Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Bulgarijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „VANTA2“ EOOD ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-558-862/2019 pagal ieškovės Bulgarijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „VANTA2“ EOOD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ dėl akcininkų protokolų pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BK investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „MINERA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2019-05-08 gautas ieškovės ir atsakovės bendras prašymas patvirtinti tarp šalių 2018-05-07 sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, taikos sutarties tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (El. b. t. 8, b. l. 127–129).

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ prašė netvirtinti taikos sutarties (El. b. t. 8, b. l. 130–132). Nurodė, kad šalys nesąžiningos, kadangi tarp šalių nekilęs ginčas, o civilinė byla iškelta tam, kad būtų pabandyta sukurti teisinį rezultatą, kuris būtų naudojamas kitose civilinėse bylose Nr. e2-1867-577/2019 ir Nr. e2-110-656/2019. Ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl patvirtinus taikos sutartį klausimas dėl senaties termino liktų neįvertintas. Taikos sutartį abiejų šalių pusėje pasirašė vienas ir tas pats asmuo, sandoris sudaromas tarp susijusių asmenų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės ir atsakovės prašymas patvirtinti tarp šalių 2019-05-07 sudarytą taikos sutartį.

13. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų: teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso (toliau – CK) normose (CK LII skyrius, 6.983–6.986 straipsniai), o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti CPK normose (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 44 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 3 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 140 straipsnio 3–5 dalys, 142 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 228 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis, 231 straipsnio 1–4 dalys, 249 straipsnis, 293 straipsnio 3 ir 5 punktai, 430 straipsnio 9 dalis, 439 straipsnio 8 dalis, 441¹ straipsnio 3 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 593 straipsnio 2 dalis, 595 straipsnis, 626 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas, 646 straipsnio 3 dalis, 813 straipsnio 2 dalis, 816 straipsnis) (taip pat žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

14. Kaip matyti iš materialiojo teisinio reguliavimo, taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų CK, rūšių. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, o procesine prasme šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą vertintina kaip viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

15. Visgi, sutarties laisvės ir procesinio dispozityvumo principas, leidžiantis bet kurioje teisminės bylos nagrinėjimo stadijoje baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis) neabsoliutus, kadangi įstatymai numato išimčių, kuomet taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-517-516/2018, nutarties 22 punktą). Proceso įstatymas numato, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, ar pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja: i) imperatyvioms įstatymo normoms bei; ii) viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog tvirtinant taikos sutartį: pirma, būtina patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), ar, esant privalomam bendrininkavimui, buvo gautas visų bendrininkų sutikimas (CPK 44 straipsnio 3 dalis); antra, teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, nutarties 14, 20 punktai). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog teisė sudaryti legitimuotiną (t. y. teismo nutartimi tvirtintiną) taikos sutartį gali būti realizuota tik tuomet, kai teismas patikrina (ir įsitikina), jog pateikta taikos sutartis atitinka jai keliamus reikalavimus.

16. Bylos duomenimis, ieškovė „VANTA2“ EOOD reikalauja pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento (lot. ab initio) atsakovės UAB „EMILĖ“ 2012-12-19 vienintelio akcininko rašytinį sprendimą (El. b. t. 1, b. l. 9–13) ir 2015-02-04 visų akcijų savininko sprendimą (El. b. t. 1, b. l. 14–19). Ieškovė ir atsakovė 2019-05-08 teismui pateiktoje tvirtinti 2019-05-07 taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) 1 punkte susitarė „pripažinti negaliojančiu 2012-12-19 UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko rašytinį sprendimą, atitinkantį visuotinio akcininkų sprendimo protokolą ab initio ir pripažinti negaliojančiu 2015-02-04 UAB „EMILĖ“ visų akcijų savininkų sprendimą ab initio“ (t. 8, b. l. 128–129). Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, kad taikos sutarties buvo nepatvirtinta, kadangi abiejų šalių vardu pasirašė tas pats asmuo, t. y. ieškovės ir atsakovės direktorė D. K. B. ir tokia aplinkybė, anot pirmosios instancijos teismo, leidžia daryti išvadą, jog taikos sutartis galimai sudaryta tarp susijusių asmenų ir galimai nesąžininga bei pažeidžianti viešąjį interesą, taip pat trečiųjų asmenų interesus (t. 8, b. l. 137–138).

17. Tiek ieškovė, tiek atsakovė atskiruosiuose skunduose nurodė, jog apylinkės teismo nutartis iš esmės yra be motyvų, t. y. nutartis grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, nenurodyta, kokiai konkrečiai imperatyviai teisės normai Taikos sutartis prieštarauja, nenurodyta kaip konkrečiai Taikos sutarties sąlygos pažeidžia viešąją tvarką, taip pat nemotyvuota aplinkybė, kodėl Taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises.

18. Analizuojant aukščiau aptartus apeliančių teiginius pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismas atsisako tvirtinti teismui pateiktą tarp šalių sudarytą taikos sutartį priimama nutartis (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, taip pat įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados, kuriose teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, įvertina įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes, kurias teisiškai kvalifikuoja nurodydamas joms taikytinas proceso ar materialiosios teisės normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2007). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Taikos sutartį, turėjo aptarti ir pagrįsti, kodėl pateikta Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei (ar) viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir (ar) trečiųjų asmenų teisėms (žr. jau cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018 20 punktą).

19. Analizuojant skundžiamos nutarties motyvus matyti, jog apylinkės teismas nurodė, kad pateikta tvirtinti Taikos sutartis „galimai sudaryta tarp susijusių asmenų“. Viena vertus, pastebėtina, jog teismo procesinio sprendimo (nutarties) motyvai negali būti sąlyginiai, neatsakantys į esminius byloje sprendžiamus klausimus. Kita vertus, aplinkybę, ar Taikos sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, buvo galima nustatyti iš byloje esančių duomenų. Bylos duomenimis, atsakovės UAB „EMILĖ“ vienintelė akcininkė yra ieškovė „VANTA2“ EOOD (t. 1, b. l. 20–26). Pastebėtina, jog aptartos aplinkybės neneigė nei ieškovė, nei atsakovė. Priešingai, ieškovė UAB „VANTA2“ EOOD nurodė, kad atsakovė UAB „EMILĖ“ yra ieškovės „VANTA2“ EOOD dukterinė įmonė. Pačia bendriausia prasme dukterinė įmonė suprantama kaip įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3330-11, taip pat Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnį). Papildomai pastebėtina ir tai, jog ieškovė „VANTA2“ EOOD taip pat turi vienintelį kapitalo savininką – „ENSINO“ EOOD (t. 1, b. l. 177–180). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutarties motyvuose neatskleista, kokią įtaką aptariama aplinkybė, t. y., kad Taikos sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, daro Taikos sutarties (ne)tvirtinimui. Apylinkės teismas neanalizavo, ar teisinis reguliavimas numato kokius nors draudimus ar išimtis susijusiems juridiniams asmenims sudaryti bei pasirašyti kokius nors sandorius, įskaitant taikos sutartis teisminiame procese. Analogiškai pasisakytina ir dėl juridinio asmens vadovo (direktoriaus) aplinkybės. Nors skundžiamos nutarties motyvuose ir nustatyta aplinkybė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovė (direktorė) yra tas pats fizinis asmuo, t. y. D. K. B., tačiau apylinkės teismas neanalizavo teisinio reguliavimo aptarimu klausimu bei nepagrindė, ar tokia aplinkybė (ne)turi teisinę reikšmę ginčo atveju.

20. Apylinkės teismas nurodė, kad Taikos sutartis yra „galimai nesąžininga“. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad toks apylinkės teismo motyvas plačiau neargumentuotas bei neaptartas, taip pat sąlyginis, nes iš esmės taip ir neatsakyta į klausimą, ar pateiktos Taikos sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis. Taip pat neaišku, kokiu teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis apylinkės teismas remiasi konstatuodamas Taikos sutarties sąlygų galimą nesąžiningumą. Pažymėtina, jog, viena vertus, civilinėje, o taip pat ir sutarčių (sandorių), teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip (CK 1.5 straipsnis, 6.158 straipsnio 1 dalis, CK 6.163 straipsnis, CK 6.162 straipsnis, CK 6.193 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.222 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Kita vertus, sąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, nutarties 63 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Nors sąžiningumo principo turinio CK neatskleidžia, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumo principo turinys yra fakto klausimas, kuris analizuojamas pagal individualioje situacijoje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. sąžiningumo principo turinys gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje konkretūs asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011). Papildomai akcentuotina, jog apylinkės teismas, gavęs Taikos sutartį, 2019-05-09 rezoliucija prašymą patvirtinti Taikos sutartį priėmė, sudarė galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims dėl prašymo patvirtinti Taikos sutartį pasisakyti ir sprendė, kad Taikos sutarties klausimas bus sprendžiamas teismo posėdyje. Iš bylos duomenų matyti, jog į prašymą patvirtinti Taikos sutartį buvo gautas trečiųjų asmenų UAB „MINERA“ ir UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ atsiliepimas (El. b. t. 8, b. l. 130–132). Iš trečiųjų asmenų atsiliepimo turinio matyti, kad buvo nurodyti konkretūs trečiųjų asmenų argumentai, įskaitant ir argumentus dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo, kodėl taikos sutartis neturėtų būti tvirtinama, tačiau apylinkės teismas jų detaliau neanalizavo bei teisiškai neįvertino.

21. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog Taikos sutarties sąlygos „galimai pažeidžia viešąjį interesą“. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nei CPK, nei CK, nei kitų įstatymų normos neatskleidžia įstatyminės konstrukcijos „viešoji tvarka“ turinio. Visgi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „viešosios tvarkos“ kategorijos turinys įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis, taip pat viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, nutarties 53–54 punktai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptartas apylinkės teismo motyvas plačiau neanalizuotas, neaišku, kokiai konkrečiai viešajai tvarkai Taikos sutarties sąlygų tvirtinimas (ne)prieštarauja.

22. Apylinkės teismas konstatavo, kad Taikos sutarties sąlygos galimai pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Analizuojant aptartą apylinkės teismo išvadą matyti, jog ieškovė „VANTA2“ EOOD su pradiniais ieškiniais į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė tik UAB „BK investicija“ (El. b. t. 1, b. l. 2–8; t. 2, b. l. 70–76; t. 3, b. l. 138–146). Išsprendęs patikslinto ieškinio priėmimo klausimą apylinkės teismas 2018-10-16 rezoliucija nurodė, kad 2018-04-12 ir 2018-09-20 paduotas patikslintas ieškinys identiški, todėl ieškinį priima ir trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukia UAB „MINERA“ ir UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo pozicija rodo, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Kadangi apylinkės teismas laikė, jog būtina į bylą įtraukti papildomus trečiuosius asmenis bei tretiesiems asmenims suteikė teisę pasisakyti dėl galimybės tvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą Taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės pasisakyti dėl to, kokias teisines pasekmes Taikos sutarties (ne)tvirtinimas galėtų sukelti tretiesiems asmenims. Tuo tikslu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo būtina analizuoti ginčo objektą, t. y. 2012-12-19 atsakovės UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko rašytinio sprendimo, atitinkančio visuotinio akcininko susirinkimo protokolą, ir 2015-02-04 atsakovės UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko rašytinio sprendimo, atitinkančio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, turinį. Tai reiškia, kad turėjo būti aiškinamasi, nustatoma bei vertinama, ar ginčo objektu esantys 2012-12-19 ir 2015-02-04 vienintelio akcininko sprendimai turi teisinės įtakos tik vidiniams bendrovių (ieškovės ir atsakovės) santykiams, ar sprendimų turinys išeina už vidinių bendrovių santykių ir yra susiję bei darantys įtaką ir trečiųjų asmenų teisėmis bei pareigoms. Būtina analizuoti ir kokiu tikslu buvo priimti aptarti akcininko sprendimai, ar tokie sprendimai nebuvo priimti kokių nors kitų svarbių arba teisiškai įpareigojančių aplinkybių kontekste (siekiant tęsti veiklą, gauti kreditą, siekiant investuoti ir pan.). Tik išsiaiškinus aptartas aplinkybes būtų galima daryti išvadą apie ieškovės ir atsakovės Taikos sutarties (ne)tvirtinimo pagrįstumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant Taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą būtina analizuoti ir likusius byloje dalyvaujančių asmenų argumentus. Tretieji asmenys nurodė, jog tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės bei atsakovės yra inicijuota daugiau teisminių ginčų (civilinė byla Nr. e2-1867-577/2019, civilinė byla Nr. e2-110-656/2019). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1867-577/2019 sprendė dėl 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutarčių bei 2013-01-24, 2013-01-31, 2013-03-21 sutartinės hipotekos sandorių (ne)galiojimo, sudarytų tarp atsakovės UAB „EMILĖ“ ir trečiųjų asmenų UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina analizuoti ir tokio sprendimo įtaką sprendžiant dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo, taip pat aptarti bei įvertinti ir kitų tarp šioje byloje dalyvaujančių asmenų esančių teisminių bylų įtaką Taikos sutarties (ne)tvirtinimui.

24. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog tretieji asmenys akcentavo ieškinio senaties termino aplinkybę byloje pareikštiems reikalavimams ir jų įtaką Taikos sutarties netvirtinimui. Bylos duomenimis, faktinės bylos situacija yra ta, kad ieškinio senaties terminą prašo taikyti tretieji asmenys UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ (El. b. t. 3, b. l. 189–192), ieškinio senaties termino taikymą pažymėjo ir trečiasis asmuo UAB „BK investicijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą (El. b. t. 8, b. l. 179–182), tačiau atsakovė ieškinio senaties termino taikyti neprašo.

25. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Aptariama CK 1.126 straipsnio 2 dalis iš esmės numato materialiąją ginčo šalies teisę reikalauti taikyti praleisto ieškinio senaties teisines pasekmes, numatytas CK 1.131 straipsnyje. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį, civiliniame procese šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog pagal bendrą taisyklę tretieji asmenys laikytini byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurie turi tik procesines šalies teises. Visgi, kasacinio teismo išaiškinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio dalyviai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad trečiasis asmuo turi teisę reikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį tuo atveju, jeigu įrodo tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, nutarties 30–34 punktai). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad neanalizuota aplinkybė, ar tretieji asmenys, sprendžiant klausimą dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo, įrodė tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi ir ar tokie trečiųjų asmenų argumentai turi įtaką tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Taikos sutarties (ne)tvirtinimui.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, teisinį reguliavimą (CPK 42 straipsnio 2 dalį) bei atskiraisiais skundais įrodinėjamas faktines aplinkybes sutinka su apeliantėmis, jog tuo atveju, jeigu būtų svarstomas Taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimas ir prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms aspektu, teismas turėtų konkrečiai nurodyti ir įvertinti imperatyviąją įstatymo normą, kuriai Taikos sutartis (ar tam tikros Taikos sutarties sąlygos) prieštarauja, bylos faktinių aplinkybių kontekste, kadangi to nepadarius, apylinkės teismo procesinis sprendimas (nutartis) būtų nepakankamai pagrįstas ir(ar) motyvuotas. Analogiškai pasisakoma ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, sprendžiant sandorių negaliojimo ginčus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptariamu atveju iš esmės tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais buvo neatkleistas klausimo dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo pagrįstumas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų klausimo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir Taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais, tačiau šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. Atsižvelgiant į Taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimui tirtinų faktinių aplinkybių visumą, taip pat siekiant išsiaiškinti šalių valios tikrąjį turinį, siekiant užbaigti bylą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bei trečiųjų asmenų priešingą ieškovei bei atsakovei poziciją, apylinkės teismas gali svarstyti, ar nėra tikslinga Taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą skirti nagrinėti į žodinį posėdį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti ieškovės „VANTA2“ EOOD ir atsakovės UAB „EMILĖ“ taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.