Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. Š., jos įgaliotajam atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, civilinio atsakovo - draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovui V. M., kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-03-04, apie 10 val. 09 min., Šilutės m., Klaipėdos – Lietuvininkų gatvių sankryžoje, A. P., vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir 154 punkto, nurodančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus, nes jis nelygiareikšmių kelių sankryžoje į pagrindinį kelią – Lietuvininkų g., įvažiuodamas iš šalutinio kelio – Klaipėdos g., nedavė kelio pagrindiniu keliu – Lietuvininkų g. per sankryžą važiavusiai dviratininkei A. Š., kuri tuo metu vykdė posūkio į kairę manevrą, dėl ko minėtų kelių sankryžoje A. P. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu dešiniuoju kampu ir priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į dviračio kairio šono galinę dalį, nustūmė – nubloškė dviratį su dviratininke A. Š. automobilio važiavimo kryptimi, parbloškė juos ant važiuojamosios dalies ir užvažiavęs ant dviračio galinio rato sustojo, taip eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. Š. padarė muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą su kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimą skruoste, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinį, pirmo piršto pirštakaulių, penkto piršto pirštikaulio, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2024-03-04, apie 10 val. 09 min., Šilutės m., Klaipėdos – Lietuvininkų gatvių sankryžoje, jis, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir 154 punkto, nurodančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus, nes jis nelygiareikšmių kelių sankryžoje į pagrindinį kelią – Lietuvininkų g. įvažiuodamas iš šalutinio kelio – Klaipėdos g., nedavė kelio pagrindiniu keliu – Lietuvininkų g. per sankryžą važiavusiai dviratininkei A. Š., kuri tuo metu vykdė posūkio į kairę manevrą, dėl ko minėtų kelių sankryžoje jo vairuojamas automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu dešiniuoju kampu ir priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į dviračio kairio šono galinę dalį, nustūmė – nubloškė dviratį su dviratininke A. Š. automobilio važiavimo kryptimi, parbloškė juos ant važiuojamosios dalies ir užvažiavęs ant dviračio galinio rato sustojo, taip eismo įvykio metu A. Š. padarė muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą su kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimą skruoste, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinį, pirmo piršto pirštakaulių, penkto piršto pirštikaulio, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis A. P. pripažįsta 2024-03-04 vairavęs nuosavą automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet kategoriškai neigia pažeidęs KET 154 punkto, nurodančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimą, t. y. kad jis nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodamas iš šalutinio kelio – Klaipėdos g. į pagrindinį kelią – Lietuvininkų g., nedavė kelio pagrindiniu keliu – Lietuvininkų g. per sankryžą važiavusiai dviratininkei A. Š., kuri tuo metu vykdė posūkio į kairę manevrą, dėl ko minėtų kelių sankryžoje jo vairuojamas automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu dešiniuoju kampu ir priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į dviračio kairio šono galinę dalį, nustūmė – nubloškė dviratį su dviratininke A. Š. automobilio važiavimo kryptimi, parbloškė juos ant važiuojamosios dalies ir užvažiavęs ant dviračio galinio rato sustojo, taip eismo įvykio metu A. Š. padarė sužalojimus, nurodytus teismo medicinos specialisto išvadoje, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nuosekliai tvirtino, kad nagrinėjamoje situacijoje dėl eismo įvykio kilimo yra kalta dviratininkė, kuri Klaipėdos – Lietuvininkų gatvių sankryžoje, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, negalėjo važiuoti dviračiu per kelią, o turėjo nulipti nuo dviračio ir jį varydamasi eiti per pėsčiųjų perėją. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia nukentėjusiosios A. Š. parodymai apie tai, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. P. veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, neduodant kelio, ir kliūties sudarymas pagrindiniu keliu per sankryžą jai važiuojant dviračiu bei susidūrimas su juo, kurio metu jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys ir teismui abejonių nekeliantys kiti įrodymų šaltiniai: kelių eismo įvykio vietos, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose ir jų prieduose – eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėse, užfiksuoti duomenys apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje ir jų sugadinimus po eismo įvykio, vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuotas eismo įvykio kilimo mechanizmas, pasekmės, taip pat alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenys apie eismo įvykio dalyvių blaivumą, teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai sutrikdytos sveikatos sunkumą, Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio ir transporto trasologijos specialisto išvada dėl tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu ir pagrindinės sąlygos jam kilti.

Teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo A. P. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė KET 9 ir 154 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas nekeisdamas kaltinimo esmės, patikslina aplinkybę, kad 2024-03-04, apie 10 val. 09 min., eismo įvykis įvyko Šilutės m., Klaipėdos – Lietuvininkų gatvių sankryžoje.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nenustatyta.

A. P. neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas senatvės pensininkas (1 t., 143 b. l.), neteistas (1 t., 150, 151 b. l.), bet baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu (1 t., 146-149 b. l.), nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai A. Š. žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytos baudos minimumas, bet neviršijančią jos dešimtadalio.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl A. P. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

A. P., kaip (duomenys neskelbtini), nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 175-178 b. l.) naikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. Š. patikslinu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo A. P. ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (toliau – ir Draudikas), 200 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 50-61 b. l.).

Nukentėjusioji ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2024-03-04, apie 10 val. 09 min., Šilutės m., A. P., vairuodamas nuosavą automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apdraustas draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė KET 154 punkto, nurodančio, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimą, nes išvažiavęs iš šalutinės Klaipėdos gatvės į pagrindinę Lietuvininkų gatvę susidūrė su jos vairuojamu dviračiu, kurio metu ją su dviračiu parbloškė ant važiuojamosios dalies, dėl ko patyrė sužalojimus, konstatuotus teismo medicinos specialisto 2024-04-03 išvadoje Nr. G 126/2024(10), sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, eismo įvykio metu nepataisomai sugadintas jos 200 Eur vertės dviratis.

Kaltinamasis A. P. ieškinio nepripažįsta. Draudiko atstovas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, o dėl turtinės žalos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant neturtinės žalos dydį, o turtinę ir neturtinę žalą priteisiant tik iš Draudiko, atmetant ieškinį kaltinamojo A. P. atžvilgiu dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024-03-04 A. P. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas A. P. 2023-07-11 buvo sudaręs Įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiu per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, laikotarpiui nuo 2023-08-04 iki 2024-08-03 (2 t., 36, 37 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-07-10), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6450000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1300000 Eur dėl žalos turtui.

Kadangi pareikštas ieškinys neviršija TPVCAPDĮ nurodytų draudimo sumų, todėl A. P. atžvilgiu reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinamas nei solidariai, nei subsidiariai. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaltinamojo A. P. atžvilgiu atmestinas, o teismo nustatyta žalos suma gali būti priteisiama tik iš Draudiko - AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.

Teismas konstatuoja, kad A. Š. dėl A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, patyrė turtinę žalą, nes sugadintas dviratis, ir neturtinę žalą, nurodydama ieškinyje patirtus pergyvenimus, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kančias, turėjusius esminės neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei, ir apie patirtus nepatogumus teikdama parodymus teisiamojo posėdžio metu.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje nėra duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo teisme dienos A. Š. būtų atlyginta A. P. nusikalstamais veiksmais padaryta žala (CK 6.246 – 6.250, 6.263 ir 6.283 straipsniai).

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. Š. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodyta, reali, pagrįsta, atitinkanti protingumo ir teisingumo principus, todėl tenkintina visiškai ir priteistina iš civilinio atsakovo - draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Be to, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. Š. ieškinio dalis dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra įrodyta, iš dalies pagrįsta medicininiais dokumentais (2 t., 54-61 b. l.) ir jos parodymais, tačiau tenkintina iš dalies. A. P. nukentėjusiajai A. Š. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl eismo įvykio metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – muštinės žaizdos su odos nubrozdinimu kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimo su kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimo skruoste, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvos, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio apatinio galo skeveldrinio, pirmo piršto pirštakaulių, penkto piršto pirštakaulio, dešinės rankos trečio piršto pirštakaulio lūžimų, padarė nusikalstamais veiksmais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto kūno sužalojimo mąstą. Kaltinamasis nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė neatsargiais nusikalstamais veiksmais, būdamas senatvės pensininkas ir blaivus. Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė išgąstį, stresą, fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų gydėsi stacionariai, po to tęsė reabilitacinį gydymą, lankėsi ir ambulatoriškai gydėsi pas psichologą, iš viso gydymas truko daugiau kaip pusmetį. Todėl, atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visetą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikšto ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir priteistina iš civilinio atsakovo - draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kita nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. Š. ieškinio dalis atmestina.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, kurias apmoka pats iš savo lėšų, gali prašyti teismo, jog šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. Š. ir jos įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Andrijauskas patikslintu ieškiniu prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. P. (2 t., 53 b. l.).

Iš byloje esančių nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. Š. įgaliotojo atstovo advokato Valdo Andrijausko pateiktų 2024-07-11 pinigų priėmimo kvito Nr. 1138425 ir 2024-09-06 pinigų priėmimo kvito Nr. 1138431 matyti, kad proceso metu nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. Š. turėjo 1000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t.,62, 63 b. l.).

Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusiąją – civilinę ieškovę baudžiamajame procese atstovavo advokatas Valdas Andrijauskas (2 t., 66, 67 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. Š. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiosios – civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo dalyvavimo laiką teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamojo A. P. priteistina nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. Š. 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 70 MGL dydžio (3500 Eur) baudą.

A. P. paskirtą baudą privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko mokėjimo kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo - draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. Š. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.