Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos, nuostolių ir netesybų priteisimo; trečiasis asmuo – likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas nustatė apeliantui, kuris yra likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorius, terminą netiesioginio ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar ne.

Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo

7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.

8. CPK 83 straipsnyje nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad už tam tikrus procesinius dokumentus mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi trečiajam asmeniui J. įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (civilinė byla Nr. B2-142-340/2023). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarta likviduoti J. įmonę „Jonas“ dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus, be kita ko, pirmos eilės kreditoriaus V. P. J. 2 445,83 Eur finansinį reikalavimą. V. P. J. su apeliantu 2022 m. balandžio 14 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią V. P. J. perleido apeliantui 2 445,83 Eur reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto J. įmonę „Jonas“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi patvirtino pirmos eilės kreditoriaus J. J. (apelianto šioje byloje) 2 445,83 Eur finansinį reikalavimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, apeliantas yra likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „Jonas“ kreditorius.

10. Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas pateikė teismui netiesioginį ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnį. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, apeliantas, reikšdamas netiesioginį ieškinį, siekia materialinės naudos gavimo likviduojamai dėl bankroto įmonei, kuri pati neįgyvendina savo teisės pareikšti ieškinį dėl apelianto prašomos skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo iš atsakovės. Netiesioginio ieškinio paskirtis yra apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Netiesioginio ieškinio ypatumas yra tai, kad jį patenkinus, išreikalautas turtas arba lėšos įskaitomas į skolininko turtą, t. y. lėšos priteisiamos bankrutuojančios įmonės naudai ir naudojamos visų įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, apeliantas pareikštu netiesioginiu ieškiniu gina ne tik savo, bet taip pat ir kitų likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „Jonas“ kreditorių teises.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs apeliantą sumokėti žyminį mokestį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikomas ne tik tuomet, kai bankrutuojanti bendrovė pareiškia ieškinį, bet taip pat ir tais atvejais, kai bendrovės kreditorius jos vardu pareiškia ieškinį. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu, siekia apginti ne tik savo, bet taip pat ir visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių turtinius interesus. Toks kreditorius negali atsidurti prastesnėje padėtyje, negu pati kreditorė, t. y. bankrutuojanti bendrovė, kuri pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį. Dėl to netiesioginį ieškinį pareiškęs kreditorius pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taip pat atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2110/2013; 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-137-1120/2020 ir kt.).

Dėl kitų reikalavimų ieškiniui ir ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo

12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas neaiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, nenurodė teisinio ieškinio pagrindo, todėl nustatė terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, ieškinys atitinka reikalavimus, keliamus jo turiniui, todėl teismo nutartis nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantui terminą nurodyti teisinį ieškinio pagrindą.

14. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

15. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).

16. Taigi, CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu pasisakyta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

17. Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantas aiškiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką), prašydamas priteisti iš atsakovės 35 766,96 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 16 700,33 Eur pagal sutartį sulaikytos skolos, 1 899,32 Eur delspinigių, 62 149,52 Eur baudos ir 49 274,19 Eur nuostolių. Apeliantas grindė šiuos savo reikalavimus faktinėmis aplinkybėmis, kad likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“ ir atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664 dėl bendrabučio atnaujinimo darbų, bet atsakovė pažeidė sutartį. Ieškinyje nurodyta, kad trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“ atliko statybos darbus, šalys pasirašė atliktų darbų aktus, bet atsakovė neatsiskaitė už darbus. Be to, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“ statybos darbams atlikti pirko statybines medžiagas, nuomojo specialią įrangą, todėl, nutraukus sutartį, patyrė nuostolių, kurių atsakovė neatlygino. Apeliantas su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, be kita ko, 2014 m. lapkričio 19 d. sutartį, darbų perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras. Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai ir neaiškumai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, užduodant šalims klausimus, pasiūlant pateikti papildomų įrodymų ir pan. Pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai, susiję su įrodymų nepakankamumu, taip pat negali būti interpretuojami kaip aplinkybė, kliudanti pradėti teisminį procesą. Akcentuotina, kad šalys turi teisę tikslinti savo poziciją, teikti (prašyti išreikalauti) atitinkamus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Be to, jau nurodyta, teismas taip pat gali pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų.

18. Kritiškai vertintini taip pat skundžiamos teismo nutarties argumentai, kad neaišku, kokias teisines pasekmes apeliantui sukels ieškinio patenkinimas. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad apeliantas yra trečiojo asmens kreditorius. Jis pateikė netiesioginį ieškinį pagal CK 6.68 straipsnį. Netiesioginio ieškinio instituto taikymas pasižymi tam tikra specifika – šiuo teisių gynimo būdu teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama specialiam subjektui – kreditoriui, kurio materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra tai, kad jis siekia, jog tokiu, nors ir netiesioginiu būdu, būtų įmanoma patenkinti jo paties neabejotiną bei vykdytiną reikalavimą. Patenkinus netiesioginį ieškinį, priteistos lėšos būtų įskaitytos į likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „Jonas“ turtą ir naudojamos visų įmonės kreditorių reikalavimams, be kita ko apelianto reikalavimui, tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai įpareigojo apeliantą: sumokėti žyminį mokestį už netiesioginį ieškinį; aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.