Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Č. (buvusi pavardė – M.), jos atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. patikslinto ieškinio atsakovui D. M. dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo ir atsakovo D. M. patikslintą priešieškinio ieškovei D. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta po apeliacijos proceso pirmosios instancijos teismui grąžinta nagrinėti iš naujo civilinės bylos dalis pagal ieškovės D. Č. (buvusios M.) patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mogo LT“.

2.2. Atsakovas santuokos metu įgijo ir savo vardu įregistravo transporto priemonę „VW Phaeton“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo įgytas 2017 m. balandžio 1 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. RNT01042017/0013, sudarytos su UAB „Mogo LT“, pagrindu. Pagal sudarytą sutartį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimus už šį automobilį iš savo banko sąskaitos atlikdavo ieškovė, atsakovas pats jokių įmokų nemokėjo, nes nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo bedarbis ir neturėjo pajamų. Kai atsakovas išėjo iš namų, ieškovė įmokų mokėjimą nutraukė, kadangi atsakovas ne tik paliko šeimą, tačiau ir pasiėmė automobilį „VW Phaeton“, kurį naudoja išimtinai savo asmeninėms reikmėms. Kadangi atsakovas po to, kai paliko šeimą, automobilį naudoja tik savo asmeniniams poreikiams, o ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo, po santuokos nutraukimo teismo prašo šį automobilį palikti atsakovui, tačiau ieškovei priteisti ½ šio automobilio vertės, t. y. 2 100 Eur.

2.3. Atsakovas D. M. pagal 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2- 2916 ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2985 yra įgijęs gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo, 1992 m., ieškovė su atsakovu už turimus investicinius čekius (apie 60 000 investicinių čekių), taip pat padedami ieškovės ir atsakovo tėvų, įsigijo apleistą kultūros namų pastatą. Šis įgytas pastatas buvo įregistruotas atsakovo motinos A. R. V. vardu, tačiau pastatą toliau tvarkėsi ir jame gyveno ieškovė, atsakovas bei jų vaikai. Dalis įsigyto kultūros namų pastato buvo nugriauta ir pertvarkyta į gyvenamąjį namą, pakeista statinio paskirtis. Vėliau buvo tvarkomas kiemas, o 2014 metais įsigyta ir valstybinė žemė, ant kurios stovi pastatas, tačiau kaip ir gyvenamasis namas buvo įregistruota atsakovo motinos A. R. V. vardu. Įsigytame žemės sklype, šalia gyvenamojo namo, šalys pasistatė ir dar du papildomus, 55 ir 60 kv. m statinius. Nors visas minėtas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas atsakovo motinos vardu, tačiau ieškovė su atsakovu iš savo bendrų šeimos pajamų, taip pat imdami daugybę paskolų bei finansiškai padedami dukros G., apleistą kultūros namų pastatą pertvarkė į gyvenamąjį namą, kuriame šeima gyveno iki pat nutrūkstant jų santykiams. Namo pertvarkymui ir įrengimui, šalys buvo gavusios kreditus. 2010–2017 m. laikotarpiu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, buvo remiami dukros G. M.. Per šį nurodytą laikotarpį G. į tėvų banko sąskaitas pervedė 3 643,06 Eur, kita dalis pinigų (apie 4 000 Eur) buvo duota grynaisiais pinigais. Nors gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įregistruoti atsakovo motinos A. R. V. vardu, kuri visą šį turtą 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2916 ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2985 perleido savo sūnui, atsakovui D. M., tačiau tokia teisinė turto registracija neatitinka faktinės situacijos bei tikrojo tikslo. Ieškovė, lygiai taip pat kaip ir atsakovas, prisidėjo prie šio įgyto turto pertvarkymo ir rekonstrukcijos į gyvenamąjį būstą. Atsakovo motina R. V. pati šio statinio nerekonstravo, darbų neorganizavo, savo lėšomis prie statinio rekonstrukcijos neprisidėjo, niekada šiame pastate niekada negyveno.

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).

11. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), o paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).

12. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas tvirtina, kad šioje stadijoje atsakovas neturėjo teisės reikšti patikslinto priešieškinio, patikslindamas priešieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau teismas su šia ieškovės atstovo pozicija nesutinka. Kadangi Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, ieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo ir priešieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl, siekiant, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, teismas neturi pagrindo atmesti atsakovo priešieškinio patikslintus reikalavimus vien tuo pagrindu, kad jie buvo pateikti ne iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Dėl teisinių pasekmių momento nustatymo.

13. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu.

15. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo klausimus išsprendė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, priimdami 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-480/2019, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, paliko nepakeistą, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimo dalis dėl šalių santuokos nutraukimo yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje jokie klausimai, susiję su ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimu, kaltės ar dėl teisinių pasekmių momento nustatymo, negali būti sprendžiami. Šiais klausimais pasisakė ir sprendimą priėmė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai.

17. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad santuokos metu, t. y. 1992–2016 metais, minimas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu, šiame name gyveno ir augo šalių vaikai, kurie taip pat ženkliai prisidėjo prie šeimos gerbūvio pagerinimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko. Atsakovas taip pat nurodė, jog jo manymu, ieškovė, nors ir nereiškia tokio pobūdžio reikalavimo, neturi teisės net į turto pagerinimo kompensaciją, kadangi visos turto pagerinimo išlaidos buvo kompensuojamos jo motinos lėšomis. Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

18. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

19. Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

20. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Remonto darbai, būtini tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti namų valdą, teisine prasme nekvalifikuotini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai esminiai pakeičiančiais daiktą.

21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas D. M. pagal 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2916 ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2985 yra įgijęs gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje atsakovo pateikiamas aukciono protokolas, taip pat ieškovės pateikiamas VĮ Registrų centro išrašas su istorija patvirtina, jog atsakovo motina 1992 m. gegužės 2 d. A. R. V. kartu su savo vyru J. V. įsigijo (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – statiniai), (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 3-2295 R. V. įgijo 3/8 dalis minėtų statinių, A. R. V. papildomai – 1/8 dalį. Kaip jau minėta aukščiau, 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2916 ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2985, atsakovas įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius. Byloje parodymus davę liudytojai – šalių vaikai, kurie visą vaikystę gyveno ginčo statinyje, M. M., D. M. ir G. B. parodė, jog jie kartu su ieškovu ir atsakove rekonstravo statinį savo rankomis, kartu dirbo ir prisidėjo iš esmės pagerino pastatus.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju ginčo turto pagerinimus ieškovė įrodinėjo savo banko sąskaitos išrašais: 2007 m. balandžio 25 d. – 2012 m. rugsėjo 24 d. AB „Swedbank“ banko išrašu, iš kurio matyti, jog buvo grąžinama UAB „Ūkio banko lizingo“ paskola už išperkamąją nuomą, 2012 m. spalio 29 d. – 2015 m. gruodžio 21 d. AB „Swedbank“ išrašu, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola UAB „4finance“, 2013 m. kovo 16 d. – 2015 m. rugpjūčio 21 d. AB „Swedbank“ išrašu, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola UAB „MCB Finance“, 2015 m. rugsėjo 26 d. – 2015 m., gruodžio 21 d. AB „Swedbank“ išrašu, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola UAB „IPF Digital Lietuva“ ir 2014 m. balandžio 21 d. – 2017 m. gegužės 22 d. AB „Swedbank“ išrašu, iš kurio matyti, jog grąžinama paskola Bigbank AS filialui. Taip pat, ieškovė pateikia AB „Lytagra“ 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SF-NR Nr. 304163, iš kurios matyti, jog už 400 Eur buvo įsigyti 73,92 kv. m trapeciniai profiliai, kurie skirti stogui dengti.

26. Kartu pažymėtina, jog tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir ne kartą apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas ieškovės nurodomų darbų nepripažino, teigė, kad lėšas tiek namui įsigyti, tiek jo remontui, rekonstrukcijai davė jo motina. Ji nuosavybės teise turėjo miško, tris kartus buvo gautas leidimas kirsti mišką, iš kurio buvo gaminama mediena, naudotą namui remontuoti. Namas iš esmės nebuvo ženklai pagerintas, namas apkaltas dailylentėmis, kurias tai pat išsimokėtinai įsigijo atsakovo motina A. R. V. Namo langai, durys buvo tie patys, naujai nebuvo keisti. Visas namo remontas buvo atliekamas ūkio būdu.

27. Pažymėtina, kad CPK 187 straipsnis numato, jog šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Šiuo atveju, abiejų šalių paaiškinimai kardinaliai skyrėsi, nei viena iš šalių savo argumentų nepagrindė neginčytinais įrodymais.

28. Kaip jau minėta, ginčo gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimis buvo padovanoti atsakovui. Dovanojimo sutartimis, kurios nėra nuginčytos, ginčo namas buvo padovanotas asmeniškai atsakovui, todėl pagrindas jį pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe būtų tik nustačius, kad po 2016 m. gegužės mėnesio santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

31. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė piniginės kompensacijos dėl turto pagerinimo iš atsakovo neprašo, ji prašo ginčo turtą pripažinti bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe, palikti ginčo statinisu natūr aatsakovui ir priteisti ieškovei iš atsakovo 11 165 Eur piniginę kompensaciją už 2/3 santuokoje įgyto nekilnojamojo turto.

32. Iš bylos duomenų teismas neturi galimybės nustatyti, kokia ginčo namo vertė buvo iki jo pagerinimo darbų pradžios, kaip pasikeitė jo vertė dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar žymaus pertvarkymo, nepriklausomai nuo rinkos pokyčių iki dovanojimo sutarčių sudarymo ir po jų sudarymo. Byloje nepateikti duomenys, kurie leistų neginčytinai spręsti, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas: tokiais įrodymais nagrinėjamu atveju galėtų būti rekonstrukcijos ar kapitalinių darbų projektai, ekspertų (ar specialistų) išvados dėl sukurtų pagerinimų, atliktų darbų ar įsigytų medžiagų sąmatos ir kita.

33. Nesant byloje neginčytinų įrodymų dėl pagerinto turto vertės, teismas negali daryti išvados, kad ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės ir tai nulemtų šio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis), arba spręsti dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, atitinkančio jos panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų ar darbo vertę.

34. Ginčo šalys iš esmės sutiko, kad atsakovui dovanojimo sutarčių pagrindu 2016 m. gegužės mėnesį asmeninė snuosavybės teise įgijus ginčo turtą, jis iš esmė sdaugiau nebuvo pagerintas, jokie darbai nebuvo atliekami.

37. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovo motinos 1992 m. įsigyti (duomenys neskelbtini) kultūros namai, 2016 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2916 ir 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-2985 padovanoti atsakovui, santuokos metu vien tik sutuoktinių ir jų vaikų lėšomis buvo rekonstruoti pertvarkant juos į gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeimai gyventi, tiek iki dovanojimo sutarties sudarymo, tiek ir po dovanojimo sutarties sudarymo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ieškovė reikalavimas, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra šalių D. M. ir D. M. santuokos metu iš esmės pagerintas turtas iš sutuoktinių bendrų lėšų, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmestinas kaip neįrodytas.

39. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, tenkinamas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, ir reikalavimas pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

43. Ieškovė teismo posėdžių metu pripažino, kad ji iš išskeldama iš namų išsivežė dalį šeimos supirktų baldų, buitinės technikos, tačiau šiuos daiktus ji pasiėmė sutarusi su atsakovu, pasidalindami turtą gražiuoju.

44. Atsakovas 2018 m. kovo 13 d. kreipėsi į policiją dėl ieškovė savavališkai išsivežtų daiktų, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-17260-18, teigiant, kad turtas yra bendra jungtinė nuosavybė.

45. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. kovo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-17260-18, policijos pareigūnams ieškovė patvirtino, kad išsikraustydama iš bendrų su atsakovu namų, ji pasiėmė tik šiuos kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą „Snaigė“, virtuvės komplektą, virtuvės kampą, viryklę, sekciją, stalą su 6 kėdėmis, dvigulę lovą, sofą-lovą, kompiuterio stalą, pietų servizą, komodą ir vonios kambario spintelę su lentynėle.

46. Tačiau ieškovė nesutiko, kad ji išsivežė šiuos atsakovo nurodytus daiktus – vandens siurblį, žoliapjovę, du reduktorius, antikvarinį krėslą, hidroforą, du televizorius, svetainės, miegamojo, priestato ir salės šviestuvus. Ieškovės teigimu, jai šie daiktai nebuvo ir nėra reikalingi, todėl ji jų iš bendrų namų nepasiėmė.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad apie šiuos ieškovės pasisavintus daiktus atsakovas nebuvo nurodęs policijai surašytame pareiškime dėl turto vagystės, šiuos daiktus nurodė tik patikslintame priešieškinyje.

48. Ieškovė nuo 2018 m. sausio nebegyveno bendruose su atsakovu namuose, po to, kai pasiėmė aukščiau išvardytus jai reikalingus daiktus, ir išsikėlė, namuose nebesilankė, todėl teismas sutinka, kad ji negali būti nepagrįstai kaltinama kitų šiuose namuose buvusių daiktų dingimu.

49. Be to, ieškovė nurodė bei pateikė byloje tai patvirtinančius įrodymus, kad dalis daiktų buvo įsigyti jų pilnamečių vaikų. Šaldiklį išperkamosios nuomos būdu 2011 m. įsigijo šalių sūnus D. M.. Šaldiklis buvo atvežtas į tėvų namus, kai D. M. kraustėsi gyventi į kitus namus. Kai ieškovė išsikraustė iš bendrų su atsakovu namų, D. M. pats pasiėmė šį jam priklausantį šaldiklį

53. Nors atsakovas kaltina ieškovę pasiėmus santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ir reikalauja už juos kompensacijos, neigia, kad jam liko ieškovės nurodomi daiktai, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovei išsikėlus iš šeimos namų ir juose likus gyventi atsakovui, namuose liko įvairių bendrai šeimoje įsigytų daiktų, kuriais buvo suteikta galimybė naudotis būtent atsakovui.

54. Kadangi abi šalys neįrodė, jog kiekviena iš šalių pasiėmė jų nurodytus daiktus, šalys teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos aukščiau nurodytus daiktus šalys buvo įgijusios santuokos metu, nepagrindė daiktų vertės jokiais rašytiniais įrodymais, vertes kiekviena šalis nurodė itin abstrakčiai, pagal kiekvieno iš jų paskaičiavimus, teismas laiko, abi šalys dar iki santuokos nutraukimo pasidalijo santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, todėl nėra tikslinga šioje byloje spręsti kompensacijų už šiuos daiktus priteisimo klausimo. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma priteisti kompensacija yra netiksli ir neįrodyta, todėl atsakovo reikalavimas dėl 2 442,50 Eur kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo iš ieškovės atmestina kaip nepagrįstas.

Dėl santuokos metu įgytos transporto priemonės padalijimo

55. Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą santuokos metu įgytą ir atsakovo D. M. vardu įregistruotą transporto priemonę „VW Phaeton“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui D. M., ieškovei priteisiant 2 100 Eur kompensaciją. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė pripažinti minėtą transporto priemonę atsakovo asmenine nuosavybe. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog santuokos metu 2017 m. balandžio 1 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. RNT01042017/0013, sudarytos su UAB „Mogo LT“ pagrindu, atsakovas įgijo transporto priemonę „VW Phaeton“. Įmokos už transporto priemonę turėjo būti mokamos iki 2018 m. birželio 1 d. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiai dienai su kreditore yra atsiskaityta.

64. Nagrinėjamoje byloje, taip pat pateikta 2016 m. lapkričio 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3539, kurioje taip pat konstatuota, jog N. M. nustatytas 20 proc. darbingumas, 80 proc. netektas darbingumas, padaryta išvada, jog minėtas asmuo yra nedarbingas. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą N. M. priskirtinas nedarbingų asmenų kategorijai. Nors atsakovas įrodinėjo, jog jo sūnus N. M. gali nueiti į parduotuvę, važiuoti dviračiu, žaisti žaidimu kompiuteriu, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais, teismas vadovaujasi 2016 m. lapkričio 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3539, kuriame konstatuota, jog N. M. yra nedarbingas bei 2017 m. birželio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017, kuriame konstatuota, jog N. M. neveiksnus sprendime nurodytose srityse.

65. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad šalių sūnus N. M. yra nedarbingas ir neveiksnus, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar jam yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.).

66. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

67. Byloje ieškovė pateikė N. M. poreikių lentelė ir orientacinės sumos, reikalingos šių poreikių tenkinimui: maistui, higienos priemonėms, buitinei chemijai apie 300 Eur per mėnesį, gyvenamojo būsto nuomai – 60 Eur, drabužiams, avalynei apie 29 Eur per mėnesį, vaistams, vitaminams, maisto papildams, apie 50–90 Eur per mėnesį, degalams nuvykti pas gydytojus į parduotuvę, į vaistinę apie 70 Eur per mėnesį, už komunalines paslaugas – elektrą, vandenį, apie 15 Eur, išlaidos odontologo paslaugoms nurodyta, jog neprognozuojamos iš anksto, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. išlaidos sudaro 260 Eur sumą; internetui 22 Eur, malkoms apie 20 Eur per mėnesį. Nurodyta, jog per mėnesį išlaidos Nerijaus maitinimui, apgyvendinimui, vaistams, kelionėms pas gydytojus, aprangai, avalynei, komunalinėms paslaugoms, internetui sudaro nuo 566 Eur iki 606 Eur, tačiau neįskaitant odontologo paslaugų. Nurodė, jog įvertinus odontologo paslaugas, kuomet vizito kaina siekia apie 40 Eur, Nerijaus išlaikymo suma per mėnesį padidėja ženkliai ir siekia apie 600–700 Eur sumą per mėnesį.

68. Teismas vertindamas ieškovės indėlį į sūnaus išlaikymą, pažymi, kad faktiškai ieškovė viena išlaiko ir prižiūri neįgalų pilnametį sūnų, juo rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ir papildomai dirbti dėl nepaprastai specifinio gyvenimo ritmo – ji nuolat prižiūri šalių neįgalų sūnų, kuriam būtina priežiūra. Teismo nuomone, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

69. Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnis, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7–15 straipsniai). Teismas, spręsdamas dėl neįgalaus vaiko išlaikymo dydžio, turi atsižvelgti į neįgalumo pobūdį ir lygį, į neįgalaus vaiko sveikatos priežiūros paslaugų, medicininės ir socialinės reabilitacijos bei aplinkos pritaikymo būtinas išlaidas.

70. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuo 2018 m. sausio 1 d. yra mokama šalpos pensija neįgaliajam (260 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (280 Eur), iš viso – 540 Eur. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad tokia valstybės teikiamos paramos suma išliko ir dabar.

71. N. M. gyvena kartu su motina, kitų pajamų ar turto pilnametis neįgalus vaikas neturi. Kaip jau minėta, 2017 m. birželio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-356-753/2017 jis pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta ieškovė.

72. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos šalpos išmokos ir kitų vaikų teikiamos paramos. Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovė neturi. Pilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad aprangą, maistą ir (ar) vaistus, kitus būtiniausius sūnaus poreikiams tenkinti daiktus perka ieškovė. Aplinkybė, kad asmeniui esant neįgaliam, padidėja ir tokio asmens poreikiai yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik poreikiai maistui, bet ir reikalavimai specialiai avalynei, išlaidos transportui, vaistams, reabilitacijai ir kita. Neįgaliam asmeniui nustatyti specialūs poreikiai yra didesni nei sveiko asmens. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti ne pačias elementariausias asmens pragyvenimui sąlygas, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

73. Analizuojant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu vykdo individualią veiklą. Jo pajamos taip pat minimalios. Nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį, jam priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – „VW Phaeton“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pilnamečiui sūnui išlaikymas reikalingas, tačiau nesutinka dėl išlaikymo dydžio. Sutiktų mokėti po 100 Eur kas mėnesį.

74. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų spendimo pagrįstumą, 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-742-480/2019 nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra darbingas tik 20 procentų, todėl jam išlaikymo priteisimas yra galimas. Tačiau šiuo atveju svarstytinas klausimas, ar neįgalus asmuo negauna pakankamai pajamų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

75. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį (minimalus darbo užmokestis – 430 Eur), ieškovės nurodyti sūnaus minimalūs poreikiai (600–700 Eur) iš esmės ženkliai didesni už viešai šalyje skelbiamą minimalų darbo užmokestį, tačiau kita vertus, suaugusio asmens, turinčio sunkią negalią, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, pragyvenimo ir jo išlaikymo išlaidos taip pat turėtų būti didesnės už vidutinio Lietuvos gyventojo minimalius poreikius. Atsižvelgiant į ieškovei skiriamą valstybės paramą (bendra suma 540 Eur), į tai, kad ieškovė daugiau jokių kitų pajamų negauna, mažai tikėtina, kad visa šių pajamų suma yra skiriama tik N. M. poreikiams tenkinti, nes tokiu atveju ieškovei neliktų pajamų pragyventi.

76. Ieškovės nurodyta artimųjų giminaičių (sesers ir brolių) parama pasireiškia tiek materialia, tiek nematerialia išraiška, t. y. pagalba sūnaus priežiūroje. Vertinant ieškovės pateiktų poreikių paskaičiavimą, darytina išvada, kad atsižvelgiant į neįgalaus asmens būklę, bei jo turtinę padėtį, šie poreikiai turėtų būti mažesni ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį, teismas daro išvadą, kad jo būtini minimalūs poreikiai neturėtų viršyti 430 Eur sumos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į N. M. neįgalumą, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad valstybės teikiamos paramos jam nepakanka. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

77. Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti, ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.

78. Ieškovės paaiškinimu, šiuo metu neįgalų sūnų Nerijų, neskaitant valstybės paramos, papildomai remia ji viena, kartais padeda artimieji giminaičiai. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi kitų išlaikytinių, ar kad ji yra iš dalies nedarbinga ar jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, byloje nėra.

79. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra darbingas, užsiima individualia veikla.

80. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 1/2 dalį Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, be to, teismas nenustatė, kad būtent tokio dydžio išlaikymo suma yra šalių neįgaliam sūnui būtina jo kasdieniams poreikiams tenkinti.

81. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį valstybės skiriamos pašalpos nepakanka, reikalinga apie 430 Eur suma ir atėmus valstybės teikiamos paramos dalį skirtą išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, darytina išvada, jog abiems tėvams tenka pareiga prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėti 170 Eur suma kas mėnesį. Todėl atsakovui tenkanti išlaikymo suma sudarytų 85 Eur. Kadangi atsakovas turi galimybę dirbti, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, jis pats geranoriškai sutinka teikti sūnui paramą po 100 Eur kas mėnesį, dėl to ši suma priteistina iš atsakovo kas mėnesį neįgalaus sūnaus Nerijaus išlaikymui iki vaiko gyvenimo pabaigos nuo .

82. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Kadangi byloje buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje, išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

83. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

84. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleistos, išieškomos iš priešingos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio (priešieškinio) reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

85. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo patenkintų jo priešieškinio reikalavimų daliai, nes atsakovas byloje yra pareiškęs priešieškinį. Ieškovė byloje reiškė keturis reikalavimus – nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti išlaikymą neveiksniam pilnamečiui sūnui. Vienas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės buvo patenkintas, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 46,51 procento, reikalavimas dėl turto padalijimo netenkintas, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas 40 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 46,63 proc., o atmesti – 43,37 proc.

86. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 239,21 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

88. Atsakovas patikslintame priešieškinyje pareiškė keturis reikalavimus – nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, pripažinti turtą – automobilį „VW Phaeton“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 4 200 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 580 Eur vertės, kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 17 Eur vertės, 0,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 1 970 Eur vertės asmenine atsakovo nuosavybe, priteisti ieškovei atsakovo nurodomus daiktus natūra, o atsakovui iš ieškovės – 2 442,50 Eur piniginę kompensaciją, ir priteisti 100 Eur išlaikymą šalių sūnui. Du atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti, reikalavimas dėl 13 767 Eur vertės turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe ir išlaikymo sūnui priteisimo – patenkinti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovo patenkinti reikalavimai sudaro 50 proc., o atmesti – 50 proc.

89. Atsakovas už patikslintą priešieškinį turėjo sumokėti 440 Eur žyminį mokestį. Šiai dienai atsakovas yra sumokėjęs 224 Eur žyminio mokesčio. 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas. Patenkinus 50 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistinas 220 Eur žyminis mokestis. Atsakovui sumokėjus 224 Eur žyminio mokesčio dalį, iš atsakovo valstybei priteistina likusi nesumokėta 216 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas.

90. Taip pat atsakovas šioje byloje sumokėjo 243 Eur žyminį mokestį, paduodamas apeliacinį skundą, likusi 243 Eur žyminio mokesčio dalis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi buvo atidėta iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Kadangi apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, priteistina iš atsakovo valstybei. Atsakovui iš ieškovės priteistina 243 Eur žyminio mokesčio dalis.

91. Atsakovas turėjo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus 50 procento atsakovo priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

92. Byloje valstybė turėjo 30,20 Eur pašto išlaidų. Atmetus 43,37 proc. ieškovės reikalavimų ir patenkinus 43,37 proc. reikalavimų, atitinkamai patenkinus ir atmetus 50 proc. priešieškinio reikalavimų, iš abiejų šalių valstybei priteistina po 15,10 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslinto ieškinio dalį ir patikslinto priešieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo tenkinti iš dalies.

Santuokos metu įgytą ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą transporto priemonę „VW Phateon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui D. M., ieškovei D. M. iš atsakovo D. M. priteisti 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) kompensaciją.

Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįgaliam sūnui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki N. M. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti priteisto išlaikymo lėšomis disponuoti globėjai ir turto administratorei ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2018 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi (pakeista 2019 m. birželio 20 d. nutartimi) priteistą iš atsakovo D. M. laikinąjį išlaikymą neįgaliam vaikui N. M. panaikinti.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 713,31 Eur (septynių šimtų trylikos eurų 31 cento) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,10 Eur (penkiolikos eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 763 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.