Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-716-516/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: e2A-716-516/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01510-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: viešajai įstaigai Vilniaus universitetui

Kategorijos

2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2A-716-516/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01510-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 2.6.8.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. J. įmonė „Jonas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto trečiajam asmeniui byloje, likviduojamai dėl bankroto J. J. įmonei „Jonas“ (toliau – Įmonė), priteisti 165 730,31 Eur skolą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur skola už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. Kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartimi Įmonės kreditorius V. P. J. ieškovui neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido bankrutuojančios J. J. įmonės „Jonas“ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintą 2 445,83 Eur finansinį reikalavimą ir su juo susijusias kreditoriaus teises. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-302-340/2022 pakeitė Įmonės kreditorių sąrašą ir vietoje kreditoriaus V. P. J. į pirmosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė kreditorių ieškovą J. J. su 2 445,83 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

3. Ieškovas netiesioginiame ieškinyje nurodė, jog atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui prieš laiką nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. Rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 dėl bendrabučio Saulėtekio al. Nr. 6 atnaujinimo darbų (toliau – Sutartis), atsakovė liko skolinga Įmonei už atliktus darbus, panaudotas medžiagas, pastolių ir pagalbinio inventoriaus nuomą.

4. Įmonė, vykdydama Sutartį, atliko darbus, kurių vertė 22 427,36 Eur. 2016 m. liepos 26 d. surašytas Atliktų darbų aktas Nr. 11 ir sąskaita faktūra Nr. JOA 2016/026. Atsakovė darbus priėmė, tačiau neatsiskaitė ir liko skolinga 22 427,36 Eur.

5. Įmonė, vykdydama Sutartį, taip pat atliko darbus, kurių vertė 13 339,61 Eur. 2016 m. rugsėjo 6 d. surašytas Atliktų darbų aktas Nr. 12 ir sąskaita faktūra Nr. JOA 2016/028. Atsakovė darbus priėmė, tačiau neatsiskaitė ir liko skolinga 13 339,61 Eur.

6. Sutarties 8.5.2 papunktyje buvo numatyta, kad kiekvienam mokėjimui taikoma sulaikomų pinigų dalis. Sulaikomų pinigų riba – 5 proc. sutarties kainos. Pusė sulaikytų pinigų dalies sumokama gavus Statybos užbaigimo aktą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, o kita pusė – pasibaigus pranešimo apie defektus laikotarpiui (12 mėn. po deklaracijos apie statybos užbaigimą užregistravimo dienos) arba rangovui pateikus sulaikomų pinigų garantiją.

7. Statybos užbaigimo aktas pateiktas bei yra pasibaigęs pranešimo apie defektus laikotarpis, todėl atsakovė privalo sumokėti Įmonei sulaikytus pinigus: 1) pagal 2015 m. birželio d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/06 sulaikyta: 16 589,37 Eur x 0,05 = 829,47 Eur; 2) pagal 2015 m. birželio 29 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/11 sulaikyta: 9 837 Eur x 0,05 = 491,85 Eur; 3) pagal 2015 m. liepos 27 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/16 sulaikyta: 8 428,43 Eur x 0,05 = 321,42 Eur; 4) pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. Atliktų darbų aktą Nr. 4 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/21 sulaikyta: 948,09 Eur x 0,05 = 2 197,40 Eur; 5) pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Atliktų darbų aktą Nr. 5 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/26 sulaikyta: 83 484,60 Eur x 0,05 = 4 174,23 Eur; 6) pagal 2015 m. spalio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 6 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/31 sulaikyta: 67 742,09 Eur x 0,05= 3 387,10 Eur; 7) pagal 2015 m. lapkričio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 7 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/37 sulaikyta: 8 974,43 Eur x 0,05 = 448,72 Eur; 8) pagal 2015 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų aktą Nr. 8 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/45 sulaikyta: 1 262,56 Eur x 0,05 = 63,13 Eur; 9) pagal 2016 m. gegužės 10 d. Atliktų darbų aktą Nr. 9 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/015 sulaikyta: 31 303,43 Eur x 0,05 = 1 565,17 Eur; 10) pagal 2016 m. birželio 6 d. Atliktų darbų aktą Nr. 10 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/018 sulaikyta: 26 767,21 Eur x 0,05 = 1 339,36 Eur; 11) pagal 2016 m. liepos 26 d. Atliktų darbų aktą Nr. 11 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/026 sulaikyta: 23 607,74 Eur x 0,05 = 1 180,39 Eur; 12) pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. Atliktų darbų aktą Nr. 12 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/028 sulaikyta: 14 041,69 Eur x 0,05= 702,08 Eur. Iš viso sulaikyti 5 proc. nuo atliktų darbų 16 700,33 Eur.

8. Ieškovas pažymėjo, kad nuo Įmonės bankroto bylos iškėlimo praėjo 2 metai, tačiau nemokumo administratorė veiksmų siekiant prisiteisti skolą iš atsakovės nepradėjo, kadangi ieškiniai nebuvo pateikti. Nemokumo administratorė savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas bankroto administratoriaus pareigas, todėl ieškovas pateikė netiesioginį ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo pagal Sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisi iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto trečiajam asmeniui Įmonei 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytą mokėjimą ir 1 899,32 Eur delspinigius nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei ir trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nusprendė, kad ieškovas turi teisę Įmonės vardu reikšti netiesioginį ieškinį, nes ieškovas turi neįvykdytą 2 445,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą į Įmonę ir yra jos kreditorius.

Šalies argumentai

11. Spręsdamas dėl ieškovo ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo netiesioginiu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, sulaikyto 5 proc. (16 700,33 Eur) nuo atliktų darbų mokėjimo priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, todėl ieškovas neturi teisės iš naujo reikšti šiuos reikalavimus atsakovei, dėl to šią civilinės bylos dalį nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 konstatavo, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė šalių sudarytą Sutartį, teismas nusprendė, kad prašoma priteisti bauda už sutarties nutraukimą negali būti priteisiama.

13. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 814,25 Eur už Įmonės pirktas balkonų apdailos plokštes, 26 544,86 Eur nuomotus pastolius ir 1 915,08 Eur nuomotą tvorą, konteinerius ir kt. smulkią techniką yra nepagrįstas, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė šiuos daiktus iš ieškovo ar Įmonės būtų pirkusi, taip pat nėra įrodymų, jog su ieškiniu teikiamos teismui sąskaitos faktūros JOM 2016/046, 2016/051 ir 2016/053 būtų buvusios įtrauktos į bankrutuojančios J. J. įmonės „Jonas“ buhalterinę apskaitą, kad atsakovė būtų jas gavusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą išnagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su statybvietės priėmimu–perdavimu, pasikeitus rangovams, atsakovės sumokėta suma naujam rangovui UAB „Versina“ už Įmonės nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą ir neatliktų darbų užbaigimą, laikant ją pakeičiančiąja sutartimi.

14.2. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl 35 766,96 Eur už atliktus darbus, sulaikyto 5 proc. dydžio 16 700,33 Eur nuo atliktų darbų mokėjimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo laikytini išspręstais Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022. Savo poziciją ieškovas grindžia tuo, jog minėtoje byloje ieškovė buvo Įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kuri nebuvo tinkamai įsigilinusi į sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir tai sudarė sąlygas atsakovei teikti tiesos neatitinkančius dokumentus byloje.

14.3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad remiantis 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022 Sutartis pripažintina nutraukta teisėtai, todėl prašoma priteisti bauda už sutarties nutraukimą negali būti priteisiama.

14.4. Ieškovo reikalavimai dėl 20 814,25 Eur už Įmonės pirktas balkonų apdailos plokštes, 26 544,86 Eur nuomotus pastolius ir 1 915,08 Eur nuomotą tvorą, konteinerius ir kt. smulkią techniką yra pagrįsti byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir statybvietės priėmimo–perdavimo aktu.

Atsiliepimas

15. Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į ieškovo J. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Ieškovo kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atitinka Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šiose bylose dalyvavo tiek ieškovas asmeniškai, tiek Įmonė, tiek ir atsakovė. Ieškovas minimose bylose nustatytų faktų nebegali ginčyti šioje byloje. Prejudicinę reikšmę šioje byloje turi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 nustatyti faktai ir teisiniai santykiai.

15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, sulaikytų 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimo 16 700,33 Eur priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių, nes šie reikalavimai yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022. Ieškovo teiginiai esą aptariamoje civilinėje byloje trečiasis asmuo Įmonė nebuvo tinkamai atstovaujama nemokumo administratorės yra paremti tik ieškovo apeliaciniame skunde pristatytu pastarojo faktinių aplinkybių subjektyviu vertinimu, iš esmės prieštaraujančiu teismų procesiniams sprendimams, priimtiems byloje, kurioje bendraatsakoviu pagal priešieškinį dalyvavo ir pats ieškovas.

15.3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 taip pat buvo nustatinėjamas dėl Sutarties nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo atsakovės patirtas nuostolių dydis bei vertinamas sutarties nutraukimo teisėtumas. Šiose bylose teismas pripažino, kad Sutartį atsakovė nutraukė pagrįstai dėl Įmonės (trečiojo asmens šioje byloje) įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 67 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 38 punktas). Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nustatytu faktą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį dėl trečiojo asmens įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo.

15.4. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui 20 814,25 Eur už pirktas balkonų apdailos plokštes, 26 544,86 Eur už nuomotus pastolius ir 1 915,08 Eur už nuomotą tvorą, konteinerius ir kt. smulkią techniką, nes tokių prekių ar paslaugų atsakovė iš trečiojo asmens nepirko ir kartu su ieškiniu teismui pateiktų sąskaitų faktūrų atsakovė niekuomet nėra gavusi ir jų patvirtinusi (šiose sąskaitose grafoje „gavo“ yra ieškovo parašas ir tai pats ieškovas pripažino teismo posėdžio metu). Taip pat tikėtina, kad minimos sąskaitos faktūros apskritai nėra įtrauktos į trečiojo asmens buhalterinę apskaitą. Šie reikalavimai siejami su tariamai neteisėtu, atsakovės inicijuotu, Sutarties nutraukimu. Tad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, teismai nustatė faktą, kad Sutartį atsakovė nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl esminio trečiojo asmens Sutarties pažeidimo. Taigi minima aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje ir iš naujo nėra įrodinėjama.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. J. įmonė „Jonas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ pateikė atsiliepimą į ieškovo J. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir trečiajam asmeniui priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad neegzistuoja pagrindai ieškovui reikšti netiesioginį ieškinį, nes 2021 m. rugpjūčio mėnesį nemokumo administratorė Vilniaus apygardos teisme pateikė ieškinį VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos pagal Sutartį, tai yra tuo pačiu pagrindu, kuriuo ir ieškovas vadovaujasi pateikdamas netiesioginį ieškinį šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo nemokumo administratorės ieškinį pagal Sutartį atmetė visa apimtimi, tai yra teismas išnagrinėjo bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kuriuo ir ieškovas vadovaujasi pateikdamas netiesioginį ieškinį šioje byloje.

16.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimai buvo išspręsti anksčiau nagrinėtuose teisminiuose procesuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. paskelbė viešąjį konkursą (pirkimo Nr. 154238), siekdama įsigyti bendrabučių, esančių Didlaukio g. 59, Vilniuje, ir Saulėtekio al. 4, 6, 8, 12, Vilniuje, modernizavimo darbus kartu su projektavimu paslaugomis. Paskelbtą konkursą laimėjo Įmonė.

19. 2014 m. lapkričio 19 d. atsakovė ir Įmonė sudarė penkias rangos sutartis, įskaitant Sutartį, kuriomis Įmonė įsipareigojo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka atlikti atsakovės bendrabučių, esančių Didlaukio g. 59, Vilniuje, ir Saulėtekio al. 4, 6, 8, 12, Vilniuje, modernizavimo rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti Įmonės atliktus minėtų pastatų modernizavimo rangos darbus bei sumokėti jų kainą.

20. 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 13400-SR-1012 atsakovė pranešė Įmonei, jog su ja sudarytas rangos sutartis, įskaitant Sutartį, dėl Įmonės vėlavimo atlikti darbus nutraukia vienašališkai. Po sutarčių nutraukimo atsakovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu įtraukė Įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

21. 2016 m. liepos 28 d. atsakovė su UAB „Versina“ sudarė Rangos sutartį Nr. Rans-50000-1009, kuria UAB „Versina“, be kita ko, įsipareigojo užbaigti bendrabučio Saulėtekio al. 6, Vilniuje, modernizavimo darbus ir ištaisyti Įmonės vykdant Sutartį atliktų statybos rangos darbų defektus.

22. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Įmonė, atsakovė ir UAB „Versina“ pasirašė Statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kad Įmonė perdavė statybvietę ir faktinį darbų rezultatą atsakovei, o pastaroji statybvietę perdavė UAB „Versina“.

Žemesnės instancijos teismas

23. 2016 m. rugsėjo 13 d. Įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą įtraukti Įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu ir jį panaikinti.

24. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 Įmonės ieškinį atmetė. Nurodytame sprendime Vilniaus apygardos teismas priėjo išvadą, kad Įmonės nuolatinis darbų įvykdymo terminų praleidimas yra esminis tarp Įmonės ir atsakovės sudarytų rangos sutarčių pažeidimas, kuris sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartis ir atitinkamai atsakovė teisėtai bei pagrįstai paskelbė informaciją apie ieškovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog aptariamos šalių sudarytos rangos sutartys buvo nutrauktos dėl esminio pažeidimo; ieškovės įtraukimas į nepatikimų teikėjų sąrašus taip pat buvo teisėtas.

26. 2017 m. liepos 7 d. Įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 29 203,27 Eur skolą už atliktus darbus, 1 343,21 Eur delspinigius ir sulaikytą 46 528,95 Eur sumą. Atsakovė pareiškė priešieškinį Įmonei ir J. J. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iš Įmonės ir J. J. 479 658,47 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas, įskaitant šalių priešpriešinius reikalavimus.

27. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2725-340/2019, iškėlė Įmonei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.

28. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – įskaitęs Įmonei iš atsakovės priteistiną 77 137,56 Eur sumą, priteisė atsakovei iš Įmonės ir subsidiariai iš J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

29. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė ir įskaitė Įmonei iš atsakovės priteistiną 77 072,43 Eur sumą ir atsakovei iš Įmonės bei subsidiariai iš atsakovo J. J. priteistiną 59 175,51 Eur sumą, priteisė ieškovei iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 17 896,92 Eur skolą.

30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikino ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą.

31. 2020 m. kovo 17 d. ieškovas J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Įmonei 165 730,31 Eur, kuriuos sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbams užbaigti supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma, ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2783-340/2020 patenkino dalį ieškinio ir priteisė Įmonei iš atsakovės 35 766,96 Eur skolą, 1 882,47 Eur sulaikytą sumą, 1 899,32 Eur delspinigius, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

33. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-430-781/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nutraukė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

35. 2021 m. rugpjūčio 27 d. Įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 37 649,43 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolą už atliktus statybos darbus, apmokėjimą už kuriuos atsakovė sulaikė, 1 880,24 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 ieškinį atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

37. Ieškovas (toliau – apeliantas) nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo 16 punkte teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su statybvietės priėmimu–perdavimu, pasikeitus rangovams, atsakovės sumokėta suma UAB „Versina“ už Įmonės nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą ir neatliktų darbų užbaigimą, laikant ją pakeičiančiąja sutartimi. Ieškovo manymu, tokios faktinės aplinkybės neegzistavo.

38. Atsakovės teigimu, ieškovo kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atitinka Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (išspręsto ginčo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 32 punktas).

40. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

41. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

42. Kasacinis teismas šiame kontekste yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo res judicata teisinė galia reiškia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, 2022 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022).

43. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklė, pagal kurią, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad sprendimo 16 punkte teismas nustatė faktines aplinkybes, jog: „atsakovė skubos tvarka įvykdė naują viešąjį pirkimą, kuriuo viešojo pirkimo būdu buvo nupirkti bankrutuojančios J. J. įmonės „Jonas“ neužbaigti darbai bei nekokybiškai atliktų darbų dalies ištaisymo rangos darbai. Todėl bankrutuojanti J. J. įmonė „Jonas“ 2016 m. liepos 28 d. ir 29 d. bei rugpjūčio 1 d., dalyvaujant antstoliui S. M., teismo ekspertui doc. dr. D. K. ir naujųjų rangovų atstovams statybvietės priėmimo–perdavimo aktais perdavė statybvietes ir atliktų rangos darbų dalies rezultatą VšĮ „Vilniaus universitetas“, o pastaroji tuo pačiu metu statybvietės priėmimo – perdavimo aktų dalyką atitinkamai perdavė naujai rangovei – UAB „Versina“. VšĮ Vilniaus universitetas nauja rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1009 įsipareigojo sumokėti naujai rangovei 748 050,88 Eur už šios atliktus rangos darbus (Bankrutuojančios J. J. įmonės „Jonas“ nekokybiškai atliktų darbų dalies rezultato ištaisymą bei šios neatliktų darbo dalies užbaigimą). Už darbų atlikimą VšĮ „Vilniaus universitetas“ naujai rangovei UAB „Versina“ sumokėjo 745 611,51 Eur. VšĮ „Vilniaus universitetas“ bankrutuojančiai J. J. įmonei „Jonas“ už visų darbų tinkamą ir kokybišką rezultatą buvo įsipareigojusi sumokėti 621 495,22 Eur (2 145 898,70 Lt), iki sutarties įmonei už atliktų darbų dalį buvo sumokėta 353 042,69 Eur. Dėl sutarties vienašališko nutraukimo rangos darbų kaina padidėjo 477 158,47 Eur.“

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 punkte aptartos faktinės aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 54-60 punktai).

47. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo, be kita ko, ir asmenys, kurie yra byloje dalyvaujančiais asmenimis taip pat ir šioje civilinėje byloje: Įmonė, atsakovė ir apeliantas J. J. Aplinkybės, susijusios su statybvietės priėmimu–perdavimu, pasikeitus rangovams, atsakovės sumokėta suma naujai rangovei UAB „Versina“ už Įmonės nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą ir neatliktų darbų užbaigimą, laikant ją pakeičiančiąja sutartimi, buvo įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019.

48. Atsižvelgiant į tai, kad aptartos faktinės aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas, nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, kurioje dalyvavo, be kita ko, ir šioje byloje dalyvaujantys asmenys, šios aplinkybės pripažintos prejudiciniais faktais nagrinėjamos bylos kontekste.

49. Kadangi apelianto skundžiamo teismo sprendimo 16 punkte aptartos faktinės aplinkybės atitinka prejudiciniais faktais pripažintas faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, jos apelianto negali būti ginčijamos ir atitinkamai teismo negali būti iš naujo nustatinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis).

50. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos prejudicinę galią įgijusios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, susiję su statybvietės priėmimu–perdavimu, pasikeitus rangovams, atsakovės sumokėta suma UAB „Versina“ už Įmonės nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą ir neatliktų darbų užbaigimą, laikant ją pakeičiančiąja sutartimi, pripažintini nepagrįstais ir dėl to atmetami.

51. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, sulaikyto 5 proc. 16 700,33 Eur dydžio nuo atliktų darbų mokėjimo priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022. Su nurodytu apelianto teiginiu taip pat nėra pagrindo sutikti.

52. Minėta, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo res judicata galios taisyklė, pagal kurią sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

53. Aptartos taisyklės įtaka procesinei bylos baigčiai apibrėžta CPK 293 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, teismas nutraukia bylą.

54. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 18 punktą).

55. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 20 punktą).

56. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

57. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

58. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

59. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

60. Nustatyta, kad, civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo asmenys, kurie yra byloje dalyvaujančiais asmenimis taip pat ir šioje civilinėje byloje: Įmonė ir atsakovė.

61. Civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 Įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė priteisti iš atsakovės 37 649,43 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolą už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė, 1 880,24 Eur delspinigius. Šioje civilinėje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu, apeliantas, be kita ko, prašė priteisti Įmonei iš atsakovės 35 766,96 Eur skolą už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytą 5 proc. dydžio skolą nuo atliktų darbų mokėjimą, 1 899,32 Eur delspinigius.

62. Civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje Įmonė nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 37 649,43 Eur skolą susideda iš: 1) 23 607,74 Eur neapmokėtos sumos pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026, kuri buvo išrašyta 2016 m. birželio 30 d. Atliktų darbų akto Nr. 11 pagrindu; 2) 14 041,69 Eur neapmokėtos sumos pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028, kuri buvo išrašyta 2016 m. liepos 5 d. Atliktų darbų akto Nr. 12 pagrindu.

63. Šioje civilinėje byloje pareikštame netiesioginiame ieškinyje apeliantas nurodė, kad netiesioginio ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 35 766,96 Eur skolą susideda iš: 1) 22 427,36 Eur neapmokėtos sumos pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026, kuri buvo išrašyta 2016 m. birželio 30 d. Atliktų darbų akto Nr. 11 pagrindu; 2) 13 339,61 Eur neapmokėtos sumos pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028, kuri buvo išrašyta 2016 m. liepos 5 d. Atliktų darbų akto Nr. 12 pagrindu. Taip pat nurodė, kad atsakovės skola atsakovei sulaikius apmokėjimą pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026 sudaro 1 180,39 Eur, o pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028 – 702,08 Eur. Taigi pagal apelianto skaičiavimus, iš viso pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026 atsakovės skola sudarė 23 607,75 Eur (22 427,36 Eur + 1 180,39 Eur); pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028 atsakovės skola sudarė 14 041,69 Eur (13 14 041,69 Eur + 702,08 Eur). Iš viso, pagal apelianto apskaičiavimus, atsakovės skola pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028 sudarė 37 649,44 Eur (23 607,75 + 14 041,69 Eur), taigi iš esmės tokią pat sumą, kokią Įmonė prašė priteisti civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje, remdamasi 2016 m. liepos 25 d. sąskaita faktūra Serija JOA Nr. 2016/026 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaita faktūra Serija JOA Nr. 2016/028, t. y. 37 649,43 Eur.

64. Atsižvelgiant į tai, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje nurodyta skola už atliktus darbus (37 649,43 Eur) pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028, tiek ir šioje civilinėje byloje pareikštame netiesioginiame ieškinyje nurodyta skola už atliktus darbus (37 649,44 Eur) yra iš esmės tapačios (skiriasi vienu centu), darytina išvada, kad netiesioginiame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 37 649,44 Eur skolą pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/026 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Serija JOA Nr. 2016/028 yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštam reikalavimui priteisti iš atsakovės 37 649,43 Eur skolą pagal tas pačias sąskaitas faktūras. Tapačiais pripažintini ir aptartų reikalavimų faktiniai pagrindai, kadangi skolos grindžiamos tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis.

65. Civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje Įmonė nurodė, kad 14 579,53 Eur skola už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal Sutarties 8.5.2 punktą, susidarė atsakovei neapmokėjus sąskaitų faktūrų: 2015 m. birželio 2 d. Nr. JOA2015/05; 2015 m. birželio 29 d. Nr. JOA2015/11; 2015 m. liepos 27 d. Nr. JOA2015/16; 2015 m. rugpjūčio 8 d. Nr. JOA2015/21; 2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. JOA2015/26; 2015 m. spalio 30 d. Nr. JOA2015/31; 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. JOA2015/37; 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. JOA2015/45; 2016 m. gegužės 10 d. Nr. JOA2016/013; 2016 m. birželio 6 d. Nr. JOA2016/018.

66. Šioje civilinėje byloje pareikštame netiesioginiame ieškinyje apeliantas nurodė ir tai, kad netiesioginio ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 817,86 Eur (16 700,33 Eur - 1 180,39 Eur - 702,08 Eur) skolą už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal Sutarties 8.5.2 punktą, susidarė atsakovei neapmokėjus sąskaitų faktūrų: 2015 m. birželio 2 d. Nr. JOA2015/05; 2015 m. birželio 29 d. Nr. JOA2015/11; 2015 m. liepos 27 d. Nr. JOA2015/16; 2015 m. rugpjūčio 8 d. Nr. JOA2015/21; 2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. JOA2015/26; 2015 m. spalio 30 d. Nr. JOA2015/31; 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. JOA2015/37; 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. JOA2015/45; 2016 m. gegužės 10 d. Nr. JOA2016/013; 2016 m. birželio 6 d. Nr. JOA2016/018.

67. Atsižvelgiant į tai, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje nurodytą skolą (14 817,86 Eur), tiek šioje civilinėje byloje pareikštame netiesioginiame ieškinyje nurodytą skolą (14 579,53 Eur), susidariusią už sulaikytus mokėjimus pagal Sutarties 8.5.2 punktą, prašoma priteisti pagal tas pačias sąskaitas faktūras (2015 m. birželio 2 d. Nr. JOA2015/05; 2015 m. birželio 29 d. Nr. JOA2015/11; 2015 m. liepos 27 d. Nr. JOA2015/16; 2015 m. rugpjūčio 8 d. Nr. JOA2015/21; 2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. JOA2015/26; 2015 m. spalio 30 d. Nr. JOA2015/31; 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. JOA2015/37; 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. JOA2015/45; 2016 m. gegužės 10 d. Nr. JOA2016/013; 2016 m. birželio 6 d. Nr. JOA2016/018) aptarti ieškinių reikalavimai vertintini kaip tapatūs. Tapačiais pripažintini ir aptartų reikalavimų faktiniai pagrindai, kadangi skolos grindžiamos tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis.

68. Civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje Įmonė nurodė, kad 1 880,24 Eur delspinigiai apskaičiuoti taikant atsakovei 0,02 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo prašomų priteisti 52 228,96 Eur, apskaičiuotų už neatsiskaitymą pagal sąskaitas faktūras: 2015 m. birželio 2 d. Nr. JOA2015/05; 2015 m. birželio 29 d. Nr. JOA2015/11; 2015 m. liepos 27 d. Nr. JOA2015/16; 2015 m. rugpjūčio 8 d. Nr. JOA2015/21; 2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. JOA2015/26; 2015 m. spalio 30 d. Nr. JOA2015/31; 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. JOA2015/37; 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. JOA2015/45; 2016 m. gegužės 10 d. Nr. JOA2016/013; 2016 m. birželio 6 d. Nr. JOA2016/018; 2016 m. liepos 26 d. Nr. JOA 2016/026; 2016 m. rugsėjo 6 d. Nr. JOA 2016/028.

69. Šioje civilinėje byloje pareikštame netiesioginiame ieškinyje apeliantas nurodė, kad 1 899,32 Eur delspinigiai apskaičiuoti taikant atsakovei 0,02 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo prašomų priteisti 52 467,29 Eur, apskaičiuotų pagal tas pačias sąskaitas faktūras.

70. Atsižvelgiant į tai, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštame ieškinyje nurodytus delspinigius (1 880,24 Eur), tiek šioje civilinėje byloje pareikštame netiesioginiame ieškinyje nurodytus delspinigius (1 899,32 Eur) prašoma priteisti už vėlavimą atsiskaityti pagal tas pačias sąskaitas faktūras, aptarti ieškinių reikalavimai vertintini kaip tapatūs. Tapačiais pripažintini ir aptartų reikalavimų faktiniai pagrindai, kadangi delspinigiai grindžiami tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis ir uždelsimu jas apmokėti.

71. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad netiesioginio ieškinio reikalavimų dalis dėl 35 766,96 Eur skolos už atliktus darbus, 16 700,33 Eur skolos už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal Sutarties 8.5.2 punktą, 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo yra tapatūs civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštiems reikalavimams.

72. Nustačius, kad nurodytų netiesioginio ieškinio reikalavimų dalis yra tapati civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pareikštiems ir išnagrinėtiems reikalavimams, ši civilinės bylos dalis pagrįstai nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Aptartas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai.

73. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, Sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl Įmonės prašoma priteisti bauda už sutarties nutraukimą negali būti priteisiama.

74. Kaip minėta, viena iš įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių yra tokio teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.

75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje e2-708-345/2017, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (Įmonė ir atsakovė) ir kurioje buvo įrodinėjamos aplinkybės, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 27 d. sprendimu nustatė šiai bylai reikšmingus prejudicinius faktus, konstatuodamas, kad Įmonės nuolatinis darbų įvykdymo terminų praleidimas yra esminis Įmonės ir atsakovės sudarytų rangos sutarčių pažeidimas, kuris sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog aptariamos šalių sudarytos rangos sutartys buvo nutrauktos dėl esminio pažeidimo.

76. Iš netiesioginio ieškinio turinio matyti, kad reikalavimą dėl 62 194,52 Eur baudos iš atsakovės priteisimo apeliantas grindė tuo, jog atsakovė be pagrindo vienašališkai nutraukė Sutartį.

77. Kadangi aplinkybės dėl to, ar atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį, yra įvertintos įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017, ir pripažinta, kad Sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta pagrįstai, aptartuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados nebegali būti ginčijamos ir pakartotinai nustatinėjamos (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

78. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kuriais ginčijamos prejudicinę galią įgijusios teismų išvados apie Sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumą, pripažintini nepagrįstais. Apelianto reikalavimas dėl 62 194,52 Eur baudos iš atsakovės priteisimo, kuris grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, prieštaraujančiomis prejudicinę galią įgijusioms teismų išvadoms, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas.

79. Apelianto manymu, netiesioginio ieškinio reikalavimai dėl Įmonės patirtų 20 814,25 Eur išlaidų už pirktas balkonines apdailos plokštes, 26 544,86 Eur išlaidų už nuomotus pastolius ir 1 915,08 Eur išlaidų už nuomotą tvorą, konteinerius ir kt. smulkią techniką, priteisimo yra pagrįsti byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir statybvietės priėmimo–perdavimo aktu, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti patenkinti.

80. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tokia pati įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).

81. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

82. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

83. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Įmonė, siekdama tinkamai įvykdyti Sutartį, būtų pirkusi 20 814,25 Eur balkonines apdailos plokštes ir panaudojusi jas Sutartyje nurodyto objekto statyboje. Nėra duomenų ir apie tai, kad būtent dėl Sutarties tinkamo vykdymo Įmonė faktiškai patyrė 26 544,86 Eur išlaidas už nuomotus pastolius ir 1 915,08 Eur išlaidas už nuomotą tvorą, konteinerius ir kitą smulkią techniką. Nėra ir įrodymų, kad su ieškiniu pateiktas sąskaitas faktūras JOM 2016/046, 2016/051 ir 2016/053 atsakovė būtų gavusi ir jas patvirtinusi, taigi pripažinusi, kad jose nurodytas išlaidas Įmonė patyrė vykdydama Sutartį.

84. Pažymėtina ir tai, kad nurodytos sąskaitos faktūros išrašytos 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. jau po atsakovės atlikto Sutarties nutraukimo (2016 m. liepos 5 d.) ir statybvietės perdavimo kitam rangovui UAB „Versina“ (2016 m. rugpjūčio 1 d.). Nurodytose sąskaitose faktūrose nėra nurodytas laikotarpis, už kurį sąskaitos išrašytos, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad jose nurodytos išlaidos patirtos Sutarties vykdymo metu. Aplinkybėms, kad Įmonė Sutarties vykdymo laikotarpiu faktiškai patyrė prašomo priteisti pobūdžio ir dydžio išlaidas, pagrįsti, apeliantas, be pačios Įmonės išrašytų sąskaitų faktūrų, įrodymų nepateikė.

85. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas į bylą nepateikė patikimų įrodymų apie prašomo priteisti pobūdžio ir dydžio patirtas išlaidas vykdant Sutartį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantas neįrodė aptartų netiesioginio ieškinio reikalavimų pagrįstumo, dėl to tokie reikalavimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti kaip neįrodyti.

86. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu tinkamai nustatė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė ginčo teisingam išsprendimui aktualias teisės normas, pagrįstai nusprendė bylos dalį dėl reikalavimų, kurie buvo išnagrinėti ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nutraukti, o kitus netiesioginio ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

87. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

88. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

89. Kadangi apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apelianto apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

90. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 782,73 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o Įmonė patyrė 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą

91. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

92. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

93. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

94. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3).

95. Atsakovės ir Įmonės prašomi priteisti atstovavimo išlaidų dydžiai (atitinkamai 1 782,73 Eur ir 1 550 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingi bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

96. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir Įmonės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinami, iš apelianto (ieškovo) atsakovei priteisiant 1 782,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš apelianto (ieškovo) Įmonei priteisiant 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, juridinio asmens kodas, 211950810, 1 782,73 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 73 ct ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, likviduojamai J. J. įmonei „Jonas“, juridinio asmens kodas, 120545468, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“, juridinio asmens kodas 186191365, 1 550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėIrmantas Šulcas