Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Š. ir jos įgaliotojo atstovo advokato Valdo Andrijausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (3 500 Eur) bauda.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, iš civilinio atsakovo - draudiko (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas 200 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios A. Š. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. P. priteista 1000 Eur nukentėjusiajai A. Š. advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 4 d. apie 10 val. 09 min. Šilutės m., Klaipėdos – Lietuvininkų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir 154 punkto, nurodančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus, nes jis nelygiareikšmių kelių sankryžoje į pagrindinį kelią – Lietuvininkų g. - įvažiuodamas iš šalutinio kelio – Klaipėdos g., nedavė kelio pagrindiniu keliu – Lietuvininkų g. per sankryžą važiavusiai dviratininkei A. Š., kuri tuo metu vykdė posūkio į kairę manevrą, dėl ko minėtų kelių sankryžoje A. P. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju kampu ir priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į dviračio kairio šono galinę dalį, nustūmė – nubloškė dviratį su dviratininke A. Š. automobilio važiavimo kryptimi, parbloškė juos ant važiuojamosios dalies ir užvažiavęs ant dviračio galinio rato sustojo, taip eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. Š. padarė muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą su kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimą skruoste, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinį, pirmo piršto pirštakaulių, penkto piršto pirštikaulio, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11. Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

12. Byloje yra specialisto išvada bei papildomi medicininiai dokumentai, iš kurių galima objektyviai spręsti apie nukentėjusiosios A. Š. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei jos sveikatos būklę po jo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2024-04-03 išvadoje Nr. G 126/2024(10) konstatuota, kad A. Š. nustatyta muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas su kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas skruoste, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruva, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinis, pirmo piršto pirštakaulių, penkto piršto pirštakaulio, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimai. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinio, pirmo piršto pirštakaulių, penkto piršto prieštakaulio, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 108 - 109).

13. Iš byloje esančios VšĮ (duomenys neskelbtini) Stacionaro epikrizės matyti, kad A. Š. 2024 m. kovo 6 d. atlikta operacija – dešinio stipinkaulio osteosintezė IFA, dešinės rankos V piršto II falangos osteosintezė 2KW. Nukentėjusioji ligoninėje gulėjo 2 dienas (t. 1, b. l. 85-88). Iš 2024 m. balandžio 29 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2024 m. balandžio 16 d. A. Š. VšĮ (duomenys neskelbtini) atlikta operacija – nuardytas IFA, pašalinti strypai (t. 1, b. l. 89). Iš 2024 m. birželio 3 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančio ligonio lapo matyti, kad A. Š. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 12 d. paskirtos specialisto procedūros plaštakos raumenims, riešui, rankų pirštų sąnariams (t. 1, b. l. 90). Iš 2024 m. liepos 11 d. UAB Medicinos centras „Puriena“ (Psichikos sveikatos centro) medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. Š. kreipėsi dėl to, kad ją dažnai kamuoja košmarai, sapnuoja tą pačią avariją, sutriko emocijos, pasidarė jautri, po operacijos nebefunkcionuoja kairė ranka, tai trukdo kasdieninėje veikloje. Pacientei nustatytas potrauminio streso sutrikimas, paskirti vaistai, nukreipta į dienos stacionarą (t. 1, b. l. 91). Psichiatrijos dienos stacionare gydyta nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. Rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą (t. 2, b. l. 61). Iš 2025 m. sausio 27 d. UAB Medicinos centras „Puriena“ (Psichikos sveikatos centro) medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. Š. kreipėsi dėl to, kad blogai miega, sapnuoja košmarus, pasidarė labai jautri, labilių emocijų. Pacientei nustatytas potrauminio streso sutrikimas, rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą (t. 2, b. l. 127)

15. Nors nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju A. P.padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti, tačiau šiuo atveju ne mažiau svarbi ir civilinio atsakovo pozicija. Nuteistasis eismo įvykio metu vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2023 m. liepos 11 d. buvo sudaręs Įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT23-TCA-01474559-5 su draudiku (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančiu per (duomenys neskelbtini) filialą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1014 straipsnio 3 dalimi, teismo nustatyta žalos suma gali būti priteisiama tik iš Draudiko. Šiuo gi atveju, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą, atstovas V. Milius pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad neprieštarauja dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai (t. 2, b. l. 76).

16. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo atsiradusių sužalojimų gydymo metu nukentėjusioji A. Š. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Įvertinusi nukentėjusiajai A. Š. konstatuotų sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą (buvo taikomas operacinis gydymas), į tai, kad kaulų lūžiai vidutiniškai gyja apie 3 mėnesius, liekamuosius reiškinius – po įvykio pablogėjo emocinė būklė, jaučia liekamuosius reiškinius rankoje ir akyse, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas vertinti nukentėjusiosios neturtinę žalą 5 000 Eur suma. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kurį laiką dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. Š. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, apribotą judėjimą, iš aptartų medicininių duomenų matyti, kad dėl šio nemalonaus įvykio bei jo metu patirtų sužalojimų gali būti sutrikusi jos miego kokybė, emocinė būklė, atsiradęs nesaugumo jausmas, jautrumas, todėl priteistina 5 000 Eur neturtinė žala nelaikytina per didele, juo labiau, kad su tokia suma sutiko ir civilinio atsakovo atstovas. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad papildoma 3 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiosios A. Š.patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Nustatant bendrą 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-551/2013, Nr. 2K-141/2013 ir kt.), taip pat apygardų teismų išnagrinėtose analogiškose bylose (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 - neturtinei žalai atlyginti priteista 7 000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-462/2019 - atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti jau buvo išmokėjusi 3 000 Eur, priteista 2 000 Eur), kai eismo įvykio metu yra sužalojami asmenys ir nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio vidurkis yra apie 6 000 Eur.

Dėl BK pakeitimų ir bausmės peržiūrėjimo

17. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-3060 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., buvo pakeistas ir BK 281 straipsnis.

18. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

19. Kaip matyti, A. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuo 2025 m. vasario 1 d. atsakomybę už tokią veiką numatančioje BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusios BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytos trys bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 281 straipsnio 1 dalies redakcijoje (sankcijoje) numatytos dvi papildomos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, todėl laikytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 281 straipsnio 1 dalis švelnina nuteistojo A. P. teisinę padėtį. Tokiu būdu jo nusikalstama veika iš BK 281 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuojama į 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

20. Perkvalifikavus šią nuteistojo veiką, turi būti peržiūrėta jam paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto ankstesnės redakcijos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą A. P. skyrė 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, nustatant 12 mėnesių jos savanoriško sumokėjimo terminą. Skirdamas A. P. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, jo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, jog A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, esant nusikalstamam nerūpestingumui, nusikaltimu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad nėra nei sunkinančių, nei lengvinančių A. P. atsakomybę aplinkybių. Taip pat buvo atsižvelgta į A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra senatvės pensininkas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. P. bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę ar keisti jos rūšį. A. P. yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas ir pageidavimo atlikti viešuosius darbus neišreiškė, o laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi yra griežtesnė bausmė, nei bauda.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

22. Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi nustatytas formalus pagrindas A. P. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis bei įvertindamas paties A. P. asmenybę sprendžia, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis šia specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau, kaip minėta, vien to nepakanka ir, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą individualiai įvertindamas ir kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą, ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

23. Šiuo atveju nustatyta, kad A. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuriuo nukentėjusiajai A. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. P. atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas senatvės pensininkas, neteistas, administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas 4 kartus, iš jų – tris kartus už nusižengimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu, vieną kartą – už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, baudos sumokėtos. Šiuo metu nedirba, nes yra sulaukęs pensinio amžiaus. Įvykio metu vairavo jam priklausantį, techniškai tvarkingą, apdraustą automobilį, buvo blaivus, važiavo leistinu greičiu, jo vairavimo stažas – virš 50 metų.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti duomenys patvirtina, jog A. P. nėra sistemingai KET pažeidimus darantis asmuo, o įvykio metu jo padaryti KET 9 ir 154 punktų reikalavimų pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, be to, įvykis kilo labiau dėl A. P. neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ar piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. Visa tai leidžia manyti, kad A. P. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimui, auklėjamajam ir prevenciniam poveikiui pakanka paskirtos bausmės – 3500 Eur baudos.

Dėl proceso išlaidų

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Andrijauskas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti jo atstovaujamosios patirtas išlaidas, susijusias su advokato, atstovavusio nukentėjusiosios teisiniams interesams apeliacinės instancijos teisme, darbu, ir tai patvirtinančius dokumentus (advokato orderį Nr. 879933, pinigų priėmimo kvitą Nr. 1137901, iš kurio matyti, kad A. Š. už savo atstovo paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur) (t. 2, b. l. 107).

26. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

27. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato V. Andrijausko apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas iš dalies. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgtina, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo apimtį ir turinį dėl teisės taikymo, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad advokato darbo vieta yra Šilutės mieste, o byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, į bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma 500 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajai A. Š.. Nors patenkinta apeliacinio skundo dalis susijusi išimtinai su civiliniu ieškiniu, advokato išlaidos nukentėjusiajai priteistinos ne iš civilinio atsakovo, bet iš nuteistojo. Civilinis atsakovas neprieštaravo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimui dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o geruoju žalos neatlygino tik dėl nuteistojo užimtos procesinės pozicijos, pastarajam neigiant kaltę. Taigi nukentėjusiosios poreikį inicijuoti apeliacinį procesą apsprendė būtent nuteistojo, o ne civilinio atsakovo užimta pozicija, todėl ir proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

28. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. kovo 14 d., t. y. teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-03135 dėl šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. P., buvo patirtos 112,50 Eur dydžio išlaidos (t. 2, b. l. 132-135). Šie dokumentai buvo pateikti pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl gautų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, prašymas išieškoti proceso išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-131-478/2024, 1A-103-487/2025, 1A-132-487/2025).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymu Nr. XIV-3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. P., pripažinto kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), veiką perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis A. P. turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir priteistą 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 5000 eurų.

Priteisti nukentėjusiajai A. Š. iš nuteistojo A. P. 500 eurų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.