Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Bulgarijos įmonės EOOD „Vanta 2“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Bulgarijos įmonės EOOD „Vanta 2“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl akcininkų protokolų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „BK investicijos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Emilė“ 2012 m. gruodžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir 2015 m. vasario 5 d. visų akcininkų savininkų sprendimą. Nurodė, jog ieškovė yra vienintelė atsakovės akcininkė. Atsakovės 2012 m. gruodžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išleisti 1 274 328,08 Eur bendros nominalios vertės atsakovės obligacijų emisiją Nr. Emilė-1 ir 1 245 366,08 Eur nominalios vertės obligacijų emisiją Nr. Emilė-2. Užtikrinant šių obligacijų pasirašymo sutartį buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Ieškovė sužinojo, jog minėtą 2012 m. gruodžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ieškovės vardu pasirašė tuometinė jos vadovė V. C., kuri tokios teisės neturėjo. Sudarant minėtus obligacijų pasirašymo ir hipotekos sandorius, kitoms sandorių šalims buvo pateiktas 2015 m. vasario 5 d. atsakovės vienintelio akcininko rašytinis sprendimas, taip pat pasirašytas V. C..Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti prie ieškinio pridėto dokumento Nr. 20170622115741/22.06.2017 įstatymų nustatyta tvarka patvirtiną vertimą į lietuvių kalbą, pateikti kitų ieškinio priedų vertimų į lietuvių kalbą kokybiškas kopijas arba originalus, pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašą apie atsakovę su visa istorija, pateikti Bulgarijos kompetentingos įstaigos išrašą ir apie ieškovę, pateikti įrodymus, kad D. K. B. gali atstovauti ieškovę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės EOOD „VANTA 2“ ieškinį atsakovei UAB „Emilė“ dėl akcininkų protokolų pripažinimo negaliojančiais pripažino nepaduotu.Teismas nustatė, jog ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą bei 2018 m. gegužės 8 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė komercinio registro išrašą su vertimu į lietuvių kalbą. Taigi, ieškovė, iš visų jai nustatytų ieškinio trūkumų, pateikė tik kompetentingos Bulgarijos Respublikos įstaigos duomenis apie ieškovę, kurie patvirtina, kad D. K. B. yra ieškovės vadovė. Kitų trūkumų ieškovė nepašalino. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė visų nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė EOOD „Vanta 2“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. pateikė į bylą duomenis apie ieškovės direktorės paskyrimą bulgarų kalba ir nurodė, kad šis dokumentas verčiamas iš retai vartojamos bulgarų kalbos, todėl paprašė atnaujinti procesinį terminą trūkumams pašalinti ir pratęsti jį trims dienoms, t.y. iki 2018 m. gegužės 14 d. Ieškovė paaiškino, jog vertėjo, kuris galėtų kokybiškai ir skubiai išversti bulgarų kalba sudarytus dokumentus, paieškos užtruko. Ieškovė 2018 m. gegužės 15 d. pateikė teismui dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Tačiau teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi pripažino, jog ieškovė pateikė teismui savo akcininkų istoriją ir pašalino 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė iš visų nustatytų ieškinio trūkumų pateikė tik kompetentingos Bulgarijos Respublikos įstaigos duomenis apie ieškovę, o kitų trūkumų nepašalino. Teismas ieškovės pateiktus duomenis vertino atmestinai, selektyviai ir fragmentiškai, todėl priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, užkirsdamas kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises. Ieškovė teismui pateikė visus dokumentus, kurių teismas pareikalavo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi: VĮ „Registrų centras“ išrašą apie atsakovę su visa istorija bei Bulgarijos Respublikos Teisingumo ministerijos Komercinio registro išrašą apie ieškovės vadovų ir akcininkų istoriją ir kaitą. Todėl teismas neturėjo teisės palikti ieškinį nenagrinėtu, nes visi ieškinio trūkumai buvo pašalinti. Ieškovė byloje nebuvo pasyvi, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl neigiamų procesinių padarinių jai taikymas neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos. Teismas turėjo imtis ne ieškininio palikimo nenagrinėto kaip ultima ratio priemonės, o pratęsti trimis dienomis ieškovei terminą dėl trūkumų pašalinimo ir kartu skirti ieškovei baudą. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė papildomai pateikia dokumentus, kuriais buvo pašalinti trūkumai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo pripažintas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmos instancijos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 d. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra pateikti dokumento Nr. 20170622115741/22.06.2017 vertimą į lietuvių kalbą, pateikti kitų dokumentų kokybiškas kopijas arba originalus, pateikti VĮ „Registrų centras“ aktualų išrašą apie atsakovę su visa istorija, pateikti Bulgarijos kompetentingos įstaigos išrašą apie ieškovę ir įrodymus, kad D. K. B. gali atstovauti ieškovę. Teismas kita tos pačios dienos nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tai yra pateikti įrodymus, jog D. K. B. turi teisę atstovauti ieškovę. Ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. pateikė teismui Bulgarijos Respublikos teisingumo ministerijos Komercinio registro išrašą apie ieškovės vadovų ir akcininkų istoriją (el.b., 1 t. l. 177-180), o 2018 m. gegužės 11 d. pateikė teismui papildomus duomenis apie ieškovės direktorės paskyrimą, taip pat prašė atnaujinti ir pratęsti iki 2018 m. gegužės 14 d. procesinį terminą teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (el.b., 1 t., l. 181-187). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažino, jog ieškovė nepašalino teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatytų trūkumų, todėl ieškinį pripažino nepaduotu.Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Taip pareiškėjui yra sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Vertinant, ar ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, tai yra ieškiniui priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Teismas, nesant kitų ieškinio trūkumų ir (arba) nustačius, kad ir kiti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių pirmos instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų buvo duomenų, ar D. K. B. gali atstovauti ieškovę, pateikimas. Šių duomenų nepateikus, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį, kaip paduotą suinteresuoto asmens vardu neįgalioto bylą vesti asmens. Tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė teismui buvo pateikusi Bulgarijos Respublikos teisingumo ministerijos Komercinio registro išrašą apie ieškovės vadovų ir akcininkų istoriją, kuri patvirtino, jog D. K. B. yra ieškovės vadovė. Taigi ieškinys yra paduotas įgalioto asmens.Pirmos instancijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje ieškovė buvo įpareigota pateikti prie ieškinio pridėto dokumento Nr. 20170622115741/22.06.2017 vertimą iš bulgarų į lietuvių kalbą. Pažymėtina, jog šis dokumentas (el.b., 1 t., l 105-107) yra Bulgarijos Respublikos registrų agentūros pažymėjimas apie ieškovę, kuri vėliau pateikė pagal teismo reikalavimą naujesnį pažymėjimą, kurio išdavimo Nr. 20180509094222/2018-05-09 (el.b., t 1, l 184-187; 2 t., l. 7-11), su vertimu į lietuvių kalbą. Taigi teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyto dokumento vertimas į lietuvių kalbą tapo neaktualiu. Pirmos instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti VĮ „Registrų centras“ aktualų išrašą apie atsakovę su visa istorija, nes 2016 m. lapkričio 7 d. pateikta informacija galimai neaktuali ir neatspindi tikrosios informacijos. Tačiau teismams yra suteikta teisė naudotis ir tikrinti Juridinių asmenų registre esančius duomenimis apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis, todėl aplinkybė, jog ieškovė pateikė prieš dvejus metus išduotą registro išrašą apie atsakovę, nėra pakankamas pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas taip pat nurodė ieškovei pateikti dokumentų kokybiškas kopijas arba originalus, kadangi pateiktų dokumentų kopijose nesimato dalis dokumento arba dokumentai iš viso neįskaitomi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, konstatuoja, jog pateiktų esminę reikšmę byloje turinčių dokumentų kopijos yra įskaitomos, o tai, kad tam tikrų dokumentų kai kurie kraštai yra uždengti, neužkerta kelio priimti ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu pareikalauti pateikti papildomas bylai reikšmingų dokumentų kopijas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškovė dėjo pastangas nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimui, pateikė pagrindinius ieškinio priėmimui būtinus duomenis, teismo nustatytą ieškinio trūkumų šalinimo terminą praleido nežymiai, todėl nepagrįstai pripažino ieškovės ieškinį nepaduotu. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys pripažintas nepaduotu, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.