams, kurie tvarkėsi minėtuose statiniuose, investavo į jų tvarkymą, visą laiką ten gyveno. Aplinkybę, jog šalys ir jų vaikai visuomet gyveno ginčo būste patvirtino ir pats atsakovas, bei liudytojai – šalių vaikai, kurie parodė, jog ginčo statiniuose gyveno nuo gimimo, taip pat ir kiti liudytojai. Ginčo, jog šalys ir jų vaikai gyveno minėtuose statiniuose nėra.
17. Atsakovas teigia, jog atsakovo motina kartu su savo vyru ginčo statinius rekonstravo, samdė darbuotojus ir investavo savo lėšas. Nurodė, jog ieškovė niekada neprisidėjo prie turto pagerinimo. Taip pat į bylą pateikė 2005 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija DIV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog buvo įsigyta fasado panelė PVC, 2007 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija DIV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog buvo įsigyta 50 vnt., GK plokščių, 2015 m. liepos 3 d. pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, 2009 m. balandžio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog įsigyjamos įvairios prekės iš UAB „Senukų prekybos centro“. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo perkamos statybinės medžiagos. Visos sąskaitos ir išperkamosios nuomos sutartis buvo išrašytos A. R. V. vardu, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog minėtos statybinės medžiagos buvo panaudotos statinių esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Liudytoja A. R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos namų valdoje (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atliekami remonto darbai. Taip pat, pateikiamas leidimas miško kirtimui ir pranešimas apie ketinimus kirsti mišką, nepatvirtina, jog minėta mediena buvo naudojama pastatų esančių (duomenys neskelbtini). rekonstrukcijai. Pabrėžtina, jog nors liudytojas K. N. parodė, jog jis ir dar keli vyrai atsakovės motinos A. R. V. prašymu atliko ar padėjo atlikti statinių rekonstrukcijos darbus, tačiau šie įrodymai vertintini kritiškai, kadangi yra nenuoseklūs. Atsakovės motina A. R. V. parodė, jog jos vyras prašė K. N., padėti atlikti statybos darbus, o ne pati atsakovės motina A. R. V. Tačiau, liudytojas K. N. parodė, jog atsakovės motina namą esantį (duomenys neskelbtini) kaime remontuoti prašė prieš 3-4 metus, šalis pažįsta ne daugiau kaip 5 metus, kai tuo tarpu pati atsakovės motina nurodė, jog jos vyras padėti atlikti statybos darbus, K. N. prašė prieš maždaug 10 metų. Ieškovės pateikti sąskaitų išrašai bei PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog į namo rekonstrukciją buvo investuota ne tik iki atsakovui nuosavybės teise įgyjant minėtus statinius esančius (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau ir po dovanojimo sutarčių sudarymo, kadangi PVM sąskaita faktūra, kuria įgytos medžiagos stogo remontui išrašyta 2017 m. birželio 21 d. Tiek šalių vaikai, tiek kiti liudytojai patvirtino, jog pastatų rekonstrukcija dar nėra baigta. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog pastato rekonstrukcijai buvo samdomi žmonės, nepaneigė ieškovės ir šalių vaikų duotų parodymų. Tiek liudytojai K. N., V. M., tiek ir atsakovo motina A. R. V. negyveno kartu su ieškove ir atsakovu, bei jų vaikais, dažnai ten nesilankydavo, todėl nematė ir galėjo nežinoti tikrosios padėties šalių šeimoje. A. R. V. duodama parodymus pripažino, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančioje namų valdoje nesilankydavo, aplinkybes jai pasakojo pas ją apsilankydavęs atsakovas D. M.. Liudytojų K. N. ir V. M. parodymai yra nedetalūs, neinformatyvūs ir formalūs. Taip pat, liudytojo K. N. parodymai prieštaringi ir skiriasi nuo A. R. V. parodymų. Be to visi šie asmenys apklausti teisme nurodė, kad aplinkybes nurodė tiek kiek sužinojo iš paties atsakovo D. M.. Minėti asmenys ten negyveno, jų parodymai labai abstraktūs, neinformatyvūs, nenuoseklūs, todėl teismas jų parodymais nesiremia.
18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodomas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė leistinomis priemonėmis įrodė, kad atsakovės motinos 1992 m. įsigyti (duomenys neskelbtini) kultūros namai, 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanoti atsakovui, santuokos metu buvo rekonstruoti pertvarkant juos į gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeimai gyventi, tiek iki dovanojimo sutarties sudarymo, tiek ir po dovanojimo sutarties sudarymo. Taip pat, perstatyti ir naujai pastatyti kiti ūkio statiniai, įrengtos komunikacijos ir pan., t. y. byloje esantys įrodymai ir liudytojų – šeimos narių parodymai, patvirtina, jog ginčo pastatų infrastruktūra iš esmės pagerinta. Todėl teismas daro išvadą, kad šio turto sukūrimo tikslas – bendrų šeimos poreikių tenkinimas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra šalių D. M. ir D. M. santuokos metu iš esmės pagerintas turtas iš sutuoktinių bendrų lėšų, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
19. Ieškovė taip pat, prašė pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog būtų prisidėjusi prie šio žemės sklypo išlaikymo ar priežiūros, taip pat ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis išimtinai grindė faktus, jog ginčo pastatai buvo sukurti šalių ir jų vaikų, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog rūpinosi minėtu žemės sklypu ir jis buvo iš esmės pagerintas (pvz. naujai apsodintas augmenija, sutvarkyti takai, želdiniai) bendromis sutuoktinių lėšomis ar jų darbu. Be to, atsakovas pateikė mokėjimo pranešimą, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, kuris patvirtina, jog atsakovo motina A. R. V. už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti žemės sklypą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe netenkintinas.
20. Analogiškai dėl tų pačių, aukščiau 12-13 sprendimo punkte nurodytų argumentų, netenkinami atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, tačiau tenkinamas priešieškinio reikalavimas pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo.
21. Pripažinus gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas šio turto padalijimo klausimas.
22. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013).
23. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nustatyta, jog šalys šiuo metu nepilnamečių vaikų neturi, tačiau šalių sūnus, N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017 buvo pripažintas neveiksniu sprendime nurodytose asmeninių turtinių ir neturinių santykių srityse. N. M. globėja bei turto administratore buvo paskirta D. M.. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad su ieškove lieka gyventi neveiksnus pilnametis šalių sūnus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui paliekant turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją, teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).
24. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, į tai, jog ieškovė neturi jokio kito turto, nedirba, slaugo sūnų, neveiksnaus sūnaus išlaikymui, gydymui ir priežiūrai reikalingos didelės finansinės išlaidos, todėl, atsižvelgiant į šalių pilnamečio vaiko interesus, sunkią ieškovės finansinę padėtį bei siekiant užtikrinti šalių pilnamečiam sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovei turi būti priteisiama didesnė turto dalis. Teismui pripažinus, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas turi būti dalijamas nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Turtas negali būti padalintas natūra dėl priešiškų šalių santykių, ką patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, bei atsižvelgiant į tai, jog sklypas ant kurio stovi ginčo pastatai priklauso atsakovui, todėl ieškovei priteistina piniginė kompensaciją už jai tenkančio turto dalį.
25. Ieškovė prašė teismo priteisti jai 11 165,00 Eur piniginę kompensaciją, už 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, įskaitant prašyta priteisti žemės sklypą. Teismui pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ginčo pastatus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakius tenkinti reikalavimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovės nurodytos piniginės kompensacijos dydis yra netikslus. Taip pat teismas pažymi, jog ieškovė ieškinyje nurodo, jog bendra turto vertė sudaro 16 748,00 Eur – ieškovė skaičiuodama bendrą turto vertę, remiasi atkuriamąja rinkos verte, o ne vidutine rinkos verte.
26. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Nagrinėjamu atveju, dalytiną šalių turtą sudaro pastatas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), taigi vėliausiai atliktas įvertinimas labiausiai atitinka ir įstatymų leidėjo poziciją.
27. Taigi, nors ieškovė prašydama priteisti kompensaciją remiasi atkuriamąja verte, tačiau teismo vertinimu, toks turto įvertinimas neatitinka teisingo turto padalijimo garantijų, kadangi atkuriamoji rinkos vertė apskaičiuojama apskaičiuojama iš statybinės vertės atėmus pastato ar patalpos fizinio nusidėvėjimo procentą, todėl tai nėra rinkos kainos vertė galiojanti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Kadangi byloje nebuvo atliktas joks individualus turto vertinimas, teismas remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7 580 Eur. Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 Eur. Taigi bendra dalintino nekilnojamojo turto vertė sudaro 7 597 Eur. Teismui nustačius, jog yra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo ir ieškovei priteistus 2/3 dalis šių pastatų, ieškovei priteistinos kompensacijos dydis sudaro 5 064,67 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už 2/3 santuokoje įgyto nekilnojamojo turto tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos metu įgytos transporto priemonės padalijimo
28. Ieškovė taip pat, reiškė reikalavimą santuokos metu įgytą ir atsakovo D. M. vardu įregistruotą transporto priemonę „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui D. M., ieškovei priteisiant 2 100 Eur kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti minėtą transporto priemonę atsakovo asmenine nuosavybe. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog santuokos metu 2017 m. balandžio 1 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Mogo LT“ pagrindu atsakovas įgijo transporto priemonę – „VW Phaeton“. Įmokos už transporto priemonę turėjo būti mokamos iki 2018 m. birželio 1 d. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiai dienai su kreditoriumi yra atsiskaityta.
29. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, jog transporto priemonė „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), 4 200 Eur vertės, būtų asmeninės nuosavybės teise palikta atsakovui. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį, šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 2 100 Eur kompensaciją. Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgytos transporto priemonės padalijimo, svarbus aspektas byloje yra tai, kad automobilio „VW Phaeton“ įsigijimui atsakovas sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Atsakovas teigė, jog jis asmeniškai vienas pats dengė kredito įmokas bankui. Ieškovė byloje pateikė savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašą iš Swedbank, AB, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. iš ieškovės banko sąskaitos buvo atliekamos įmokos kreditorei UAB „Mogo LT“ už automobilį transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tiek ieškovės, tiek atsakovo teigimu likusias įmokas iki 2018 m. birželio 1 d. mokėjo atsakovas. Šalių lėšos jų asmeninėse banko sąskaitose laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Nors atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau liudytojų parodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys kartu gyveno beveik iki 2017 m. pabaigos – t. y. 2017 m. gruodžio 28 d., todėl teismas daro išvadą, jog ieškovė įmokas už automobilį mokėjo dar šalims esant santuokoje, todėl piniginės lėšos šiuo atveju pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje atsakovas neįrodė, jog įmokos buvo mokamos iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteistina 2 100 Eur kompensacija, už didesnę atsakovui tenkančią kilnojamojo registruotino turto dalį.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
30. Civilinis kodeksas suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
31. Kadangi konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl smurto prieš ieškove ir neištikimybės, ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi ramybėje. Ieškovė ir šeimoje gyvenę liudytoja- jų vaikai nurodė, jog atsakovas smurtaudavo prieš ieškovę, laužydavo namų apyvokos daiktus, kėlė grėsmę šeimos nariams. Ieškovė taip pat pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti smurto požymiai ieškovės veide, tačiau teismas negali daryti išvados, jog būtent atsakovas sukėlė šiuos sužalojimus, tačiau remiantis liudytojų, šalių vaikų parodymais, atsakovas smurtaudavo prieš ieškovė, todėl tikėtina, jog fotonuotraukoje užfiksuoti sužalojimai yra padaryti atsakovo. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas su prašomu priteisti žalos atlyginimu nesutinka, mano, kad ieškovė prašo žalos atlyginimo nepagrįstai, teigė, jog ieškovė pati naudodavo prieš atsakovą tiek fizinį tiek psichologinį smurtą, jį žemindavo kitų akyse, teigė, jog jo vaikai bandė jį nunuodyti į šulinį pildami kalio permanganatą. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Atsakovas neįrodė, jog prieš jį buvo vartojamas smurtas, kaip jau minėta liudytojų V. M., K. N. ir A. R. V. parodymais teismas nesiremia dėl aukščiau nurodytų motyvų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų byloje, kad šulinio vandenį galėjo užteršti ieškovė ar jo paties vaikai.
32. Teismas, remdamasis aptartų duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, tai, kad šalys santuokoje pragyveno beveik 26 metus, į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priteistinos reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgiant į teismų praktiką yra aiškiai per didelis ir priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo neįgaliam pilnamečiui sūnui.
33. Pilnamečių neįgalių nuo vaikystės vaikų išlaikymo pareigą numato LR Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis, kurioje pasakyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Tokiu atveju išlaikymo pareiga egzistuoja arba iki vaiko gyvos galvos, arba iki jis taps visiškai darbingu. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad ieškovė ir atsakovas yra N. M., gim. 1998 m. lapkričio 22 d., tėvai. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog kasacinis teismas yra suformavęs CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. A. G. dėl materialinio išlaikymo priteisimo, civilinės bylos Nr. 3K391686/2016). Nagrinėjamoje byloje N. M. 2017 m. birželio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017 pripažintas neveiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų turtinių santykių srityse: tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; garantijų suteikimas ir laidavimas; nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto įsigijimas atlygintinai; nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto perleidimas kitiems asmenims; paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; darbo teisinių santykių srityje); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkamo gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Minėtame sprendime konstatuota, jog atlikus teismo psichologijos ekspertizę, N. M. nustatytas 80 proc. darbingumas, darbingumo lygis 20 proc. Taip pat konstatuotas gilus protinis atsilikimas (F73.0) bei kitokia išplitusi epilepsija ir epilepsiniai sindromai (F40.4). Jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2016 m. lapkričio 22 d. neterminuotai.
34. Nagrinėjamoje byloje, taip pat pateikta 2016 m. lapkričio 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3539, kurioje taip pat konstatuota, jog N. M. nustatytas 20 proc. darbingumas, 80 proc. netektas darbingumas, padaryta išvada, jog minėtas asmuo yra nedarbingas. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą N. M. priskirtinas nedarbingų asmenų kategorijai. Nors atsakovas įrodinėjo, jog jo sūnus N. M. gali nueiti į parduotuvę, važiuoti dviračiu, žaisti žaidimu kompiuteriu, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais, teismas vadovaujasi 2016 m. lapkričio 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3539, kuriame konstatuota, jog N. M. yra nedarbingas bei 2017 m. birželio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017, kuriame konstatuota, jog N. M. neveiksnus sprendime nurodytose srityse.
35. Byloje ieškovė pateikė N. M. poreikių lentelė ir orientacinės sumos, reikalingos šių poreikių tenkinimui: maistui, higienos priemonėms, buitinei chemijai apie 300 Eur per mėnesį, gyvenamojo būsto nuomai – 60 Eur, drabužiams, avalynei apie 29 Eur per mėnesį, vaistams, vitaminams, maisto papildams, apie 50-90 Eur per mėnesį, degalams nuvykti pas gydytojus į parduotuvę, į vaistinę apie 70 Eur per mėnesį, už komunalines paslaugas – elektrą, vandenį, apie 15 Eur, išlaidos odontologo paslaugoms nurodyta, jog neprognozuojamos iš anksto, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. išlaidos sudaro 260,00 Eur sumą; internetui 22,00 Eur, malkoms apie 20 Eur per mėnesį. Nurodyta, jog per mėnesį išlaidos N. maitinimui, apgyvendinimui, vaistams, kelionėms pas gydytojus, aprangai, avalynei, komunalinėms paslaugoms, internetui sudaro nuo 566,00 Eur iki 606,00 Eur, tačiau neįskaitant odontologo paslaugų. Nurodė, jog įvertinus odontologo paslaugas, kuomet vizito kaina siekia apie 40 Eur, N. išlaikymo suma per mėnesį padidėja ženkliai ir siekia apie 600-700 Eur sumą per mėnesį.
36. Teismas vertindamas ieškovės indėlį į sūnaus išlaikymą, pažymi, kad faktiškai ieškovė viena išlaiko ir prižiūri neįgalų pilnametį sūnų, juo rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ir papildomai dirbti dėl nepaprastai specifinio gyvenimo ritmo – ji nuolat prižiūri šalių neįgalų sūnų, kuriam būtina priežiūra. Teismo nuomone, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
37. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi būti nustatomi konkretūs vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1541-513/2013).
38. Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnis, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7–15 straipsniai). Teismas, spręsdamas dėl neįgalaus vaiko išlaikymo dydžio, turi atsižvelgti į neįgalumo pobūdį ir lygį, į neįgalaus vaiko sveikatos priežiūros paslaugų, medicininės ir socialinės reabilitacijos bei aplinkos pritaikymo būtinas išlaidas.
39. Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, jo ieškovei kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 11 d. pervedama 504 Eur šalpos išmoką. Ieškovė į bylą nepateikė pažymos, kuri detalizuotų minėtą išmoką, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis išmokos skirta pačiai ieškovei dėl sūnaus priežiūros. Vis dėlto ieškovė nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių šias aplinkybes, todėl atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus darytina išvada, jog 2/3 dalys šios 504 Eur sumos (t. y. 336 Eur) skirta N. M. poreikių tenkinimui, tuo tarpu likusi dalis skirta ieškovei išimtinai už slaugą.
40. N. M. gyvena kartu su motina, adresu (duomenys neskelbtini). Kitų pajamų ar turto pilnametis neįgalus vaikas neturi. Kaip jau minėta, 2017 m. birželio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017 jis pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta ieškovė.
41. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos šalpos išmokos ir kitų vaikų teikiamos paramos. Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovė neturi. Pilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad aprangą, maistą ir (ar) vaistus, kitus būtiniausius sūnaus poreikiams tenkinti daiktus perka ieškovė. Aplinkybė, kad asmeniui esant neįgaliam, padidėja ir tokio asmens poreikiai yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik poreikiai maistui, bet ir reikalavimai specialiai avalynei, išlaidos transportui, vaistams, reabilitacijai ir kita. Neįgaliam asmeniui nustatyti specialūs poreikiai yra didesni nei sveiko asmens. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti ne pačias elementariausias asmens pragyvenimui sąlygas, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
42. Analizuojant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, vykdo individualią veiklą. Jo pajamos taip pat minimalios. Nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį, jam priklauso, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu, taip pat priešieškinyje nurodė, jog pilnamečiui sūnui išlaikymas reikalingas, tačiau nesutinka dėl išlaikymo dydžio. Sutiktų mokėti po 50 Eur kas mėnesį.
43. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam vaikui tenkintinas. Teismo nuomone, ieškovės nurodomi 566,00 Eur - 606,00 Eur mėnesiniai neveiksnaus šalių sūnaus poreikiai maitinimui, apgyvendinimui, vaistams, kelionėms pas gydytojus, aprangai, avalynei, komunalinėms paslaugoms, internetui, yra pagrįsti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės nurodomos išlaidos už odontologo paslaugas, kurios kaip pati nurodo neprognozuojamos iš anksto nėra nuolatinės ir skaičiuojant išlaikymui reikalinga sumą negali būti įtrauktinos. Teismo vertinumu, nepaisant to, kad kaip nurodo ieškovė, vaiko dantys yra silpni, odontologo paslaugos nėra pastovios kasmėnesinės išlaidos. Visgi ieškovės nurodoma 606 Eur maksimali patiriamų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti suma nėra didelė, juolab, jog šalių sūnus yra pripažintas nedarbingu ir pats pragyvenimui užsidirbti negali, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovo teismo posėdyje išdėstytų atsikirtimų kontekste pažymėtina, kad šalių pilnamečiam vaikui mokamomis socialinėmis išmokomis valstybė prisideda prie jo papildomų su neįgalumu susijusių poreikių tenkinimo, tačiau tai nepaneigia to, kad asmuo turi įprastinius poreikius, kurių dėl savo nedarbingumo negali patenkinti, taip pat ši socialinė parama neatleidžia tėvų nuo pareigos tenkinti minėtus poreikius. Įvertintina ir tai, kad atsakovas neskiria vaikui pakankamai dėmesio ir laiko, o ieškovei, likusiai vienai su nuo protinę negalią turinčiu sūnumi, neišvengiamai teko ir toliau tenka visa rūpinimosi našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo ir priežiūros užtikrinimu. Atsakovas yra darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų pilnamečio pripažinto neveiksniu neįgalaus vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, todėl yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Ieškovo paaiškinimais ir pateikta antstolio pažyma, 2018 m. spalio 23 d. duomenimis iš atsakovo buvo išieškota tik 241,00 Eur. Taigi akivaizdu, jog priešieškinio reikalavimas priteisti pilnamečiui neįgaliam sūnui tik po 50 Eur išlaikymo iki gyvos galvos neatitinka sūnaus poreikių, todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas netenkintinas.
44. Ieškovė prašo neįgalaus pilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo ½ dalį Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo teismo priėmimo iki N. M. gyvos galvos. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį į tai, jog valstybė mokamomis socialinėmis išmokomis prisideda prie vaiko poreikių įgyvendinimo. Nors ieškovė nepateikė duomenų, kuri konkreti 504 Eur šalpos išmokos dalis yra skirta konkrečiai šalių sūnaus poreikių tenkinimui, teismas remdamasis ieškovės parodymais padarė išvadą, jog bent 2/3 dalys šios sumos, kas sudarytų 336 Eur yra skirta vaiko poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 606 Eur suma ir atėmus valstybės teikiamos paramos dalį skirtą išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, darytina išvada, jog abiems tėvams tenka pareiga prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėti 270 Eur suma kas mėnesį. Todėl atsakovui tenkanti išlaikymo suma sudaro 135 Eur. Dėl to ši suma priteistina iš atsakovo kas mėnesį neįgalaus sūnaus N. išlaikymui iki vaiko gyvenimo pabaigos.
45. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Kadangi byloje buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas (po ½ dalį LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo nutarties priėmimo dienos (nuo 2018-04-19), iki sprendimo priėmimo šioje byloje), išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
46. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
48. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo patenkintų jo priešieškinio reikalavimų daliai, nes atsakovas byloje yra pareiškęs priešieškinį. Ieškovė byloje reiškė keturis reikalavimus – nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti išlaikymą neveiksniam pilnamečiui sūnui. Vienas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas pilnai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 67,5 procento, reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 54,01 procento, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas 40 procentų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 65,38 proc., o atmesti – 34,62 proc. (100+67,5+54,01+40=261,51:400=0,6538x100= 65,38 proc.).
49. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 317,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
50. Ieškovė nepateikė prašymo ir jokių duomenų apie jos patirtas atstovavimo teisme išlaidas, todėl tokių išlaidų teismas nepriteisia.
51. Atsakovas byloje priešieškiniu pareiškė tris reikalavimus – nutraukti santuoką, dėl ieškovės kaltės, pripažinti turtą - Automobilį VW Phaeton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 4200 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- 7580 Eur vertės, kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 17 Eur vertės, 0,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1970 Eur vertės asmenine atsakovo nuosavybe ir priteisti 50 Eur išlaikymą šalių sūnui. Du atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti ir reikalavimas dėl 13 767 Eur vertės turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe tenkintas iš dalies – 14,31 proc. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovo patenkinti reikalavimai sudaro 4,77 proc., o atmesti – 95,23 proc. (0+0+14,31=14,31:300=0,7x100= 4,77 proc.).
52. Atsakovas už priešieškinį turėjo sumokėti 368,25 Eur žyminį mokestį. Šiai dienai atsakovas yra sumokėjęs 150 Eur žyminio mokesčio. 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas. Patenkinus 4,77 proc. priešieškinio reikalavimų iš ieškovės valstybei priteistinas 17,57 Eur žyminis mokestis. Atsakovui sumokėjus 150 Eur žyminio mokesčio ir 17,57 Eur žyminio mokesčio priteisus iš ieškovės, iš atsakovo valstybei priteistina 200,68 Eur nesumokėta žyminio mokesčio suma. Todėl kartu su priteista žyminio mokesčio suma už ieškinį (317,75 Eur), atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 518,43 Eur (200,68+317,75 Eur) priteisto žyminio mokesčio už ieškinį ir priešieškinį.
53. Taip pat, atsakovas patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus 4,77 procento atsakovo priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 28,62 Eur teisinės pagalbos išlaidų. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
54. Byloje valstybė patyrė 13,54 Eur pašto išlaidų. Atmetus 34,62 proc. ieškovės reikalavimų ir patenkinus 65,38 proc. reikalavimų iš atsakovo valstybei priteistina 8,85 Eur pašto išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistina 4,69 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės D. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti ikisantuokinę pavardę – Č., atsakovui D. M. – prigimtinę pavardę – M.
Santuokos metu įgytą ir atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą transporto priemonę „VW Phateon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui D. M., ieškovei D. M. iš atsakovo D. M. priteisti 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) kompensaciją.
Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sekančiai: ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 2/3 dalis, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) o atsakovui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei už šią ieškovei D. M. atitenkančią šio nekilnojamojo turto gyvenamojo namo ir kiemo statinių 2/3 dalis iš atsakovo D. M. priteisiant 5 064,67 Eur (penkių tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų 67 ct) kompensaciją, o atsakovui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),
Priteisti ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų ) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįgaliam sūnui N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų ) išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki N. M. gyvos galvos.
2018 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi priteistą iš atsakovo D. M. laikinąjį išlaikymą neįgaliam vaikui N. M. panaikinti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo D. M. priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 527,28 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur (keturių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti atsakovui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,62 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 62 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei Registrų centrui bei valstybės įmonei „Regitra“ turto padalijimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.