- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1963-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00411-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- D. Č.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje pagal ieškovės D. Č. (M.) patikslintą ieškinį atsakovui D. M., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei D. Č. (M.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas D. M. kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu priteistos 2 000 Eur neturtinės žalos ieškovei D. Č. mokėjimą dalimis 18 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 111,12 Eur. Nurodė, kad iš karto sumokėti priteistą neturtinės žalos atlyginimą jam yra didelė našta, kadangi dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vyksta teisminis ginčas ir nėra galimybės jo realizuoti, atsakovas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ir jo gaunamos pajamos nėra didelės, o santaupų neturi. Pažymėjo, kad įsiskolinimas neatsirado dėl paties atsakovo kaltės, procesas nevilkinimas dėl atsakovo kaltės, todėl prašymas gali būti tenkintinas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė D. Č. pateikė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos mokėjimą dalimis, kuriuo su atsakovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei 2 000,00 Eur neturtinė žala buvo priteista būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų, smurto ir neištikimybės, tačiau atsakovas net prašydamas išdėstyti mokėjimus, akivaizdžiai parodo teismui, kad jis nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nesijaučia padaręs ieškovei kokią nors neturtinę žalą. Akivaizdu, kad atsakovui nesutinkant, jog jis savo netinkamu elgesiu ieškovei sukėlė neturtinę žalą, jis neketina sąžiningai atlyginti teismo priteistos sumos ir siekia šią sumą išmokėti tik kuo naudingesniu būdu sau, akivaizdžiai nepaisydamas ieškovės interesų. Atsakovas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, tačiau priteistos neturtinės žalos neginčijo, todėl Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-742-480/2019 pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nebuvo apeliacijos objektas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas šioje dalyje (o taip pat ir dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės) įsiteisėjo. Įvertinus atsakovo elgesį dėl kurio ieškovei buvo priteista neturtinė žala, atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo negali būti tenkinamas, kadangi tokio prašymo tenkinimas ir leidimas atsakovui 1,5 metų ieškovei mokėti vos po 111 Eur per mėnesį paneigtų neturtinės žalos priteisimo reikšmę ir svarbą bei neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Atsakovas teismui nenurodė tikrosios savo turtinės padėties ir gaunamų pajamų dydžio, be to, nepateikė teismui jokio aktualaus savo banko sąskaitos išrašo, iš kurio būtų matoma kokiomis sumomis atsakovas disponuoja ir ar iš tiesų neturi santaupų. Kita vertus, jeigu atsakovas iš tiesų per 2018 metus gavo 462 Eur pajamų, jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas nesugebės ieškovei per mėnesį mokėti net ir po 111,00 Eur, o jo pateiktas prašymas skirtas tik laikui vilkinti ir kuo ilgesniam neatsiskaitymui su ieškove. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovei nesumokėjo visiškai jokios priteistos neturtinės žalos dalies, nors nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo 8 mėn. Negana to, atsakovas prašo teismo išdėstyti mokėjimus dar 1,5 metų laikotarpiui, niekaip nepagrįsdamas, kodėl jis pasirenka tokį laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės, su kuria po santuokos nutraukimo gyvena neįgalus sūnus ir kuriam atsakovas iki šiol neskiria reikalingo išlaikymo, finansinė padėtis juo labiau nėra gera. Ieškovė privalo prižiūrėti neįgalų sūnų, negali dirbti, todėl turi išgyventi iš valstybės teikiamos paramos. Esant tokiai sunkiai padėčiai ieškovei yra itin svarbu gauti ir iš atsakovo priteistos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ši suma bus panaudota būtiniausiems jos ir neįgalaus sūnaus poreikiams tenkinti, vaistams įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis neturi santaupų. Atsakovas deklaratyviai nurodo, jog santaupų neturi, nes teismui pateiktė visus duomenis, tačiau nepateikė jokių banko išrašų pagrindžiančių realią ieškovo finansinę būklę šiai dienai. Pajamų deklaracijos pateiktos už 2018 metus, tačiau jokių aktualių duomenų 2019 metais, atsakovas nepateikė. Atsakovas neigia savo kaltę dėl padarytos ir priteistos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ši 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog sprendimo dalies dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo išdėstymas 18 mėnesių laikotarpiui, mokant vos po 111,12 Eur, paneigtų neturtinės žalos priteisimo reikšmę ir svarbą, be to, nėra jokių duomenų, jog atsakovas savanoriškai būtų ieškovei atlikęs bent vieną įmoką pagal priimtą sprendimą.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas, dėl kurio kaltės iširo šalių santuoką ir buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei, turi prisiimti neigiamas pasekmes. Skolos grąžinimo išdėstymas aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui pažeistų ieškovės teisėtus interesus.
6. Teismas pažymėjo, kad net ir esant pakankamai įrodymų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį šiuo metu, nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Taip pat, įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – padėtį, siekiant, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas D. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovas savo prašyme nurodė objektyvias priežastis, kad santuoka taip ir liko nutraukta dėl atsakovo kaltės, o sumokėti vienu mokėjimu 2 000 Eur nėra galimybės, kadangi dėl jam dovanoto turto ilgą laiką (dvejus metus) su ieškove vyko teisminis ginčas ir priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atsakovo gaunamos pajamos nedidelės, kadangi atsakovas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, santaupų neturi. Teismui buvo pateikti visi duomenys, tame tarpe ir išsamus sąskaitos išrašas, todėl prašymas išdėstyti priteistos neturtinės žalos sumokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, mokant po 111,12 Eur per mėnesį buvo objektyvus, teisingas ir sąžiningas ir jokiu būdu nepažeistų ieškovės teisių.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pateikė pajamų mokesčių deklaraciją tik už 2018 m., tačiau teisės aktai numato, kad pajamų deklaracijos teikiamos iki gegužės 1 d., tad atsakovas pateikė visus galimus įrodymus savo prašymui pagrįsti. Teismas neturėjo duomenų, kad atsakovas slepia pajamas, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Be to, skyrybų proceso metu pablogėjo atsakovo psichologinė būsena, kas atsiliepė ir fizinei būklei bei galimybėms dirbti, o tai atsiliepė ir pajamų dydžiui.
1.3. Atsakovas nesitikėjo ir nesitiki tokiu būdu išvengti materialinės atsakomybės – neturtinės žalos sumokėjimo, tačiau 2 000 Eur jam didelė suma, kurios jis negalėtų sumokėti vienu mokėjimu. Tokia padėtis susiklostė nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. Č. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nors atsakovas teigia, kad šiuo metu jo pajamos yra nedidelės (100-200 Eur per mėnesį), o taip pat, kad jis neturi santaupų, tačiau šie teiginiai, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, yra neįrodyti. Atsakovas nei teikdamas prašymą dėl neturtinės žalos sumokėjimo išdėstymo, nei šį atskirąjį skundą nepateikė aktualaus savo banko sąskaitos išrašo, iš kurio būtų galima matyti, kokias iš tiesų pajamas atsakovas gauna per mėnesį ar gavo per paskutinius vienerius metus, o taip pat būtų galima nustatyti, kokias santaupas atsakovas turi. Nors atsakovas teigia, kad byloje yra pateiktas išsamus banko sąskaitos išrašas, tačiau banko sąskaitos išrašą atsakovas teikė ne šioje byloje Nr. e2VP-21919-359/2019, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Be to, toje byloje atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Taigi, net ir įvertinus atsakovo visai kitoje byloje pateiktą banko sąskaitos išrašą, akivaizdu, kad atsakovas nėra pateikęs jokių aktualių duomenų apie savo finansinę padėtį šiais 2019 metais, todėl jo teiginiai apie itin sunkią finansinę padėtį yra neįrodyti. Atsakovas kartu su prašymu dėl neturtinės žalos sumokėjimo išdėstymo teismui yra pateikęs tik pajamų mokesčio deklaracijas už 2018 metus, iš kurių matyti, kad per visus 2018 metus jis gavo tik 462,30 Eur pajamų, tuo tarpu jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra atsakovo finansinė situacija 2019 metais (per 9 šių metų mėnesius), byloje nepateikta.
2.2. Vien tai, kad atsakovas gauna nedideles pajamas iš individualios veiklos nepatvirtina esant išimtinio atvejo, kadangi atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras, gali dirbti ne tik pagal individualią veiklą (ypač, jeigu tokia veikla kaip pats nurodo nėra pelninga), tačiau ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, įsidarbinti pagal darbo sutartį ir taip gauti papildomų pajamų kiekvieną mėnesį. Kad atsakovas stengtųsi didinti savo pajamas ir būtų suinteresuotas atsiskaityti su ieškove – duomenų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad atsakovas ieškovei neturtinę žalą sukėlė tiek dėl neištikimybės, tiek ir dėl smurtinių veiksmų prieš ieškovę. Įvertinus atsakovo elgesį, dėl kurio ieškovei buvo priteista neturtinė žala, atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo negali būti tenkinamas, kadangi tokio prašymo tenkinimas ir leidimas atsakovui 1,5 metų ieškovei mokėti vos po 111 Eur per mėnesį paneigtų neturtinės žalos priteisimo reikšmę ir svarbą, suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui, jau net ir dabar akivaizdžiai teismui teigiančiam, kad jis neatsakingas už ieškovei padarytą neturtinę žalą, bei neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria nuspręsta netenkinti atsakovo D. M. prašymo dėl 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu priteistos 2 000,00 Eur neturtinės žalos išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui, yra priimta įvertinus ne vien atsakovo, o abiejų šalių pozicijas, užtikrinanti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą bei atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir jos naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo dalyje dėl ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo vykdymą, pagrįstumo. Atsakovas šią nutartį skundžia tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo nurodomas aplinkybes dėl jo turtinės padėties ir galimybių iš karto sumokėti priteistą neturtinę žalą.
11. CPK 284 straipsnio 1 dalies norma numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
12. Atsakovas savo sunkią turtinę padėti grindžia aplinkybėmis, kad vyksta teisminis ginčas dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų dydžiu ir savo profesinės veiklos specifika (vykdo individualią veiklą), pablogėjusia psichologine būkle, kuri neigiamai veikė jo galimybes vykdyti profesinę veiklą. Atsakovas aukščiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2018 m. metinę pajamų deklaraciją ir duomenis apie tai, kad byloje yra išsamus jo banko sąskaitos išrašas, kuris pagrindžia disponavimą turimomis pajamomis, nurodė, kad vyksta teisminis ginčas su ieškove dėl atsakovui dovanoto turto.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, o pateikti įrodymai vertinami vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2018 m. metinę pajamų deklaraciją (5 t., e. b. l. 100-116) ir civilinėje byloje esantį atsakovo banko sąskaitos išrašą (3 t., e. b. l. 85-88), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė aktualių jo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo atskirajame skunde nurodomas byloje esantis atsakovo banko sąskaitos išrašas taip pat negali būti vertinamas kaip atsakovo sunkią finansinę padėtį pagrindžiantis įrodymas, kadangi pateikiamas banko sąskaitos išrašas apima laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Taigi, atsakovo nurodomi duomenys taip pat nėra aktualūs ir nepagrindžia atsakovo sunkios finansinės padėties. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdo pateikti aktualų banko sąskaitos išrašą, pagrindžiantį disponavimą turimomis lėšomis nuo 2019 m. pradžios. Atsakovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad teisės aktai šiuo metu jo neįpareigoja pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai apie pajamas už 2019 m. negali būti aiškinama kaip paneigianti atsakovo CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti duomenys apie 2018 m. gautas pajamas ir disponavimą turimomis lėšomis iki 2018 m. spalio 16 d. negali būti vertinami kaip pakankami atsakovo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino atsakovo atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atsakovui dovanoto turto. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje pagal ieškovės D. Č. patikslinto ieškinio atsakovui D. M. dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo ir atsakovo D. M. patikslintą priešieškinio ieškovei D. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 11 d.. Šiuo sprendimu transporto priemonė „VW Phateon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikta atsakovui D. M., ieškovei D. Č. iš atsakovo D. M. priteisiant 2 100 Eur kompensaciją, žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo D. M., asmenine nuosavybe (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad teisminis ginčas dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo turto pasibaigė ir jo nuosavybės teisė nebėra ginčijama. Taigi, atsakovas nuosavybės teise šiuo metu valdo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, dėl kurios jis neturėtų galimybės sumokėti ieškovei D. Č. priteistą 2 000 Eur neturtinę žalą, ar, kad šios teismo sprendimo dalies vykdymas vienu mokėjimu ateityje ypač neigiamai paveiktų jo turtinę padėtį. Atsakovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdytų jam pasiskolinti reikiamas lėšas, siekiant įvykdyti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamais CPK 284 straipsnio išaiškinimais, būtina atsižvelgti ir į teismo sprendimu priteistos sumos paskirtį atlyginti neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – kompensuoti asmeniui patirtą žalą dėl pažeistų nematerialaus pobūdžio vertybių, todėl priteista suma yra tik materiali patirtos neturtinės žalos kompensacija, kurios mokėjimas viena suma atliktų kompensacinę funkciją. Todėl atsakovui nepateikus pakankamai įrodymų, susijusių su jo sunkia finansine ir turtine padėtimi ir būsimu akivaizdžiu turtinės ir finansinės padėties pablogėjimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.