Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02394-2013-5

2013 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui E. U. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-03 sprendime yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. neteisingai nurodytas atsakovo vardas, tačiau tai nėra kliūtis patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis CPK 276 str., nurodytas rašymo apsirikimas taisytinas pirmosios instancijos teismo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo galimybės teikti neįgaliam ir neveiksniu pripažintam pilnamečiam sūnui 400 Lt per mėnesį išlaikymą ir 5 226 Lt išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 dalis, 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės. Pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo) 2 straipsnio 2 punktą nedarbingais ar iš dalies darbingais yra asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus.

Byloje nėra ginčo, jog K. U. turi protinę negalią, nuo gimimo yra neįgalus, nesugeba savimi pasirūpinti, nesupranta savo veiksmų ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. K. U. nustatytas 20 % nedarbingumas nuo 2012-02-02 iki 2014-09-26 ir šią aplinkybę patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-18 pažyma (b. l. 10). Taip pat K. U. nuo 2012-02-02 iki 2014-09-26 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 11).

Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Nustatyta, kad valstybė K. U. moka 720 Lt šalpos pensiją neįgaliajam (invalidui) ir 306 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (b. l. 21). Jis gyvena kartu su motina ir jos sutuoktiniu (b. l. 20). Kitų pajamų ar turto K. U. neturi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimu K. U. pripažintas neveiksniu (b. l. 12) ir 2012-07-05 sprendimu jo globėja ir turto administratore paskirta motina (ieškovė) L. M. (b. l. 13). K. U. lanko Klaipėdos nevalstybinės specialiosios pagrindinės mokyklos „Svetliačiok“ darbinio ugdymo lavinamąją klasę (b. l. 16), yra vežamas į sporto klubą „Viktorija“, kur už treniruotes yra mokamas 350 Lt dydžio mėnesinis mokestis (b. l. 17). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ir gauna 730 Lt darbo užmokestį (atskaičius mokesčius, per mėnesį, b. l. 24). Duomenų, patvirtinančių, kiek ir kokių konkrečiai išlaidų, viršijančių valstybės neįgaliam K. U. mokamos pašalpos ir kompensacijos (1 026 Lt) dydį, ieškovė per mėnesį išleidžia (išleido) sūnui tapus pilnamečiui, byloje nėra. Pažymėtina, kad BAB „Snoras“ 2012-11-08 rašte adresuotame Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nurodyta, kad 2012-11-08 dienai L. M. turi 43 066 Lt paskolos likutį, pagal būsto paskolos sutartį su BAB „Snoras“ (b. l. 23). Tuo tarpu VĮ Registrų centro 2012-11-15 rašto duomenims, L. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 22). Dėl šių aplinkybių prieštaringumo pirmosios instancijos teisme, sprendžiant šalių turtinę padėtį, nepasisakyta, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė paskolos likučio neįrodinėjo nei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, nepaaiškino ir atsiliepime į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro 2012-11-15 raštas yra išduotas vėliau nei banko raštas, laikytina, kad ieškovė neįrodė turinti 43 066 Lt paskolos likutį pagal būsto paskolos sutartį. Duomenų, patvirtinančių, jog K. U. ieškovė veža į sanatoriją Ukrainoje ir kiek sumoka už gydymą kitoje šalyje, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių kiek konkrečiai ieškovė išleidžia pirkdama K. U. vaistus, maistą, prekes, kiek kainuoja kelionės į specialiąją pagrindinę mokyklą, sporto klubą. Iš kitos pusės, įvertinus tai, kad ieškovė gyvena 15–20 km nuo Klaipėdos, o minėta mokykla bei sporto klubas yra Klaipėdoje, laikytina, jog K. U. nuvežimui į šias įstaigas, sportinio inventoriaus, mokyklinių priemonių, aprangos jam pirkimui, ieškovė turi papildomų išlaidų. Be to, akivaizdu, kad aprangą, maistą ir (ar) vaistus, kitus būtiniausius sūnaus poreikiams tenkinti daiktus perka ieškovė. O ji šiuo metu turi tik 730 Lt dydžio darbo užmokesčio mėnesio pajamas.

Analizuojant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas nuo 2013-05-14 nutraukė darbo santykius (b. l. 54), nuo 2013-05-31 dirba vamzdžių montuotoju (duomenys neskelbtini) (b. l. 86, išlaiko nepilnametę dukrą G. U. (b. l. 53), sunkiai sergančią motiną (b. l. 48–50), turi kreditorinių įsipareigojimų bankui – 2013-08-27 likutis 23 638,36 Lt (b. l. 46), įsiskolinimą už sveikatos priežiūros paslaugas Norvegijoje (b. l. 61–62), sveikatos problemų (b. l. 51–52), nuosavybės teise, kartu su R. U., turi nekilnojamąjį turtą – butą (b. l. 64), transporto priemonių jo vardu įregistruota nėra (b. l. 65). Atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenimis nustatyta, kad sūnaus K. U. išlaikymui, laikotarpiui nuo 2008-09-15 iki 2012-02-02, atsakovas kas mėnesį mokėjo po 400 Lt, o iki 2008-09-15 – po 350 Lt (b. l. 55–60). Įvertinus atsakovo turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, atsižvelgiant į jo turimų įsipareigojimų apimtį ir jų vykdymą (privalo išlaikyti ir nepilnametę dukrą, išmokėti bankui paskolą) darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės geresnė nei ieškovės.

Akcentuotina, kad atsakovas apeliaciniu skundu nurodė sutinkantis su 250 Lt išlaikymo dydžiu neįgaliam sūnui mokėjimu. Ši atsakovo pozicija leidžia teismui teigti, kad jis yra įvertinęs savo finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą nedarant žalos šeimai, kreditoriams. Tačiau, įvertinus pilnamečio neįgalaus vaiko specialius poreikius, tai, kad šiuos poreikius ir kaip juos patenkinti geriausiai žino ieškovė, kuri nuo jo gimimo vaiku rūpinasi, tai, kad iki vaiko pilnametystės atsakovas sūnaus išlaikymui mokėjo po 350 – 400 Lt, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis nepažeidžia atsakovo turtinių teisių ir proporcingumo tarp vaiko poreikių ir šalių finansinių galimybių principo. Teismas pažymi, kad K. U. sulaukus pilnametystės jo poreikiai gyventi, kiek tai įmanoma tokią negalią turinčiam asmeniui, patogų, sveiką, saugų gyvenimą, neišnyko, priešingai, ieškovė turi dar labiau stengtis vaiką socialiai integruoti į suaugusiųjų visuomeninį gyvenimą, siekti, kad vaikas būtų vis labiau savarankiškas, mokėtų savimi pasirūpinti, dirbti, o tam, neabejotinai yra reikalingos didesnės, nei nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingos finansinės išlaidos bei žmogiškieji resursai.

Dėl 5 226 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas iš atsakovo 5 226 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą neįgaliam pilnamečiam sūnui K. U. nevykdė nuo 2012-02-02. Duomenų, patvirtinančių tokio išlaikymo mokėjimą, byloje nenustatyta. Apelianto argumentai, jog jis nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki sūnaus pilnametystės mokėjo 50 Lt didesnį išlaikymą, todėl tai viršija Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-09-27 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą (b. l. 14–15), kuriuo atsakovas įsipareigojo mokėti 350 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui, tuo metu buvusiam tik 13 metų amžiaus, atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad įsiskolinimas, dėl minėtų 50 Lt didesnio išlaikymo mokėjimo, negalėjo susidaryti iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos, paskaičiuotas neviršijant prašomos priteisti 400 Lt išlaikymo sumos. Tai, jog ieškovė nereiškė ieškinio, vaikui tapus pilnamečiui, savaime nenaikina tėvui (atsakovui) įstatymu nustatytos pareigos teikti neįgaliam nuo gimimo savo vaikui materialinį išlaikymą (CK 3.194 str. 3 d.). Išvada, kad pilnamečiam asmeniui taip pat turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką (2012-02-20 nutartis Nr. 3K-3-50/2012, Nr. 3K-3-119/2012). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, neįgaliam ir neveiksniu pripažintam K. U. teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė 5 226 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2013-03-04). Atkreiptinas šalių dėmesys, kad prievolė išlaikyti vaiką (nepilnametį ar pilnametį) mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, iš esmės nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.